Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-248-380/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
AN2-248-380/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00414-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Remigijus Jakštas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-248-380/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00414-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucijos, Departamento) vyriausiojo specialisto 2022 m. birželio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2943-2022 (ROIK: 22166819973) M. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1, 5 ir 8 dalis už tai, kad 2022 m. gegužės 2 d. iš pranešimų priėmimo tarnybos buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) miške (Klaipėdos rajono savivaldybėje) medžiotojas šaudė iš ginklo, neišlipęs iš tamsios spalvos visureigio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Institucija nustatė, kad minėtas automobilis „Kia Sportage“ priklauso P. V., kuris tą vakarą medžiojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose kartu su M. R.. Nuvykus į P. V. gyvenamąją vietą adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tą vakarą buvo sumedžiotas stirnos patinas, kurį savo automobiliu „Kia Sportage“ P. V. su M. R. parsivežė ir dorojo minėtu adresu. Taip buvo pažeisti Veterinarijos priežiūros medžioklėje taisyklių 28 punkto reikalavimai. Nuvykus į medžioklės vietą, kur buvo sumedžiotas stirnos patinas, P. V. savo paaiškinime nurodė, kad stirnos patiną neišlipęs iš automobilio sumedžiojo kartu buvęs automobilyje medžiotojas M. R.. Tai patvirtino ir asmens, pranešusio apie galimai draudžiamu būdu vykusią medžioklę ir panorusio likti anonimu dėl savo saugumo, pranešimas. Vėliau P. V. pateikė kitas versijas apie stirnos sumedžiojimą: iš pradžių teigė, kad stirną nušovė M. R., tykojant iš bokštelio, vėliau paaiškino, kad buvo susijaudinęs, šoko būsenoje, be to yra sunkiai sergantis žmogus, todėl negalėjo adekvačiai papasakoti, kaip buvo iš tikrųjų sumedžiota stirna. Tik nutarimo nagrinėjimo dieną, tai yra 2022 m. gegužės 24 d., pateikė versiją, kad stirna buvo nušauta nepažeidžiant Taisyklių, tai yra sėlinant nuo automobilio. M. R. pateikė kitokias versijas. Iš pradžių paaiškino, kad stirnos patiną sumedžiojo teisėtai laikomu ginklu „Sauer 303 SynchroXT, 3006 Springfield“, Nr. (duomenys neskelbtini), sėlinimo būdu. Medžioklės vietoje jis paaiškino, kad automobilis „Kia Sportage“ buvo pastatytas ant kelio, o stirnos patinas buvo nušautas minėtu ginklu nuo automobilio. Savo pateiktame paaiškinime 2022 m. gegužės 24 d. jis teigė nesuprantąs, kodėl P. V. aiškino, kad M. R. nušovė stirną iš automobilio. Tokie paaiškinimai, besiskiriantys esminėmis aplinkybėmis, vertintini kritiškai, kaip bandymai išvengti atsakomybės ir įteigti, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas teisėtai. M. R., dalyvavęs medžioklėje, kurios metu draudžiamu būdu – iš automobilio – nušovė stirnos patiną, pažeidė Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-768 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – ir Taisyklių) 58.3.5 papunktį. Neteisėtu būdu nušautą stirną M. R. kartu su P. V. įkėlė į P. V. automobilį „Kia Sportage“ ir parvežė adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), kur ją dorojo kartu su P. V.. Tokiu būdu, M. R., gabendamas ir dorodamas neteisėtai sumedžiotą laimikį, pažeidė Taisyklių 58.2.3 papunktį. Neteisėtu būdu sumedžioję ir gabenę stirnos patiną, P. V. ir M. R. padarė 1 916,90 Eur dydžio žalą gyvūnijos ištekliams. Nutarimu M. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1 150 Eur bauda, o už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir M. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 4 metams ir „Sauer303 SynchroXT, 3006 Springfield“, ginklo numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovas advokatas Remigijus Jakštas apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 14 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies, panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2943-2022 (ROIK: 22166819973) dalį, kuria M. R. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis, ir nutraukė jam administracinio nusižengimo teiseną dėl šių administracinių nusižengimų. Kitą minėto Institucijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimo dalį paliko nepakeistą. Nurodė iš M. R. paimtą medžioklinį ginklą „Sauer303 SynchroXT, 3006 Springfield“, ginklo numeris (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu, odiniu diržu, dėklu bei šaudmenimis (2022 m. gegužės 3 d. paėmimo protokolas), nutarimui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui M. R.. Priteisė M. R. iš valstybės 1 200 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

3.1. Institucija su skundžiamu nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių.

3.2. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad anoniminės pranešėjos paaiškinimai suvaržo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos teises. Teismas buvo įpareigojęs Departamentą pateikti pranešėjos duomenis, kad, vadovaujantis ANK 581 straipsniu, asmuo būtų apklaustas kaip liudytojas, tačiau tokių duomenų pateikta nebuvo, todėl teismas pranešėjos pranešimo „nevertino kaip faktinės aplinkybės“. Departamento nuomone, toks šios faktinės aplinkybės nevertinimas yra nepagrįstas dėl šių priežasčių: l) anoniminės pranešėjos pranešimas į pranešimų priėmimo tarnybą buvo pirmasis signalas, į kurį sureagavę aplinkos apsaugos pareigūnai užfiksavo Taisyklių pažeidimus, kurio dėka buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas dėl šių Taisyklių pažeidimų; 2) Departamentas negalėjo nustatyti ir pateikti Teismui anoniminės pranešėjos duomenų, nes tam neturi įgaliojimų. Pažymi, kad tokius įgaliojimus turi teismas, kuris pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde pateiktą vardą ir pavardę galėjo nustatyti pranešėjos gyvenamosios vietos tikslų adresą ir konfidencialiai apklausti ją kaip liudytoją. Pranešėjos parašytas paaiškinimas, pridėtas prie bylos, nepagrįstai buvo visiškai nevertintas.

3.3. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad medžioklės vadovas P. V. savo parodymus davė veikiant vaistams, todėl negalėjo adekvačiai vertinti situacijos ir teisingai nurodyti visų stirnos sumedžiojimo aplinkybių. Teismo nuomone, P. V. nebuvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, numatytomis ANK 577 straipsnyje, tai sudarė pagrindą abejoti jo paaiškinime nurodytų faktinių aplinkybių tikslumu ir jų gavimo teisėtumu. Dėl šių priežasčių, teismo nuomone, P. V. paaiškinimas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Departamentas su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, jog P. V. vartoja vaistus jau daug metų. Jo sveikatos būklė netrukdo jam atlikti tokių veiksmų, kaip vairavimas, medžiojimas, sumedžioto laimikio dorojimas ir pan. Tačiau 2022 m. gegužės 3 d. jo surašytas paaiškinimas jau traktuojamas kaip abejotinas dėl neva P. V. sveikatos būklės ir „nepripažįstamas kaip faktinės aplinkybės pateikimas“. Institucija pažymi, kad versija dėl prastos sveikatos ir aplinkybių nesuvokimo atsirado tik po Departamento 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2943-2022 gavimo ir yra vertintina kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

3.4. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje fiksuoti neatitikimai dėl medžiojimo būdo (medžioklės lape įrašytas būdas „tykojant“), stirnos sumedžiojimo aplinkybės (važiuojant automobiliu pamatyti stirną, sustoti, išlipti, susidėti ir užtaisyti šautuvą, sėlinti ir nušauti stirniną, kuris neva stovėjo ir laukė, kol bus atlikti minėti veiksmai) nebuvo vertinamos kaip faktinės aplinkybės, įrodančios padarytus pažeidimus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos A. P. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. atstovas advokatas R. Jakštas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir priteisti M. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai panaikino Institucijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimo dalį ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną M. R. pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos M. R. inkriminuotas faktines nusižengimų padarymo aplinkybes ir remdamasis bylos įrodymų visuma, pripažino, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų Institucijos nutarimo daliai, kuria M. R. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis, pagrįsti, todėl padarė išvadą, kad M. R. nepadarė ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytų administracinių nusižengimų.

9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikino dalį Institucijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2943-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną M. R. pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną pagal minėtus straipsnius, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad M. R. padarė jam inkriminuotus ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus.

10. ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

11. ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą.

12. ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalių dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – Medžioklės taisyklės) (redakcija nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.) 58.3.5 punkte numatyta, kad draudžiama medžioti draudžiamu medžioklei būdu – iš transporto priemonių. Draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį (Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktas). Medžiojamuosius gyvūnus (stirnos patinus) medžioti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. sėlinimo ir tykojimo būdais (Medžioklės taisyklių 11, 15.1 ir 15.2 punktai).

13. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. Nr. AD1-378 įsakymu patvirtintų „Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių“ (redakcija nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.) 28.10 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas patikrinimą, privalo užtikrinti, kad vaizdo fiksavimo ar stebėjimo priemonės (mobilios vaizdo stebėjimo kameros, automobiliniai vaizdo registratoriai ar kitos vaizdo stebėjimo priemonės) būtų naudojamos Departamento direktoriaus įsakymu patvirtinta Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. Nr. AD1-270 įsakymu patvirtinto „Vaizdo duomenų tvarkymo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) (redakcija nuo 2021 m. liepos 15 d.) 8.2.1 punkte numatyta, kad Mobilios vaizdo stebėjimo kameros, automobiliniai vaizdo registratoriai ar kitos vaizdo stebėjimo priemonės privalo būti naudojamos: 8.2. kai veiklavietėje ar įvykio vietoje patikrinime dalyvauja daugiau nei vienas Departamento darbuotojas: nustatyto administracinio nusižengimo faktui fiksuoti. Aprašo 18.3 punkte numatyta, kad departamento darbuotojas, kuriam yra išduodama mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė, privalo užtikrinti, kad mobilioji vaizdo stebėjimo priemonė būtų naudojama Aprašo 8 punkte nustatytais atvejais; užtikrinti, kad asmenys, kurių duomenys yra renkami (veiksmai yra fiksuojami), būtų aiškiai apie tai informuoti (Departamento darbuotojui prisistačius) ir įspėti, kad vaizdo duomenys gali būti panaudoti tiriant ir nagrinėjant teisės pažeidimą. Aprašo 20 punkte numatyta, kad draudžiama išjungti, uždengti ar kitaip trikdyti mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių veikimą (išjungti garso įrašymą ar jį slopinti ir pan.), taip pat trinti mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone įrašytus vaizdo duomenis.

14. Šiuo atveju nėra ginčo dėl M. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje Institucijos 2022 birželio 14 d. nutarimu M. R. buvo pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis nubaustas už tai, kad 2022 m. gegužės 2 d. vakarą medžiodamas kartu su P. V. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose M. R. draudžiamu medžioklės būdu sumedžiojo stirnos patiną bei gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną.

15. Apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad stirnos patinas buvo sumedžiotas neteisėtai (draudžiamu medžioklės būdu) ir, kad buvo gabenamas ir dorojamas neteisėtai sumedžiotas stirnos patinas. Institucijos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai šių pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

16. Iš bylos medžiagos matyti, jog joje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad 2022 m. gegužės 2 d. vakarą medžiodamas kartu su P. V. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose M. R. draudžiamu medžioklės būdu sumedžiojo stirnos patiną bei gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną.

Žemesnės instancijos teismas

17. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. R. administracinio nusižengimo teisenos metu prisipažino padaręs ANK 290 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, tačiau nuosekliai neigė padaręs jam inkriminuotus ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus. 2022 m. gegužės 4 d. paaiškinime pranešėja, kuriai taikomas anonimiškumas, nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d., apie 21.00 val., buvo išėjusi pasivaikščioti prie (duomenys neskelbtini) upės ir matė, kad buvo šauta iš automobilio; apie tai pasakė vyrui, kuris nuvažiavęs į tą vietą matė, kad juodo automobilio valstybinio numerio ženklas yra (duomenys neskelbtini), automobilio viduje ginklas, o lauke stovėjo vyresnio amžiaus vyras (b. l. 26). Pranešimų priėmimo tarnybos elektroniniame laiške aplinkos apsaugos pareigūnams nurodoma, kad 2022 m. gegužės 2 d. 22.08 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, medžiotojas (gali būti ir nelegaliai medžiojantis) šaudė neišlipęs iš visureigio, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą, patikslinti faktines aplinkybes, pašalinti abejones, prašė Institucijos pateikti asmens, pranešusio apie galimai neteisėtą medžioklę, duomenis, kad vadovaujantis ANK 581 straipsnio 5 dalimi asmuo būtų apklaustas kaip liudytojas, kurio konfidencialumas bus užtikrintas sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo tapatybę (b. l. 67, 73), tačiau Institucija pranešėjo asmens duomenų nepateikė (b. l. 68), todėl pranešėjas nebuvo apklaustas kaip liudytojas, faktinės aplinkybės nebuvo patikslintos. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog pranešėjo, kuriam taikomas anonimiškumas, paaiškinimai neišvengiamai suvaržo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos teises. Vertinant anoniminio asmens paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į jų gavimo specifiką, jie turi būti ypač kruopščiai tikrinami ir vertinami su kitais bylos duomenimis.

18. P. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis su medžiotoju M. R. medžiojo klubo plotuose, važiuodami automobiliu pamatė stirniną. M. R. iššovė ir nušovė stirniną. Šūvis buvo atliktas iš transporto priemonės, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). Tačiau apylinkės teismo posėdyje P. V. jau parodė, kad M. R. nušovė stirniną išlipęs iš automobilio, o rašytinį paaiškinimą parašė būdamas prastos sveikatos, veikiamas jam suleistų vaistų, pakeltas naktį iš miego bei pareigūnui darant jam spaudimą (b. l. 59–64). Byloje esantis medicininis išrašas (galutinė (patikslinta) diagnozė) patvirtina, kad 2022 m. gegužės 2 d. P. V. buvo suleisti vaistai, skirti onkologinės ligos gydymui (b. l. 7). Bylos įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad P. V. savo namuose buvo pareigūnų pažadintas iš miego ir surašė rašytinį paaiškinimą nakties metu. Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti pareigūnai M. S. ir V. O. parodė, kad P. V. tarnybiniame automobilyje nurodė, kad M. R. nušovė stirniną iš automobilio, bet vaizdo kamera tuo metu buvo išjungta, o liudytojas M. S. papildomai nurodė, kad kamera buvo išjungta prašant P. V. (b. l. 59–64). Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad 2022 m. gegužės 3 d. nakties metu (maždaug 0.46 val.) į P. V. namus atvykus pareigūnams ir jį pažadinus, jis buvo labai sutrikęs, susijaudinęs, po to jiems išėjus į namo kiemą vienas iš pareigūnų su juo bendravo agresyviai, stipriai pakėlęs balsą. Pareigūnas P. V. ne kartą pateikė savo versiją apie administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes (eigą), nurodydamas, jog administracinio nusižengimo aplinkybes (kad M. R. į stirnos patiną šovė per automobilio langą) matė neįvardyti liudytojai. Iš vaizdo įrašo matyti, jog po to pareigūnų tarnybiniame automobilyje P. V. ilgai dvejojo rašydamas rašytinį paaiškinimą, net nesuprato, kaip jį rašyti, pareigūnas turėjo jam padėti. Taip pat minėtame vaizdo įraše užfiksuota, jog P. V. ilgą laiką yra pareigūno raginamas surašyti paaiškinimą ir nurodyti aplinkybes, kurios jo buvo nurodytos esant išjungtai kamerai, tačiau vaizdo įraše nėra užfiksuota, kaip P. V. žodžiu nurodo, kad M. R. nušovė stirniną iš automobilio (b. l. 57).

19. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisenos procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidžiant šios nutarties 13 punkte aptartą teisės aktais nustatytą fiksavimo mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis tvarką, nes pareigūnas, kuriam išduota mobilioji vaizdo stebėjimo kamera, ją išjungė tuo metu, kai turėjo būti fiksuojamos administracinio nusižengimo faktui nustatyti reikšmingos aplinkybės, nors tai daryti draudžiama. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad šioje byloje nėra duomenų, jog prieš atliekant procesinius veiksmus su P. V., jis buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis numatytomis ANK 577 straipsnyje, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 29–30 punktuose. Supažindinimas su teisėmis ir pareigomis, jeigu ir buvo atliktas, nebuvo jokia forma fiksuojamas, protokoluojamas. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti P. V. rašytiniame paaiškinime nurodytų faktinių aplinkybių tikslumu ir tuo, ar rašytinis paaiškinimas buvo gautas teisėtai. Darytina išvada, jog priešingai nei nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, P. V. paaiškinimo apylinkės teismas pagrįstai nepripažino įrodymu šioje administracinių nusižengimų byloje.

20. Aptarti duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad šios bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. R. administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalių požymius ir dėl kurių jis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

21. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai visiškai nevertino byloje esančio pranešėjos, kuriai taikomas anonimiškumas, rašytinio paaiškinimo, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Iš skundžiamo nutarimo turinio akivaizdu, jog Institucijos nurodomas 2022 m. gegužės 4 d. pranešėjos paaiškinimas (kuris, apygardos teismo nuomone, yra nekonkretus), buvo pirmosios instancijos teismo įvertintas. Vien tai, kad šio įrodymo teismas nevertino taip, kaip pageidauja Institucija, nereiškia, jog jis buvo įvertintas netinkamai. Kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, teismas pagrįstai nurodė, kad pranešėjo, kuriam taikomas anonimiškumas, paaiškinimai neišvengiamai suvaržo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos teises, todėl vertinant tokio asmens paaiškinimus jie turi būti itin kruopščiai tikrinami ir vertinami su kitais bylos duomenimis. Be kita ko pirmosios instancijos teismo posėdyje pareigūnai M. S. ir V. O. patvirtino, jog pranešėja 2022 m. gegužės 4 d. buvo atvykusi į Departamentą ir parašė paaiškinimą, todėl apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių ar Institucija tikrai neturėjo pranešėjos kontaktinių duomenų. Apeliantės teiginiai, jog Departamentas neturi įgaliojimų nustatyti ir pateikti pranešėjos, kuriai taikomas anonimiškumas, duomenų, o tokius įgaliojimus turi teismas, kuris tai ir turėjo padaryti, yra nepagrįsti. ANK 581 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali pavesti policijai taip organizuoti šioje dalyje numatyto liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Kaip jau minėta, teismas siekė vadovaujantis ANK 581 straipsnio 5 dalimi apklausti pranešėją kaip liudytoją, tačiau Institucija teismui nepateikė reikiamų duomenų. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga tai, jog nors ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas taip pat privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, tačiau tai nereiškia, kad nusižengimą atskleidusi ir tyrimą atliekanti institucija savo pareigą visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti veikos aplinkybes bei surinkti visus būtinus įrodymus gali savo nuožiūra perkelti teismui. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą būtent institucija, atliekanti tyrimą ir turinti teisę surašyti protokolą bei nutarimą, turi pareigą patikrinti visas abejones keliančias aplinkybes bei surinkti visus įrodymus dėl administracinio nusižengimo požymių visumos, taip pat patikrinti jų leistinumą ir liečiamumą.

22. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas abejodamas P. V. rašytiniame paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis pernelyg sureikšmino P. V. sveikatos būklę ir įvykio dieną jo vartotus vaistus, nes vaistus jis vartoja jau ilgai, o jo sveikatos būklė netrukdo jam atlikti tokių veiksmų, kaip vairavimas, medžiojimas, sumedžioto laimikio dorojimas ir pan., be to, versija apie prastą sveikatos būklę ir aplinkybių nesuvokimą buvo pateikta tik po Institucijos 2022 m. birželio 14 d. nutarimo gavimo ir tai yra vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Su šiais argumentais nesutiktina. Šios nutarties 18–19 punktuose yra aptarti bylos duomenys, kurie suteikia pagrindą abejoti P. V. rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių teisingumu, juos tinkamai įvertino ir apylinkės teismas. Taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl Institucijos pareigūnų veiksmų bendraujant su P. V., nesupažindinant jo su ANK 577 straipsnyje numatytomis jo teisėmis ir pareigomis, įvykio tyrimo veiksmų atlikimo metu išjungiant mobiliąją vaizdo stebėjimo priemonę, nors tai daryti draudžiama, taip ilgą laiką darant P. V. spaudimą jo rašomame paaiškinime nurodyti būtent tokias įvykio aplinkybes, kokias nurodyti jo prašė pareigūnai.

23. Apeliantė teigia, jog nepagrįstai nebuvo įvertinti teismui pateiktoje bylos medžiagoje fiksuoti neatitikimai dėl nurodomo medžioklės būdo (tykojant ar sėlinant) ir stirnos patino sumedžiojimo aplinkybių (pavyzdžiui, stirnino elgesio ir pan.). Šie teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog dėl galimo stirnos patino elgesio apylinkės teismas pasisakė. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuomone, jog M. R. kaltė negali būti grindžiama subjektyviais pareigūnų samprotavimais apie tai, ar laukinis gyvūnas (stirninas) aptariamoje situacijoje galėjo elgtis taip, kaip nurodė M. R., ir ar jis galėjo pataikyti į stirniną jo nurodomomis aplinkybėmis. Akivaizdu, jog tokių faktinių aplinkybių negalima nei patvirtinti, nei paneigti, nesant konkrečios situacijos užfiksavimo, todėl šie Institucijos argumentai laikytini menamo pobūdžio pamąstymais. Be to, kaip teisingai pažymėta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą, aptariamų įvykių metu galiojusios redakcijos Taisyklių 19 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kokie duomenys privalomai turi būti įrašyti medžioklės lape. Minėtame straipsnyje nėra reikalavimo medžioklės lape nurodyti medžioklės būdą. Tuo tarpu Taisyklių 15 straipsnyje yra nurodyta, jog stirninus medžioti leidžiama nuo gegužės 01 d. iki spalio 31 d. sėlinimo ir tykojimo būdais (Taisyklių 15.1 p., 15.2 p.). Aptariamas įvykis įvyko būtent minėtu laikotarpiu (2022 m. gegužės 2 d.), kai buvo galima medžioti tiek sėlinimo, tiek tykojimo būdais ir to medžioklės lape fiksuoti neprivaloma. Todėl vien skirtingas medžioklės būdo nurodymas administracinio nusižengimo teisenos metu, nesant kitų M. R. kaltę patikimai pagrindžiančių įrodymų, savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti jo kaltės padarius jam inkriminuotus ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus nusižengimus.

24. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Darytina išvada, jog šioje byloje Institucija nepateikė pakankamai objektyvių bei patikimų duomenų, jog 2022 m. gegužės 2 d. M. R. draudžiamu medžioklės būdu sumedžiojo stirnos patiną bei gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną.

25. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai M. R. kaltės padarius ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytų nusižengimų, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato atsiliepime į apeliacinį skundą yra prašoma priteisti M. R. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. gruodžio 19 d. gautame papildomame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašoma iš institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos M. R. priteisti 500 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kurioms pagrįsti pateikiama 2022-11-17 sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-11-17 pinigų priėmimo kvitas Serija Nr. LAT Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose tais atvejais, kai procesas buvo teismo nutrauktas dėl įvykio ar nusižengimo sudėties nebuvimo, asmens patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui spręsti tiesiogiai taikomos bendrosios Konstitucijos nuostatos ir pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija ir kokia tvarka privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021). Naujesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas yra priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-788/2022, 2AT-14-489/2022, Nr. 2AT-41-976/2022). Šiuo atveju institucija, kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą, kurio dalis dėl M. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalis vėliau teismo buvo panaikinta, yra Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

28. Šioje administracinio nusižengimo byloje apeliacinis procesas rašytinio proceso tvarka vyko pagal Institucijos apeliacinį skundą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokatas apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutarimo neskundė. Institucijos apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai tiesiogiai veikiantys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. interesus byloje, todėl jo atstovas, nesutikdamas su Institucijos išdėstytais argumentais, surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išlaidos advokatui šiuo atveju yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo Institucijos apeliacinio skundo argumentų.

29. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.).

30. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai administracinių nusižengimų bylose. Nors prašomos priteisti 500 Eur atlygintinos išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija Rekomendacijų 12.6 punkte nurodyto administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų už atsiliepimo parengimą rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas parengė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kurį pateikti yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė, bet ne pareiga, kad atsiliepimo apimtis nėra didelė (du su puse lapo), kad bylos medžiagos apimtis nėra didelė, o byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nusprendžia, kad protinga ir pagrįsta M. R. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina atstovavimo išlaidų suma yra 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti M. R. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 150 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė