Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1215-459/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: e2A-1215-459/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00925-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: S. K., V. K.
Atsakovas: S. B.
Trečiasis asmuo: V. S., J. P. R., T. L. Y.-R., Infotech Business Advisories OU, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų savivaldybės administracijai

Civilinė byla Nr. e2A-1215-459/2021Teisminio proceso Nr.

2-09-3-00925-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir V. K. ieškinį atsakovei S. B., tretiesiems asmenims V. S., J. P. R. (J. P. R.), T. L. Y.-R. (T. L. Y.- R.), Infotech Business Advisories OU, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai S. K. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė įpareigoti atsakovę S. B. nugriauti pastogę, pastatytą žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir balkono pastogę, pastatytą ant gyvenamojo namo su poilsio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neįvykdžius teismo sprendimo ieškovai turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovės lėšomis ir priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovams 2016 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1093 pagrindu nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name su poilsio patalpomis. Atsakovei tame pačiame name priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šalys taip pat yra 0,0900 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame stovi gyvenamasis namas su poilsio patalpomis, bendraturčiai. Apytiksliai 2017 m. Birželio–gruodžio mėn., atsakovė prie gyvenamojo namo galo pastatė ir naudojasi stogine, kurios konstrukcijos iš vienos pusės yra sujungtos (remiasi) į gyvenamojo namo pagrindines konstrukcijas (fasadą), iš kitos pusės yra pastatytos ant stulpų žemės sklype, ant žemės sklypo ribos. Tuo pačiu laikotarpiu atsakovė pastatė balkono pastogę ant gyvenamojo namo sutapdinto stogo, kurios konstrukcijos taip pat yra pritvirtintos prie gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų (fasado). Pagal pastogių statymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.85 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 15 dalies 1 punkto nuostatas bei kasacinės instancijos teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, atsakovė statydama stoginę bei balkono pastogę privalėjo gauti visų žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių sutikimus. Ieškovai jokio sutikimo atsakovei nebuvo davę, jiems taip pat nebuvo žinoma apie kitų bendraturčių sutikimus, todėl ieškovai 2019 m. gruodžio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydami per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos suteikti visą informaciją (dokumentus) apie pastogių statybą. Atsakovė pateikė 2020 m. sausio 14 d. atsakymą, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių vykdytos statybos teisėtumą, nepateikė. Dėl susidariusios situacijos ieškovai kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri 2020 m. spalio 8 d. atsakymu Nr. 2D-14446 nurodė, kad stoginės statybos teisėtumas dėl mažareikšmiškumo nutrauktas, kartu pažymėjo, jog ieškovai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovė stoginę bei balkono pastogę pastatė neteisėtai, neturėdama žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu nuo žemės sklypo ribos be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, todėl atsakovės statybą laiko savavališka.

Atsiliepimas

2. Atsakovė S. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad stoginė pastatyta atsakovei naudojimosi tvarka paskirtoje žemės sklypo dalyje, ieškovai yra tolimiausi atsakovės kaimynai, kuriems stoginė objektyviai negali sukelti jokių nepatogumų ar juo labiau pažeisti jų teisių ar galimybės naudotis turtu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata, numatanti pareigą gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus, yra sąlyginė ir nukreipiamoji, t. y. jeigu statiniui nėra privalomas statybos leidimas, žemės sklypo bendraturčių sutikimus reikia gauti tik tuo atveju, jeigu toks sutikimas yra numatytas kaip privalomas pagal teisės aktus. Ieškinyje teisės aktas, numatantis pareigą gauti žemės sklypo bendraturčių sutikimus tuo atveju, jeigu statiniui / įrenginiui nėra reikalingas statybos leidimas, nenurodytas, todėl ieškovų išvada dėl pareigos gauti visų bendraturčių rašytinius sutikimus yra teisiškai nepagrįsta. 2016 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartyje yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuria bendraturčiai vienas kitam davė sutikimą naudotis jam priskirta dalimi tokiu būdu ir apimtimi, kuri nepažeistų kitų bendraturčių teisių naudotis savo žemės sklypo dalimi ir jų teisėtų interesų. Mano, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka ir yra sudaroma, kad išlaisvintų bendraturčius nuo nepatogumų ir (ar) kaimyniško piktnaudžiavimo įgyvendinant naudojimosi teise sau priskirta žemės sklypo dalimi. Rašytinės formos ir notaro patvirtintos naudojimosi tvarkos sudarymas reiškia visų bendraturčių reiškiamą sutikimą naudotis kiekvienam priskirta žemės sklypo dalimi, kartu ir statyti jame statybos leidimo nereikalaujančius statinius ir įrenginius su sąlyga, kad tai nepažeistų kitų bendraturčių teisių ir jų galimybių naudotis jiems priskirta žemės sklypo dalimi. Ieškovai mažiausiai dvejus metus po stoginės ir balkono stoginės įrengimo atsakovei jokių pretenzijų nereiškė, tai patvirtina, kad ieškovai kaip bendraturčiai sutiko su jų įrengimu. Be to, ieškovai ieškinyje nenurodo, kaip stoginės pažeidžia jų teises ir kokiu būdu trukdo naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, o tai patvirtina, kad ieškinys yra paduotas ne siekiant apsiginti, o formaliai piktnaudžiaujant teise ir siekiant pakenkti atsakovei tokiu būdu, kad ji sutiktų su nepalankiu žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimu. Stoginių įrengimų metu žemės sklypo ir dviejų butų (iš keturių) gyvenamajame name savininkais buvo UAB „Askerija LT“ ir jos vadovas bei akcininkas J. P., kurie sutiko su šių stoginių įrengimu. Tuo tarpu ieškovai, nebūdami gretimo žemės sklypo savininkais, neturi subjektinės teisės reikšti pretenzijų dėl tariamo atstumo nesilaikymo.

3. Trečiasis asmuo V. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovės pateiktą atsiliepimą, lydinčius dokumentus ir motyvus, taip pat palaiko savo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, ją apklausiant kaip liudytoją. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai pareiškė ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurį grindė išimtinai tariamo bendraturčių sutikimo statyboms nebuvimu, kitų ieškinio pagrindų pareikštame ieškinyje nėra. Šiuo metu ieškovai teikia papildomus ieškinio pagrindus – tariamai priešgaisrinės saugos pažeidimus, jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, atstumo iki trečiųjų asmenų sklypo nesilaikymo pažeidimus ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio imperatyvius reikalavimus, ieškovai neturi teisės netikslindami ieškinio teikti papildomų ieškinio pagrindų, todėl jų teikiami faktiniai / teisiniai pagrindai yra teisiškai nereikšmingi, nesietini su pareikštu ieškiniu ir nenagrinėtini. Be to, pagal ieškinį yra nagrinėjamas tariamas stoginės statinio atstumo neišlaikymas iki (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau subjektinę teisę turintis asmuo dėl to jokių pretenzijų atsakovei nereiškia ir šioje byloje nesamo ieškovo nesamų teisių pažeidimų nesami reikalavimai negali būti nagrinėjami.

4. Tretieji asmenys J. P. Rautio, Tutta L. Y.-Rautio, Infotech Business Advisories OU ir trečiųjų asmenų J. P. Rautio, Infotech Business Advisories OU atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jiems ir jų atstovams nedalyvaujant, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pažymėjo, kad ieškinio reikalavimų nepalaiko, nes ieškinyje nurodyti atsakovės atlikti statybos darbai – pastogės ir balkono pastogės įrengimas – trečiųjų asmenų, kaip žemės sklypo bendraturčių ir gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijų bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.

5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad palieka teismui vertinti, ar byloje pateikti įrodymai bei patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius atsakovės S. B. prašymo išduoti sutikimą statyti stoginę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje yra (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, nėra gavęs ir sutikimo statyti nesudėtingą statinį – stoginę žemės sklype – nėra išdavęs. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamų sutikimų statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius išdavimo tvarką reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.0-259) patvirtintos „Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemė sklypai, išdavimo taisyklės“, pagal kurias, planuojant statyti statinį žemės sklype besiribojančiame su gatvėmis užimta valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, turi būti gauta savivaldybės administracijos informacija, ar planuojamo statinio statyba neturės neigiamos įtakos kelio, gatvės eksploatavimui, galimai jų plėtrai ar kitai planuojamai veiklai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovų atsakovei S. B. po 750,00 Eur iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovų valstybei po 15,68 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1. Nagrinėjamu atveju subjektai, turintys teisę spręsti dėl viešojo intereso gynimo, susijusio su stoginės pastatymu be atitinkamos institucijos sutikimo, jokių viešojo intereso gynimo priemonių nesiėmė, o ieškovai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų nurodomas viešosios teisės pažeidimas (stoginė mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu nuo žemės sklypo ribos be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo pastatymas) turi kokios nors įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, nepateikė, todėl sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens V. S. atstovo argumentais, kad ieškovas, kaip privatus asmuo, reikšti ieškinį, siekdamas apginti viešąjį interesą, neturi subjektinės teisės, todėl ieškovų nurodyti argumentai, nesusiję su jų subjektinių teisių gynimu, šioje byloje nenagrinėtini.

6.2. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad viena ginčo stoginė yra pastatyta dalinės nuosavybės teise ieškovams, atsakovei bei tretiesiems asmenims J. P. R., T. L. Y.-R., Infotech Business Advisories OU priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovei naudotis nustatytoje žemės sklypo dalyje (toliau – Stoginė), kita – atsakovės vardu įregistruoto gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone (toliau – Balkono stoginė). Abi stoginės pastatytos 2017 m. rudenį.

6.3. Nagrinėjamu atveju Stoginės statybos metu (2017 m. rudenį) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai buvo atsakovė ir UAB „Askerija LT“, ieškovai šio žemės sklypo bendraturčiais tapo tik 2018 m. kovo 27 d., kai Stoginė jau buvo pastatyta, taigi atsakovė iki Stoginės statybos pradžios privalėjo gauti žemės sklypo bendraturčio – UAB „Askerija LT“ – sutikimą Stoginei žemės sklype statyti. Atsakovė teismo posėdyje paaiškinti, kaip buvo statoma Stoginė, negalėjo ir nurodė, kad gyvenamuoju butu naudojasi, jame gyvena bei visus klausimus, susijusius su Stoginės statyba, sprendė jos sesuo V. S.. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja parodė, kad, prieš įsigyjant būstą, namas dar buvo neužbaigtas, todėl su statytojos UAB „Askerija LT“ atstovu J. N. aiškinosi daug klausimų, susijusių su namo statyba, iš jų ir, ar bus jai galimybė pasistatyti Stoginę ir Balkono stoginę. J. N. patvirtino, kad jokių problemų nebus, tik šiuos statinius turės pasistatyti savo lėšomis, sutikimo niekur neužfiksavo, kadangi nemanė, kad tai reikalinga. Pažymėtina, kad teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti statinį suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytojais, toks sutikimas yra bendraturčio laisvos valios išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016). Atsakovė į bylą pateikė UAB „Askerija LT“ įgalioto asmens Justino J. N., kuris atstovavo bendrovei sudarant žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovės atstove V. S. bei ieškovais, taip pat bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko J. P. 2021 m. sausio 20 d. bei 2021 m. liepos 7 d. paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad UAB „Askerija LT“ Stoginės statybos faktas buvo žinomas, statyba buvo suderinta, iki atsakovei įsigyjant gyvenamąjį namą (butą) su žemės sklypu ir prieš jos statybas, bendrovė yra davusi sutikimą Stoginės statybai, šiai statybai jokiu būdu neprieštaravo ir Stoginė nepažeidė ir negalėjo pažeisti bendrovės teisių ir teisėtų interesų. UAB „Askerija LT“ įgaliotas asmuo Justinas J. N. 2021 m. liepos 7 d. paaiškinime patvirtino, kad ieškovams įgyjant žemės sklypo dalį buvo žinoma apie Stoginės statybą ir kad šios Stoginės statyba suderinta su bendrove. Ieškovai žemės sklypo dalį įsigijo 2018 m. kovo 27 d. Ieškovas V. K. teismo posėdyje parodė, kad jam apie pastatytą Stoginę tapo žinoma dar 2017 m. gruodžio mėn., pamatęs pastatytą Stoginę jis iš karto pradėjo aiškintis dėl jos statybos teisėtumo. Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu teismas nusprendė, kad atsakovė, atstovaujama savo sesers V. S., prieš statydama Stoginę gavo tuo metu buvusio vienintelio žemės sklypo bendraturčio UAB „Askerija LT“ sutikimą, apie kurį įsigyjant žemės sklypo dalį buvo žinoma ir ieškovams (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovų argumentą, kad Stoginės statyba buvo neteisėta ir savavališka, nes Stoginei statyti nebuvo gautas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, šiuo atveju vien tai, kad toks sutikimas buvo išreikštas žodžiu, o ne rašytine forma, nepaneigia paties sutikimo gavimo fakto ir nesudaro pagrindo Stoginės statybą laikyti neteisėta ir savavališka.

6.4. Tuo tarpu Balkono stoginė pastatyta ant gyvenamojo namo fasado elemento (balkono), o ne ant žemės sklypo, todėl jos statybai žemės sklypo bendraturčių sutikimas apskritai nebuvo reikalingas.

6.5. Teismas darė išvadą, kad statant statinius prie bendro naudojimo pastato laikančiųjų konstrukcijų (šiuo atveju atsakovei statant inžinerinius statinius – stogines – ir juos tvirtinant prie Gyvenamojo namo išorinės sienos), buvo reikalingas Gyvenamojo namo bendraturčių (jų daugumos) sutikimas. Iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad stoginių statybos metu Gyvenamajame name esančios patalpos priklausė atsakovei, ieškovams, UAB „Askerija LT“ ir J. P..

6.6. Teismas pastebėjo, jog trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje parodė, kad abiejų stoginių statybą buvo suderinusi su UAB „Askerija LT“ atstovais, tai 2021 m. sausio 20 d. bei 2021 m. liepos 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino ir tuo metu UAB „Askerija LT“ atstovavęs Justinas J. N. bei šios bendrovės vadovas J. P.. Dėl šių stoginių statybos jokių prieštaravimų nepareiškė ir šiuo metu Gyvenamajame name esančių poilsio patalpų savininkai J. L. Y.-R., J. P. R., Infotech Business Advisories OU, nurodydami, kad jų teisių ir teisėtų interesų atlikti statybos darbai – stoginių įrengimas – nepažeidžia. Tuo tarpu su pastatytomis stoginėmis nesutiko tik ieškovai, su kuriais stoginių statyba nebuvo suderinta ir iš jų sutikimas šioms stoginėms statyti nebuvo gautas. Atsakovės ir trečiojo asmens V. S. atstovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovai dvejus metus nereiškė jokių pretenzijų bei neginčijo šių statybų, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo pripažinti, kad ieškovai konkliudentiniais veiksmais davė sutikimą atsakovei pastatyti stogines, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovai šiuo metu nesutikdami dėl be jų sutikimo pastatytų stoginių ir prašydami įpareigoti atsakovę jas nugriauti, savo reikalavimą turėjo pagrįsti įrodinėdami, kad atsakovės pastatytos stoginės pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vien ieškovų argumentas, kad stoginės pastatytos neteisėtai ir savavališkai (be jų sutikimo), savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo ir nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovę jas nugriauti (CK 1.5 straipsnis).

6.7. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju Stoginė yra pastatyta atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje, kurioje pagal Gyvenamojo namo statybos projektą numatyta automobilio parkavimo vieta, ji, kaip ir Balkono stoginė, pritvirtinta prie Gyvenamojo namo dalies, kurioje yra atsakovės vardu registruotas butas, tuo tarpu ieškovams priklausantis butas yra kitoje Gyvenamojo namo dalyje, Stoginės naudotis bendrai visų bendraturčių naudojama žemės sklypo dalimi netrukdo, ieškovai esminių jų bendrosios teisės pažeidimų neįrodė, todėl teismas ieškovų ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

6.8. Ieškovas teigdamas, kad dėl atsakovės pastatytos Stoginės jis nebegalės įgyvendinti teisės statyti, pateikė savo skaičiavimus pagal Gyvenamojo namo statybos projekto bendruosius statinių rodiklius, kurie neatitinka oficialių Nekilnojamojo turto registro duomenų, neįvertinus detaliajame plane bei minėtame statybos techniniame reglamente nustatytų užstatymo tankių, todėl jais remtis teismas neturi pagrindo, o kitų įrodymų, patvirtinančių, jog dėl atsakovės pastatytos Stoginės ieškovai ateityje realiai nebegalės įgyvendinti teisės statyti, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) 2010 m. spalio 8 d. rašto Nr. 2D-14446, nagrinėjant ieškovų atstovo skundą, faktiniai duomenys dėl Stoginės teisėtumo buvo patikrinti vietoje ir skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kadangi skundas buvo paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, t. y. Stoginė pastatyta mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu nuo žemės sklypo ribos be gretimo žemės sklypo sutikimo.

6.9. Teismas nusprendė, jog vien iš ieškovų pateiktų fotonuotraukų ir jų deklaratyvių paaiškinimų daryti išvados, jog atsakovės Stoginės yra nesaugios ir kelia pavojų ieškovų gyvybei, nėra pagrindo, o kitų įrodymų (specialistų, ekspertų išvadų), kurie leistų pripažinti, jog Stoginės kelia pavojų ieškovų sveikatai ar gyvybei, ieškovai į bylą nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad stoginės pažeidžia šviesos ir triukšmo parametrus, užkerta kelią pravažiuoti priešgaisrinei technikai, dėl jų sumažėjo turto vertė, yra sugadintas fasadas, todėl vien tik ieškovų deklaratyvūs paaiškinimai, nesant juos pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovų nurodomus jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus.

6.10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovų išdėstytus argumentus dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, į bylą pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės be jų sutikimo pastatyti inžineriniai statiniai – stoginės – kaip nors pažeidžia jų, kaip žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus ar trukdo jiems naudotis savo žemės sklypo dalimi ar Gyvenamuoju namu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu apeliantai teismo prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-355-970/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovų S. K. ir V. K. ieškinį tenkinti visiškai – įpareigoti atsakovę S. B. nugriauti stoginę, pastatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir balkono stoginę, pastatytą ant gyvenamojo namo su poilsio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Neįvykdžius teismo sprendimo ieškovai S. K. ir V. K. turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovės S. B. lėšomis; 2) perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; 3) priteisti ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas įtvirtino, kad statytojas (užsakovas) privalo, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Alytaus apylinkės teismas skundžiamame sprendime vertindamas ginčo atveju taikytiną teisinį reglamentavimą taip pat visiškai teisingai nurodė, jog „įvertinus nurodytų teisės aktų nuostatas, sutiktina su ieškovų argumentais, kad atsakovė prieš pradėdama statyti Stoginę privalėjo gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus)“.

7.2. Dar daugiau – Lietuvos Respublikos teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog rašytinis žemės sklypo savininko, o šiuo atveju – žemės sklypo bendraturčių sutikimas, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra laikomas statybą leidžiančiu dokumentu.

7.3. Apibendrinant visa tai, kas nurodyta, akivaizdu, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovė 2017 m. rudenį (lapkričio mėnesį) statydama ginčo statinius turėjo tuometinės žemės sklypo bendraturtės sutikimą, t. y. UAB „Askerija LT“, iš kurios nuosavybės teises į žemės sklypo dalis įgijo ieškovai S. ir V. K., rašytinį sutikimą.

7.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, jog apie menamą UAB „Askerija LT“ sutikimą stoginės statybai buvo žinoma ir ieškovams. Ieškovai S. ir V. K. apie jokius sutikimus statybai nieko nežinojo ir jie apie tai nebuvo informuoti. Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, o būtent 2018 m. kovo 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1172, kurios pagrindu ieškovai iš UAB „Askerija LT“ įgijo nuosavybės teises į žemės sklypo dalis, kurios 7.1.3. punktu pardavėjo, t. y. UAB „Askerija LT“, atstovas pareiškė ir garantavo ieškovams, kad I) daiktas nėra įkeistas, areštuotas, išnuomotas tretiesiems asmenims, suteiktas panaudai, įneštas į jungtinę veiklą su trečiaisiais asmenimis, nesančiais sutarties šalimis, ar kitaip apribotas naudojimasis ar disponavimas juo; II) nėra ginčo teisme dėl nuosavybės teisės į daiktą; III) nėra sudaryti jokie ateities sandoriai dėl daikto nuomos, panaudos, įkeitimo, perleidimo ir jokie tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamą ar perkamą daiktą.

7.5. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu UAB „Askerija LT“ ir būtų davusi sutikimą atsakovei savavališkai pastatytų stoginių statybai, šios aplinkybės būtų nurodytos ir įtvirtintos pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau tokių aplinkybių nėra ir nebuvo. Tuo tarpu bet kokie vėlesni (post factum) pareiškimai (neturint nuosavybės teisės) neturi reikšmės ir nėra galiojantys.

7.6. Galiausiai ir žodinių sutikimų egzistavimas ginčo atveju byloje yra abejotinas dėl toliau nurodytų aplinkybių. Žodinių sutikimų faktą pirmosios instancijos teismas grindė trečiojo asmens V. S. ir UAB „Akerija LT“ 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. liepos 7 d. paaiškinimais. Šiuo klausimu pažymėtina, jog trečiasis asmuo V. S. yra atsakovės S. B. sesuo, faktiškai gyvenanti atsakovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ir faktiškai atsakovės vardu stačiusi ginčo stogines, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai vertintini kritiškai. Tuo tarpu UAB „Askerija LT“ byloje pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai dėl kelių aplinkybių: 1) UAB „Askerija LT“ vardu pateikti paaiškinimai yra pasirašyti Justino J. N., kuris nėra UAB „Askerija LT“ vadovas (tuo tarpu jokie įgaliojimai tiek sutikimams dėl statybos, tiek bendrovės atstovavimui teikiant bet kokius paaiškinimus teismui nėra pateikti); 2) Ieškovai S. ir V. K. turėjo teisminį ginčą su UAB „Askerija“ dėl netinkamos kokybės buto ir darbų trūkumų šalinimo išlaidų bei nuostolių priteisimo (Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-198-656/2020), kurį ieškovai iš dalies laimėjo, todėl UAB „Askerija LT“ netiesiogiai yra suinteresuota veikti prieš ieškovus.

7.7. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius atsakovei S. B. sutikimo statyti nesudėtingą statinį – stoginę žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su valstybine žeme, kurioje yra (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, nėra išdavęs. Taigi ginčo atveju atsakovė S. B. stoginę pastatė neturėdama ne tik bendraturčių rašytinio sutikimo, bet ir valstybinės institucijos, t. y. NŽT sutikimo, kurios sutikimui, be kita ko, reikalingas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Taigi akivaizdu, jog šios faktinės aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog atsakovė stogines pastatė neturėdama rašytinio bendraturčių sutikimo (kuris pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo būti pateiktas NŽT).

7.8. Žemės sklypas bendraturčiams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuri vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, įgyvendinama bendru sutarimu. Dėl šios priežasties vienam iš bendraturčių pageidaujant (ketinant) statyti statinį (priestatą) arčiau žemės sklypo ribos nei leidžia teisės aktai, tokią statybą (įskaitant ir faktą, kad statyba bus vykdoma arčiau gretimo žemės sklypo) būtina suderinti su bendraturčiais.

7.9. Ginčo atveju Gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre registruotas baigtumas yra 64 proc., todėl siekiant užbaigti statybą ir deklaruoti 100 proc. baigtumą, statiniai (duomenys neskelbtini) privalės būti pastatyti pagal statybą leidžiančius dokumentus. Dviejų butų gyvenamojo namo su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos projekto, kuris yra pateiktas į bylą, bendrojoje dalyje esantys Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. rugpjūčio 7 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 80/14 2 punkte yra nurodytas statinių statybos linijos nustatymas gatvių (kelių) raudonųjų linijų atžvilgiu – užstatymo linija 6 m nuo sklypo ribos iš gatvės pusės. Analogiškos nuostatos yra nurodytos ir Statybos projekto Bendrosios dalies Aiškinamojo rašo 3.1. punkte, kuriame nurodoma, kad „pagal detalųjį planą statinių statybai yra numatyta statybos zona, kuri yra 3 m nuo kaimyninių sklypų ribų bei 6 m nuo gatvės pusės“. Akivaizdu, jog Druskininkų savivaldybės administracijos pozicija, į kurią pagal Taisyklių 8 punktą atsižvelgia NŽT išduodama sutikimą, šiuo klausimu yra akivaizdi – statyba negalima ne tik 3 metrai iki žemės sklypo ribos, bet statyba negalima netgi ir didesniu atstumu, t. y. 6 metrai nuo gatvės pusės.

7.10. Apibendrinant visumą anksčiau nurodytų argumentų, akivaizdu, jog ginčo atveju atsakovė S. B. privalėjo gauti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus, kurių neturėjo, todėl atsakovės vykdyta stoginių statyba laikytina neteisėta ir savavališka, dėl to Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

7.11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.82 straipsnio 1 dalį, 4.85 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reglamentavimą, taip pat padarė visiškai pagrįstą teisinę išvadą, kad „statant statinius prie bendro naudojimo pastato laikančiųjų konstrukcijų (šiuo atveju atsakovei statant inžinerinius statinius – stogines – ir juos tvirtinant prie Gyvenamojo namo išorinės sienos), buvo reikalingas Gyvenamojo namo bendraturčių (jų daugumos) sutikimas“, kurio atsakovė į bylą taip pat nepateikė ir toks sutikimas niekada nebuvo duotas ir nebuvo gautas. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovės S. B. vykdyta statyba yra savavališka ir privalo būti sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Visiškai nepagrįstais laikytini Alytaus apylinkės skundžiamame 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendime nurodyti argumentai, apie tai, kad „ieškovai šiuo metu nesutikdami dėl be jų sutikimo pastatytų stoginių ir prašydami įpareigoti atsakovę jas nugriauti, savo reikalavimą turi pagrįsti įrodinėdami, kad atsakovės pastatytos stoginės pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus“.

7.12. Šios bylos nagrinėjimo ribos yra tai, ar atsakovė stogines pastatė teisėtai ar ne (nustačius, jog statyba buvo neteisėta, t. y. savavališka, privalo būti sprendžiama dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo), o ne tai, ar ieškovai pagrįstai atsisako duoti sutikimą norimų statyti statinių statybai (ar savavališkai pastatytų statinių įteisinimui).

7.13. Ginčo atveju atsakovė S. B. nei prieš stoginių statybą, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė absoliučiai jokių projektinių pasiūlymų, kuriuose būtų išdėstyti sprendiniai ir kad būtų galima vertinti statinių statybos sprendinius bei pateikti motyvuotą atsakymą dėl tokių sprendinių (tai ypač svarbu pažymėti tame kontekste, jog ieškovai į atsakovę dėl ginčo statybos su prašymu pateikti dokumentaciją kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu atstovaujami advokato, tačiau jokie dokumentai nebuvo pateikti).

7.14. Gyvenamojo namo statyba nėra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka. 2014 m. rugpjūčio 7 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 80/14 2 punkte yra nurodytas statinių statybos linijos nustatymas gatvių (kelių) raudonųjų linijų atžvilgiu – užstatymo linija 6 m nuo sklypo ribos iš gatvės pusės. Analogiškos nuostatos yra nurodytos ir Statybos projekto Bendrosios dalies Aiškinamojo rašo 3.1. punkte, kuriame nurodoma, kad „pagal detalųjį planą statinių statybai yra numatyta statybos zona, kuri yra 3 m nuo kaimyninių sklypų ribų bei 6 m nuo gatvės pusės“. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės įvykdyta statyba yra įvykdyta pažeidžiant išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, todėl nebus galimybės teisės aktų nustatyta tvarka registruoti statybos baigtumą.

Atsiliepimas

7.15. Atsakovei nepateikiant absoliučiai jokios projektinės dokumentacijos, kurioje būtų nurodyti stoginių statybos sprendiniai, objektyviai nėra galimybės vertinti tiek dėl pačių stoginių konstrukcijų saugumo, tiek dėl stoginių tvirtinimo prie bendrųjų Gyvenamojo namo bendrųjų konstrukcijų sprendinių saugumo. Tuo tarpu byloje ieškovų pateikti įrodymai, o būtent fotonuotraukos, patvirtinančios, kad esant gausiam snygiui vienas iš stoginės lakštų buvo išlūžęs ir tokiu būdu kelia aplinkiniams, įskaitant ieškovus, pavojų. Tuo tarpu atsakovė S. B. absoliučiai jokių įrodymų (išskyrus bylos baigtimi suinteresuotos V. S. paaiškinimų), kurie leistų daryti išvadas apie Stoginių bei jų tvirtinimo prie bendrųjų pastato konstrukcijų saugumą, nepateikė.

8. Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą atsakovė teismo prašo: 1) atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti iš ieškovų visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 13 p. nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo, kai statinio statybai nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovės įsitikinimu, teisės normoje įtvirtinta pareiga gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus yra sąlyginė ir nukreipiamoji. T. y. jeigu statiniui nėra privalomas statybos leidimas, žemės sklypo bendraturčių sutikimus reikia gauti tik tuo atveju, jeigu toks sutikimas yra numatytas kaip privalomas pagal teisės aktus. Nei ieškinyje, nei teismo posėdžių metu, nei apeliaciniame skunde ieškovai konkrečiai nenurodė teisės akto, kuris numatytų pareigą gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus tuo atveju, jeigu statiniui / įrenginiui nėra reikalingas statybos leidimas

8.2. Stoginės statybos metu ieškovai nebuvo žemės sklypo bendraturčiais, todėl ieškovų sutikimas neturėjo ir negalėjo būti gaunamas. Atsakovės įsitikinimu, tai reiškia, kad ieškovai neturi subjektinės teisės reikšti ieškinio dėl stoginės nugriovimo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, ieškovai objektyviai neturi teisės ir negalėtų išduoti tokio sutikimo ir šiuo metu, nes, pagal įstatymo formuluotę, toks sutikimas tariamai turi būti gaunamas prieš pradedant stabybą, o žemės sklypą ieškovai įsigijo stoginei jau esant pastatytai ir nereiškė jokių pretenzijų mažiausiai dvejus metus.

8.3. Taigi byloje susiklostė situacija, kada ieškovai pripažįsta, kad jų sutikimas dėl stoginės statybų yra nereikalingas, tačiau reikalauja nugriauti pastatus dėl tariamo sutikimo negavimo iš kitų bendraturčių, nors pastarieji aiškiai ir konkrečiai išreiškė tiek savo neprieštaravimą statyboms, tiek jų teisių ir interesų pažeidimo nebuvimą, tiek sutikimo dėl atitinkamų statybų buvimo faktą. Kaip buvo išdėstyta atsiliepime į ieškinį, pažymėta teismo sprendime ir suformuota ieškovo cituojamoje teismų praktikoje, bendraturčių sutikimas nėra veto teisės įgyvendinimas ar savitikslis. Bendraturčių sutikimo esmė – sudaryti jiems galimybę išreikšti savo poziciją dėl statybų, nurodyti savo galimus teisių pažeidimus ir pan. Iš to darytina išvada, kad ieškovų pozicija yra ne tik kuriozinė (neturėdami subjektinės teisės ieškovai neigia kitų bendraturčių poziciją, nes ji nesutampa su ieškovų piktavališkais ketinimais), bet ir paneigianti paties bendraturčių sutikimo, kaip neformalaus veiksmo, esmę.

8.4. Ieškovai teismo poziciją neigia iš esmės vieninteliu motyvu – rašytinio bendraturčio sutikimo dokumento nebuvimu. Kaip jau išdėstyta anksčiau, tokia ieškovų pozicija yra priešinga jų pačių cituojamai teismų praktikai, kurioje nustatyta, kad bendraturčio sutikimas nėra savitikslis ar veto teisės įgyvendinimas, o galimybė bendraturčiui pateikti savo poziciją dėl statybų ar nurodyti savo teisių pažeidimus. Rašytinis dokumentas yra statytojo interesų apsauga, kuri užkerta kelią bendraturčiui piktnaudžiauti ir ateityje reikšti pretenzijas, kurios nebuvo pareikštos statybos pradžioje davus jai sutikimą. Tokiu atveju, kai subjektinę teisę turintis bendraturtis pretenzijų neturi, rašytinis dokumentas pats savaime neturi jokios teisinės reikšmės.

