Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, II-103-1113/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: II-103-1113/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00064-2022-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos

Teisėjas: Renata Maziliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: V. S.
Institucija: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Byla Nr. II-103-1113/2022

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00064-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4; 21.11.3 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant J. S.,dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. (toliau ir – Pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), dirbančios(duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau ir – Nutarimas).

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. S. Š. apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 800 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių dėl to, kad 2022 m. vasario 19 d. 02.06 val. (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,46 (įvertinus paklaidą) promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

2. 2022 m. kovo 28 d. teisme per nutarimą priėmusią instituciją gautas V. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių arba sumažinti jos atėmimo terminą. Nurodo, kad visiškai pripažįsta padariusi nusižengimą ir labai dėl to gailisi. Jai skirtą baudą jau sumokėjo, o taip pat išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai programą ir gavo atitinkamą atestavimo pažymėjimą. Mano, kad jai skirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir turėtų būti panaikinta arba sumažintas jos atėmimo terminas. Paaiškino, jog 2022 m. vasario 18 d. su sugyventiniu A. P. buvo jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)rajone, kur vykdo remonto darbus, nes po santuokos, įvyksiančios (duomenys neskelbtini), ten ruošiasi gyventi. Vakarop, po dienos darbų, ji nuėjo pas kaimynę pasibūti ir manydama, kad kaime liks nakvoti išgėrė du butelius šampano. Jos sugyventinis A. P. namuose taip pat vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Grįžusi iš kaimynės apie 23 val. Pareiškėja namuose rado stipriai apsvaigusį nuo alkoholio sugyventinį, kuris dėl girtumo pasidarė labai agresyvus, grasino ją primušti, pradėjo varyti ją iš jo namų. Įvykus konfliktui ji sugyventinio labai išsigando ir bijodama smurto savo atžvilgiu, bei būdama šoko būsenoje ir pasiėmusi savo daiktus išbėgo iš A. P. namų. Išsigandusi ir nežinodama kur eiti sėdo į automobilį ir išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo labai išsigandusi, todėl pamiršo, jog su kaimyne buvo išgėrusi šampano. Jautėsi visiškai blaivi ir net nepagalvojo, kad praėjus tiek daug laiko nuo alkoholio pavartojimo galėtų įpūsti neleistiną alkoholio kiekį. Nurodo, kad yra atsakinga vairuotoja, išvažiavusi iš kaimo sustojo, nusiramino ir tik tada pradėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Vairavo atsakingai, neskubėjo, jautėsi visiškai blaivi, vairuojant reakcija buvo gera. Sustabdžius policijos pareigūnams jai buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas. Kaltės padariusi administracinį nusižengimą neneigia, tačiau mano, kad įvertinus visas aplinkybes, jai paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Pareiškėjos manymu, yra pagrindas neskirti jai šios administracinio poveikio priemonės arba skirti šią poveikio priemonę trumpesniam laikotarpiui. Pareiškėja sutinka, kad padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo būdama neblaivi. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai. Šį administracinį nusižengimą padarė minimaliai viršydama leistiną alkoholio kiekį kraujyje, t. y. nuo minimalios ribos - 0,4 promilių, jos kraujyje buvo užfiksuoto 0,46 promilės alkoholio, kas reiškia, jog tik 0,06 promilėmis viršyta minimali riba. Toks nedidelis viršijimas reiškia mažą tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi jos reakcija buvo gera, ir šis minimalus viršytas alkoholio kiekis niekaip nepaveikė jos koordinacijos bei reakcijos greičio vairuojant. Todėl ši aplinkybė, kaip nurodo pareiškėja, mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, atkreipia dėmesį, kad jos atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. vairavo įsijungusi šviesas, prisisegusi saugos diržu, o transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Visos šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie jos padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme, o tuo tarpu paminėtos aplinkybės jos reakcijos laiko papildomai nemažino, todėl padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į administracinio nusižengimo padarymo laiką - 02 val. 06 min., kuomet tokiu paros metu eismo praktiškai nėra, o tai atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Pareiškėja nurodo, kad jai egzistuoja dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės: tai, jog prisipažino padariusi numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, bei tai, kad sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose ir juose dalyvavo. Šis administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, jai nebūdingas ir niekaip neatspindintis jos skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, kadangi iki aptariamo administracinio nusižengimo nėra padariusi nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo. Per visą jos vairavimo laikotarpį jos atžvilgiu yra užfiksuotas tik vienas smulkus teisės pažeidimas. Šis padarytas administracinis nusižengimas nėra sisteminis, dėl to nėra pagrindo ją perauklėti. Pareiškėja pabrėžia, kad jos padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Iš prie skundo pridedamų dokumentų ir informacijos matyti, kad jos, jos vaikų ir sugyventinio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste. Kol kas gyvena laikiname savivaldybės skirtame socialiniame būste, tačiau artimiausiu metu, baigus būsto remonto darbus (duomenys neskelbtini)rajone, su būsimu vyru A. P. ir nepilnamečiais vaikais turėtų persikelti gyventi ten, o vaikus į ugdymo įstaigas ir būrelius būtų vežiojusi kiekvieną dieną ji pati, kadangi šeimoje daugiau niekas vairuotojo teisių neturi. Atėmus teisę vairuoti yra suvaržytos ne tik jos pačios, bet ir jos vaikų galimybės. Iki šiol ji kiekvieną dieną visus vaikus nuveždavo į mokyklas, pasiimdavo po pamokų. Taip pat vežioja į būrelius, ko dabar daryti neturi galimybės ir vaikams teks jų atsisakyti, dėl ko kentės nepilnamečių vaikų interesai. Vaikų lankomos mokyklos, būreliai yra toli nuo namų, o patiems vaikams vykti viešuoju transportu yra labai komplikuota. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju jos padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (nebuvo sukeltas eismo įvykis, pati nesusižalojo ir pan.). O pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo jai turi ir taip pakankamai stiprų poveikį: patiria nerimą dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, ji nelieka nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracini nusižengimą. Paskirtą baudą ji jau sumokėjo ir jos nuomone, pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, ją užtektinai auklėja ir atgraso. Alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose dalyvavo savanoriškai ir iš karto, net ir teismui neskyrus tokio įpareigojimo, o Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik tam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Kas reiškia, kad dėl savo padaryto administracinio nusižengimo yra automatiškai įpareigota baigti papildomus vairuotojų mokymus. Be to, teisės aktų yra numatyta, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje, be kita ko, privalo ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą(-us) KET pažeidimą(-us), už kurį(-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė, o šios analizės tikslas yra suvokti savo nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir galimas pasekmes ir suprasti, kaip jų išvengti. Baigusi papildomus vairuotojų mokymus įsakymo nustatyta tvarka ji tikrai patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų, nes bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padės suvokti, kaip to išvengti. Taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Pareiškėja dar kartą akcentuoja, kad ją baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. 800 eurų dydžio baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jai, bet kitiems jos artimiesiems - tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Be to, baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jai teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Todėl atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su V. S. skundu ir mano, kad skundo reikalavimas nėra pagrįstas. V. S. paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimaliam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė atitinka teisingumo ir protingumo principus, o skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam teisines pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

4. Teismo posėdyje V. S. palaikė savo skundą. Nurodė administracinio nusižengimo padarymą pripažįstanti, dėl savo veiksmų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Kaip rodo pateiktas skundas, Pareiškėja savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Aptariamo straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

9. ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2022 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) arba sutrumpinti Nutarimu skirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių terminą.

11. Nagrinėjamu atveju institucija 2022 m. kovo 2 d. nutarimu V. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 12 mėnesių terminui. Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

12. Kaip rodo bylos medžiaga, V. S. padarė vieną administracinį nusižengimą – vairavo automobilį būdama neblaivi, taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei viso kelių eismo saugumui. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą neskirti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo ar švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

13. Tačiau skiriant administracines nuobaudas ir taikant bet kokią valstybės prievartą, kaip jau minėta, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.

14. Kaip matyti, V. S. nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį nusižengimą, tai skundžiamame nutarime buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors V. S. skunde nurodė, kad ji sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (programoje), tačiau tai negali būti pripažinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą. ANK 30 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. ANK 30 straipsnio 3 dalyje inter alia (lot. be kita ko) įtvirtinta, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu, toks sutikimas laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Tokios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-370-606/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017). Šiame kontekste pažymėtina, jog vadovaujantis aptartomis ANK normomis, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas ir svarstydamas administracinių nuobaudų skyrimo klausimą, teismas yra saistomas įstatymo, todėl net ir esant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymui, negali taikyti administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), jei ji nėra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 0,46 promilės (įvertinus paklaidą), kas rodo, kad asmuo nežymiai viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Pati V. S. sutiko su alkotesterio parodymais ir pripažino, jog vairavo automobilį išgėrusi. Neginčytina, kad V. S. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir sutiktina, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nors V. S. nusižengimą padarė padidinto pavojingumo vietoje - gyvenamojoje teritorijoje, mieste, tačiau vairavo nakties metu, kada eismo intensyvumas nėra didelis, savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Kaip jau minėta, neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, be to, byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo V. S. būtų nesilaikiusi KET reikalavimų, taip pat nėra duomenų, kad V. S. anksčiau būtų padariusi teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviai. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad Pareiškėja turi galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą, tačiau paskirtą baudą sumokėjo, už praeityje skirtus kitus administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus) skirtos nuobaudos yra įvykdytos. V. S. teisę vairuoti transporto priemones turi pakankamai trumpą laiką – trejus metus. Kaip matyti, per šį laikotarpį padarė du KET pažeidimus, iš kurių vienas itin šiurkštus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog V. S. negali būti vertinama kaip itin pavyzdinga vairuotoja, todėl, teismo nuomone, visiškai neskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo V. S. nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai. Tačiau šiuo atveju paminėtina, kad Pareiškėja visas jai anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjusi, šiurkščių nusižengimų padarymo atvejų nėra užfiksuota, kaip ir nėra duomenų, jog asmuo piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, būtų baustas dėl kitos rūšies administracinių nusižengimų, kurie įvykdyti esant neblaiviam, padarymo. Be to, nors V. S. išreikštas sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (programoje) nelaikytinas jos atsakomybe lengvinančia atsakomybe, tačiau tokia asmens pozicija parodo Pareiškėjos susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes, todėl vertintina teigiamai. Taigi, nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina V. S. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėja neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jos padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas.

16. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga taip pat liudija, kad Pareiškėja augina keturis vaikus (b. l. 7, 8, 9, 10), trys iš jų mažamečiai. Pareiškėja su sugyventiniu A. P. yra įregistravę prašymą santuokos sudarymui, kuri įvyks (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Iš byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Pareiškėjos sužadėtinis A. P. (duomenys neskelbtini) rajone turi įsigijęs būstą, kuriame, kaip nurodo Pareiškėja, atlieka remonto darbus ir po vestuvių ketina ten įsikelti gyventi (b. l. 13-25), o kol kas visi kartu gyvena socialiniame būste. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad Pareiškėjos vaikai mokosi skirtingose ugdymo įstaigose, dalyvauja neformaliajame vaikų švietime, kituose būreliuose, kurių užsiėmimai vyksta skirtingose (duomenys neskelbtini)miesto vietose (b. l. 26-27, 28-29, 37, 38, 39), todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti Pareiškėjai yra labai svarbi tenkinant vaikų interesus ir poreikius nuvežant ir pasivežant vaikus iš skirtingų ugdymo įstaigų vietų, o naudotis viešuoju transportu yra per daug komplikuota, juo labiau mažamečiams. Be to, teisę vairuoti šeimoje ji turi vienintelė.

17. Aptarti duomenys ne tik rodo, kad Pareiškėja nusižengė neturėdama susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, bet ir patvirtina V. S. skunde minimas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga tam, kad ji galėtų tinkamai atstovauti vaikų interesus ir patenkinti jų švietimo, lavinimosi ir kitus poreikius. Be to, sutiktina ir su tuo, kad Pareiškėjai teisė vairuoti svarbi įsirenginėjant šeimyninį būstą, nes remontuojamas butas randasi kaimo vietovėje, o jie patys visi kartu gyvena kol kas socialiniame būste (duomenys neskelbtini) mieste, iš kurio ketina išsikraustyti po santuokos sudarymo ir baigę remontuoti nuosavą būstą. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šiuo atveju šeimyninių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. V. S., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina pasirūpinant vaikais, remontuojamu būstu, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir šeimyninės aplinkybės, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamos ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos (priemonės) taikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja jau sumokėjo paskirtą baudą necharakterizuoja jos išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga.

18. Visgi įvertinus administracinėn atsakomybėn patrauktos V. S. asmenybę, teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, jos paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog V. S. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi, įvertinus nustatytą girtumo laipsnį – nežymiai viršijo leistiną normą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, dokumentus dėl vaikų ugdymo veiklos, aplinkybę dėl ketinimo atsisakyti socialinio būsto ir nuosavo šeimyninio būsto įsirengimo, tai, kad ne tik pažeidėja, bet ir jos šeima patirs didelius nepatogumus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jai paskirtą administracinio poveikio priemonę, sumažinant straipsnio sankcijoje numatytą ir nutarimu paskirtą minimalų terminą ir nustatant aštuonių mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Pagrindų V. S. neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) teismas nenustatė, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neabejotinai padarytas, o jo pavojingumas visuomenei akivaizdus ir nekvestionuotinas.

19. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. S. skundas tenkinamas, Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)dalyje dėl administracinio poveikio priemonės termino keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sumažintinas iki aštuonių mėnesių. Manytina, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo aštuonių mėnesių terminas yra proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka Pareiškėjos asmenybę ir nuobaudų skyrimo pagrindus, taip pat pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. S. skundą tenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2022 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)pakeisti: V. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 8 (aštuonių) mėnesių. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė