Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1356-474/2016 pagal nurodytos pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Salantų regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl rašytinio pritarimo statybos projektui panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja ir jos atstovai savo procesiniame dokumente ir teismo posėdžio metu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Salantų regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl rašytinio pritarimo statybos projektui panaikinimo. Savo prašyme ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovai nurodo, kad 2016-03-21 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės L. Š. ieškinys. 2016-07-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-21 sprendimas buvo paliktas galioti. Procesas turi būti atnaujinamas, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kas galėjo turėti esminės įtakos teismų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovė L. Š. bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atliekant remonto darbus jos turtui buvo padaryta žala. Teismai savo sprendimuose konstatavo, kad buvo atliekamas paprastasis remontas, kuriam reikalingas tik rašytinis pritarimas statinio projektui, savo sprendimuose teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų apie tai, kad yra ieškovei padaryta žala. Ji kreipėsi į antstolį, kuris konstatavo faktines aplinkybes 2016-04-18. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad buvo atlikta namo rekonstrukcija, o ne atliktas namo paprastasis remontas. Tik tada sužinota apie antro aukšto apšiltinimą, dėl ko keitėsi namo išorės duomenys ir tokiu būdu paprastasis remontas tapo namo rekonstrukcija. Šie darbai buvo atlikti savavališkai, be projekto, neįrengus ventiliacinės sistemos, sukėlė jos bute drėgmę, atsirado pelėsis. Jos pateiktas faktinių aplinkybių protokolas, teisinė argumentacija, leidžia daryti išvadą, kad teismas, turėdamas tokius duomenis, būtų priėmęs kitokį sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas byloje nustatė, kad 2016-03-21 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas ieškovės L. Š. ieškinys atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims R. D., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Salantų regioninio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl rašytinio pritarimo statybos projektui panaikinimo buvo atmestas. 2016-07-04 Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus sprendimu 2016-03-21 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas. 2016-05-19 ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2016-04-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, surašytą antstolio V. D.. Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-04 nutartimi atsisakė priimti šį įrodymą ir savo motyvuota nutartimi nurodė, kad ieškovė turėjo ir galėjo šį įrodymą pateikti pirmos instancijos teisme, įrodinėdama jai padarytą žalą. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas visiškai nepatvirtina ir negali patvirtinti dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, jis tik konstatuoja faktines aplinkybes, kurios objektyviai egzistavo ir buvo matomos. Naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis turi būti aplinkybės, kurios nebuvo tirtos posėdžio metu ir apie jas pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Šios aplinkybės buvo ieškovei žinomos, jos buvo teismui pateiktos ir motyvuota nutartimi apie tas aplinkybes buvo pasisakyta. Be to namo paprastojo remonto ir namo rekonstrukcijos sąvokos nustatytos Statybos įstatymo ir statybos techniniais reglamentais, byloje buvo nustatyta, kad valstybės institucijos priėmė aktus neprieštaraujančius teisės aktams, kurių ieškovė neginčijo. Ieškovė kelią reikalavimą dėl savavališkos statybos, nors bylos, kurioje prašo atnaujinti procesą, dalykas buvo rašytinio pritarimo statinio projektui, panaikinimo. Dėl tokios ieškovės nurodomos neva naujos aplinkybės proceso atnaujinimas nėra galimas, nes tai nėra susiję su išnagrinėtos bylos dalyku. Taip pat ieškovė teigia, kad dėl atliktų statybos darbų, pablogėjo jos gyvenimo sąlygos, atsirado pelėsis. Tokias pat aplinkybes ieškovė nurodė ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tačiau įrodymų nepateikė. Šiuo metu jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ieškovė taip pat nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylą grąžinti nagrinėti kitam teisėjui, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus naujus įrodymus, kurie akivaizdžiai byloja apie namo rekonstrukciją. Buvo atliktas antro aukšto apšiltinimas, kas sąlygojo pelėsio atsiradimą, tai užfiksuota tiek 2016-04-18 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek ir statybos inžinieriaus A. M.. Taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad gavo bendraturtės sutikimą antro aukšto remontui, o rašytinis sutikimas yra privalomas. Įvertinus tai, kad namo antrasis aukštas buvo apšiltintas yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą, nes dėl to keičiasi statybos rūšis. Taip pat nurodo, kad jau kelios bylos nagrinėtos teisme, kurių metu paskirtas buvo teisėjas V. Alška ir dėl šios priežasties, neįvertinus ieškovės teisėtai pateiktų įrodymų, bylos buvo pralaimėtos. Be to nurodo, kad teismo sprendimas yra negaliojantis ir dėl absoliučių negaliojimų pagrindų, kadangi bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teismo teisėjas Petras Kontrimas, kurio sūnus L. K. yra advokato R. L. atstovaujančio R. D. interesus, padėjėjas.Trečiasis asmuo R. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Iš esmės nesutinka nė su vienų apeliantės argumentu, kadangi minėti klausimai jau buvo išspręsti byloje, kurią pareiškėja siekia atnaujinti. Papildomai nurodo, kad nėra pagrindo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi nėra pateikta teisinių paslaugų sutartis, o pinigų mokėjimo kvitas išrašytas vėliau nei buvo pateiktas atskirasis skundas, o ir patį atskirąjį skundą pasirašė parašu apeliantė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. atsilepime nurodo argumentus, kurie iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą juo prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl proceso atnaujinimo.Teisėjų kolegija, atmesdama paminėtą apeliantės argumentą, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus naujus įrodymus, kurie akivaizdžiai byloja apie namo rekonstrukciją. Buvo atliktas antro aukšto apšiltinimas, kas sąlygojo pelėsio atsiradimą, tai užfiksuota tiek 2016-04-18 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek ir statybos inžinierius A. M.. Taip pat nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad gavo bendraturtės sutikimą antro aukšto remontui, o rašytinis sutikimas yra privalomas. Įvertinus tai, kad namo antrasis aukštas buvo apšiltintas yra pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą, nes dėl to keičiasi statybos rūšis.Pareiškėja prašo atnaujinti procesą, remiantis LR CPK 366 str. 1d. 2 p. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą.Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas visiškai nepatvirtina ir negali patvirtinti dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, jis tik konstatuoja faktines aplinkybes, kurios objektyviai egzistavo ir buvo matomos. Tai yra, šios aplinkybės galėjo būti tirtos posėdžio metu ir apie jas pareiškėjai buvo ir negalėjo būti žinoma. Šiuo atveju pareiškėjos pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tai tik pateikti įrodymai, kurie egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą, tačiau nebuvo pateikti nors LRCPK 178 įpareigoja įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Negalima teigti ir to, kad šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, kadangi ieškovė šias aplinkybes buvo nurodžiusi ieškinyje, tačiau nebuvo pateikusi jokių tai patvirtinančių įrodymų nors, kaip minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja šalis pateikti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, įrodymus. Dėl tos pačios priežasties negalima konstatuoti ir to, kad minėtos aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos tik jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Taigi kasacinis teismas yra aiškiai numatęs atvejus, kada procesas gali būti atnaujinamas, siekiant išvengti betikslio ir pakartotinio bylinėjimosi, tačiau šiuo atveju matyti, kad pareiškėjos pateikti įrodymai jau galėjo būti pateikti anksčiau bylą nagrinėjantiems teismams.Be to pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė kelią reikalavimą dėl savavališkos statybos, nors bylos, kurioje prašo atnaujinti procesą, dalykas buvo rašytinio pritarimo statinio projektui, panaikinimo nors dėl tokios ieškovės nurodomos priežasčių proceso atnaujinimas nėra galimas, nes tai nėra susiję su išnagrinėtos bylos dalyku. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad gavo bendraturtės sutikimą antro aukšto remontui, o rašytinis sutikimas yra privalomas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad būtent dėl pastarojo argumento Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2016-07-04 nutartimi išnagrinėjo klausimą dėl pritarimo statinio projektui panaikinimo, ir konstatavo, kad buvo gautas daugumos gyventojų sutikimas bendrojo naudojimo objekto remontui, vadovaujantis LRCK 4.85 straipsniu. Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neturi teisės kvestionuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Be to nurodo, kad teismo nutartis yra negaliojanti ir dėl absoliučių negaliojimų pagrindų, kadangi bylą nagrinėjo pirmosios instancijos teismo teisėjas Petras Kontrimas, kurio sūnus L. K. yra advokato R. L. atstovaujančio R. D. interesus, padėjėjas.Klaipėdos apygardos teismas 2016-07-02 nutartyje taip pat pasisakė dėl pareiškėjos argumento, kad sprendimas yra negaliojantis dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismas minėtoje nutartyje pareiškėjai išaiškino, jog asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise ji nesinaudojo. Be to pagrindo teigti apie teisėjo P. Kontrimo šališkumą nėra, kadangi L. K. (jo sūnus) šioje civilinėje byloje nedalyvavo ir neturėjo teisinio suinteresuotumo bylos eiga ir baigtimi be to ieškovė nenurodė kitų bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą patvirtinančių aplinkybių. Šias aplinkybes konstatavo Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pakartotinai peržiūrėti įsiteisėjusios teismo procesinio sprendimo.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismas nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą.