Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. liepos 4 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. V. žinomai melagingai pranešė apie nebūtą įvykį adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, dėl kurių reikėjo policijos pareigūnų pagalbos, atsisakė tikrintis blaivumą, paaiškino, kad dabar viskas gerai, tačiau detalizuoti aplinkybių, todėl traktuotina, kad melagingai buvo nurodomos įvykio aplinkybės, kviestas policijos ekipažas.

Apklausta teismo posėdžio metu A. V. pripažino padariusi teisės pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio A. V. pasiaiškinimo matyti, kad ji pripažįsta padariusi teisės pažeidimą ir gailisi (3 b.l.). A. V. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., be jos pačios prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1 b.l.), tarnybiniu pranešimu (2 b.l.), garso įrašo perklausa (9 b.l.), D. J. paaiškinimu (10 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog 2015 m. liepos 4 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. V. žinomai melagingai pranešė apie nebūtą įvykį adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, dėl kurių reikėjo policijos pareigūnų pagalbos, atsisakė tikrintis blaivumą, paaiškino, kad dabar viskas gerai, tačiau detalizuoti aplinkybių, todėl traktuotina, kad melagingai buvo nurodomos įvykio aplinkybės, kviestas policijos ekipažas. A. V. suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdama, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl konstatuotina, jog ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. A. V. kalta dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustina administracine nuobauda.

A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (turi galiojančią administracinę nuobaudą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad A. V. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant jos dydį artimą minimaliam.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo (7 b.l.) ir turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (6 b.l.). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo A. V. iškvietimo policijai buvo padarytas 1,86 Eur turtinis nuostolis. Pažymėtina tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas ar kokios tai papildomos lėšos tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl dėl melagingo A. V. pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Institucija nepatyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiais ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, o lėšos tiesioginėms funkcijoms atlikti, eksploatuojamoms transporto priemonėms išlaikyti, naudojamam kurui - yra skiriamos iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog lėšos, panaudotos vykstant transporto priemone pagal melagingą iškvietimą, turėtų būti pripažintos administraciniu teisės pažeidimu Institucijai padarytu turtiniu nuostoliu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013, 2015 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-754-238/2015, 2015 m. spalio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-994-317/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 186 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

A. V. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 96 Eur (devyniasdešimt šešių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK: 15000411775. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo netenkinti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.