Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl nesumokėtos nekonkuravimo kompensacijos dalies priteisimo, dėl netesybų nutraukus darbo santykius priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovui A. P. dėl neturtinės žalos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. sausio 15 d. Darbo Ginčų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė A. P. o prašymą tenkinti iš dalies, išieškoti darbuotojui iš Ddarbdavio 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje dėl kompensacijos už nekonkuravimą nuo 2019-09-01 iki DGK posėdžio dienos, netesybų išieškojimo atmesti, dalyje dėl kompensacijos už nekonkuravimą nuo 2017-07-01 iki 2019-08-31 atsisakė nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 4 dėl vadybininko – technologo pareigų vykdymo. Vėliau sudaryta darbo sutartis keletą kartų buvo keičiama, įskaitant 2006 m. liepos 26 d. ieškovo darbo pareigos buvo pakeistos į Klaipėdos regiono vadovo pareigas. 2006 m. birželio 1 d. tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo sudaryti Darbo sutarties Nr. 4 papildymai, kuriais buvo susitarta, kad vykdydamas savo veiklą Darbuotojas privalo būti lojalus Bendrovei. Sutarties galiojimo laikotarpiu ir 24 (dvidešimt keturių) mėnesių po jos pasibaigimo laikotarpiu Darbuotojas neatskleis jokių Bendrovės ir įmonių priklausančių tai pačiai kaip ir Bendrovė įmonių grupei profesinių, gamybos, komercinių (verslo) paslapčių ar kitų aplinkybių, apie kurias jis sužinojo vykdydamas savo veiklą ar kurios jam buvo patikėtos bet kokiu kitu būdu ir kurių konfidencialumu Bendrovė yra teisėtai suinteresuota, nebent Darbuotojas gaus Bendrovės vadovo rašytinį leidimą atskleisti tokią informaciją arba jei jis privalės atskleisti tokią informaciją pagal įstatymus. Darbuotojas privalo imtis visų protingų priemonių tam, kad išvengti situacijos, kai informacija gali būtų atskleista tretiesiems asmenims, kurie nėra įgalioti tokią informaciją gauti. Pagal Papildymų 3.3. p. sutarta, kad Darbuotojas bent 24 (dvidešimt keturis) mėnesius pasibaigus šiai Sutarčiai nenaudos jokios savo darbo metu Bendrovėje sužinotos informacijos tam, kad konkuruoti su Bendrove, bei nekurs konkuruojančios įmonės, bei neįsigis konkuruojančios įmonės akcijų. 24 (dvidešimt keturis) mėnesius po šios Sutarties pasibaigimo Darbuotojas neįsidarbins (pagal darbo sutartį arba kitokią civilinės teisės sutartį) bei neteiks konsultacinių paslaugų įmonėje, kuri veikia toje pačioje veiklos srityje kaip Bendrovė. Remiantis Papildymų 1 d., 15 % (penkiolika procentų) iš priskaičiuoto Atlyginimo su priedais dydžio suma laikoma kompensacija Darbuotojui už šių Sutarties papildymų ir pakeitimų 2.1., 3.2. ir 3.3. punktuose nurodytų įsipareigojimų prisiėmimą ir laikymąsi.

9. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 8 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo be svarbių priežasčių pagal DK straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be svarbių priežasčių).

10. A. P. 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai (toliau DGK), kuriuo prašė priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtą nekonkuravimo kompensacijos dalį 5910,45 Eur, atskaičius mokesčius; netesybas, dėl tinkamo neatsiskaitymo nutraukus darbo santykius 3462,72 Eur, atskaičius mokesčius; neturtinės žalos atlyginimą 3000 Eur.

11. Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-415 nusprendė 1) Išieškoti ieškovui A. P. iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 et) neturtinės žalos atlyginimo; 2) Ieškovo A. P. reikalavimą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompensacijos už nekonkuravimą išieškojimo nuo 2019-09-01 iki Komisijos posėdžio dienos atmesti kaip nepagrįstą; 3) Ieškovo A. P. reikalavimą atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl netesybų išieškojimo atmesti kaip nepagrįstą ir 4) Ieškovo A. P. reikalavimus atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompensacijos už nekonkuravimą išieškojimo už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2019-08-31 atsisakė nagrinėti.

12. Ieškovas ir atsakovė nesutikdami su minėtu Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-415 pateikė ieškinius, kuriuose ieškovas prašė jo reikalavimą tenkinti pilnai, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. rugsėjo 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą Nr. XII-2603 (toliau – ir Įstatymas). Juo ir vėlesniais šio įstatymo pakeitimais įstatymo leidėjas patvirtino DK, nustatė jo įsigaliojimo datą – 2017 m. liepos 1 d. bei apibrėžė DK taikymo sritį – darbo santykiams, kurie buvo DK įsigaliojimo dieną, taikomos DK nuostatos, išskyrus Įstatymo 6 straipsnio 6–11 dalyse nustatytus atvejus (1–3 straipsniai). DK, be kitų papildomų darbo sutarties sąlygų, naujai įtvirtino susitarimą dėl nekonkuravimo, apibrėžė jo dalyką, darbuotojų, su kuriais jis sudaromas, kategoriją, maksimalųjį galiojimo terminą, minimalųjį kompensacijos už nekonkuravimą dydį ir kt. (DK 38 straipsnis).

14. Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl nekonkuravimo buvo sudarytas 2006 m. birželio 1 d. t.y. iki DK įsigaliojimo. Jame buvo numatytas 15 proc. priedas prie atlyginimo už įsipareigojimą nekonkuruoti. 2017-07-01 d. įsigaliojęs DK 38 straipsnis imperatyviai nustatė, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kuriuos dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (DK 38 straipsnio 3 dalis). Taigi šioje byloje ieškovas teigia, kad atsakovė po 2017-07-01 d. pažeidinėjo naujojo DK nuostatas, konkrečiai minėto DK 38 straipsnio 3 dalį, kadangi nemokėjo 40 procentų kompensacijos kaip tai numatė DK, nors reikalavo nekonkuruoti. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad po 2017-07-01 d. susitarimas dėl nekonkuravimo nebegaliojo.

15. Teismas pažymi, kad darbo sutarties šalys yra laisvos inicijuoti jau sudarytos darbo sutarties sąlygų keitimą, tai patvirtina ir DK 45 ir 46 straipsniai. Tokia vienos ar abiejų šalių iniciatyva gali atsirasti keičiantis darbo organizavimui, iškilus būtinybei atlikti papildomas funkcijas ar jų atsisakyti, reaguojant į išorės pokyčius, kaip antai padidėjusią ūkio subjektų konkurenciją, darbo užmokesčio dinamiką darbo rinkoje, pasikeitusį (inter alia (be kita ko), įtvirtintą naują) teisinį reglamentavimą ir pan. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad papildomas darbo sutarties sąlygas, tarp kurių yra susitarimas dėl nekonkuravimo, pakeisti galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu (DK 45 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu (DK 43 straipsnio 2 dalis).

16. Darbo santykiams, kurie buvo DK įsigaliojimo dieną, taikomos DK nuostatos (žr. šio sprendimo 13 punktą). Vadinasi, nuo 2017 m. liepos 1 d. darbo teisės normoms įstatymo lygmeniu pradėjus reglamentuoti papildomas darbo sutarties sąlygas, tarp jų ir nekonkuravimo susitarimą, darbo sutarties šalys, o pirmiausiai darbdavys, įgijo teisę inicijuoti šių sąlygų pakeitimą tokiu būdu, kad jos sukonkretintų darbo teisės normas arba įtvirtintų joms neprieštaraujantį susitarimą (DK 33 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į šio sprendimo 15 punkte nustatytą prievolę darbo sutarties sąlygų pakeitimus įforminti raštu, laikytina, kad vienos šalies pasiūlytas, o kitos priimtas pakeitimas dėl vienos ar kelių papildomų darbo sutarties sąlygų įsigalioja tik nuo abiejų darbo sutarties šalių raštiško patvirtinimo apie šių sąlygų pakeitimą.

17. Naujai reglamentavus susitarimus dėl nekonkuravimo, bylos šalys buvo laisvos inicijuoti 2006 m. birželio 1 d. susitarimo pakeitimą tokiu būdu, kad susitarimas atitiktų naująjį reglamentavimą arba bent jam neprieštarautų, tačiau, bylos duomenimis, to nesiekė. Šalims nepakeitus 2006 m. birželio 1 d. susitarimo, nuo 2017 m. liepos 1 d. minėtas susitarimas ir toliau galiojo, tačiau jo nuostatos, kurios prieštarauja imperatyvioms DK normoms arba kuriomis pažeidžiama bylos šalių pusiausvyra, negali būti taikomos.

18. Vadovaujantis susitarimus dėl nekonkuravimo reglamentuojančio DK 38 straipsnio 1 dalimi, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo.

19. To paties DK straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos.

20. Aptariamo DK 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

21. Pagal DK 38 straipsnio 4 dalį, darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, privalo sulygtam susitarimo dėl nekonkuravimo laikotarpiui nutraukti konkuruojančią darbo ar profesinę veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijantys darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį.

22. Įprastai minėtos konstitucinės vertybės – asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ir gauti už jį teisingą apmokėjimą ar imtis verslo (Konstitucijos 48 straipsnis) bei verslo subjekto ūkinių pastangų, iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos apsauga (Konstitucijos 46 straipsnis) darbo teisinių santykių metu atitinka viena kitą. Vis dėlto tam tikrais atvejais ūkinės veiklos subjekto (darbdavio) ir darbuotojo interesai gali išsiskirti. Viena vertus, darbdavys turi pagrįstą ir gintiną interesą saugoti savo verslą, kita vertus, darbuotojas turi interesą už savo kvalifikaciją ir žinias gauti teisingą atlygį darbo rinkoje, imtis verslo savarankiškai ar gauti grąžą už savo žinias ir kompetencijas kitokiu būdu.

23. Tais atvejais, kai darbuotojas turi specialių žinių ar gebėjimų, kurie, pritaikyti konkurencinėje su darbdaviu veikloje, sukeltų pastarajam žalos (DK 38 straipsnio 2 dalis), darbdaviui ir darbuotojui egzistuoja galimybė sudaryti susitarimą dėl darbuotojo nekonkuravimo. Taigi DK 38 straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia šiuos interesus, jiems išsiskyrus, suderinti – apriboti darbuotojo, kurio turimos žinios ir kompetencijos gali būti panaudotos konkurencinėje kovoje prieš darbdavį, laisvę pasirinkti darbą, darbdaviui kompensuojant darbuotojui už prarastą galimybę gauti atlygį už savo žinias ir kvalifikaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kompensacija susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui nustatyta už jam taikomus jo teisių suvaržymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016 22 punktą).

24. Pažymėtina, kad, kadangi darbo rinkai būdinga specializacija, asmuo yra konkurencingas ne per se (savaime), o tam tikroje srityje ar srityse. Įstatymas nekonkuravimo susitarimus leidžia sudaryti tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų. Pagrįsta manyti, kad būtent tie konkretūs žinios ir gebėjimai yra esminė savybė, kuri daro juos turintį asmenį konkurencingą darbo rinkoje, taip pat yra kriterijus, lemiantis jų turėtojo nekonkuravimo su darbdaviu poreikį. Atitinkamai tais atvejais, kai asmuo netenka galimybės naudotis tomis kompetencijomis ir gebėjimais, kurie daro jį konkurencingą darbo rinkoje, mažėja tokio asmens galimybės susirasti savo kvalifikaciją atitinkantį darbą, o tokio darbo nedirbant, susidaro sąlygos jam prarasti turėtą kvalifikaciją.

25. Įstatymų leidėjas, pasirinkdamas kompensacijos už nekonkuravimą teisinio reglamentavimo būdą, kodekse darbdavio pareigą mokėti kompensaciją įtvirtino imperatyviai („turi būti apibrėžta“, „turi būti mokama“), nustatė aukštus kriterijus darbuotojams, su kuriais gali būti sudaromi nekonkuravimo susitarimai (DK 38 straipsnio 2 dalis įtvirtina: 1) specialių žinių ar gebėjimų turėjimo kriterijų, 2) jų galimumo būti pritaikytiems konkuruojančioje su darbdaviu veikloje kriterijų ir 3) žalos darbdaviui kriterijų), taip pat įtvirtino kompensacijos procentinio dydžio kartelę – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbo sutarties pasibaigimo metu buvusio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nurodytas nekonkuravimo susitarimų teisinio reglamentavimo būdas indikuoja, kad įstatymų leidėjas siekė, jog tokie susitarimai būtų sudaromi tik kaip tam tikra išimtis iš jau minėtos darbuotojo teisės laisvai pasirinkti darbą ar verslą, esant pagrįstam darbdavio poreikiui.

26. Toks poreikis gali egzistuoti, pavyzdžiui, tais atvejais, kai darbuotojas turi komerciškai vertingų kompetencijų, kurios, panaudotos konkuruojant, darytų darbdaviui žalos, arba tais atvejais, kai darbuotojas, dirbdamas pas darbdavį, įgyja tam tikros informacijos, kuri tampa neatsiejama jo gebėjimų dalimi ir todėl jis negali jos nenaudoti, nes šia informacija asmuo remiasi neracionaliu, pasąmonės lygmeniu (žr. jau minėtos kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 49 punkto 1 papunktį), taip pat tais atvejais, kai atitinkamo darbuotojo perėjimas dirbti pas konkurentą pats savaime galėtų daryti darbdaviui reputacinės žalos ir kitais atvejais esant svarių pagrindų.

27. Kadangi darbdavys yra laikomas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, be to, nekonkuravimo susitarimai iš esmės visuomet sudaromi darbdavio iniciatyva, naudai ir interesais, darbdaviui, siekiančiam riboti darbuotojo konstitucines teises, tenka pozityvioji pareiga teisingai atlyginti darbuotojui už jo teisių ribojimą. Kadangi pareiga mokėti kompensaciją teisiniame reglamentavime, minėta, įtvirtinta imperatyviai, ir yra ribojama laiko atžvilgiu darbuotojo nekonkuravimo laikotarpiu, kuris apima darbo santykių trukmę ir laiko tarpą jiems pasibaigus, tai lemia, kad darbuotojo nekonkuravimo pareigos laikymasis ir darbdavio kompensacija yra neatsiejamai susiję ir negali egzistuoti vienas be kito. Tai lemia, kad, sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių.

28. DK 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse reglamentuotos šalių pradėto vykdyti nekonkuravimo susitarimo nevykdymo (netinkamo vykdymo) teisinės pasekmės. Pagal aptariamos normos 4 dalį, darbuotojas, pažeidęs susitarimą dėl nekonkuravimo, inter alia, turi grąžinti darbdaviui iš jo gautą kompensaciją, o 5 dalis nurodo, kad, darbdaviui vėluojant sumokėti nekonkuravimo kompensaciją ar jos dalį daugiau kaip du mėnesius, darbuotojas gali vienašališkai nutraukti nekonkuravimo susitarimą.

29. Byloje nustatyta, kad atsakovė (darbdavė) po 2017-07-01 d. įsigaliojus naujam 2016 m. Darbo kodeksui ieškovui nebemokėjo kompensacijos už įsipareigojimą nekonkuruoti, nors išmokomos sumos nebuvo sumažintos, o šalių sutartas 1160,00 Eur atlyginimas prilygintas darbuotojo darbo užmokesčiui. Kasacinėje praktikoje, suformuotoje iki naujojo DK įsigaliojimo, buvo laikomasi pozicijos, kad darbo santykių metu galiojantis nekonkuravimo susitarimas privalo būti atlygintinis (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-687/2016).

30. Primintina, kad nagrinėjamoje byloje darbo santykiai prasidėjo iki naujojo DK įsigaliojimo bei tęsėsi ir pasibaigė jam jau įsigaliojus. Kaip matyti iš šiame sprendime pateiktų išaiškinimų dėl šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, taip pat iš cituotos iki naujojo DK įsigaliojimo suformuotos kasacinės praktikos, nekonkuravimo susitarimo atlygintinumo kontekste teisinis reglamentavimas iš esmės liko nepakitęs – nekonkuravimo susitarimas turi būti atlygintinis, o jo nemokėjimas lemia jo negaliojimą. Nustatyta, kad po 2019-10-08 d. kai ieškovas išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis 2020-05-11 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurios veikla yra patalpų valymas ir priežiūra, higieninių priemonių platinimas. Ši veikla konkuruoja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla. Dėl to galima daryti išvadą, kad ieškovas nelaikė, kad ji saisto įsipareigojimai nekonkuruoti, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai negalėjo reikalauti iš ieškovo nekonkuravimo, kadangi nemokėjo jam atlyginimo, o atlyginimo nemokėjimas, daro susitarimą, dėl nekonkuravimo negaliojanti. Dėl išdėstytų argumentų ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo nekonkuravimo kompensaciją (9456,72 EUR) atmestinas kaip negrįstas.

Dėl netesybų išieškojimo

32. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

33. Kaip minėta šio sprendimo 30 punktuose teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos išieškojimo. Kitų pavėluotų išmokų ieškovui, pastarajam nutraukus darbo santykius nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalavimas dėl netesybų išieškojimo taip pat atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

34. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

35. Byloje nustatyta, kad ieškovas gavo raštišką UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-17 d. pretenziją – įspėjimą, kurioje primenama, kad ieškovas įsipareigojo neįsidarbinti konkuruojančiose įmonėse, taip pat įspėjime primigtinai reikalaujama nutraukti visus teisinius ir neteisinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkuruojančiomis įmonėmis ir nedaryti savo veiksmais ar neveikimu žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pretenzijoje nurodoma, kad priešingu atveju ieškovui teks sumokėti UAB (duomenys neskelbtini)“ baudą lygią 40805,33 Eur. sumai. Taip pat nurodoma, kad nenutraukus visų teisinių ir neteisinių santykių su konkuruojančiomis įmonėmis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipsis į teismą. ( 1 t. b.l. 41-42).

36. Taigi byloje neabejotinai nustatyta, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo ieškovui jokios kompensacijos už nekonkuravimą, todėl nekonkuravimo susitarimas nustojo galioti. Tai pripažįsta ir pati atsakovė. Tačiau nepaisant to atsakovė reikalavo iš ieškovo nutraukti visus teisinius ir neteisinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkuruojančiomis įmonėmis bei neįsidarbinti konkuruojančiose įmonėse. Tokiu būdu atsakovė bandė riboti ieškovo teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą bei gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, ką ieškovui garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis.

37. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

40. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.

41. Teismo vertinimu atsakovės neteisėti veiksmai šioje byloje nustatyti, nes atsakovė neturėdama jokio teisinio pagrindo, reikalavo ieškovo neįsidarbinti konkuruojančiose įmonėse, taip pat primigtinai reikalavo nutraukti visus teisinius ir neteisinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkuruojančiomis įmonėmis, nors pati gerai žinojo, kad susitarimas dėl nekonkuravimo nebegaliojo. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad dėl atsakovės (buvusios darbdavės) neteisėto elgesio ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir buvo pažemintas. Po šių veiksmų padarymo (grasinimų neįsidarbinti, nutraukti darbo santykius ir pan.) atsakovė ieškovo neatsiprašė ir niekaip dėl to neapgailestavo. Pažymėtina, kad ieškovas išdirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiau kaip 13 metų, taigi ieškovą ir atsakovę siejo ilgalaikiai darbo santykiai.

42. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 51 punktas). Taigi atsižvelgus į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą, taip pat įvertinus žalos padarymo aplinkybes, t. y. ir žalos atsiradimo priežastis bei atsakovės kaltę, bei neturtinės žalos atlyginimo nustatymą individualizavus pagal jos nustatymo kriterijus, ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas 1500,00 Eur. neturtinės žalos atlyginimas. Tuo pačių atsakovės priešieškinys kuriuo buvo prašoma atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pateiktą DGK atmestinas (1 t. b.l. 165-177 ).

Dėl sprendimo skubaus vykdymo

43. Ieškovas ieškinyje prašė įpareigoti atsakovę skubiai vykdyti sprendimą dėl darbo užmokesčio, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimo. Teismo vertinimu tenkinti šio prašymo nėra pagrindo, kadangi ieškovas šiuo metu dirba, taigi turi pajamų, patenkintas reikalavimas yra nedidelis, įvertinus tai prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad pagal įstatymą šalis bylos pralaimėjimo atveju nėra atleistina nuo prievolės sumokėti priešingos šalies patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas buvęs darbuotojas byloje reiškė tris reikalavimus, atsiradusius iš darbo teisinių santykių, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų (pvz. žyminio mokesčio) buvo atleistas pagal įstatymą, (CPK 83 straipsnio 1 dalis) duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

45. Atsakovė pateikė duomenis, jog iš viso teisme patyrė 1976,33 Eur atstovavimo išlaidų (2 t. b.l. 74-75). Turint omeny, kad teisinės paslaugos atsakovei buvo teiktos ne tik siekiant atsikirsti į ieškovo turtinius reikalavimus, bet ir pareikšti ieškovui savarankišką turtinio pobūdžio reikalavimą (priešieškinį), kuris teismo pripažintas nepagrįstu (žr. šio sprendimo 42 punktą), atsakovei priteistinos sumos skaičiuotinos tik nuo išlaidų dalies, sudarančios pusę minėtų išlaidų, t. y. nuo 988,16 Eur. ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020). Todėl proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai (atmesta 90,57 proc. ieškovo reikalavimų) atsakovei iš ieškovo priteistina 894,97 Eur suma bylinėjimosi išlaidų (988,16 x (90,57 / 100)).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1500,00 eurų (vienas tūkstantis penki šimtai) neturtinės žalos atlyginimą A. P. naudai.

Priteisti iš A. P. 894,97 Eur (aštuoni šimtai devyniasdešimt keturi eurai 97 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.