Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams; pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirtas 40 (keturiasdešimt) parų areštas. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. G. pripažintas recidyvistu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 29 d. 03.13 val. iki 2025 m. kovo 29 d. 16.06 val. (viena para), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. G. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto (automobilio “Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų). Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad 2025 m. kovo 29 d. apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį “Opel Vectra”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas. Be to, jis tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: žinodamas, kad 2022 m. sausio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-229-586/2022 jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams, 2022 m. balandžio 11 d. būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę – 2025 m. kovo 29 d. apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,6 prom. neblaivumas) vairavo automobilį “Opel Vectra”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.2. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir padarytos nusikalstamos veikos kategorija atitinka tiek formaliąsias, tiek vertinamąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Nurodo, jog nusikalto būdamas teistas, teistumas neišnykęs, teistas už analogiškas veiką, tačiau ankstesniais nuosprendžiais niekada nebuvo taikyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam skirtas arešto bausmes atliko, jų nevengė. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas įvertino charakterizuojančias aplinkybes ir dėl to paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Aplinkybė dėl neblaivumo laipsnio darant inkriminuotą nusikaltimą, ankstesni teistumai, administracinių nusižengimų darymas, baudų nemokėjimas už padarytus administracinius nusižengimus nepaneigia galimybės taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

2.3. Pažymi, jog prieš tai nuosprendžiais bausmės vykdymo atidėjimo institutas nebuvo taikytas ir nebuvo teismo panaikintas. Nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, yra darbingo amžiaus, netektas darbingumo lygis nenustatytas, nors nedirba pagal darbo sutartį, tačiau uždarbiauja, save išsilaiko, žala nepadaryta. Nuteistasis mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Paskirtos bausmės vykdymo neatidėjus, bausmė per griežta, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, asmenybei, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Nuteistas taip pat neskundžia ir paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia klausimą tik dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas toliau ir pasisakys.

5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą – vairavo būdamas neblaivus ir kėlė realią grėsmę eismo saugumui, taip pat vienu metu padarė ir baudžiamąjį nusižengimą. Atsižvelgta į jo asmenybę, į tai, jog anksčiau teistas, teistumai neišnykę, administracinių nuobaudų turi, baudų nemoka, nedirba. Įvertinus visas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir areštą pagal BK 243 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam A. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, ir kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

8. Nagrinėjamu atveju A. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nusikalstamas veikas A. G. padarė būdamas anksčiau teistas 5 kartus, iš jų 2 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su vairavimu transporto priemonę esant neblaiviam, jau kartą teistas ir už tai, kad tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos realios arešto bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamų formalių ir vertinamųjų sąlygų atitikimas savaime nesukuria pareigos teismui taikyti BK 75 straipsnio institutą. Tai yra diskrecinė priemonė, grindžiama teismo įsitikinimu dėl bausmės tikslų pasiekiamumo be realaus laisvės atėmimo. BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatos aiškiai nustato, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai teismas konstatuoja pakankamą pagrindą manyti, jog tokia priemonė užtikrins, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nuteistojo A. G. nusikalstamų veikų pobūdį, pakartotinį teistumą už tapačias nusikalstamas veikas, ankstesnių sankcijų (įskaitant realų areštą) nepakankamą prevencinį efektyvumą, nėra pagrindo daryti išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą.

10. Nuteistojo A. G. argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas turėtų būti taikomas vien dėl palankių asmens socialinių charakteristikų, neatitinka baudžiamosios teisės principų ir teismų praktikos. Pirma, pats faktas, kad anksčiau nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, savaime nesudaro pagrindo jį taikyti dabar. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinis institutas, taikomas tik tada, kai byloje nustatomos realios prielaidos manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jos neatliekant. Antra, nuolatinė gyvenamoji vieta, šeimos turėjimas ir kitos nuteistojo minimos aplinkybės yra tik bendro pobūdžio socialiniai ryšiai, nesulaikę nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurie teismų praktikoje vertinami kaip papildomos aplinkybės, tačiau jie negali paneigti nusikalstamos veikos pavojingumo ir nuteistojo asmenybės vertinimo. Vien tai, kad asmuo dirba ir save išsilaiko, nerodo stabilaus, teisiškai apibrėžto socialinio integruotumo, kuris leistų teismui patikimai prognozuoti, kad asmuo laikysis įstatymų, paskirtos bausmės vykdymą atidėjus. Nuteistojo teiginys, kad neatidėjus bausmės ji esą būtų per griežta ir neadekvati, yra išimtinai subjektyvus ir deklaratyvus. Bausmės teisingumas vertinamas pagal sankcijos ribas, veikos pavojingumą ir asmenybę, o ne pagal paties nuteistojo pageidavimus.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai pakeis nusikalstamus A. G. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

12. Atsižvelgiant į asmens pakartotinį teistumą, sistemingą specialiosios teisės atėmimo pažeidinėjimą ir nuosekliai daromas veikas pagal BK 281¹ ir BK 243 straipsnius, matyti akivaizdus anksčiau taikytų baudžiamųjų sankcijų neefektyvumas nuteistojo elgesiui keisti. Nuoseklus arešto ir ilgo draudimo vairuoti skyrimas nesukūrė reikiamo prevencinio poveikio, o nuteistasis, nepaisydamas tiek bausmių, tiek baudžiamojo poveikio priemonių, toliau daro identiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas atsakomybę, pagrįstai svarstė griežtesnių ir intensyvesnio poveikio priemonių taikymą, įskaitant bausmes, galinčias efektyviau užkirsti kelią tolesniam piktavališkam draudimų ignoravimui, bei priemones, nukreiptas į realų pavojingumo mažinimą ir viešojo intereso apsaugą.

13. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti nuteistajam A. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.