8.5. Gyvenamojo namo bendraturčių dauguma neturi jokių pretenzijų dėl balkono stoginės, o apeliantų interpretacija dėl reikalavimo gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą yra nepagrįsta teisės aktais. Ieškovų motyvai dėl tariamų atstumų iki gatvės (trečiųjų asmenų sklypo) nesilaikymo yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškovai, kaip nurodė atsakovė teismo posėdžio metu ir sprendime motyvuotai pagrindė teismas, neturi subjektinės teisės reikšti pretenzijas dėl trečiųjų asmenų tariamo teisių pažeidimo. N. D. miesto savivaldybės administracija, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, nei Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos (2020-10-08 raštas Nr. 2D-14446) neturėjo ir neturi jokių pretenzijų atsakovei dėl stoginės ar balkono stoginės statybos.

Šalies argumentai

8.6. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad dėl pastatytos stoginės nebus galima įregistruoti gyvenamojo namo baigtumo, nebuvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme, todėl ja negali būti grindžiamas apeliacinis skundas. Be to, kaip ir kiti ieškovų motyvai, tai yra prielaidos ir tušti teiginiai, kurie nepagrįsti įrodymais ir vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Ieškovai spekuliuoja tariama Druskininkų miesto savivaldybės administracijos pozicija (vėlgi maišydami savo ir atitinkamos institucijos subjektines teises), tačiau Druskininkų miesto savivaldybės administracija šiame ginče yra trečiasis asmuo ir priešingai, nei nurodo ieškovai, pretenzijų ar pozicijos dėl tariamo atstumų nesilaikymo nepareiškė.

8.7. Ieškovai klaidina apeliacinės instancijos teismą teigdami, jog teismas sprendime nustatė, kad dėl stoginės užstatyto ploto ieškovams ateityje nebelieka teisės statytis. Pabrėžia, kad teismas tokių aplinkybių nenustatė ir, priešingai nei nurodo ieškovai, sprendime pažymėjo, kad ieškovai pateikė savo skaičiavimus, kurie neatitinka oficialių Nekilnojamojo turto registro duomenų ir detaliojo plano, todėl jais remtis nėra pagrindo. Atitinkamai teismas padarė išvadą, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai ateityje nebegalės įgyvendinti teisės statyti. Visi tariami ieškovų teisių ir interesų pažeidimai yra nelogiški ir nepagrįsti specialių žinių turinčių asmenų ekspertinėmis išvadomis ar kitais atitinkamą įrodomąją galią turinčiais dokumentais. Ieškovai neįrodė, kad statiniai nesaugūs, neįrodė fasado estetinio pažeidimo ar pastato vertės sumažėjimo, neįrodė užstatymo galimybių sumažėjimo, insoliacijos sumažėjimo, priešgaisrinės saugos pažeidimo. Pretenzija dėl insoliacijos sumažėjimo yra objektyviai neįmanoma, nes ieškovų gyvenamojo namo dalis yra labiausiai nutolusi nuo atsakovės ir jiems vargiai matoma. Tokie „motyvai“ tik patvirtina ieškovų piktavališkumą ir realaus teisių pažeidimo nebuvimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl sprendimo teisėtumo

12. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovų išdėstytus argumentus dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės be jų sutikimo pastatyti inžineriniai statiniai – Stoginės – kaip nors pažeidžia jų, kaip žemės sklypo ir Gyvenamojo namo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus ar trukdo jiems naudotis savo žemės sklypo dalimi ar Gyvenamuoju namu.

13. Apeliantai nurodo, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar atsakovė 2017 m. rudenį statydama ginčo statinius turėjo tuometinės žemės sklypo bendraturtės, t. y. UAB „Askerija LT“, iš kurios nuosavybės teises į žemės sklypo dalis įgijo ieškovai S. ir V. K., rašytinį sutikimą.

14. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal šio straipsnio 2 dalį savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises.

15. Kasacinio teismo remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija formuojamoje praktikoje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisę, išaiškinta, kad nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Niekas negali naudotis savo nuosavybe tokiu būdu, kuris pažeistų kito asmens lygią teisę naudotis savo nuosavybe. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas, nes nuosavybė turi ir tam tikrą socialinę funkciją. Taigi savininkui yra pripažįstamos ne tik galimybės apsaugoti savo teises bei interesus, bet ir juos įgyvendinant tenka pareiga atsižvelgti į visuomenės poreikius, susilaikyti nuo veiksmų, kuriais būtų pažeistos kitų asmenų teisės ar visuomenės interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

16. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso ir nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Esant bendrosios nuosavybės santykiams kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į bendrą daiktą ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą. Taigi bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši taisyklė, reiškianti, kad visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimas turi būti grįstas interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principais, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kurie yra daiktinio teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011, 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės S. B. vardu trečiasis asmuo V. S., veikdama pagal 2015 m. spalio 30 d. įgaliojimą, 2016 m. vasario 25 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 741 pagrindu įgijo gyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini), o 2016 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526 pagrindu – 67/225 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 2 d. pirkimo –pardavimo sutarties Nr. 3526 VI dalimi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovei nustatyta atskirai nuo kitų bendraturčių naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta ženklu „A“, bei bendrai su kitais bendraturčiais – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“, kuri 2017 m. rugsėjo 19 d. susitarimu pakeista atsižvelgiant į pakeistą nupirktą žemės sklypo dalį. Ieškovai S. K. ir V. K. 2016 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1093 įgijo po ½ dalį gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. kovo 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1172 pagrindu – po 271/1800 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) šia sutartimi ieškovams perėjo žemės sklypo naudojimosi tvarka, nustatyta 2016 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais ir ieškovams atskirai nuo kitų bendraturčių nustatyta naudotis žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „D“, bei bendrai su kitais bendraturčiais – žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „E“. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad viena ginčo Stoginė yra pastatyta dalinės nuosavybės teise ieškovams, atsakovei bei tretiesiems asmenims J. P. R., T. L. Y.-R., Infotech Business Advisories OU priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovei naudotis nustatytoje žemės sklypo dalyje, kita – atsakovės vardu įregistruoto gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone. Abi Stoginės pastatytos 2017 m. rudenį.

19. Pakartotina, kad 2017 m. rudenį trečiasis asmuo V. S., veikdama atsakovės S. B. vardu, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė Stoginę. Departamento 2020 m. spalio 8 d. rašte Nr. 2D-14446 nurodyta, kad Stoginė pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.2. punktą yra I grupės nesudėtingas statinys, kurios statybai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. punktą statybos leidžiantis dokumentas neprivalomas.

20. CK 4.75 straipsnyje yra aiškiai nurodytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas bendraturčiams, pagal kurį bendras daiktas (šiuo atveju žemės sklypas) valdomas, naudojamas ir juo disponuojama visų bendraturčių susitarimu. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė siekdama pasistatyti Stoginę privalėjo, vadovaudamasi CK 4.75 straipsniu ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.), kuriame nustatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, gauti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus Stoginės statybai. Iš byloje esančių duomenų ir šalių duotų žodinių paaiškinimų matyti, kad ieškovai žemės sklypo bendraturčiais tapo tik 2018 m. kovo 27 d. sudarytos pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 1172 pagrindu – jau gerokai po Stoginės pastatymo, t. y. Stoginės statymo laikotarpiu ieškovai ir tretieji asmenys nebuvo žemės sklypo bendraturčiai. Nagrinėjamu atveju Stoginės statybos metu (2017 m. rudenį) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai buvo atsakovė ir UAB „Askerija LT“.

21. Kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, atstovaujama savo sesers V. S., prieš statydama Stoginę gavo tuo metu buvusio vienintelio žemės sklypo bendraturčio UAB „Askerija LT“ sutikimą, todėl ieškovų argumentus, kad Stoginės statyba buvo neteisėta ir savavališka, nes Stoginei statyti nebuvo gautas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, pirmosios instancijos teismas argumentuotai atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad buvusi žemės sklypo bendraturtė UAB „Askerija LT“ sutiko su atsakovės Stoginės statyboms, neabejotinai patvirtina: 1) trečiojo asmens V. S. teismo posėdyje duoti žodiniai paaiškinimai, kuriais pastaroji nurodė, kad, prieš įsigyjant būstą, namas dar buvo neužbaigtas, todėl su statytojo UAB „Askerija LT“ atstovu J. N. ši aiškinosi daug klausimų, susijusių su namo statyba, iš jų ir ar bus jai galimybė pasistatyti Stoginę ir Balkono stoginę. J. N. patvirtino, kad jokių problemų nebus, tik šiuos statinius turės pasistatyti savo lėšomis, sutikimo niekur neužfiksavo, kadangi nemanė, kad tai reikalinga; 2) atsakovės į bylą pateikti UAB „Askerija LT“ įgalioto asmens Justino J. N., kuris atstovavo bendrovei sudarant žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovės atstove V. S. bei ieškovais, taip pat bendrovės vadovo ir vienintelio akcininko J. P. 2021 m. sausio 20 d. bei 2021 m. liepos 7 d. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad UAB „Askerija LT“ Stoginės statybos faktas buvo žinomas, statyba buvo suderinta iki atsakovei įsigyjant gyvenamąjį namą (butą) su žemės sklypu ir prieš jos statybas, bendrovė yra davusi sutikimą Stoginės statybai, šiai statybai jokiu būdu neprieštaravo ir Stoginė nepažeidė ir negalėjo pažeisti bendrovės teisių ir teisėtų interesų. UAB „Askerija LT“ įgaliotas asmuo Justinas J. N. 2021 m. liepos 7 d. paaiškinime patvirtino, kad ieškovams įgyjant žemės sklypo dalį buvo žinoma apie Stoginės statybą ir kad šios Stoginės statyba suderinta su bendrove.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog buvusiai žemės sklypo bendraturtei UAB „Askerija LT“ apie Stoginės statybas tapo žinoma dar iki atsakovei įsigyjant gyvenamąjį namą (butą) su žemės sklypu ir prieš Stoginės statybas, įmonės atstovai davė žodinį sutikimą Stoginės statyboms, šias aplinkybes patvirtina prieš tai nurodyti UAB „Askerija LT“ atstovų paaiškinimai. Pastebėtina, kad atsakovė dar 2016 m. vasario 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 741 pagrindu įgijo gyvenamąjį butą adresu (duomenys neskelbtini) o 2016 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526 pagrindu – 67/225 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo situacijai nėra aktuali Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d., pagal kurią statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus), kadangi ši nuostata bendraturčio sutikimo gavimo laikotarpiu dar nebuvo galiojanti, todėl ginčo situacijai pastaroji nėra taikytina. Tačiau nepaisant to, kas nurodyta, ginčo situacijai yra aktuali iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai šios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statytojas turi gauti šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad buvęs žemės sklypo bendraturtis UAB „Askerija LT“ ginčui aktualiu laikotarpiu visiškai sutiko su atsakovės Stoginės statybomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju vien tai, kad UAB „Askerija LT“ sutikimas buvo išreikštas žodžiu, o ne rašytine forma, nepaneigia paties sutikimo gavimo fakto ir nesudaro pagrindo Stoginės statybą laikyti neteisėta ir savavališka.

23. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens V. S. ir UAB „Askerija LT“ atstovų paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai, kadangi pastarieji yra suinteresuoti šios bylos baigtimi.

24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

25. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus ir deklaratyvius vertina apeliantų teiginius, jog trečiasis asmuo V. S. ir UAB „Askerija LT“ atstovai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas šių asmenų paaiškinimus turėjo vertinti kritiškai.

26. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo V. S. savo procesiniuose dokumentuose bei teismui duodama žodinius paaiškinimus detaliai ir nuosekliai paaiškino pirkimo–pardavimo sutarčių, Stoginės pastatymo bei UAB „Askerija LT“ sutikimo gavimo Stoginės statymui aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šiais trečiojo asmens paaiškinimais ar šiuos paaiškinimus vertinti kritiškai.

27. Taip pat atsakovė į bylą pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. sausio 20 d. bei 2021 m. liepos 7 d. UAB „Askerija LT“ atstovų paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad UAB „Askerija LT“ Stoginės statybos faktas buvo žinomas, statyba buvo suderinta, iki atsakovei įsigyjant gyvenamąjį namą (butą) su žemės sklypu ir prieš jos statybas, bendrovė yra davusi sutikimą Stoginės statybai, šiai statybai jokiu būdu neprieštaravo ir Stoginė nepažeidė ir negalėjo pažeisti bendrovės teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad ir šiuo atveju teismas neturi pagrindo kritiškai vertinti atsakovės į bylą pateiktų įrodymų, pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie bylotų apie priešingą nurodytajai UAB „Askerija LT“ poziciją (sutikimo Stoginės statybai aspektu), bei to, kad UAB „Askerija LT“ kada nors atsakovei būtų reiškusi pretenzijas ar ieškinio reikalavimus dėl Stoginės statybos.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka, jog aktualiu Stoginės statybos laikotarpiu atsakovė, vadovaudamasi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi privalėjo gauti tuometinės žemės sklypo bendraturtės UAB „Askerija LT“ sutikimą Stoginės statyboms, tačiau, įvertinus tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog sutikimas žodine forma iš atsakovės gautas, vien tai, kad UAB „Askerija LT“ sutikimas buvo išreikštas žodžiu, o ne rašytine forma, nepaneigia paties sutikimo gavimo fakto ir nesudaro pagrindo Stoginės statybą laikyti neteisėta ir savavališka.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog abi stoginės yra pritvirtintos prie Gyvenamojo namo išorinės sienos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje Gyvenamojo namo išorinės sienos laikytinos pastato laikančiosiomis konstrukcijomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Kaip jau minėta prieš tai, bendrą daiktą bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tad ir šiuo atveju atsakovei statant inžinerinius statinius – stogines – ir juos tvirtinant prie Gyvenamojo namo išorinės sienos, buvo reikalingas Gyvenamojo namo bendraturčių (jų daugumos) sutikimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad stoginių statybos metu Gyvenamajame name esančios patalpos priklausė atsakovei, ieškovams, UAB „Askerija LT“ ir J. P.. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje pažymėjo, kad abiejų stoginių statybą buvo suderinusi su UAB „Askerija LT“ atstovais, tai 2021 m. sausio 20 d. bei 2021 m. liepos 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino ir tuo metu UAB „Askerija LT“ atstovavęs Justinas J. N. bei šios bendrovės vadovas J. P.. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėl šių stoginių statybos jokių prieštaravimų nepareiškė ir šiuo metu Gyvenamajame name esančių poilsio patalpų savininkai J. L. Y.-R., J. P. R., Infotech Business Advisories OU, nurodydami, kad jų teisių ir teisėtų interesų atlikti statybos darbai – stoginių įrengimas – nepažeidžia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovai šiuo metu nesutikdami dėl be jų sutikimo pastatytų stoginių ir prašydami įpareigoti atsakovę jas nugriauti, savo reikalavimą turi pagrįsti įrodinėdami, kad atsakovės pastatytos stoginės pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vien ieškovų argumentas, kad stoginės pastatytos neteisėtai ir savavališkai (be jų sutikimo), savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo ir nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovę jas nugriauti (CK 1.5 straipsnis).

30. Bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

31. Taigi sutiktina, kad bendras daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ir neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Todėl laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės atlikti Stoginių įrengimo darbai yra neteisėti ir savavališki vien dėl to, kad vieninteliai ieškovai iš visų ginčo laikotarpiu aktualių Gyvenamojo namo bendraturčių atsakovei nesuteikė sutikimo Stoginių įrengimo darbams atlikti.

32. Aktualu tai, kad bendraturčiai (apeliantai) savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl Stoginių įrengimo – turi pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra pastatytas, savaime neatskleidžia apeliantų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi grįsti, įrodinėdami netinkamą atsakovės teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas.

33. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statinio statyba lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statinio, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Šiuo atveju, kaip pagrįstai ir teisingai nurodė apylinkės teismas, ieškovai neduodami sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad Stoginių statyba iš esmės pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus.

34. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad Gyvenamojo namo statyba nėra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės įvykdyta statyba yra įvykdyta pažeidžiant išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, todėl nebus galimybės teisės aktų nustatyta tvarka registruoti statybos baigtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovės pastatytų Stoginių yra priimtas sprendimas atsisakyti registruoti Gyvenamojo namo statybos užbaigtumą. Sutiktina su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad prieš tai nurodyti apeliantų teiginiai yra tik prielaidos, kurios nėra pagrįstos įrodymais ir teismo vertintinos kaip teisiškai nereikšmingos.

35. Pastebėtina ir tai, kad Departamento 2010 m. spalio 8 d. rašto Nr. 2D-14446, nagrinėjant ieškovų atstovo skundą, faktiniai duomenys dėl Stoginės teisėtumo buvo patikrinti vietoje ir skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, kadangi skundas buvo paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, t. y. Stoginė pastatyta mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu nuo žemės sklypo ribos be gretimo žemė sklypo savininko sutikimo. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, ką akcentavo ir apylinkės teismas, jog statybų priežiūrą vykdanti institucija, atlikusi Stoginės statybos teisėtumo patikrinimą, jokių pažeidimų, susijusių su sklypo užstatymo tankiu, užstatymo zona, taip pat priešgaisrine sauga, ką savo procesiniuose dokumentuose (taip pat ir apeliaciniame skunde) nurodo apeliantai, nenustatė. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad visi tariami apeliantų nurodomi teisių ir interesų pažeidimai yra nepagrįsti specialių žinių turinčių asmenų ekspertinėmis išvadomis ar kitais atitinkamą įrodomąją galią turinčiais dokumentais. Apeliantai byloje neįrodė, kad atsakovės įrengtos Stoginės yra nesaugios, neįrodė fasado estetinio pažeidimo ar pastato vertės sumažėjimo, užstatymo galimybių sumažėjimo, insoliacijos sumažėjimo ar priešgaisrinės saugos pažeidimų.

36. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Stoginė yra pastatyta atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje, kurioje pagal Gyvenamojo namo statybos projektą numatyta automobilio statymo vieta, ji, kaip ir Balkono stoginė, pritvirtinta prie Gyvenamojo namo dalies, kurioje yra atsakovės vardu registruotas butas, tuo tarpu ieškovams priklausantis butas yra kitoje Gyvenamojo namo dalyje (priešingoje pusėje), Stoginės naudotis bendrai visų bendraturčių naudojama žemės sklypo dalimi netrukdo, ieškovai esminių jų bendrosios teisės pažeidimų neįrodė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, teisingai nustatė ir tinkamai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą galutinį sprendimą remiantis apeliantų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas galutinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

40. Kadangi apeliantų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios atsakovės turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija užmokesčio dydžio, numatyto Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.11 punktuose, todėl atsakovės naudai iš apeliantų, kurių apeliacinis skundas atmestas, priteistinos atsakovės patirtos 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1–4 dalys, 94 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei S. B. iš ieškovų S. K. ir V. K. priteisti 1 500,00 Eur (iš kiekvieno priteisiant po 750,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas