Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2012-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-486-907/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-22
Bylos Nr.
1-486-907/2012
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00030-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
T. D.
Advokatai
Vytautas Blažaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-486-907/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00030-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.1; 2.1.3.9; 2.1.15.3.3.1 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 22 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, kaltinamajam D. M., gynėjui advokatui Vytautui Blažaičiui, nukentėjusiajam T. D., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-08-23 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d., bausmė – laisvės apribojimas 1 m. 3 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, senais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2011-12-02 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 140 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė- laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. subendrinta su 2012-08-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 10 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą ar pradėti dirbti, uždraudžiant išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-01-23 laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 04.50 val. bute, esančiame Gardino g. 33-27, Šiauliuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė peiliu ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam T. D. į nugaros sritį, taip padarydamas nugaros kiaurinę durtinę- pjautinę žaizdą ir tokiu būdu padarė T. D. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. M. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-01-22 vakare buvo namuose ir sėdėjo prie kompiuterio, jam internetu parašė A., kad dvi merginos kviečiasi pas save į svečius. Sutiko eiti į svečius ir susitiko su A., kaip jis buvo susisiekęs su merginomis, nežino. Pas merginas į butą sutartu laiku atėjo kartu su A., atsinešė degtinės butelį, ateidamas buvo blaivus, o A. buvo išgėręs. Visi nuėjo gerti alkoholio į kambarį. Begeriant, merginos pamatė, kad A. jau visiškai girtas ir jos paprašė, kad jis išeitų iš buto, tačiau D. M. paprašė leisti jiems pabaigti gerti virtuvėje degtinę. Kartu merginos nebesėdėjo, išėjo į kambarį, kuriame buvo prieš tai. Merginos buvo kambaryje, jis su A. gėrė virtuvėje. Truputį išgėrė, su A. nuėjo į kitą kambarį ir užmigo. Išgirdo skambutį į duris, kiek buvo valandų nežino. Kurį laiką niekas nėjo atidaryti durų, todėl nuėjo jų atidaryti. Atidarė duris ir pamatė du vaikinus. Vienas buvo žemesnis ir smulkesnio sudėjimo, kitas aukštesnis ir stambesnis. Žemesnis vaikinas paklausė „ką čia veiki?“, jis kažką atsakė ir pasipylė smūgiai iš tų dviejų vaikinų pusės. Aukštesnis vaikinas koridoriuje rankomis pervertė jį ant žemės ir dar sudavė apie 5-6 smūgius kumščiais į kūną, juto smūgius į ranką, į šonkaulius. Vengė smūgių, nebandė pabėgti, ne tai buvo galvoje. Nesuprato nieko, kodėl juos užpuolė tie du nepažįstami vaikinai. Viskas vyko tamsoje, kažkuriuo momentu gal buvo uždegta šviesa, bet ir vėl ji buvo užgesinta, nes gal besimušant buvo paliestas jungiklis. Jį mušęs vaikinas buvo stambesnis ir pats tuo metu tik gynėsi nuo jo, jam nei vieno smūgio nesudavė, taip ritosi koridoriuje iki pat virtuvės patalpos. Matė, kaip kitas vaikinas nuėjęs smūgiavo kumščiais ir kojomis miegančiam A. Besiritant pamatė, kad virtuvės patalpoje nuo virtuvinio stalo, ant žemės yra pabirę peiliai. Kaip jie nukrito nematė, gal besirisdami pastūmė stalą ir nukrito, tik pamatė, kad jie nukritę ant žemės, kiek jų buvo nukritę nežino, ne vienas ir ne du, bet kiek tiksliai nežino. Tada, tas žemesnis vaikinas sudavęs smūgius A., priėjo prie jo ir buto koridoriuje, kuris sujungtas su virtuve, sudavė porą smūgių koja jam į ranką ir nugarą. Tada jis pasiėmė ant žemės gulėjusį peilį, imdamas žiūrėjo, kad būtų kuo mažesnis, nes nenorėjo nukentėjusio sužaloti, o tik jį sustabdyti nuo smurtavimo. Peilį ėmė tikslu apsiginti, žinojo, kad dūrus peiliu gali kilti sunkios pasekmės, tačiau kitaip apsiginti tuo metu negalėjo, todėl dūrė nukentėjusiajam peiliu. Apie bėgimą iš buto nepagalvojo. Kaip atrodė peilis, kuriuo sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, gerai nežino, nespėjo įsidėmėti peilio požymių ir atpažinti negalėtų. Prieš juos yra smulkesnis, jie buvo dviese ir suprato, kad be peilio neapsigins, todėl ir paėmė peilį, suprato, kad peiliu gali sužaloti žmogų, todėl ir rinkosi mažesnį peilį, nes kitaip nebūtų apsigynęs. Dešinėje rankoje laikydamas peilį, pakėlė ranką aukštyn ir iš viršaus smūgiavo žemesniam vaikinui į nugaros sritį. Iš baimės smūgiavo bet kur į kūną, konkrečiai nesitaikydamas. Pilnai pripažįsta, kad dūrė peiliu vieną kartą žemesniam vaikinui, tačiau tai darė tik norėdamas apsiginti, nes jie pirmi užpuolė, smūgių kiek galėjo, vengė, pabėgti nebandė, nes ne tas galvoje buvo, galvojo, kaip apsiginti ir vienintelė išeitis buvo peilio panaudojimas. Pamena, kad T. D. buvo su striuke, jam peilį įdūrė per striukę, jis jos nusivilkęs prie jo nebuvo. Jį taip sunkai sužaloti nenorėjo, labai gailisi, kad taip įvyko. Viskas įvyko greitai, greičiau nei praėjo 20 minučių. Merginos nurodytų aplinkybių nematė, jos iš kambario išbėgo tik tada, kai jau viskas buvo pasibaigę. Įvykio metu ką darė A., nematė, jį sutiko tik tada, kai išbėgo iš buto. Iki išėjimo kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kas tiksliai iškvietė, nežino, gal merginos, sulaukė kol ji atvažiavo, pasakė jiems savo anketinius duomenis ir padėjo jiems išnešti sužalotą vaikiną. Iki laukiant medikų, klausė vaikino kaip jis jaučiasi, jis visą laiką buvo sąmoningas, peilis buvo likęs nugaroje. Lauke dar kalbėjo su A., jis sakė, kad po to, kai nuo jo atstojo aukštesnis vaikinas, jis priėjo prie A. ir dar jam smūgiavo, po to A. sakė pabėgo iš buto. Abu ėjo namo ir sulaikė policija. Po įvykio buvo pas medikus ir jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2012-01-23 naktį, buvo savo namuose bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 3.00 val. nakties, į mobilaus ryšio telefoną paskambino draugė J. Š. Telefonu ji nurodė, kad pas ją į namus atėjo draugės du draugai ir bute kelia triukšmą. Ji prašė jų išeiti, bet jie neišėjo. J. Š. jo neprašė atvažiuoti, jis pats jai pasakė palaukti, nes tuoj atvažiuos ir pasižiūrės kas vyksta. Dienos metu buvo gėręs alaus, tačiau kai paskambino J. Š., jautėsi blaivus. Kai telefonu kalbėjo su J. Š., ji iš balso atrodė blaivi, kaip buvo iš tikrųjų, nežino. Išsikvietęs taksi automobilį, nuvažiavo iki pusbrolio L. N., gyvenančio (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Jį pažadino, nes telefonu nekėlė ragelio. Abu tuo pačiu taksi automobiliu nuvyko pas J. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Važiuojant L. N. pasakė, kad važiuoja pas J. Š., ten yra du vaikinai ir pasižiūrės, kas vyksta. Nuo to momento, kai jam paskambino J. Š. iki atvykstant pas ją į butą galėjo praeiti apie 30-40 min. Kelintą valandą buvo pas J. Š. bute, nežino. Toliau viskas vyko labai greitai. J. Š. buto duris atidarė nepažįstamas vaikinas. Jie su L. N. nieko jam nesakė ir iš karto smūgiavo, neprisimena, kad ką būtų jam pasakę. Su pusbroliu puolė iš karto abu, nes manė, kad kai jie įeis į butą, tada anie vaikinai juos puls. Jie su L. N. įėjo ir pradėjo muštynes, jis kaltinamajam sudavė apie 3-4 smūgius, jo pusbrolis jam buvo už nugaros. Buto koridoriuje buvo išjungta šviesa, todėl kaltinamojo gerai nematė. Viskas vyko labai greitai ir tiksliai kaip ir kas vyko, nurodyti negali, tik pamena, kad pradėjo muštis iš pradžių buto koridoriuje, kuo tiksliai sudavė smūgius vaikinui, nepamena, ar rankom, ar kojom, mušėsi ir tiek, dėl to, kad jie buvo J. Š. bute. Kur sudavė smūgius, nežino, nes buvo tamsu, abu labiau ritosi, negu smūgiavo, viskas vyko, kiek pamena, buto koridoriuje. Kambaryje buvęs kitas vaikinas, kiek pamena, nesudavė nei vieno smūgio. Dar prisimena, kad L. N. laikė kaltinamąjį, o jis priėjo prie kaltinamojo ir dar spyrė jam. Kaip ir iš kur kaltinamasis paėmė peilį, nematė, net nejuto, kad jam įdūrė peiliu, nei kokiu būdu, nei kuriuo momentu, nei kas įdūrė, nematė ir negali nurodyti, tik L. N. pasakė, kad nugaroje yra įdurtas peilis, taip sužinojo, kad jam įdūrė, tada pasidarė silpna, paties peilio nematė, atpažinti negalėtų. Galėjo taip būti, kad kaltinamasis, besigindamas nuo jo smūgių, jam dūrė peiliu. Matė, kad kitame kambaryje yra dar vienas nepažįstamas vaikinas, tačiau jo nei veido bruožų, nei aprangos visiškai neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų. Jam kambaryje sudavė kelis smūgius, ar ranka, ar koja, nepamena, smūgius sudavė dėl to, kad buvo pas J. Š. bute. Abi merginos buvo kitame kambaryje, ar jos ką nors matė, nežino, jas pamatė, kai pasidarė silpna ir nuėjo atsigulti. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nežino. Nepamena, ar kas iš svetimų vaikinų buvo kartu, kol išvežė greitoji medicinos pagalba. Už ką gavo smūgį peiliu, nežino, jokio pokalbio tarpusavyje nebuvo. Ką įvykio metu darė L. N., nematė ir nežino, jis kažkaip visą laiką buvo už jo, jo jokių veiksmų nematė. Jokio civilinio ieškinio nereiškia, dėl žalos atlyginimo kaltinamajam D. M. pretenzijų neturi.

Liudytoja J. Š. parodė, kad 2012-01-23 naktį, tikslaus laiko nežino, žino, kad buvo po 24.00 val., į butą E. B. kvietimu atėjo D. M. ir jo draugas, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris atrodė neblaivus, pradėjo triukšmauti ir nepavyko ramiai pasėdėti, ir dar atsinešė butelį degtinės. Iki ateinant D. M., ji su E. B. gėrė sidrą svetainėje, jautėsi tik šiek tiek išgėrusi. Tai pamačiusi, ji pasakė D. M. draugui, kad šis išeitų, nes jai nepatiko, kad jis išgėręs ir kad dar atsinešė degtinės butelį. D. M. draugas atsisakė išeiti ir abu vaikinai pasiliko gerti degtinę virtuvėje, o ji su E. B. nuėjo į svetainę, nes nenorėjo su jais bendrauti, iš kur apie 3.00 val. nakties sugalvojo paskambinti draugui T. D. Jam paskambinusi pasakė, kad pas ją yra E. B., kuri pasikvietė vieną draugą, o netrukus atėjo dar vienas nepažįstamas vaikinas ir neišeina iš buto. Ar kvietė T. D. atvažiuoti į namus, nebepamena, žino, kad T. D. pasakė palaukti, netrukus atvažiuos. Bebūnant svetainėje, jos užmigo ir net nejuto, kai skambino į duris. Vėliau bendraudama su T. D. sužinojo, kad jis skambino ne vieną kartą ir duris atidarė kažkuris iš bute buvusių vaikinų. Kelintą valandą atvyko T. D., nežino, į laikrodį nežiūrėjo, tik žino, kad greitoji medicinos pagalba jį išvežė apie 5.00 val. ryto. Pati pabudo tuo momentu, kai į kambarį įvirto T. D. su kaltinamuoju. Nors buvo tamsu, tačiau gerai matėsi. Kaltinamasis gulėjo ant žemės, o jį spardė T. D. ir L. N., kur buvo D. M. draugas nematė. Tada pamatė, kad T. D. nugaroje įsmeigtas peilis, jam tai pasakė ir jam iš karto reikėjo pagalbos, nes pasidarė silpna. Kuris įsmeigė peilį T. D. į nugarą, nematė ir nesuprato. Visi bute esantys peiliai buvo virtuvės patalpoje ir jie nuvirsti negalėjo, nes ne prie kampo stovi.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2012-01-22 vakare buvo pas savo draugę J. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur dviese gėrė sidrą. Tikslaus laiko nepamena, tačiau galėjo būti apie 24.00 val., kai į mobilaus ryšio telefoną, jai parašė iš matymo pažįstamas A. G. ir su juo ji susitarė, kad jie susitiks pas J. Š. bute. Po to paskambino D. M. ir buvo susitarta, kad jis taip pat ateis pas J. Š. į butą. J. Š. viską žinojo ir neprieštaravo, kad jie ateitų. Nieko blogo negalvojo, manė, kad truputį pasėdės ir išsiskirstys. D. M. kartu su A. G. atvyko gerokai po vidurnakčio, A. G. buvo per daug išgėręs, viską sugadino, po to pradėjo triukšmauti bute ir paprašius atsisakė išeiti, jis su savimi atsinešė degtinės butelį. D. M. bandė jį pats nuraminti, tačiau ji su J. Š. pradėjo prašyti, kad jie abu išeitų iš buto, kad jau nori miego. Jie abu nesutiko išeiti, tada A. G. nuėjo į virtuvę, pasakė, kad niekur neis, nebent prieš jį parašys pareikšimą, jis pradėjo šūkauti ir iš buto neišėjo ir abu liko virtuvėje. Tada ji su J. Š. grįžo atgal į tą patį kambarį, suprato, kad jų pačios neišvarys. J. Š. nusprendė paskambinti draugui T. D., kad jis padėtų juos išvaryti laukan, jam paaiškino situaciją, kad bute yra du vaikinai, kurie neišeina iš buto, prašė atvažiuoti padėti juos išvaryti ir siūlė vienam nevažiuoti. Kada J. Š. skambino T. D., nepamena. Su J. Š. pas D. M. su draugu į virtuvę nėjo, bet kambaryje užsirakinusios taip pat nebuvo, matė, kad virtuvėje dega šviesa ir suprato, kad jie sėdi virtuvėje. Abi gulėjo ant lovos ir paprasčiausiai užmigo, nors net negalvojo miegoti pas J. Š.. Kada ir kaip atvyko T. D., nieko negirdėjo, pati pabudo tik tuo metu, kai į kambarį kažkas įbėgo. Pabudusi pamatė, kad kambaryje prie lovos ant žemės guli D. M. ir jį spardo L. N. su T. D.. Nurodė, kad nors buvo tamsu, tačiau matėsi, kad kaltinamasis guli, o nukentėjęs su pusbroliu spardo. Tuomet L. N. pasakė, kad T. D. nugaroje yra peilis ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Tada T. D. atsisėdo ant lovos, jam darėsi silpna. Kas iškvietė greitąją pagalbą, nežino. Kur buvo D. M. draugas, nematė. T. D. nugaroje matė peilio geležtę, o peilio kotą matė virtuvėje, tai buvo virtuvinis peilis. Peiliai pas J. Š. yra tik virtuvėje specialiame laikiklyje, kambaryje jokių peilių nebuvo. Nuo pabudimo iki greitosios medicinos pagalbos ekipažo atvykimo T. D. visą laiką buvo su striuke, jos nusivilkęs nebuvo.

Liudytojas L. N. parodė, kad 2012-01-23 naktį miegojo namuose, tikslaus laiko nepamena, į namus atvažiavo pusbrolis T. D. ir pasakė, kad pas jo merginą J. Š. yra du nepažįstami vaikinai, kurie patys, be policijos nesutinka išeiti iš buto, todėl T. D. pasiūlė važiuoti kartu, kad juos išvaryti. Sutiko kartu važiuoti, kad padėti išvaryti nepažįstamus vaikinus iš buto. Nuvažiavo su taksi automobiliu, kartu nuėjo pas J. Š. į butą, esantį Gardino g. 33, Šiauliuose, buto numerio neprisimena. T. D. skambino į buto duris, tačiau buto durų kurį laiką niekas nedarė. Norėjo tik pasikalbėti su tais nepažįstamais vaikinas, kad jie išeitų, apie fizinės jėgos naudojimą iš anksto nebuvo tartasi. Buto duris atidarė nepažįstamas vaikinas, kurį matė pirmą kartą, jo nepažinojo, viskas vyko labai greitai, buvo tamsu, įėjo ir susimušė, kas pirmas sudavė smūgius, nepamena, nors galėjo tai padaryti ir jie. Vaikinui T. D. sudavė smūgius į kūną, bet kuo jis sudavė, ar kojomis, ar rankomis ir į kurias kūno vietas, nepamena, kaltinamasis gynėsi ir nuo jo. Pamatęs nepažįstamą, smulkesnį už jį vaikiną neišsigando, su juo nebendravo, jam gal sudavė kokį smūgį, po to nuėjo žiūrėti, kas dar yra bute. Kaip buvo paimtas peilis, iš kur ir kaip įdūrė T. D. į nugarą, nematė, pamatė tik tada, kai jau buvo peilis įdurtas į nugarą. Kuris iš vaikinų įdūrė, negali įvardinti, nes jų nespėjo įsidėmėti. Peilis buvo įdurtas T. D. per striukę. Tada gindamas savo pusbrolį sudavė smūgius tam vaikinui, kuris laikė peilio rankeną rankoje. Kada ir kas išėjo iš buto nematė. Kaip iš buto išėjo antras vaikinas, nematė. Dvi merginas pamatė jau tuo metu, kai T. D. buvo sužalotas peiliu. Įvykio metu pats buvo blaivus. Nurodė, kad daug ko gali ir neprisiminti, nes jis anksčiau užsiiminėjo boksu, per treniruotes ne kartą yra gavęs per galvą, todėl su galva nėra gerai, gali visko neprisiminti.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2012-01-22d. vakare, maždaug po 22.00 val. susirašė su E. B. ir sutarė, kad jis su D. M. atvyks pas J. Š. į namus, esančius Gardino gatvėje, Šiauliuose, tikslaus adreso nežino. Atvyko maždaug apie 23.00 val., tikslaus laiko nežino, buvo šiek tiek išgėrę sidro, tačiau jis jautėsi blaivus. Abi merginos, J. Š. ir E. B., taip pat buvo išgėrusios sidro ir toliau visi keturi gėrė sidrą, kurį atsinešė. Apie 02.00 val. ar 03.00 val. visi keturi nuėjo miegoti į skirtingus kambarius- jis su D. M. į vieną kambarį, o merginos- į kitą. Iki nueinant miegoti jokių nesutarimų ar konfliktų su merginomis nebuvo. Jos neprašė jo išeiti iš buto, elgėsi normaliai ir bendravimas vyko normaliai. Prie jo nei viena mergina niekam neskambino ir nieko nekvietė į svečius. Kas vyko, kai nuėjo miegoti, nežino. Pabudo nuo gautų smūgių į galvos sritį. Pabudęs pamatė, kad smūgius suduoda svetimas vaikinas, kuris buvo žemesnio ūgio ir smulkesnio sudėjimo, tačiau jį matė pirmą kartą. Po to jis vėl sudavė iš rankų smūgius į veido sritį, kiek sudavė tiksliai nežino, gal kokius tris. Smūgiuodamas vaikinas nieko nekalbėjo, už ką jis smūgiavo, nieko nesuprato. Kas vyko koridoriuje, nematė. Ką tuo metu darė D. M., nematė. Dar matė, kad bute yra dar vienas vaikinas, jis buvo aukštesnis už pirmąjį ir šiek tiek stambesnis. Jis taip pat buvo įėjęs į kambarį, kur jis miegojo, ir sudavė ranka vieną ar du, tiksliai nežino, smūgius į veido sritį. Už ką smūgiavo, nesuprato. Kaip buvo sužalotas nukentėjęs ir kas jį sužalojo, nematė. Kokius veiksmus atliko D. M., nematė ir negali nurodyti. Būdamas nurodytame bute, niekur peilių nematė. Kur įvykio metu buvo merginos, tiksliai nežino, mano, kad kambaryje, ar jos matė įvykio aplinkybes, nežino.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir jo duotų parodymų, nukentėjusiojo T. D., liudytojų J. Š., E. B., L. N., A. G. parodymų kaltinamojo D. M. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2012-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolu (1 t., 7-12 b. l.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Gardino g. 33-27, Šiauliuose, fiksuota jos apžiūra;

- 2012-01-26 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės raštu Nr. S-429 (1 t., 19 b. l.) nurodyta, kad T. D. operuotas, atlikta durtinės žaizdos revizija, rastas kairės pusės krūtinės ląstos kiauryminis durtinis-pjautinis sužalojimas, pašalintas svetimkūnis-peilio geležtė;

- 2012-02-09 specialisto išvada Nr. G 345/12(04) (1 t., 22 b. l.), iš kurios matyti, kad T. D. nustatyta nugaros kiaurinė durtinė – pjautinė žaizda, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, sužalojimas padarytas duriančiu – pjaunančiu daiktu, galimai dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių į nugaros sritį, nustatyta, kad T. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas;

- 2012-01-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., 58-60 b. l.), iš kurio matyti, kad užfiksuota, kaip liudytojas A. G. atpažįsta vaikiną fotonuotraukoje Nr. 2, kuris 2012-01-23 naktį buvo bute, esančiame Gardino g. 33-27, Šiauliuose, ir nukentėjo nuo D. M.;

- 2012-01-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., 61-63 b. l.), iš kurio matyti, kad užfiksuota, kaip liudytojas A. G. atpažįsta vaikiną fotonuotraukoje Nr. 3, kuris 2012-01-23 naktį buvo bute, esančiame Gardino g. 33-27, Šiauliuose, kartu su atpažintu T. D.;

- 2012-01-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., 67 b. l.), iš kurio matyti, kaip liudytojas A. G. pateikia savo mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su jame esančia pokalbių kortele „PILDYK“;

- 2012-01-24 apžiūros protokolu (1 t., 68-71 b. l.), iš kurio matyti, kad buvo užfiksuota liudytojo A. G. pateikto mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson“ su jame esančia pokalbių kortele „PILDYK“ apžiūra;

- 2012-01-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., 75 b. l.), iš kurio matyti, kad užfiksuota, kaip VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės sandėlininkė R. Jasaitienė pateikia T. D. priklausančius rūbus: striukę, bliuzoną, marškinius, kelnes, kojines ir sportinius batus;

- 2012-03-05 apžiūros protokolu (1 t., 76-81 b. l.), iš kurio matyti, kad buvo užfiksuota nukentėjusiojo T. D. įvykio metu vilkėtų rūbų: striukės, bliuzono, marškinių, kelnių, kojinių ir batų apžiūra;

- 2012-01-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t., 85 b. l.), iš kurio matyti, kad buvo užfiksuota, kaip VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja R. Žukauskienė pateikia operacijos metu iš nukentėjusiojo T. D. nugaros pašalintą peilio geležtę;

- 2012-02-29 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0207 (1 t., 90-92 b. l.), iš kurios matyti, kad tirti pateiktos: peilio rankena su atidalinta geležte ir peilio geležtė ankščiau sudarė vieną visumą;

- 2012-02-29 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0208 (1 t., 93-84 b. l.), iš kurios matyti, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės - buitinės paskirties, virtuvinis peilis pagamintas pramoniniu būdu;

- 2012-01-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t., 114-116 b. l.), iš kurio matyti, kad užfiksuota, kaip D. M. atpažįsta vaikiną fotonuotraukoje Nr. 1, kuris 2012-01-23 naktį buvo bute, esančiame Gardino g. 33-27, Šiauliuose, kartu su T. D. jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas;

- 2012-01-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., 117-122 b. l.), iš kurio matyti, kaip D. M. parodo, kaip viskas vyko 2012-01-23 naktį;

- 2012-01-23 specialisto išvada Nr. G 206/12(04) (1 t., 124 b. l.), iš kurio matyti, kad D. M. buvo padaryti sužalojimai: kairio momens viršutinėje užpakalinėje dalyje patinimas ir violetinė kraujosruva, nugaroje, dešinės mentės projekcijoje, netaisyklingos formos violetinė kraujosruva, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje dvi netaisyklingos formos violetinės kraujosruvos, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje juostos formos nubrozdinimas, padengtas virš odos iškilusiais šašais, rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais, nurodyta, kad D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas;

- asmens blaivumo testu (1 t., 125 b. l.), iš kurio matyti, kad įtariamajam D. M. 212-01-23 05.54 val. nustatytas 1,48 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad D. M. 2012-01-23 laikotarpiu nuo 04.00 val. iki 04.50 val. bute, esančiame Gardino g. 33-27, Šiauliuose, sudavė peiliu ne mažiau vieno smūgio nukentėjusiajam T. D. į nugaros sritį. Kaltinamasis D. M. neginčija, kad jis nukentėjusiajam T. D. vieną kartą smogė peiliu į nugaros sritį, tačiau teigia, kad tai padarė gindamasis, nes jam pasidarė baisu, jis nežinojo, kaip atremti nukentėjusiojo ir jo pusbrolio L. N. smūgius, todėl paėmė iš pabirusių virtuvinių peilių mažesnį, siekdamas padaryti nukentėjusiajam kuo mažesnę žalą bei taip nukentėjusįjį sustabdyti nuo smurtavimo prieš jį. Jis teigia, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Pagal LR BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir panašiai (kasacinės nutartys 2K-524/2010, 2K-469/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-316/2012). Kaltinamasis D. M. parodė, kad naktį jis išgirdo buto durų skambutį, ilgai skambino, niekas durų neatidarė, todėl jas atidaryti nuėjo tik jis. Merginos tuo metu miegojo, tai patvirtina visi byloje apklausti asmenys, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjęs, tiek visi liudytojai, durų skambučio jos negirdėjo, durų atidaryti nėjo, jos pabudo tik tuo momentu, kai kaltinamasis, besigrumdamas su T. D. ir L. N. įvirto į kambarį. Durų skambučio negirdėjo, durų atidaryti nėjo ir liudytoju apklaustas A. G., kuris nurodė, kad jis pabudo nuo smūgių, kas, kur, kam sudavė ar ką sužalojo peiliu, jis nieko nematė, tik stengėsi išvengti į jį nukreiptų smūgių. Vadinasi, duris atidarė vienas kaltinamasis. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Tą aplinkybę patvirtina kaltinamojo parodymai, to nepaneigė ir nukentėjęs T. D. su liudytoju L. N. D. M. nurodė, jog atidaręs buto duris, jis pamatė du vaikinus, kurie fiziškai buvo pranašesni už jį- vienas buvo žemesnis ir smulkesnio sudėjimo, kitas- aukštesnis ir stambesnis. Kaltinamasis teigia, kad vaikinai paklausė, jis atsakė ir pasipylė smūgiai į kaltinamąjį. Nukentėjęs T. D. parodė, kad jis neprisimena, kad ko nors kaltinamojo būtų klausęs, nurodė, kad jie iš karto smūgiavo kaltinamajam- puolė pirmi, kad kiti vaikinai nepradėtų jų pulti, kai jie įeis į butą. Liudytojas L. N. parodė, kad jis neprisimena, kas pirmas smūgiavo, bet galėjo tai būti ir jie, be to, jis neprisimena dėl to, kad yra lankęs bokso treniruotas, jo galva buvus sužalota, todėl dabar ne viską gali prisiminti. Iš kaltinamojo D. M., nukentėjusiojo T. D., liudytojo L. N. parodymų matyti, kad viskas įvyko labai greitai, tęsėsi gal 20 min., nukentėjęs su savo pusbroliu intensyviai smūgiavo kaltinamajam, įėję į kambarį smūgius sudavė lovoje gulinčiam D. M. draugui A. G., kuris jiems nesipriešino, tik stengėsi išvengti smūgių, vėl smūgiavo kaltinamajam. Kaltinamajam įsmeigus peilį nukentėjusiajam į nugarą, smurtas nesiliovė, nes nukentėjęs buvo su striuke, peilis nebuvo didelis, jis dūrio nepajuto, paties sužalojimo momento nežino. Tai patvirtina liudytojos J. Š. ir E. B., nurodydamos, kad jos nieko nematė, tačiau pabudo iš miego įvirtus pas jas į kambarį kaltinamajam D. M., kuris gulėjo ant žemės, o nukentėjęs T. D. kartu su savo pusbroliu L. N. jį spardė. Kad kaltinamąjį spardė, patvirtina kaltinamojo parodymai, to neneigia ir pats nukentėjęs, tai patvirtina liudytojas L. N. Smūgiavimas baigėsi, kai L. N. pasakė T. D., kad jam į nugarą yra įsmeigtas peilis, tada nukentėjusiajam pasidarė silpna, buvo iškviesti medikai, policija. Iš specialisto išvadų (1 t., 22, 124 b. l.) matyti, kad kaltinamajam D. M. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam T. D.- sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl neabejotinai įvyko pavojingas kėsinimasis į tokią svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, kaip kito žmogaus sveikata. Kėsinimasis buvo realus, o ne įsivaizduojamas, jį matė ir tai patvirtino duodami parodymus ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjęs T. D., kuris pats pripažino, kad smūgiavo kaltinamajam D. M., liudytojai L. N., J. Š., E. B., kurie matė, kaip nukentėjęs kaltinamajam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, spardė kojomis, be to, tai patvirtina ir specialisto išvada (1 t., 124 b. l.). Be to, kėsinimasis buvo ir akivaizdus. Nukentėjusysis T. D. kartu su savo pusbroliu L. N. pirmi panaudojo smurtą- tik atidarius duris, sudavė smūgius kaltinamajam, kuris, atsakydamas į pavojingą kėsinimąsi, dūrė nukentėjusiajam peiliu. Pažymėtina, kad byloje yra aiškūs ir tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentai: kėsinimasis prasidėjo kaltinamajam tik atidarius duris, kai į jį pasipylė nukentėjusiojo T. D. ir jo pusbrolio L. N. smūgiai, o baigėsi ne tuo momentu, kai kaltinamasis dūrė peiliu nukentėjusiajam, nes nukentėjęs ir jo pusbrolis ir toliau smurtavo prieš kaltinamąjį, o baigėsi tada, kai L. N. pasakė nukentėjusiajam, kad jo nugaroje yra peilis. Tuo momentu nukentėjusiajam pasidarė silpna, L. N. iškvietė medikus, tuo momentu smurtas prieš kaltinamąjį baigėsi. Liudytojos J. Š. ir E. B. patvirtino, kad jos matė, kaip gulintį D. M. spardė T. D. ir L. N., nors tuo metu T. D. nugaroje jau buvo peilis. Vadinasi, D. M. dūris peiliu T. D. jo nesustabdė, jis su pusbroliu ir toliau smurtavo prieš gulintį D. M., kuris gulėdamas ir dviejų asmenų spardomas jau neturėjo galimybės priešintis. Akivaizdu, kad gynyba prasidėjo vėliau ir baigėsi anksčiau, nei pavojingas kėsinimasis. Kaltinamasis nurodė, kad jis suvokė, jog gali kilti sunkūs padariniai po dūrio peiliu, jų nenorėjo, tačiau kitaip apsiginti negalėjo, todėl panaudojo gynybai peilį. Akcentuotina, kad tai nebuvo muštynės, kai abi pusės yra puolančios, nes D. M. pirmas gavo smūgius iš nukentėjusiojo ir jo pusbrolio, jis pats tik stengėsi apsiginti, nei jis pats, nei nukentėjęs, nei liudytojas L. N. nenurodė, kad kaltinamasis būtų puolęs nukentėjusį ir jo pusbrolį, kaltinamojo draugas A. G. pats taip pat nepuolė, gavo smūgius dar gulėdamas lovoje ir stengėsi visaip jų išvengti. Kad būtų puolęs liudytojas A. G. nukentėjusįjį T. D. ar liudytoją L. N., niekas to nematė ir nenurodė. Todėl akivaizdu, kad abipusio puolimo ir muštynių šioje situacijoje nebuvo, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tai buvo būtinosios ginties situacija. Todėl, teismo nuomone, kaltinamajam D. M. pareikštas kaltinimas pagal LR BK 135 str. 1 d. nepasiteisino, nes D. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Kadangi byloje nustatyta, kad tai buvo būtinosios ginties situacija, todėl kyla klausimas, ar buvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Įstatymas nustato tokias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, 2) kėsinimasis turi būti realus, 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus, 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

Byloje nustatyta, kad kaltinamajam D. M. atidarius buto duris, į jį pasipylė smūgiai tiek rankomis, tiek kojomis, nes viskas vyko greitai ir jau dabar tiksliai nei vienas negali įvardinti nei kiek buvo smūgių suduota, nei į kokias kūno vietas buvo smūgiuota. Smūgiai buvo intensyvūs, nuolatiniai, į įvairias kūno vietas ir nutrūko tik tuo momentu, kai liudytojas L. N. pasakė T. D., kad jam nugaroje yra peilis. Dėl intensyvaus smūgiavimo į įvairias kūno vietas kaltinamajam D. M. buvo padaryti sužalojimai: kairio momens viršutinėje užpakalinėje dalyje patinimas ir violetinė kraujosruva, nugaroje, dešinės mentės projekcijoje, netaisyklingos formos violetinė kraujosruva, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje dvi netaisyklingos formos violetinės kraujosruvos, dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje juostos formos nubrozdinimas, padengtas virš odos iškilusiais šašais, rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais, t. y. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai įvyko pavojingas kėsinimasis į tokią svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę kaip kito žmogaus sveikata. Kėsinimasis buvo realus, o ne įsivaizduojamas. Be to, jis buvo ir akivaizdus- kaltinamajam buvo suduoti smūgiai iš nukentėjusiojo pusės. Todėl D. M. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. atsakydamas į pavojingą kėsinimąsi peiliu dūrė T. D. vieną kartą po to, kai šis nuolat smūgiavo ir dar ne vienas- kartu su pusbroliu L. N. kaltinamajam D. M. į įvairias kūno vietas, bei jį spardė. Šioje situacijoje nukentėjo pasikėsinęs į D. M. sveikatą asmuo- t. D., kuriam ir buvo padarytas sužalojimas- sunkus sveikatos sutrikdymas. Prieš nuolat suduodamus smūgius D. M. pasipriešino tik vieną kartą- dūręs nukentėjusiajam peiliu, peilis buvo nedidelis, nukentėjęs sužalojimo, kol jam apie tai nepasakė, net nejuto ir būtų tęsęs smurtavimą dar neaišku, kiek ilgai. Be to, reikia pažymėti, kad užpultasis paprastai būna susijaudinęs dėl kėsinimosi ir ne visada gali adekvačiai įvertinti situaciją. D. M. nurodė, kad jis apie tai, kad gali nuo smurto pabėgti, nepagalvojo, o peilis jam atrodė vienintelė išeitis apsiginti.

Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui ir kai tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata. Taigi įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata, 3) tai padaryta tiesiogine tyčia.

Pagal teismų praktiką išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir panašiai (kasacinės nutartys 2K-212/2007, 2K-423/2011). Dėl kėsinimosi pobūdžio, tai byloje nustatyta, kad ir besikėsinantis asmuo, ir besiginantis asmuo pažeidė tas pačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – žmogaus sveikatą, nes kaltinamajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam- sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant pagal šį kriterijų, darytina išvada, kad gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį. Dėl kėsinimosi pavojingumo, tai nukentėjusysis sudavė smūgius kaltinamajam rankomis ir kojomis, jokių priemonių kūno žalojimui nenaudojo, o kaltinamasis jam dūrė peiliu, tačiau tik vieną kartą, nes specialisto išvadoje daugiau jokių kitų sužalojimų, kraujosruvų ar nubrozdinimų nukentėjusiajam nenustatyta (1 t., 22 b. l.), todėl galima tvirtinti, kad kaltinamasis praktiškai nesipriešino nukentėjusiajam ir jam smūgių atgal nesudavė, o tik, kaip gynybos priemone, vieną kartą pasinaudojo peiliu. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir tos žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Vien tai, kad gynybai nuo smūgių ranka ar koja buvo panaudotas peilis, dar nereiškia, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtina atsižvelgti į įvykio situaciją, užpuolikų skaičių, besikėsinančio ir besiginančio jėgų santykį (kasacinės nutartys 2K-212/2007, 2K-423/2011). Šioje situacijoje tiesiogiai prieš D. M. smurtą naudojo du asmenys- nukentėjęs T. D. ir liudytojas L. N., tai patvirtino kaltinamasis, byloje apklaustos liudytojos J. Š. ir E. B., to neneigia ir nukentėjęs su savo pusbroliu. Nors L. N. ir nuolat nenaudojo smurto D. M. atžvilgiu, tačiau jis kartu su nukentėjusiuoju stovėjo D. M. atidarius duris, abu kartu pradėjo smūgiuoti, be to, nueidavo į kitą kambarį ir vėl sugrįždavo, prisijungdavo prie T. D. veiksmų, padėdavo T. D.- laikė, o T. D., priėjęs prie D. M., jam spyrė. Be to, besikėsinantys asmenys buvo dviese, o besiginantis tik vienas, A. G. D. M. nepadėjo, besikėsinantys asmenys buvo fiziškai stipresni, nei D. M., nes T. D. buvo nors ir žemesnio ūgio, nei jo pusbrolis, tačiau sportiško kūno sudėjimo, o L. N. buvo žymiai aukštesnis ir stambesnis, nei D. M., be to, pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra lankęs bokso treniruotes, o D. M. yra smulkaus kūno sudėjimo ir žemo ūgio. Pats įvykis vyko naktį, tamsoje, nes niekas neuždegė šviesos, D. M. buvo pažadintas iš miego, dar neblaivus, jam niekas nieko nepaaiškino, o iš karto smūgiavo. Palyginus D. M., kuriam buvo suduotas ne vienas smūgis tiek rankomis, tiek kojomis, padarytos kraujosruvos, nubrozdinimai, ir T. D., kuriam sužalojimas buvo padarytas duriant vieną kartą peiliu, kitų sužalojimų jam nenustatyta, paties dūrio jis net nepajuto, kol apie tai jam niekas nepasakė, toliau smurtavo- spardė kartu su pusbroliu parkritusį ant žemės D. M., ir neaišku, kiek tai dar galėjo tęstis, padarytus sužalojimus, konstatuotina, kad nors D. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o T. D.- sunkus sveikatos sutrikdymas, palyginus D. M. ir T. D. padarytus sveikatos sutrikdymus, manytina, kad aiškaus neatitikimo tarp jų nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad D. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis, gynyba atitiko kėsinimosi pavojingumą ir jo pobūdį, būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos.

Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja LR Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (LR BPK 3 str. 1 d. 9 p.). Kadangi nustatyta, kad yra įstatyminis pagrindas taikyti LR BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl D. M. negali atsakyti baudžiamąja tvarka. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės, byla nutraukiama (LR BPK 254 str. 4 d.), todėl baudžiamoji byla D. M. atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina nuo nutarties paskelbimo dienos, jį paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 1398,81 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 26-28 b. l.). LR BPK 115 straipsnis reglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimą teismui priėmus apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nereglamentuoja civilinio ieškinio išsprendimo nutraukus bylą baudžiamąją atsakomybę šalinančiais aplinkybių pagrindais, taip pat ir BK 28 straipsnio pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.269 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos padarymo D. M. nekaltas, kaltas pats nukentėjusysis, kadangi jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- įvykio vietos apžiūros metu paimti: 1 vnt. tepinėlio su rausvos spalvos skysčiu ir juodos spalvos peilio rankena be geležties, saugomi prie bylos (1 t., 7-12 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- operacijos metu iš nukentėjusiojo T. D. nugaros pašalinta peilio geležtė be rankenos, saugoma prie bylos (1 t., 85 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai daiktai (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- nukentėjusiojo T. D. įvykio metu vilkėti juodos spalvos striukė, bliuzonas, maikutė, kelnės, kojinės, sportiniai batai, apžiūrėti ir po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam T. D. (1 t., 75-84 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus, jie paliktini savininko T. D. neribotai nuosavybei (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kompaktinis diskas su telefoninių skambučių išklotinėmis, saugomas prie bylos (1 t., 99 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus saugotinas byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą D. M., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto (LR BK 28 str. 2 d.) pagrindu.

Kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti nuo nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. birželio 22 d., jį paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 1398,81 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- 1 vnt. tepinėlio su rausvos spalvos skysčiu ir juodos spalvos peilio rankeną be geležties sunaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- iš nukentėjusiojo T. D. nugaros pašalintą peilio geležtę be rankenos sunaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- T. D. įvykio metu vilkėtus juodos spalvos striukę, bliuzoną, maikutę, kelnes, kojines, sportinius batus palikti savininko T. D. neribotai nuosavybei.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- kompaktinį diską su telefoninių skambučių išklotinėmis palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė