Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. sausio 20 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį 3 m. ir 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

2) 2019 m. balandžio 19 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

3) 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 4 metams;

4) 2022 m. sausio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį - 50 parų arešto, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, penkerius metus (nuo 2021 m. gruodžio 31 d.) 2022 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. vasario 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 65 parų arešto bausmė, arešto bausmę atliko 2022 m. spalio 21 d.;

5) 2024 m. sausio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį - 40 parų arešto. 2024 m. gruodžio 6 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2025 m. kovo 29 d. apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Opel Vectra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 291 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje.

Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius pranešė, kad A. G. Probacijos registre yra nuo 2021 m. lapkričio 9 d. Jis 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Numatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga – 2025 m. spalio 27 d.. 2022 m. vasario 15 d. Probacijos tarnyboje gautas vykdymui 2022 m. sausio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuos A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – 5 metams uždrausta naudotis vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant šią teisę įgyti. Numatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga – 2027 m. kovo 2 d. Atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, susijusią su COVID-19 liga, 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus darbuotojo A. G. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis telefonu, sudarytas vykdymo priežiūros planas, kuris susipažinimui išsiųstas į A. G. e. paštą. Pokalbio metu A. G. patvirtino supratęs teises, pažadėjo jas vykdyti. Pakartotinai 2022 m. balandžio 11 d. su A. G. aptarta atsakomybė dėl vairavimo transporto priemonių, kai tokia teisė teismo sprendimu jam yra atimta, sudarytas vykdymo priežiūros planas. 2022 m. spalio 6 d. A. G. pasirašytinai susipažino su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (1 tomas, b.l. 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje ištirtų duomenų visumą, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, teismas pripažįsta, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis A. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti, nes ji jam atimta (skirta kaip baudžiamojo poveikio priemonė teismo baudžiamaisiais įsakymais) už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą.

Kaltinamojo A. G. kaltė įrodyta jo paties parodymais, kuriais jis prisipažino kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta kaip kaltinamasis buvo sustabdytas, vairuojantis automobilį ir jam nustatytas girtumas; neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad kaltinamajam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas; apžiūros protokolais, kuriuose aprašyti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuos jie darė įvykio vietoje, sulaikius kaltinamąjį, liudytojų K. E. ir R. G. parodymais, kurie parodė apie alkoholio vartojimą su kaltinamuoju ir pastarojo išvažiavimą K. E. priklausančiu automobiliu.

Nėra abejonių, kad kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus, jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, kas viršija 1,51 prom., todėl jo veika dėl tokių veiksmų kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kriterijai, apibūdinantys BK 243 straipsnyje numatytos veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Kaltinamasis žinojo, kad ankstesniais 2021 m. spalio 6 d. ir 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais), kuriais jis yra pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonė – pirmu atveju 4 metams, antru – 5 metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Su šių poveikio priemonių vykdymu jis buvo Probacijos tarnybos supažindintas. Jos galiojo ir naujos nusikalstamos veikos (vairavimo, esant neblaiviam) 2025 m. kovo 29 d. padarymo metu. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas, kuris kvalifikuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, toks požymis kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta) yra teisiškai nereikšmingas; šio požymio BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika neapima. Todėl kvalifikuojant tokius veiksmus vienoje byloje (viename procese) asmeniui (nustačius ir kitus nusikalstamų veikų sudėties požymius) kaip idealioji sutaptis gali būti inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos: vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) ir transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021), kas šiuo atveju ir padaryta. Be to, kaltinamasis 2024 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 243 straipsnį, tačiau ir tai kaltinamajam jokios įtakos nepadarė, kas tik patvirtina, jog kaltinamasis piktybiškai vengia atlikti (laikytis) jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones.

Kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sutaptį, nes jis suvokė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jo vairuoti dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas šalina iš kaltinimo pagal BK 243 straipsnį aplinkybę apie kaltinamojo nuteisimą 2024 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį (vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę), nes ši aplinkybė nesudaro nusikalstamos veikos (BK 243 straipsnis) sudėties, taip pat šalina aplinkybę apie kaltinamojo nuteisimą 2021 m. spalio 6 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones, nes tai perteklinė aplinkybė. Teismo nuomone, kaltinimui pagal BK 243 straipsnį pakanka nurodyti ir vieną galiojantį nuosprendį, kuriuo paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė ir kurią savo veiksmais kaltinamasis vengė atlikti. BK 243 straipsnis nereikalauja, kad baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam būtų paskirta kelis kartus, todėl nereikia kaltinimo apkrauti perteklinėmis aplinkybėmis, kurios neturi esminės reikšmės kaltinimui. Šie kaltinimo pataisymai, aplinkybių pašalinimas, kaltinamojo teisinės padėties neblogina bei iš esmės nekeičia kaltinimo turinio, veikos kvalifikacijos.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaltinime A. G. nurodyta, kad jis yra recidyvistas. Šią aplinkybę prokuroras akcentavo, prašydamas skirti kaltinamajam bausmę.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančio BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Atsižvelgdamas į pareiškimą bei prokuroro baigiamąją kalbą, teismas sprendžia, kad valstybinis kaltintojas prašė spręsti klausimą dėl kaltinamojo pripažinimo recidyvistu, o tuo pačiu ir jo atsakomybę sunkinančios aplinbybės pripažinimo. Pripažinti asmenį recidyvistu gali tik teismas. Duomenų, kad kaltinamasis jau būtų pripažintas recidyvistu teismo nuosprendžiu anksčiau, teismui nepateikta, todėl teismas iš kaltinimo šią aplinkybę pašalino, tačiau dėl jos pasisako plačiau.

Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

A. G. ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas, padarytas būnant pilnamečiu. Šiuo atveju jis vėl vairavo automobile, būdamas neblaivus ir analogišką veiką padarė trečią kartą (pirmi du atvejai buvo 2021 m. ir 2022 m.). Naują nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, paskutinę bausmę – areštą – jis atliko 2022 m. spalio 21 d. Atsižvelgiant į padarytų analogiškų veikų kartotinumą, taip pat į kitas tyčines veikas, už kurias jis buvo teistas iki pastarųjų nusikaltimų padarymo, jų bendrą skaičių, kartotinis nusikalstamas A. G. elgesys leidžia spręsti, jog ir ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, tai yra susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį jo pavojingumą. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad A. G. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė, vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu keldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Kita jo tais pačiais veiksmais padaryta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, baudų nemoka, nedirba, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos bausmės individualizavimui, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnį) – areštą.

Tokios bausmių rūšys ir dydžiai, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, turėtų užtikrinti jų paskirtį. Minėta, kad kaltinamojo padarytų veikų sutaptis yra ideali, t.y. jos abi padarytos tais pačiais veiksmais, todėl paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nustatant galutinę bausmę - griežtesnę iš paskirtų bausmių.

Kadangi byla teismui perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Taip pat kaltinamajam skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, įtvirtinta BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-593/2011, 2K-219/2011 ir kt.).

A. G. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivus, tuo keldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui, todėl būtina uždrasti jam naudotis šia specialia teise. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad naują veiką kaltinamasis padarė, galiojant analogiškai baudžiamojo poveikio priemonei, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes sustabdyti specialiąją teisę kaltinamajam kardomąja priemone, kuri jam jau buvo skirta ir galiojo nusikaltimo padarymo metu, nebuvo jokio pagrindo. Skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas didesniam nei prokuroras prašė terminui, vadovauujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, nes kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje nustatyta, kad A. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį "Opel Vectra", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso liudytojui K. E. ir kuris nebuvo davęs sutikimo ir/ar leidimo juo naudotis kaltinamajam. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę, atitinkančią pinigų sumą. Kadangi automobilio savininkas neleido kaltinamajam vairuoti automobilio neblaiviam, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, iš kaltinamojo konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti suma, taip užtikrinant prevencinius tikslus, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Iš byloje pateiktų viešosios įstaigos “Emprekis” pažymų matyti, jog automobilio "Opel Vectra", 1997 m. gamybos vidutinė rinkos vertė yra 870 Eur su PVM. Duomenų apie kitokią individualią automobilio vertę, į bylą nepateikta, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina 870 Eur transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma ( BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamojo gynėja nesutiko, kad iš kaltinamojo būtų konfiskuota automobilio vertė su PVM. Teismas nesutikdamas su tokia gynėjos pozicija, atkreipia dėmesį, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020, 2K-279-1073/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis A. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (1 tomas, b. l. 102-109). Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, A. G. skirtos kardomosios priemonės panaikintinos ir jam grąžintinas iš jo paimtas asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė.

A. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 29 d. 03.13 val. iki 2025 m. kovo 29 d. 16.12 val. (vieną parą) (1 tomas, b. l. 110-112). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Akcinei bendrovei „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2025 m. liepos 3 d. pažymą Nr. APD-2025-07833 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 535,42 Eur (2 tomas, b. l. 1).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato tik dvi išimtis, neleidžiančias iš nuteistojo priteisti būtinojo gynėjo dalyvavimo išlaidų. Šios išimtys apima tuos atvejus, kai gynėjas paskiriamas nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, taip pat nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų, negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Nagrinėjamu atveju šios išimtys netaikytinos. Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas nėra imperatyvi; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Giedrė Striaukienė (1 tomas, b.l. 170) teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. G., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktus gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Baigti bylą tokia supaprastinta forma buvo prokuroro iniciatyva. Dėl gynėjo skyrimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi teismas.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš kaltinamojo neišieškotinos.

Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais iš įvykio vietos paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir paskirti jam areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. G. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 29 d. 03.13 val. iki 2025 m. kovo 29 d. 16.06 val. (vieną parą), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. G. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą. Asmens tapatybės kortelę Nr. 16389482, teismui perduotą kartu su byla, grąžinti A. G..

Neišieškoti iš A. G. valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.