Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. K.,

nedalyvaujant atsakovei F. Š. (atsakovė dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nedalyvavo nagrinėjant bylą iš esmės),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei F. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

1) Pakeisti 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-488/2021 nustatytą šalių vaiko R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą ir nustatyti R. R. gyvenamąją vietą su ieškovu.

2) Priteisti iš atsakovės F. Š. (toliau – ir atsakovė, motina) sūnui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki R. R. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4) Priteisti iš atsakovės 300,00 Eur įsiskolinimą nuo 2025 m. gegužės 11 d. iki ieškinio padavimo.

5) Ieškovą paskirti priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

II. Atsakovės argumentai

III. Liudytojų parodymai

IV. Išvada

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

2024 m. sausio 2 d. Skyrius gavo informaciją iš policijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pranešime buvo nurodyta, kad atsakovė yra neblaivi, jai nustatytas 2,42 promilių girtumas, vaikas buvo pas kaimynus (II t., e. b. l. 86–89). 2024 m. sausio 8 d. buvo įvertinta vaiko situacija, 2024 m. sausio 2 d. vaikas nurodė, kad pas kaimynus yra nuo 2024 m. sausio 1 d., apie tai, jog motina yra neblaivi nežinojo, pas motiną nuėjęs nebuvo, iš tėčio grįžo vakar (2024 m. sausio 1 d.), nurodė, kad kai mama geria – geria namuose viena. Vaikas perduotas tėvui. 2024 m. sausio 2 d. motinai esamą situaciją ir priimtus sprendimus suprasti buvo sunku, nurodė, kad alkoholį vartoja ne pirmą dieną. Motina pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, lankėsi RPLC, skirtas medikamentinis gydymas. Skyriaus specialistai, atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustatė rizikos veiksnius – vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Skyriaus specialistai nustatė apsaugos veiksnius: kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui: vaiko tėvas geba pasirūpinti vaiku, vaiko motina pradėjo dirbti siekiant gerinti šeimos finansinę padėtį, pripažįsta alkoholio vartojimo problemą, žada ją spręsti aktyviau; rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus; vaiko tėvas geba pasirūpinti vaiku, neblaivumas nustatytas motinai. Skyriaus specialistai rekomendavo vaikui teikti psichologinę, socialinę pagalbą, įstatyminiams atstovams – teikti šeimai psichologinę, socialinę pagalbą, motinai spręsti alkoholio vartojimo problemą, gilinti tėvystės žinias. Skyriaus specialistai konstatavo, kad pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (I t., e. b. l. 31–47; II t., e. b. l. 90–106, 107–108).

2024 m. gegužės 2 d. Skyrius gavo raštą iš policijos, kad į komisariatą kreipėsi atsakovės kaimynas, nurodė, jog atsakovė yra sakiusi, jog jos buvęs sutuoktinis serga psichine liga, yra grasinęs vaikui peiliu, yra pasireiškę pykčio priepuoliai vaiko atžvilgiu (II t., e. b. l. 109–110). Pagal gautą raštą, Skyrius nagrinėjant pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, vertino vaiko situaciją. 2024 m. gegužės 8 d. bendravimo su vaiku metu, vaikas pasakojo, kad su motina sutaria labai gerai, motina alkoholio nevartoja senokai, su patėviu A. Š. sutaria labai gerai, patėvis nevartoja alkoholio, piktas nebūna, su tėvu santykiai yra labai geri, kas antrą savaitgalį važiuoja pas tėvą. Skyriaus specialistai nustatė rizikos ir apsaugos veiksnius. Nustatyti rizikos veiksniai: vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą (pranešimo informacijoje nurodyta, jog vaiko patėvį ištinka agresijos priepuoliai, yra grasinęs vaikui peiliu. Nepilnametis nurodė, jog pranešėjas anksčiau yra užsipuolęs mamą dėl jam nežinomų priežasčių, vaikas tai matė). Nustatyti apsaugos veiksniai: kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui – vaikas ir vaiko motina nurodė, jog patėvio neištinka agresijos priepuoliai, peiliu niekam nėra grasinęs, berniukas namuose jaučiasi saugus, aprūpintas, su patėviu santykiai labai geri. Nustatyta pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo neigiamo aplinkos poveikio (II t., e. b. l. 111–125).

2025 m. gegužės 11 d. ieškovas parvežė vaiką pas motiną po jo bendravimo su sūnumi savaitgalio. Pagal ieškovo paaiškinimus nustatyta, kad vaikas nenorėjo vykti ir likti pas motiną. Jiems atvykus pas atsakovę, ji buvo neblaivi. Vaikas atsisakė likti pas motiną. Vaikas išvyko su tėvu atgal į tėvo namus. 2025 m. gegužės 12 d. Skyrius gavo iš policijos pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 11 d. pranešėjo (vaiko motinos kaimyno D. J.) kaimynė (vaiko motina) žodžiu užsipuolė pranešėjo mažametį vaiką, tai vyko, kai neblaivi kaimynė pykosi ir su savo mažamečiu vaiku, kėlė balsą ir vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykus policijos pareigūnams, vietoje buvo vaikas, jo abu tėvai, motinos sužadėtinis A. Š.. Vaiko motinai nustatytas 2,77 promilių neblaivumas. Vaikas buvo perduotas tėvui, kuris buvo blaivus (II t., e. b. l. 129–131). 2025 m. gegužės 13 d. Skyriuje iš ugdymo įstaigos gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pranešime buvo nurodyta, kad 2025 m. gegužės 12 d. vaikas vėlavo į mokyklą, paaiškino, kad grįžus po savaitgalio iš tėvo, motina buvo neblaivi. Vaikas nurodė, kad motina pastaruoju metu dažnai girtauja, jis negali ramiai mokytis, išsimiegoti, kartais neatvyksta į mokyklą, nes turi saugoti motiną, yra mokomas meluoti apie neatvykimo priežastis (II t., e. b. l. 133). Skyriaus specialistai vertino situaciją, išklausė vaiko nuomonę. Vaikas 2025 m. gegužės 12 d. jiems nurodė, kad motina ilgai geria alkoholį, jis prašė motinos ne kartą baigti gerti, ji jam sakydavo, kad jeigu jis gyvens su tėčiu, ji nusižudys. Jis kelis kartus pokalbio metu sakė, kad bijo važiuoti namo, nes mama gali mušti su rykšte. Nurodė, kad motina daužo sienas, nori jį mušti, todėl jis paprašė tėvo pagalbos, nori gyventi su tėvu. Vaikas nurodė, kad su tėvu jam saugu, o su motina jis pamokų nepadaro, kai motina būna girta rėkauja, daužo sienas ir nuo to likę skylių. Vaikas nurodė, kad motina su ranka jam trenkė per šoną (klubą), rėkė ant jo, mušė ne kartą, bet kada tai buvo ir kiek tiksliai kartų neatsimena. Jis užmiega 1 valandą nakties, nes motina su A. Š. rėkia, nori eiti pirkti alkoholį, motina jį pažadina, kad jis paprašytų A. Š., kad jis nupirktų motinai alkoholio. Motina su A. Š. jį gąsdino, sakydami: „Ar nori, kad mama nuo tilto nušoktų ir numirtų?“. Namie pas motiną jam nesaugu, jis nenori ten grįžti. Nurodė, kad jeigu motina nebegertų, jo nuomonė nepasikeistų. Jis bijo, kad jeigu jis išeis pas tėtį gyventi, tada mama nusižudys, ji yra jam sakiusi, kad prisigers alkoholio ir numirs. Skyriaus specialistai 2025 m. gegužės 20 d. nustatė rizikos ir apsaugos veiksnius: vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo; vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko pagal įstatymą; rizikos veiksniai nustatomi tik vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus; vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar galimai turi piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar žalingo jų vartojimo, azartinių žaidimų priklausomybės požymių ir tai turi neigiamą poveikį vaikui ir šeimai; vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą; neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku. Šeimai buvo inicijuota atvejo vadyba, socialinių paslaugų teikimas (I t., e. b. l. 48–56; II t., e. b. l. 138–147, 148–156).

2025 m. birželio 4 d. ir 2025 m. birželio 12 d. buvo išklausyta vaiko nuomonė. Vaikas nurodė vieną atvejį, kai motina buvo pasiėmusi beisbolo lazdą, orinį šautuvą, teleskopo lazdą, dujų balionėlį, medžioklinį peilį, daužė vartus, norėjo nužudyti kaimyną. Vaikas nurodė, kad motina buvo girta, A. Š., kai būna neblaivus, būna agresyvus, jo bijo, jis su kirviu daužė spintelę, spėjo pasilenkti, nes būtų kliuvę ir jam (vaikui), motina su A. Š. susimuša, jie pasidaro agresyvūs, A. Š. pateisino jo (vaiko) praleistas pamokas, nors jis buvo namuose su neblaivia motina, jis mato, kaip motina vartoja alkoholį, kai A. Š. neduoda jai išgerti, ji daužo sienas, motina neblaivi su peiliu grasino, kad jį (vaiką) ir tėvą nužudys. Vaikas nurodė, kad nenori grįžti namo, bijo motinos, jį su rykšte mušė, jam labai skaudėjo, davė rykščių už tai, kad neišplovė indų, motina jį vadina negražiais žodžiais, pas motiną jis nesijaučia saugiai. Skyriaus specialistai nustatė, kad pažeista vaiko teisė į saugią aplinką, pažeidimą padarė vaiko motina (II t., e. b. l. 187–190; III t., e. b. l. 34–53).

2025 m. gegužės 20 d. dėl vaiko pasisakymų dėl galimai patirto smurto, Skyrius kreipėsi į policiją su prašymu ištirti, ar vaiko atžvilgiu nebuvo įvykdyta nuskalstama veika (II t., e. b. l. 1–8). Policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, pranešimas apie įtarimą įteiktas F. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas neleisti ieškovui ir atsakovei dalyvauti procese nepilnamečio liudytojo (nukentėjusiojo) R. R. atstovais pagal įstatymą ikiteisminio tyrimo byloje. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovei taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ar nepasišalinti iš gyvenamos vietos (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. R.. Kardomosios priemonės atsakovės atžvilgiu nebuvo pakeistos ar panaikintos (II t., e. b. l. 168–172, 173–176; 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Nuo 2025 m. gegužės 11 d. vaikas faktiškai gyvena pas ieškovą, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) mieste (IV t., e. b. l. 47, 48).

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.14, 3.168 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-69-916/2025). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir atsakovės paaiškinimu, liudytojų D. J., A. Š. ir D. Č. parodymus daroma išvada, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, pradėjusi jį vartoti – tai daro ne vieną dieną iš eilės, vėliau seka etapas, kurio metu atsakovė alkoholio nevartoja. Tuo metu, kai atsakovė vartoja alkoholį, ji vaiku nesirūpina. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad 2024 m. sausio 1 d. tėvas parvežė vaiką pas motiną, bet vaikas nuėjo pas kaimynus ir buvo ten iki 2024 m. sausio 2 d., kol atvyko pareigūnai ir nustatė atsakovei neblaivumą. Tai, kad motina vaiko neieškojo, neparsivedė namo, rodo, jog motinai esant neblaiviai ji vaiku nesirūpina. Be to, 2023 m. spalio 5 d., 2025 m. gegužės 11 d. vaikas buvo perduotas ieškovui, nes atsakovė buvo neblaivi. Tai taip pat patvirtina, kad minėtomis datomis atsakovė negalėjo pasirūpinti vaiku dėl neblaivumo, todėl kilo būtinybė vaiką perduoti tėvui. Taigi atsakovė alkoholio vartojimo metu neužtikrina vaiko priežiūros.

Nustatyta, kad 2023 m. spalio 9 d. atsakovė Skyriaus specialistams nurodė, jog yra „kodavusis“ du kartus. Iki 2023 m. spalio 27 d. atsakovė apsilankė RPLC psichiatro konsultacijoje, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas, socialinio darbuotojo konsultacijos bei anoniminių alkoholikų grupių lankymas. Tačiau atsakovė nevartojo paskirtų medikamentų, anoniminių alkoholikų grupių nelankė, nesiregistravo ir nelankė pozityvios tėvystės gilinimo grupių (II t., e. b. l. 1–20). Atsakovė nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. buvo gydoma (duomenys neskelbtini), diagnozė (duomenys neskelbtini), taikytas medikamentinis gydymas, psichosocialinė reabilitacija, šeimos konsultavimas, psichoedukacija (III t., e. b. l. 122–125). Įvertinus tai, daroma išvada, kad atsakovė nekeičia gyvenimo būdo bei nėra išsprendusi priklausomybės alkoholiui problemos.

Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad po vaiko gyvenamosios vietos su atsakove nustatymo pasikeitė aplinkybės – atsakovė dėl alkoholio vartojimo ne visada užtikrina vaiko priežiūrą.

Ginčo atveju pasikeitusias aplinkybes patvirtina ir byloje nustatytas faktas, kad šalių vaikas jau daugiau kaip aštuonis mėnesius (nuo 2025 m. gegužės 11 d.) faktiškai gyvena su tėvu, kurio gyvenamojoje vietoje lanko mokyklą. T. y. vaikas jau daugiau kaip aštuonis mėnesius yra pakeitęs savo gyvenamąją aplinką. Vaikas naujojoje gyvenamojoje aplinkoje lanko būrelį, sporto maniežą (2026 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas), vaikas nurodė, kad pas tėtį gyventi sekasi gerai, susirado draugų (IV t., e. b. l. 10). Tai patvirtina, kad vaiko faktinis ryšys su tėvo gyvenamosios vietos aplinka jau yra susiformavęs. Todėl jo gyvenamosios vietos pakeitimas nepadarytų kokių nors pasekmių vaiko psichologinei būsenai aplinkos stabilumo prasme. Atvirkščiai, vaikas šiuo metu turi stabilesnį ryšį su tėvo gyvenamosios vietos aplinka, nes ten nuolat gyvena, lanko mokyklą, ten jo pomėgių realizavimo vieta, susiformavęs draugų ratas.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

Pats vaikas išreiškė aiškų ir tvirtą norą gyventi su tėvu, o ne su motina (II t., e. b. l. 187–190; IV t., e. b. l. 9–10). Vaikas, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, yra pakankamai brandus, kad galėtų išreikšti savo nuomonę. Vaiko apklausa patvirtina ne tik jo norą gyventi su tėvu, bet ir tokiam norui bei apsisprendimui įtakos turėjusius veiksnius, t. y. kad tėvo gyvenamojoje aplinkoje jis jaučiasi saugiau, ramiau, nevartojamas alkoholis, netrukdoma ilsėtis nakties metu, yra susiformavęs artimas ryšys tiek su tėčiu, tiek ir su tėčio dabartine partnere.

Byloje nėra duomenų, kad vaiko nuomonė buvo kaip nors paveikta ir suformuota dėl kitų asmenų veiksmų ar poveikio. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti vaiko nuomone, vaiko nuomonė yra aiški, tvirta ir pagrįsta. Taigi vaiko nuomonė pasikeitė, lyginant ją su nuomone, išsakyta 2023 m. spalio 13 d. (I t., e. b. l. 16–30) ir 2024 m. gegužės 8 d. (II t., e. b. l. 111–125). Vaiko nuomonės pasikeitimas taip pat laikomas pasikeitusia aplinkybe.

Vaiko nuomonė, Skyriaus išvada, liudytojo D. J. parodymai patvirtina, kad atsakovės gyvenamosios vietos aplinkoje vaikui ne visada būdavo sudaromos tinkamos sąlygos ilsėtis, mokytis, pasitaikydavo atvejų, kai bendravimas su vaiku būdavo nepagarbus, netinkamas (vaikas nurodė, kad ant jo buvo rėkiama, grasinama), vaiku būdavo manipuliuojama (sakoma, kad jei vaikas atitinkamai nepasielgs, motina nusižudys).

Byloje buvo keliama prielaida, kad atsakovė naudojo smurtą vaiko atžvilgiu. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad byloje nepateikta svarių, neginčytinų ir objektyvių įrodymų, jog, vaikui atsakovė padarė fizinės ar psichinės žalos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos (II t., e. b. l. 177–181). Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas buvo smurtavęs prieš atsakovės sūnų D. Č.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (III t., e. b. l. 59 –70; liudytojo D. Č. parodymai). Nustatyta, kad ieškovas nusikalstamą veiką padarė tuo metu, kai šalių vaikui buvo (duomenys neskelbtini), ieškovas nurodė, kad šalių sūnus įvykio nematė. Taigi, nors ieškovo atžvilgiu buvo priimtas teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau nusikalstama veika padaryta ne šalių sūnaus atžvilgiu, Skyriaus atstovė nurodė, kad vaikui pradėjus faktiškai gyventi pas ieškovą, vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo (2026 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pagal tai teismas sprendžia, kad teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio priėmimas nepaneigia aplinkybės, kad pas ieškovą nepilnamečiui vaikui yra suteikta vaiko teises ir interesus atitinkanti aplinka, kad ieškovas užtikrina tinkamą savo sūnaus priežiūrą.

Darytina išvada, kad šiuo atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kad pas ieškovą nepilnamečiui vaikui suteikta vaiko teises ir interesus atitinkanti aplinka. Teismo vertinimu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, vaikui būtų užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka, pašalinta rizika dėl vaiko nepriežiūros, kurią vaikas patirdavo dėl atsakovės alkoholio vartojimo, taip pat būtų išlaikytas pastovumas, stabilumas, kuris faktiškai egzistuoja nuo 2025 m. gegužės 11 d. Teismo vertinimu, įgyvendinant prioritetinį vaiko teisių apsaugos principo įgyvendinimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Todėl ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo pozicija ir argumentai prieštarauja ankstesniems teismų procesiniams sprendimams šalių ginče. Kaip minėta ieškovas buvo kreipęsis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos: nustatyti laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su juo, priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovės vaikui ir nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką; Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-20098-1191/2023, ieškovo prašymo netenkino (I t., e. b. l. 117–122). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, į tai, kad ieškovas reikalavimus grindžia ir aplinkybėmis, atsiradusiomis po teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties priėmimo, daroma išvada, kad ieškovas turi teisę reikšti reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir tai neprieštarauja anksčiau priimtiems teismų procesiniams sprendimams.

Pažymėtina, kad sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali būti keičiama, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms. Išaiškintina, kad pasikeitus faktinei situacijai, atsakovė turės teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su ja (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, pakeitus šalių vaiko gyvenamąją vietą, nustatytina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) motina turi teisę su sūnumi bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, planšete, kompiuteriu). Ne vėliau kaip prieš 24 valandas, prieš inicijuojant bendravimą, F. Š. privalo informuoti R. R.. Tuo atveju, jei sūnus nepageidaus bendrauti su motina, tėvas neturi teisės inicijuoti telefoninio/elektroninio ryšio seansų; 2) motina bendrauja su sūnumi susitikimų būdu, susitikimų laiką, trukmę ir vietą telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis suderinusi su tėvu ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki bendravimo pradžios, jei tai netrikdo sūnaus ugdymo ar papildomo ugdymo veiklos, iš anksto suplanuoto laisvalaikio ar atostogų, su sąlyga, jog sūnus neprieštarauja susitikimui. Tuo atveju, jei sūnus prieštarauja susitikimui su motina, bendravimo klausimai gali būti sprendžiami tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos institucijai ir atsižvelgiant į jos rekomendacijas.

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismo vertinimu, ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurios vykdymas priklausytų nuo vaiko noro arba nenoro bendrauti su motina. Įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog vaikas išsakė nenorą grįžti į motinos namus, nurodė, kad bijo motinos (II t., e. b. l. 187–190; IV t., e. b. l. 9–10), kad atsakovei yra pareikšti įtarimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas (II t., e. b. l. 168–172), teismas daro išvadą, jog yra didelė tikimybė, jog vaikas nepageidaus bendrauti su motina. Tokiu atveju ieškovo prašoma bendravimo tvarka realiai nevyktų, būtų nepagrįstai apribotas atsakovės bendravimas su vaiku ir pažeistas maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas, įtvirtintas CK 3.175 straipsnio 2 dalyje. Tai neatitiktų nei vaiko, nei motinos teisių ir interesų. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti platesnę atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, nei prašo ieškovas (CPK 376 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju svarbios aplinkybės yra tai, kad vaikas yra nurodęs, jog motinos bijo (II t., e. b. l. 187–190; IV t., e. b. l. 9–10), kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas, kad motinai daugiau nei devynis mėnesius yra taikoma kardomoji priemonė nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi (II t., e. b. l. 168–172). Atsižvelgiant į tai, pritartina Skyriaus atstovei (išvada, pateikta 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu žodžiu), kad būtinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu būtų stiprinamas motinos ir vaiko emocinis ryšys, padedant specialistams. Po šio pereinamojo laikotarpio būtų palaipsniui pereinama prie maksimalaus bendravimo – nuo bendravimo be nakvynių (vieną mėnesį) iki bendravimo su nakvynėmis. Todėl teismo vertinimu, esamoje situacijoje vaiko ir motinos interesus atitiktų sekanti bendravimo tvarka, kuri nustatytina ir pradėtina taikyti, kai pasibaigs atsakovei taikomų kardomųjų priemonių – nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. R., taikymas:

1) motina ir vaikas bendrauja, dalyvaujant Panevėžio socialinių paslaugų centro atvejo vadybos procese rekomenduotam psichologui arba dalyvaujant Vaikų gerovės centro ,,Pastogė“ psichologui;

2) gavus psichologo rekomendaciją, kad vaikas ir motina gali bendrauti tiesiogiai be tarpininkų, 1 mėnesį motina su vaiku bendrauja be nakvynių: motina vaiką kiekvieną trečiadienį pasiima iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, kai ugdymo procesas nevyksta – 10.00 val. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Motina bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

3) praėjus antrame punkte nurodytam mėnesiui, motina su sūnumi bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.

Ieškovas reiškė reikalavimą, kad būtų nustatoma bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovė sus sūnumi bendrautų nuotolinio ryšio priemonėmis. Vaikas Skyriaus atstovei yra nurodęs, kad sutiktų bendrauti su motina nuotolinio ryšio priemonėmis antradienį ir penktadienį vakare (IV t., e. b. l. 10). Įvertinus vaiko nuomonę, siekiant stiprinti vaiko ir motinos ryšį, nustatytina, kad gavus psichologo rekomendaciją, kad vaikas ir motina gali bendrauti tiesiogiai be tarpininkų, motina ir vaikas bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną antradienį ir penktadienį, pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir kitoms veikloms (būreliams, sporto užsiėmimams ir pan.). Pažymėtina, kad konkreti bendravimo valanda nenustatoma, kadangi vaikas turi savo dienotvarkę, užsiėmimus, atsakovė yra dirbanti, todėl jie bendravimo laiką turės galimybę derinti prie savo užimtumo.

Pažymėtina, tai, kad vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, teisė būti išklausytam turi būti suprantama kaip valstybės pozityvioji pareiga įvertinti vaiko gebėjimą suformuluoti nepriklausomą nuomonę įmanomai plačiausia apimtimi. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad Vaiko teisių konvencijoje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintas vaiko nuomonės dėl su juo susijusių klausimų išklausymas yra fundamentalus principas, tačiau neabsoliutus ir įgyvendinamas atsižvelgiant į vaiko brandos lygį (Š. et K. c. Italie, no 14737/09, 12 juillet 2011, § 42, 102-103). Klausimo dėl vaiko nuomonės išklausymo (tiesiogiai, per atstovą ar per atitinkamą instituciją) apsvarstymas yra susijęs su realia teismo galimybe įvertinti geriausius vaiko interesus. Į bylą buvo pateiktos vaiko nuomonės, kuriose jis nenurodė, kad nesutinka, atsisako bendrauti su motina. Vaikas nurodė, kokiu būdu ir intensyvumu sutiktų bendrauti su motina. Pagal tai sprendžiama, kad vaikui yra priimtinas bendravimas su motina, kuris nebūtų ypatingai platus, intensyvus. Atsižvelgiant į tai, kad nustatomas pereinamasis laikotarpis, kurio tikslas sustiprinti vaiko ir motinos ryšį, kad pereinamojo laikotarpio metu nevyks bendravimas su nakvynėmis, laikytina, kad nustatoma bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko nuomonei.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nutraukti išlaikymo mokėjimą, priteistą 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-488/2021 bei 2023 m gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12541-1137/2023.

Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-190-488/2021, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad ieškovas sūnaus išlaikymui moka po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2021 m. gegužės 1 d. ir mokant iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, motina skiriama vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (I t., e. b. l. 11–15). Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-12541-1137/2023, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad sūnaus išlaikymo suma kiekvieną mėnesį sudarys po 250,00 Eur, kuri bus mokama nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise valdys atsakovė (III t., e. b. l. 119–121).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškovu nuo 2025 m. gegužės 11 d., nutrauktinas išlaikymo mokėjimas, priteistas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-488/2021 bei pakeistas 2023 m gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-12541-1137/2023 nuo 2025 m. gegužės 11 d. bei priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovės.

Ieškovas nurodė, kad vaikui kas mėnesį reikalinga išlaikymo suma sudaro 700,00 Eur–800,00 Eur (2026 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šalių vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (I t., e. b. l. 10), lanko mokyklą – (duomenys neskelbtini) klasę (IV t., e. b. l. 47), lanko sporto užsiėmimus manieže, tai kas mėnesį kainuoja 10,00 Eur (2026 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas), lankosi pas psichologą, jam yra teikiamos paslaugos raidos centre, šios paslaugos nekainuoja, vaikui buvo samdomi korepetitoriai, 6 užsiėmimai kainavo 150,00 Eur (1 kartas kainavo 25,00 Eur) (III t., e. b. l. 118). Teismas sprendžia, kad visos ieškovo nurodomos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina ir tai, kad vaikui reikalingos maistui, aprangai ir avalynei, sveikatos priežiūrai, lavinimui, pramogoms, atostogoms ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas patiria mokymosi sunkumų. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog 2022 m. balandžio 7 d. vaiko klasės auklėtoja ir mokyklos direktoriaus pavaduotoja nurodė, kad vaikas į pirmą klasę perėjo su nepakankamai susiformavusiais pažinimo kompetencijos gebėjimais, sunku sukaupti dėmesį, pagrindinius dalykus mokosi patenkinamu lygiu, sunkiai sekasi lietuvių kalba, teikiama logopedo pagalba (II t., e. b. l. 40). 2023 m. rugsėjo 8 d. ugdymo įstaiga pateikė informaciją Skyriui, kad vaikui sunku sukaupti dėmesį, vaikui mokantis namuose motinos pagalba ne visuomet pakankama, pagrindinius dalykus mokosi patenkinamu lygiu, sunkiai sekasi lietuvių ir anglų kalbos, teikiama logopedo pagalba (II t., e. b. l. 58). 2024 m. sausio 5 d. vaiko klasės auklėtoja nurodė, kad vaikui trūksta priežiūros ties mokslais, ne visada atlieka namų darbus (I t., e. b. l. 39; II t., e. b. l. 98). 2025 m. gegužės 15 d. ir 2025 m. birželio 4 d. ugdymo įstaigos socialinė pedagogė ir klasės auklėtoja nurodė, kad vaikui sunku sukaupti dėmesį, mokymosi rezultatai silpni, patenkinamo ir slenkstinio lygmens, sunkiai sekasi lietuvių, anglų kalbos, matematika, stebima dėmesio koncentracijos stoka, teikiama spec. pedagogo, logopedo pagalba (II t., e. b. l. 136–137; III t., e. b. l. 31–33). Todėl sutiktina su ieškovu, kad vaikui reikalingos korepetitorių paslaugos. Tai lemia didesnes nei įprasta išlaidas.

2023 m. spalio 13 d., 2024 m. sausio 8 d., 2025 m. gegužės 20 d. atlikus vaiko situacijos vertinimus, nustatyta, kad vaikui reikalinga teikti psichologo pagalbą (I t., e. b. l. 24, 42, 53; II t., e. b. l. 79, 102, 153). Pagal ieškovo paaiškinimus nustatyta, kad vaikui teikiama psichologo pagalba, kuri yra nemokama, tačiau esant finansinėms galimybėms vestų vaiką pas psichologą daugiau (2026 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas). Todėl sutiktina su ieškovu, kad vaikui reikalingos psichologo konsultacijos, ieškovas šiuo metu nepatiria išlaidų dėl psichologo konsultacijų, tačiau yra poreikis gauti daugiau psichologo pagalbos, bet tai riboja finansinės galimybės.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į ieškovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra apie 800,00 Eur. Pažymėtina, kad visoms vaiko išlaidoms pagrįsti ieškovas neteikė į bylą įrodymų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius buvo 777,00 Eur, nuo 2026 m. sausio 1 d. MMA atskaičius mokesčius yra 846,00 Eur. Šalių sūnaus išlaikymui reikalinga per mėnesį suma artima MMA atskaičius mokesčius (tiek iki 2026 m. sausio 1 d., tiek nuo 2026 m. sausio 1 d.). Todėl laikytina, kad ieškovas neturėjo procesinės pareigos teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius.

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 600,00 Eur, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 896,00 Eur, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 544,00 Eur, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 020,00 Eur, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 31 300,00 Eur (I t., e. b. l. 90–102; IV t., e. b. l. 98–112). Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, dalies vidutinė rinkos vertė yra 4 860,00 Eur, 1/4 dalis ūkinio pastato, dalies vidutinė rinkos vertė yra 125,25 Eur, 1/6 dalis ūkinio pastato, dalies vidutinė rinkos vertė yra 81,50 Eur, 169/2000 dalis kitų statinių, dalies vidutinė rinkos vertė yra 60,16 Eur, 71/1236 dalis žemės sklypo, dalies vidutinė rinkos vertė yra 1 166,10 Eur, esantys (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 103–113; IV t., e. b. l. 113–123). Ieškovo vardu registruota transporto priemonė – 2004 m. gamybos automobilis Peugeot 407 (I t., e. b. l. 80–81; IV t., e. b. l. 124–125). Atsakovės vardu registruota transporto priemonė – 2008 m. gamybos automobilis Ford Focus (I t., e. b. l. 82–83; IV t., e. b. l. 126–127). Ieškovas dirba, jis laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį gavo darbo užmokestį nuo 1 951,57 Eur iki 2 676,20 Eur neatskaičius mokesčių (I t., e. b. l. 84–85; IV t., e. b. l. 63–64, 128–129). Atsakovė dirba, ji nuo 2025 m. spalio 1 d. kas mėnesį gauna darbo užmokestį nuo 1 250,00 Eur iki 1 451,50 Eur neatskaičius mokesčių, iki tol atsakovė dirbo ne visą laiką, gaudavo darbo užmokestį ir/ar išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (I t., e. b. l. 86–89; IV t., e. b. l. 65–68, 130–131). Kitų išlaikomų asmenų, finansinių įsipareigojimų ieškovas neturi. Kitų išlaikomų asmenų atsakovė neturi. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų – moka kas mėnesį 225,00 Eur būsto paskolą (2025 m. birželio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Šalys yra sveikos (priešingų duomenų nepateikta), darbingo amžiaus asmenys, todėl turi galimybę pagal nustatytus vaiko poreikius prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Ieškovas patvirtino, kad jis gauna vaiko išmoką, kuri iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo 122,50 Eur, nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 129,50 Eur. Sprendžiant dėl tėvų teikiamo išlaikymo mažinimo valstybės mokamų vaikui išmokų pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, pažymėtina, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, valstybės teikiamą vaikui išmoką, ieškovo prašomos priteisti išlaikomos sumos dydį, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos priteistinas 300,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikui sukaks pilnametystė (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Teismas pažymi, kad šalys buvo susitarę, jog sūnaus išlaikymo suma kiekvieną mėnesį sudarys po 250,00 Eur, kuri bus mokama nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet LRV nustatyta tvarka, ieškovas nurodė, kad jis mokėdavo atsakovei po 255,00 Eur sūnaus išlaikymui. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikui pradėjus gyventi pas ieškovą, atsirado papildomos išlaidos – buvo mokama už korepetitorių paslaugas, vaikas pradėjo sportuoti, dėl ko lanko maniežą. Dėl to vaiko poreikiai pasikeitė – jie padidėjo. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas didinti vaikui priteisiamo išlaikymo dydį nuo 250,00 Eur iki 300,00 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Išlaikymas kasmet indeksuojamas LRV nustatyta tvarka. Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtinas ieškovas.

Šalims pranešama, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 11 d. iki ieškinio padavimo dienos (2025 m. liepos 3 d.). Byloje nustatyta, kad vaikas nuo 2025 m. gegužės 11 d. faktiškai gyvena pas ieškovą. Todėl atsakovei teko pareiga įrodyti, kad nuo to laiko ji teikė sūnui išlaikymą. Teismas sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (IV t., e. b. l. 49–50) patvirtina, jog atsakovė nuo 2025 m. gegužės 11 d. iki 2025 m. liepos 3 d. neteikė vaikui išlaikymo. Ieškovo prašoma priteisti už šį laikotarpį išlaikymo suma, įvertinus anksčiau nurodytus vaiko poreikius, laikytina protingo ir realaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 11 d. iki 2025 m. liepos 3 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas patyrė 7 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidų: 7 320,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (I t., e. b. l. 59–60; III t., e. b. l. 12–15, 193–194; IV t., e. b. l. 51–52, 93–97) ir sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį (I t., b. l. 9; III t., e. b. l. 117). Šios išlaidos laikytinos būtinomis, pagrįstomis ir realiomis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė patyrė 2 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (I t., e. b. l. 123–124; III t., e. b. l. 126–128; IV t., e. b. l. 69–70, 91–92). Šios išlaidos laikytinos būtinomis, pagrįstomis ir realiomis.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovui 7 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).

Valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro mokėtinas 104,00 Eur žyminis mokestis: 81,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 23,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (300,00 Eur x 3 proc., bet ne mažiau nei 20,00 Eur; 20,00 Eur x 153,10 indeksas x 75 proc.). Kadangi reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

Valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir leidimo leisti sprendimą vykdyti skubiai

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimas, panaikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškovas prašė leisti skubiai vykdyti visą sprendimą. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai pagal įstatymą (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas). Siekiant išvengti išlaikymo išieškojimo iš abiejų tėvų vienu metu, leistina skubiai vykdyti sprendimo dalį, kuria nutraukiamas vaiko išlaikymo mokėjimas iš tėvo R. R..

Laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu bei laikina bendravimo tvarka paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, šios laikinosios apsaugos priemonės yra pakankama priemonė užtikrinti situacijos stabilumą ir vaiko interesų apsaugą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl prašymo dalis leisti skubiai vykdyti sprendimo dalis dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo netenkinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-190-488/2021 nustatytą nepilnamečio vaiko R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnamečio vaiko R. R. gyvenamąją vietą kartu su tėvu R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. liepos 3 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nutraukti nuo 2025 m. gegužės 11 d. vaiko R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo mokėjimą iš tėvo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-190-488/2021 ir Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-12541-1137/2023.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir išlaikymo mokėjimo nutraukimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2025 m. gegužės 11 d. iki ieškinio padavimo (2025 m. liepos 3 d.).

Pavesti ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) motina ir vaikas bendrauja, dalyvaujant Panevėžio socialinių paslaugų centro atvejo vadybos procese rekomenduotam psichologui arba dalyvaujant Vaikų gerovės centro ,,Pastogė“ psichologui;

2) gavus psichologo rekomendaciją, kad vaikas ir motina gali bendrauti tiesiogiai be tarpininkų, 1 mėnesį motina su vaiku bendrauja be nakvynių: motina vaiką kiekvieną trečiadienį pasiima iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, kai ugdymo procesas nevyksta – 10.00 val. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Motina bendrauja su vaiku metų lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

3) praėjus antrame punkte nurodytam 1 mėnesiui, motina su sūnumi bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.;

4) gavus psichologo rekomendaciją, kad vaikas ir motina gali bendrauti tiesiogiai be tarpininkų, motina ir vaikas antrame ir trečiame bendravimo tvarkos punktuose nurodytais etapais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną antradienį ir penktadienį, pasibaigus vaiko ugdymo procesui ir kitoms veikloms (būreliams, sporto užsiėmimams ir pan.).

Nustatyti, kad bendravimo tvarka turi būti pradėta taikyti, kai pasibaigs atsakovei F. Š. taikomų kardomųjų priemonių – nebendrauti ir neieškoti ryšių su R. R., taikymas.

Priteisti ieškovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 429,50 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt devynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 104,00 Eur (vieno šimto keturių eurų 00 ct) išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymą.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimą.

Netenkinti ieškovo prašymo dalies leisti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.