Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2018-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-05
Bylos Nr.: e2A-2018-863/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-33460-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: A. V. P.
Atsakovas: R. A.
Trečiasis asmuo: notarė Rasa Birutienė

Kategorijos

2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-2018-863/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33460-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo ir 2023 m. birželio 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. P. ieškinį atsakovei R. A. dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė Rasa Birutienė, ir pagal atsakovės R. A. priešieškinį ieškovui A. V. P. dėl turto vertės nustatymo ir pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. A., prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2004 m. gruodžio 23 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pirkimo-pardavimo sutartį ir buto 2005 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartį, taikyti restituciją: grąžinti jam butą su bendro naudojimo patalpomis, priteisti atsakovei iš ieškovo 5 502,78 Eur.

1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad minėtą butą 2004 m. gruodžio 23 d. turto pirkimo-pardavimo sutartimi už 19 000 Lt pardavė A. M. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2005 m. gegužės 3 d. A. M. butą padovanojo dukrai R. A., dėl ko ieškovas ginčija ir dovanojimo sutartį. A. M. mirė (duomenys neskelbtini).

1.2. Ieškovas ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.89 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad 1996 m. kovo 19 d. teismo sprendimu jis buvo pripažintas neveiksniu, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu buvo pripažintas veiksniu. Atkreipė dėmesį, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo galėjo būti tik veiksnus arba neveiksnus. Teismas, priimdamas 2001 m. balandžio 18 d. sprendimą, neturėjo galimybės jo pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose teisinių santykių srityse ar pasiūlyti sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Pripažinus ieškovą veiksniu, jis nebuvo psichiškai sveikas, kad galėtų suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti nekilnojamojo turto srityje. Psichiatrinė diagnozė, t. y. (duomenys neskelbtini), išliko.

1.3. Ieškovas akcentavo, kad ginčijamą sutartį jis sudarė praėjus vos 3 metams ir 8 mėnesiams po sprendimo pripažinti jį veiksniu, įsiteisėjimo, todėl mano, kad jau vien ši aplinkybė duoda pagrindą spręsti, kad 2004 m. gruodžio 23 d. sandoris neatitiko jo tikrosios valios. Nurodė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1112-1080/2021, kurioje Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba jau pateikė išvadą dėl jo būklės 2002 m. rugsėjo 4 d., tad jis nemato pagrindo pakartotinai tirti jo būklę. Mano, kad A. M. neturėjo teisės perleisti turto, nes pats jį buvo įgijęs pagal negaliojantį sandorį. Atsakovė butą įgijo neatlygintinai pagal dovanojimo sutartį, todėl ieškovas laiko, kad jis turi teisę savo turtą išreikalauti iš atsakovės, nepaisant jos sąžiningumo/nesąžiningumo. Taip pat prašė taikyti restituciją, grąžinant atsakovei 5 502,78 Eur, o ieškovui priteisiant butą. Nurodė, kad piniginis ekvivalentas skaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis), t. y. neatsižvelgiant į vėlesnius nekilnojamojo turto rinkos vertės pokyčius.

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. A. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme ir taikyti ieškinio senatį, o jei teismas netenkintų pirmojo reikalavimo dėl civilinės bylos nutraukimo, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovas tvirtinant sandorį buvo blaivus, suprato, ką daro, sutarties tekstas buvo garsiai perskaitytas notaro akivaizdoje, pasekmės išaiškintos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas suvokė klydęs praėjus beveik 18 metų nuo sandorio sudarymo momento. Laikotarpis, per kurį buvo sudarytas sandoris, rodo, kad ieškovas turėjo aiškiai išreikštą valią. Prieš atlikdamas kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Notarė nurodė, kad prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį išaiškina, koks notarinis veiksmas bus atliekamas ir kokios bus jo pasekmės. Ieškovo sveikatos būklė nekėlė jokių abejonių. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog asmuo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra būtina, tai patvirtinanti įrodymų visuma. Ieškovas nenurodė argumentų dėl netinkamo nurodytų kitų bylos duomenų, liudytojų ir notarės parodymų vertinimo ar jų netikslumo, neteisingumo. Jis teikė tik teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas ir be kitų įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų visumos, darytina išvada, kad vien teismo psichiatrijos išvadoje nurodyto medicininio kriterijaus nepakanka konstatuoti teisinį neveiksnumą ginčo sandorio sudarymo momentu. Esantys duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad 2004 m. gruodžio 23 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje išreikšta valia neatitiko tikrosios ieškovo valios.

2.2. Atsakovė be kita ko nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą 2021 m. sausio 28 d.-vasario 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78-TPK-20/2021 vyrauja arba pagerėjimas (remisija) arba pablogėjimas ligos eigai. Šiuo atveju ieškovas sirgo, yra ligos požymių, tačiau sandorio esmę suvokti galėjo. Akte nurodyta, kad 2001 m. - 2005 m. ieškovui buvo konstatuotos ligos simptomų pagerėjimas, tuo laikotarpiu jis suvokė savo norimų atlikti sandorių esmę, jų pasekmes, tai pavirtina medicininiai įrašai padaryti pirkimo-pardavimo laikotarpiu. Taipogi ieškovui nebuvo tuo metu konstatuotas ūmus sveikatos pablogėjimas, tai patvirtina jo mokymasis buhalterinės apskaitos kursuose, vairuotojo pažymėjimo gavimas, be to, dirbo įvairiose darbovietėse, taip pat akcentuotina, kad 2004 m. dalyvaujant ieškovui buvo įforminti keli sandoriai, susiję su nekilnojamu turtu, ieškovas sandorių pasirašymo laikotarpiu pas notarą dalyvavo asmeniškai (be atstovo), bendraujant skirtingų notarų biuro darbuotojams bei patiems notarams, jokių abejonių dėl ieškovo adekvataus elgesio bei suvokimo dėl sandorių pasekmių nekilo, tai patvirtina notarės atsiliepime išdėstyti teiginiai. Pažymėjo, kad ekspertizės akto išvadoje specialistai duoda tik tikėtiną išvadą dėl ieškovo suvokimo sudarant anksčiau minėtą sandorį. Atsakovė taip pat nurodė, kad nebuvo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo šalis, jai kitu – dovanojimo sandoriu buvo padovanotas ginčo objektas. Dovanojimo sutartis neprieštarauja gerai moralei ir ieškovo reikalavimas pripažinti ją negaliojančia kaip nesąžiningą irgi nepagrįstas.

2.3. Atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad teismas ieškinio senaties terminą turi skaičiuoti nuo ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo 2005 m. gegužės 3 d., nuo tada, kai atsakovė buvo apdovanota. Ieškovas sutarties sudarymo metu buvo veiksnus, nėra duomenų, kad tą dieną buvo tokios būklės, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

2.4. Atsakovės vertinimu, ieškovas sandorio sudarymo metu aiškiai suvokė savo veiksmų teisinius padarinius, tam nekliudė nei jo amžius, nei turimas išsilavinimas, nei sveikatos būklė. Priešingai, sudaryti sandorį buvo rengiamasi, ieškovo veiksmai buvo iš anksto apgalvotas aktas, jis nepateikė įrodymų, paneigiančių jo tikrąją valią dėl ginčo sandorio sudarymo; byloje esančiais duomenimis apie ieškovo sveikatos būklę nepatvirtinama jo sveikatos sutrikimų (teismo buvo pripažintas veiksnus), galėjusių turėti įtakos ieškovo galimybėms tinkamai išreikšti savo valią. Mano, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

3. Trečiasis asmuo notarė Rasa Birutienė atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, tačiau nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

3.1. Trečiasis asmuo akcentavo, kad ieškovas sutartį ginčija po 18 metų, nepasinaudojęs senaties terminu. Prašė įvertinti 18 metų ieškovo situaciją, gyvenimo būdą, kodėl tiek laiko nebuvo kreipiamasi į teismą, koks buvo ir yra ieškovo suvokimas, kas nulėmė ieškinio parengimą, koks to motyvas. Mano, kad vertinant teismo 2001 m. sprendimą, gydytojų išvadas, globėjo prašymą, galima daryti prielaidas, kad kaip tik ieškovas tuo metu buvo pilnai pajėgus suvokti savo veiksmus bei jų pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas tuo pačiu laikotarpiu atliko kitus veiksmus, kurie patvirtina jo veiksmų ir pasekmių suvokimą: pas kitą notarą 2004 m. rugpjūčio 30 d. sudarė to paties buto pirkimo-pardavimo sutartį, 2004 m. rugsėjo 17 d. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, įregistravo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre sutartį, tačiau šios sutarties neginčija.

3.2. 2004 m. gruodžio 23 d. Vilniaus m. 14-tame notarų biure ieškovas pardavė butą A. M., kuris vėliau butą padovanojo atsakovei. Sudarant šį sandorį, ieškovas turėjo gauti pažymą sandoriui iš VĮ Registrų centro, pateikti ją notarų biurui, pasirašyti sutartį, atsiskaityti, paimti pinigus, bendrauti su pirkėju, notaru, notarų biuro darbuotojais, kuriems ieškovo elgesys nepasirodė įtartinas ar tai, kad jis negalėjo suvokti veiksmų. Buto įgijimo kaina buvo 19 000 Lt, kas per tokį trumpą laiką nuo pirkimo (trys mėnesiai) atrodė reali ir tikra, nes ką tik už tiek pirko. Ieškovas pasirašė ant visų egzempliorių ant kiekvieno lapo pats, pateikė savo ID dokumentą, veikė ne per įgaliotinį, gavo iš karto visus pinigus, pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kad neturi skolų už komunalines paslaugas, pasirašė sutartyje, kad neturi šeimos ir pan., pats patvirtino sutartyje, kad yra veiksnus bei pasirašė notaro akivaizdoje, kada notaras aiškina išsamiai šalims sutarties pasekmes, o sutartį rengia darbuotojas, kuris taip pat bendrauja su klientais. Laiko absoliučiai neįmanoma, kad ieškovas nesuvokė savo veiksmų. Taip pat akcentavo, kad po restitucijos, jeigu atsakovei grįžtų 5 502 Eur, o ieškovui butas, jis būtų absoliučiai neteisėtai praturtėjęs, nes dabar šio buto vertė gali siekti ir 40 000 Eur. Tokiu būdu nukentėtų atsakovė, o restitucija nepasiektų savo tikslo. Mano, kad ieškovas turėtų grąžinti visą rinkos kainą, kuri yra šiuo metu rinkoje ir atgauti butą, jeigu jis būtų pripažintas kaip nesupratęs savo veiksmų.

3.3. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovo liga savaime nerodo to, kad jis 2004 m. negalėjo suvokti savo veiksmų, o jo elgesys civiliniuose santykiuose kaip tik sako priešingai – kad suvokė savo atliekamus veiksmus bei jų pasekmes, bei jų atliko daug. Pažymėjo, kad ji (notarė) savo veiksmus atliko atidžiai, profesionaliai, šalims išaiškino visas pasekmes ir įsitikino, kad sandorio šalys gerai suprato savo veiksmus. Ieškovas buvo teismo sprendimu pripažintas veiksniu, todėl teigti, kad jis neva nesuprato veiksmų jokio pagrindo nėra. Tvirtinant bet kurį sandorį, notaras įsitikina fizinių asmenų veiksnumu. Sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad šį sandorį pasirašo veiksnios sandorio šalys pačios asmeniškai notaro akivaizdoje ir po šiuo sakiniu ieškovas pats pasirašė sutartyje. Minėtu atveju, kai sutarties rengimo ir tvirtinimo metu su ieškovu notarė pati bendravo, aiškinosi kliento tikrąją valią, šeimyninę padėtį, sandorio sąlygas, išreiškiamos valios susiformavimo priežastis, tokiu būdu įsitikinant, jog nėra kliūčių ar abejonių dėl sutarties tvirtinimo. Ir tai darė du notarų biurai analogišku metu. Skiriasi tik sandoriuose ieškovo statusas: tų pačių metų rugsėjo mėnesį jis butą pirko, gruodžio mėnesį – butą pardavė. Savo forma, turiniu sutartys panašios, nėra sudėtingos ar neaiškios, viską ieškovas perskaitė pats ir pasirašė pats, papildomi dokumentai taip pat analogiški, aiškūs, nesudėtingi.

4. Atsakovė pateikė byloje patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo buto rinkos vertę – 26 000 Eur, 300 Eur turto vertinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su ieškinyje išdėstytais teiginiais dėl aptariamo nekilnojamo turto vertės nustatymo ir turto vertės grąžintinos sumos. Pažymėjo, kad pagerino ginčytiną turtą, todėl dėl restitucijos taikymo ir atlyginimo už turto pagerinimą reiškia priešpriešinį savarankišką reikalavimą dėl turto pagerinimo klausimo ir turto vertės. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl realios buto vertės. Atlikus analizę dėl panašaus pobūdžio skelbimų butų/ kambarių rinkos vertės pardavimo kainų pasiūla vidutiniškai svyruoja nuo 34 700 Eur iki 39 900 Eur. Atsakovės iniciatyva, UAB ,,OBER HAUS“ turto vertintoja atliko ginčo turto vertinimą, pagal kurį buto kaina rinkoje 2022 m. birželio 10 d. galėtų siekti iki 26 000 Eur. Mano, kad ieškovas nesąžiningas ir neteisėtai nori praturtėti. Pasak atsakovės, laikotarpiu 2019-2020 m. bute ūkio būdu buvo atlikti rekonstrukcijos darbai. Už statybines medžiagas 1 342,28 Eur ir darbus 2 000 Eur sumokėjo grynais pinigais atsakovės vyras D. A. Nurodė, kad buvo parengtas Vandens nuotekų projektas ir atlikti nuotekų atnaujinimo darbai (pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiai), atsakovė už šį projektą sumokėjo – 500 Eur. 2005 m. bute buvo pakeisti langai (1500 Lt/434,44 Eur); pastatytas oro kondicionierius ,,Elektrolux“ – 500 Eur, įrengtos įtempiamos lubos. Šių nedalintinų daiktų bendra vertė – 1 000 Eur. Viso atlikto remonto bute vertė su nedalintinais daiktais sudaro 4 776,72 Eur. Atsakovė pirko baldus: kampą, stalus, komodas, šaldytuvą, spintą, virtuvės baldus, esančių bute baldų, buitinės technikos ir kitų namų apyvokos daiktų vertė yra apie 7 940 Eur. Pažymėjo. kad butas yra 1967 m. statybos, neekonomiškas ir niekada anksčiau nebuvo remontuotas, po remonto pakito skaičiuojamoji kaina, buto vertė laikotarpiu iki rekonstrukcijos ir po jos atlikimo. Pagal turo vertintojos pateiktus duomenis minėto buto rinkos vertė – 26 000 Eur, į kurio vertę įeina ir padidina – 5 256,472 Eur turto pagerinimo išlaidos, dėl ko padidėjo bendra buto rinkos vertė. Dėl ieškinio senaties termino atsakovė nurodė, kad ieškovas suvokė sandorio esmę, sandoriui neprieštaravo, išreiškė pageidavimą dėl turto pardavimo, t. y. būdamas rūpestingas ir atidus turėjo suprasti numatyto sandorio pasekmes, savo, kaip turto pardavėjo, pareigas ir atsakomybę. Kadangi šis sandoris įvyko 2004 m., todėl ieškovo teiginiai dėl ieškinio padavimo termino praleidimo ir senaties prieštarauja pateiktoms 2021 m. sausio 28 d.- vasario 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoms. Akte nurodyta, kad 2001 m. – 2005 m. ieškovui buvo konstatuotos ligos simptomų pagerėjimas, tuo laikotarpiu ieškovas suvokė savo norimų atlikti sandorių esmę, jų pasekmes, tai pavirtina medicininiai įrašai padaryti pirkimo- pardavimo laikotarpiu. 2004 m. dalyvaujant ieškovui buvo įforminti keli sandoriai, susiję su nekilnojamu turtu, ieškovas sandorių pasirašymo laikotarpiu pas notarą dalyvavo asmeniškai (be atstovo) bendraujant skirtingų notarų darbuotojams bei patiems notarams, jokių abejonių dėl ieškovo adekvataus elgesio bei suvokimo dėl sandorių pasekmių nekilo, todėl ieškinys turi būti atmestas teismo taikant ieškinio senatį.

5. Ieškovas atsiliepime prašė atmesti atsakovės priešieškinį. Nurodė, kad priešieškinis yra sąlyginis, t. y. jis gali būti tenkinamas, jei ieškinys būtų tenkinamas, restitucija galimai būtų taikoma kitu būdu. Laiko, kad turi grąžinti tik tą sumą, kurią sumokėjo sudarydamas sandorį. Jei ginčo buto vertė padidėjo dėl bendrų nekilnojamojo turto rinkos procesų, tas neturi įtakos parenkant konkretų restitucijos būdą. Nurodė, kad nesutinka ir dėl buto remonto išlaidų. Pažymėjo, kad atsakovė leistinomis priemonėmis nepagrindė, jog remontui ji tikrai yra išleidusi nurodytas pinigų sumas. Taip pat mano, kad tokio pobūdžio darbai negali būti laikomi daikto pagerinimu, kurio išlaidas jis, kaip restitucijos reikalaujanti šalis, turėtų atlyginti.

6. Trečiasis asmuo notarė Rasa Birutienė atsiliepime į priešieškinį iš esmės prašė ieškinį nagrinėti pagal pateiktą notarės atsiliepimą į ieškinį bei šį atsiliepimą ir atsižvelgiant į notarės teismui pateiktą išsamią poziciją, nuomonę, peržiūrėtus archyvo dokumentus, vertinant, kad buvo ne vienas, o du sandoriai tuo pačiu metu pas du skirtingus notarus, notarės darbo patirtį, sandorių kitas šalis, jų turinį, nesutinkant su ieškiniu absoliučiai bei įpareigoti ieškovą kompensuoti 66,78 Eur sumą už byloje rengtus atsiliepimus (33 Eur x 2) bei pašto išlaidas (0,78 Eur). Dėl priešieškinio pažymėjo, kad neturi duomenų klausimais dėl turto vertės nustatymo bei dėl turto pagerinimo fakto. 2023 m. kovo 17 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose prašė įpareigoti ieškovą kompensuoti 33 Eur sumą ir už šio dokumento parengimą bei pašto išlaidas (0,78 Eur), t. y. iš viso 101,34 Eur.

7. 2022 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2022 m. gruodžio 28 d. Teisme 2022 m. gruodžio 28 d iki teismo sprendimo paskelbimo gauti du ieškovo prašymai. Vienu jis prašė nesunaikinti vaizdo ir garso įrašų, pateikė poziciją, kad sutinka, jei teismas priimtų jam palankų sprendimą, sumokėti atsakovei 26 000 Eur sumą už ginčo turtą. Nurodė, kad dėl savo lėto mąstymo teismo posėdžio metu negalėjo duoti tokio sutikimo. Kitu prašymu ieškovas prašė pratęsti 10 metų senaties terminą, taikyti ginčo turtui turto areštą. Nurodė, kad daug sirgo ir negalėjo ieškinio paduoti laiku.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą, priimti ieškovo prašymus, įpareigojo ieškovą, jo atstovą per nustatytą terminą galutinai suformuluoti poziciją dėl pareikštų reikalavimų ir dėl senaties termino.

Šalies argumentai

9. Teismui pateiktuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo yra tik sąlyginis ir skirtas atvejui, jeigu teismas pripažins terminą esant praleistu; dėl restitucijos taikymo paaiškino, kad laikosi savo reikalavimo, nurodyto ieškinyje, tačiau teismui vertinant, kad toks restitucijos taikymo būdas yra negalimas, pažymėjo, kad sutinka sumokėti atsakovei ir dabartinę buto kainą – 26 000 Eur.

10. Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, jog ieškovas buto pardavimo metu sirgo psichine liga, todėl negalėjo suprasti sandorio. Be kita ko pažymėjo, jog dovanojimas ginčijamas dėl to, jog A. M. butą įgijo neteisėto sandorio pagrindu. Teigė, jog senaties terminas nėra praleistas, nes sandoris buvo sudarytas esant nurodytai ieškovo psichinei būsenai, todėl iškart negalėjo suprasti, jog tai prieštarauja jo interesams. Ieškinio senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, atsižvelgiant į asmens gebėjimą tai suprasti. Nurodė, jog ieškovo teismui teiktus dokumentus, kurie nebuvo suderinti su atstovu, prašo nelaikyti reikšmingais bylai. Ieškovas palaikė atstovo baigiamąją kalbą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė R. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog išklausiusi ieškovo atstovo advokato baigiamąją kalbą įžvelgia nesąžiningumą, vagystę. Teigė, jog butas yra remontuotas, prižiūrėtas. Ieškovas yra nurodęs, jog kaimynai yra blogi, ten gyventi nenori, todėl pardavė minėtą butą. Prašė ieškinį atmesti.

12. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškinio reikalavimai, kuriuos ieškovas grindžia aplinkybe, jog negalėjo suprasti savo veiksmų, yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Teigė, jog asmens psichinei būsenai vertinti reikalingos specialios žinios. Ieškovo atstovo teiginys, jog ieškovo 2019 m. psichinė būsena pagerėjo tiek, jog ieškovas suprastų minėto sandorio esmę, yra ieškovo atstovo suvokimas dėl ieškovo psichinės būklės. Byloje esantys įrodymai pagrindžia esant priešingai, t. y. tai, jog ieškovas galėjo valdyti ir suvokti savo veiksmus sudarant sandorius. Teigė, jog ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų, kuriuos teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą. Pažymėjo, jog ieškovas per visą laikotarpį neteikė jokių įrodymų, jog sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų. Teigė, jog nėra suformuotas savarankiškas sandorio negaliojimo pagrindas. Ieškovo pateikti įrodymai nepaneigia teismo ekspertizės išvadų. Akcentavo, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl dovanojimo sutarties. Buto dovanojimo sutartis sudaryta teisėtai. Pritaikius restituciją, kuomet atsakovė atliko buto pagerinimus, atsakovės padėtis nepagrįstai pablogėtų, o ieškovo pagerėtų. Mano, kad restitucija netaikytina ir negalima. Prašė taikyti ieškinio senatį, tenkinti priešieškinio reikalavimus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo A. V. P. ieškinį ir atsakovės R. A. priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovės po 20,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13.1. Spręsdamas dėl ieškovo pozicijos, jog sudarydamas ginčo sandorį 2004 m. gruodžio 23 d., jis nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, teismas vertino byloje esančius įrodymus, tarp jų ir kitoje civilinėje byloje atliktos 2021 m. sausio 28 d. – 2021 m. vasario 25 d. ekspertizės aktą, medicininius dokumentus, ir pažymėjo, kad 2001-2005 m. buvo nustatytas ieškovo ligos simptomų pagerėjimas. 2001 m. sausio 23 d. ieškovui atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, jis teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu buvo pripažintas veiksniu. Vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad sandoris sudarytas praėjus vos 3 metams ir 8 mėnesiams po sprendimo pripažinti jį veiksniu, įsiteisėjimo, niekaip negali patvirtinti ar paneigti, kad ginčo sandoris neatitiko jo tikrosios valios.

13.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje ir nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžiuose nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui abejoti jo gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tokių aplinkybių nenurodė nei atsakovė, mirusiojo dukra, dėl kurios interesų ir buvo sudaromas ginčo sandoris, nei notarė. Priešingai, notarė, tvirtinusi ginčijamą sandorį, nurodė, kad absoliučiai neįmanoma, jog ieškovas nesuvokė savo veiksmų, ji pati bendravo, aiškinosi kliento tikrąją valią, šeimyninę padėtį, sandorio sąlygas, išreiškiamos valios susiformavimo priežastis, tokiu būdu įsitikinant, jog nėra kliūčių ar abejonių dėl sutarties tvirtinimo. Ieškovas iki sandorio sudarymo gavo sandoriui sudaryti reikiamus dokumentus, butą pardavė už tokią pačią kainą, už kurią jį nesenai buvo įsigijęs, pinigus gavo grynaisiais.

13.3. Teismo vertinimu, net ir kitoje civilinėje byloje atlikta ekspertizė vienareikšmiškai nepatvirtina, kad ieškovas 2002 m. rugsėjo 4 d. (kito sandorio sudarymo metu) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors išvadoje ir nurodyta, kad tikėtina, jog 2002 m. rugsėjo 4 d. jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau ekspertas nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie sandorio sudarymo aplinkybes.

13.4. Teismas, atkreipęs dėmesį į ieškovo atstovo pateiktus duomenis (jog ieškovas laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 5 d. iki 2006 m. rugsėjo 20 d. sudarė 11 sandorių, kas anot ieškovo atstovo, rodo ieškovo neprotingą elgesį, neatitinkantį jo interesų; per 2002 m. – 2007 m. laikotarpį ieškovas spėjo pagyventi net 7 būstuose), nurodė neturintis pagrindo sutikti, kad sandorių gausa patvirtina ieškovo negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ginčo sandorio sudarymo metu. Ieškovas butą pardavė už tą pačią kainą, už kurią jį buvo nesenai įsigijęs. Ieškovas nenurodė, kad po buto įsigijimo darė remontą ar kitas investicijas, dėl ko buto vertė būtų padidėjusi. Teismas nenustatė, kad sandorio sudarymas tuo metu ieškovui buvo žalingas ar nuostolingas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad buto pardavimas buvo susijęs su santykiais su kaimynais.

13.5. Teismas nustatė, kad nors ieškovas sandorio sudarymo metu ir sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paties ieškovo ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus nenustatė, kad sandorio sudarymo metu jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 23 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį negali būti tenkinamas ir jį atmetė.

13.6. Spręsdamas dėl ieškinio senaties, teismas nurodė, kad neturi specialių žinių (psichiatrijos srityje) spręsti apie ieškovo ligos būklę ir jos pagerėjimą 2019 m. gegužės 24 d., nuo kada, ieškovo nuomone, turi būti skaičiuojamas senaties terminas. Ieškovas pateikė teismui medicininius duomenis, tačiau neprašė skirti ekspertizės, kuri galėtų pateisinti jo veiksmų suvokimą ginti savo interesus tik nuo 2019 m. gegužės 24 d. Net jei ieškovo būklė buvo prasta, jis nesikreipė dėl specializuotos, jam būtinos pagalbos suteikimo. Priešingai, į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 14 d. pažyma, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. birželio 4 d. mokėsi dieninio skyriaus grupėje pagal (duomenys neskelbtini) procesinio mokymo programą. Ieškovas taip pat turėjo teisę vairuoti, jis epizodiškai dirbo. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų priežasčių neturi pagrindo senaties termino skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 24 d., kaip kad nurodo ieškovas. Todėl teismas atmetė ieškinį kaip nepagrįstą savarankišku pagrindu, t. y. kaip pareikštą praleidus 10 metų senaties terminą.

13.7. Teismas nurodė, jog netenkinus ieškinio pirmo reikalavimo dėl 2004 m. gruodžio 23 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl buto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

13.8. Teismas taip pat sprendė, kad priešieškinio reikalavimo dėl buto rinkos vertės priteisimo tenkinimas yra galimas tik patenkinus ieškinio reikalavimus dėl ieškovo nurodytų sandorių nuginčijimo ir sprendžiant klausimą dėl restitucijos. Teismo vertinimu, kadangi ieškinys buvo atmestas, priešieškinio reikalavimas, kuris susijęs su ieškinio patenkinimu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

13.9. Teismas priteisė iš abiejų šalių lygiomis dalimis 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir nurodė, kad klausimą dėl kitų bylinėjimosi išlaidų išspręs papildomu sprendimu.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. papildomu sprendimu priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovo A. V. P. 724,60 Eur, iš atsakovės R. A. 300,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovei iš ieškovo priteisė 1 260 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.1. Įvertinęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktus duomenis, nustatęs, jog valstybė ieškovui apmoka 15 procentų išlaidų už teisines paslaugas, teismas sprendė, kad ieškovas valstybei turi sumokėti 85 procentus nuo kiekvienos pateiktos sąskaitos, t. y. 424,36 Eur pagal 2022 m. liepos 11 d. tarnybos pateiktą pažymą bei 600,48 Eur pagal 2023 m. kovo 27 d. tarnybos teismui pateiktą pažymą (sumų skirtumą) iš viso 1 024,84 Eur.

14.2. Atsižvelgiat į tai, jog tarnybos pažymose nedetalizuojama, už kokius konkrečius advokato veiksmus byloje yra susidariusios išlaidos, teismas sprendė, jog ieškovo patirtos 424,36 Eur išlaidos už teisines paslaugas yra priskirtinos prie išlaidų, patirtų už ieškinį, nes pažyma apie šias patirtas išlaidas pateikta iki atsakovės priešieškinio pateikimo teismui, o 600,48 Eur išlaidos, kadangi jos pažymoje nėra detalizuotos bei pateiktos po priešieškinio pateikimo teismui momento, teismas remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais sprendė, jog 600,48 Eur išlaidos dalijamos per pusę, 300,24 Eur priskiriant prie išlaidų, susijusių su ieškiniu, o 300,24 Eur prie išlaidų, susijusių su priešieškiniu. Ieškovas taip pat sumokėjo 141,58 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį. Teismas laikė, kad ieškovas patyrė 866,18 Eur (724,60 Eur + 141,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškiniu, bei 300,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškiniu.

Atsiliepimas

14.3. Įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 1 260 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimu į ieškinį, bei 1 612 Eur (1 020 Eur + 592 Eur žyminis mokestis) išlaidų, susijusių su priešieškiniu.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Teismas sprendė, jog ieškinį atmetus, likusi nekompensuota valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dalis (724,60 Eur) yra priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteisiamas. Atsižvelgiant į tai, jog šalių reikalavimai yra priešpriešiniai bei į tai, jog teismas ieškovo ieškinį atmetė visiškai, o atsakovė patyrė 1 260 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimu į ieškinį, teismas sprendė, jog atsakovei iš ieškovo yra priteistinos 1 260 Eur dydžio išlaidos, susijusios su atsiliepimu į ieškinį. Netenkinus atsakovės priešieškinio, teismas nutarė nepriteisti atsakovės patirtų išlaidų už priešieškinį. Teismas taip pat sprendė, kad atmetus atsakovės priešieškinį, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ieškovui teikiant teisinę pagalbą susidarius 300,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumai, susijusiai su priešieškiniu, valstybės naudai iš atsakovės priteistinos 300,24 Eur bylinėjimosi išlaidos.

14.5. Teismas netenkino trečiojo asmens notarės Rasos Birutienės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgęs į tai, kad notarė yra profesionali teisininkė, taip pat į tai, jog teismui nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, bei į tai, jog ji turėjo galimybę visus rengtus procesinius dokumentus teikti per EPP sistemą ir taip nepatirti pašto siuntimo išlaidų.

15. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 17,14 Eur, iš atsakovės į valstybės biudžetą – 20,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Ieškovas A. V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.

16.1. Nurodo, kad teismui pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1112-1080/2021 jam atliktos psichiatrinės ekspertizės aktą, kuriame be kita ko nurodyta, kad įvertinus duomenis iš medicininių dokumentų apie tuometinę ieškovo psichikos būklę, tikėtina, kad 2002 m. rugsėjo 4 d., ginčijamo sandorio sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau to negalima nei kategoriškai patvirtinti, nei paneigti, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie nagrinėjamo sandorio sudarymo aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą. Tikėtina išvada, vertinama kartu su faktais, kad jis tik 2001 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu atgavo veiksnumą, 2002 – 2006 m. laikotarpiu neprotingai sudarė visą eilę nekilnojamojo turto sandorių ir kt., duoda pakankamą pagrindą manyti, kad jis ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti – jo būklė atitiko CK 1.89 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Civiliniame procese negali būti taip, kad visi neaiškumai vertinami išimtinai atsakovo naudai. Mano, kad teismas skundžiamame sprendime akivaizdžiai iškraipė ekspertizės akto esmę.

16.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas deramai neįvertino fakto, kad jis (ieškovas) 1996 m. kovo 19 d. teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu. Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu tenkino globėjo pareiškimą ir jį (ieškovą) pripažino veiksniu. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo galėjo būti tik veiksnus arba neveiksnus. Kad teismas nusprendė pripažinti jį veiksniu, nereiškia, kad jis buvo psichiškai sveikas, bent jau tiek, kad galėtų suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti nekilnojamojo turto disponavimo srityje. Nurodo, kad teismo reikalavimu pateikė duomenis, jog nuo 2002 m. gruodžio 5 d. iki 2006 m. rugsėjo 20 d. sudarė net 11 nekilnojamojo turto sandorių. Mano, kad tokia intensyvi „prekyba“ pati savaime rodo jo neadekvatų tikrovės suvokimą, savo veiksmų reikšmės nei supratimą, nei gebėjimą juos valdyti. Akcentuoja, kad skundžiamame sprendime tik deklaratyviai nurodoma, kad ginčijamas sandoris jam nebuvo nenaudingas. Pareiga įrodyti, jog ginčijamo sandorio kaina atitiko tuometinę rinkos kainą, tenka atsakovei. Taip pat mano, kad teismas turėjo ypač kritiškai vertinti notarės paaiškinimus, kadangi sandorį ji tvirtino prieš 18 metų, jai tai buvo vienas iš daugelio sandorių ir prisiminti, kaip ji su ieškovu bendravo, paprasčiausiai neįmanoma.

16.3. Nesutikdamas su teismo pozicija dėl ieškinio senaties, pažymi, kad šiuo atveju sužinojimu apie subjektinės teisės pažeidimą laikytina diena, kai sandorį sudariusio asmens psichikos būklė pagerėjo pakankamai, kad jis suprastų kokį sandorį sudarė. Mano, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo tik 2019 m. gegužės 24 d., kai (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovo psichinės sveikatos būklė yra stabili.

Atsiliepimas

17. Atsakovė R. A. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašė jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų galima konstatuoti faktą, jog sudarydamas sandorį asmuo buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Akcentuoja, kad dėl ieškovo neįgalumo, jo galimybės užsidirbti itin ribotos, iki šiol ieškovas oficialiai niekur nedirba, jis iš esmės pragyvena tik iš gaunamų socialinių išmokų, todėl kelia abejones jo nurodyta galimybė - sumokėti atsakovei 26 000 Eur sumą už ginčo turtą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad neaišku, kodėl 2004 m. rugpjūčio 30 d. butą įsigydamas ieškovas galėjo suprasti savo veiksmus, o po 3 mėnesių jau šį parduodamas negalėjo. Būtina pažymėti, kad sudarant būsto pirkimo sutartį ieškovas buvo išreiškęs (sutikimą) pageidavimą dėl buto pardavimo pirkėjui, dėl nekilnojamo daikto pardavimo sąlygų (buto kainą nustatė pats ieškovas, pats ieškovas pateikė ir skelbimą dėl buto pardavimo nurodydamas kainą).

17.2. Atsakovė pažymi, kad 2021 m. sausio 28 d.-vasario 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad 2001 m. – 2005 m. ieškovui buvo konstatuotos ligos simptomų pagerėjimas, tuo laikotarpiu ieškovas suvokė savo norimų atlikti sandorių esmę, jų pasekmes, tai pavirtina medicininiai įrašai padaryti pirkimo-pardavimo laikotarpiu. 2004 m. dalyvaujant ieškovui buvo įforminti keli sandoriai susiję su nekilnojamu turtu, ieškovas sandorių pasirašymo laikotarpiu pas notarą dalyvavo asmeniškai (be atstovo) bendraujant skirtingų notarų darbuotojams bei patiems notarams, jokių abejonių dėl ieškovo adekvataus elgesio bei suvokimo dėl sandorių pasekmių nekilo. Be to, ieškovas turi vairuotojo pažymėjimą ir vairuoja transporto priemonę. Asmens transporto priemonės vairavimas suponuoja jo galimybes tinkami elgtis nuolat besikeičiančiose eismo situacijose, kai suvokiama gebėjimas orientuotis aplinkoje, dėmesingumas, nuovokumas. Todėl darytina išvada, kad ieškovo asmeninis ekspertas negalėjo objektyviai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimus bei tam tikro elgesio sindromus, susijusius su fiziologiniais sutrikimais ir fiziologiniais veiksmais. Sandorio sudarymo dieną ieškovas nebuvo pripažintas neveiksniu, nebuvo duomenų apie jo veiksnumo apribojimą.

17.3. Pasisakydama dėl senaties termino, atsakovė be kita ko pažymi, kad nors ieškovas teigia, jog 2019 m. jo psichinė sveikatos būklė pagerėjo pakankamai, kad ieškovas suprastų anksčiau minėto sandorio esmę, tačiau, tai tik ieškovo atstovo advokato išvestinis manymas dėl ieškovo psichinės sveikatos būklės pagerėjimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 178, 185 straipsniuose numatytų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių.

Šalies argumentai

18. Ieškovas A. V. P. taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. papildomo sprendimo, prašydamas jį panaikinti toje dalyje, kurioje iš ieškovo buvo priteista 724,60 Eur valstybės naudai ir 1 260 Eur atsakovės naudai.

18.1. Ieškovo vertinimu, bylą išnagrinėjęs teismas neturi pagrindo į valstybės biudžetą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, nuo kurios mokėjimo bylą pralaimėjusi šalis nėra atleista. Šių išlaidų padengimui imperatyviai yra nustatyta kitokia speciali tvarka. Nurodo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. birželio 22 d. raštu pareikalavo, kad jis (ieškovas) sumokėtų 886,90 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, priešingu atveju dėl šių išlaidų priteisimo kreipsis į teismą. Todėl mano, kad 724,60 Eur priteisimas į valstybės biudžetą papildomu sprendimu panaikintinas nepaisant to, kaip bus išspręstas ieškovo apeliacinis skundas dėl 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo.

18.2. Nesutikdamas su teismo sprendimu dėl atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų, pažymi, kad sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka; Vilniaus apygardos teismui tenkinus jo apeliacinį skundą, atsakovė bus laikoma pralaimėjusia šalimi ir todėl ji turės padengti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, kompleksiška, nebuvo sprendžiami nauji, nestandartiniai teisės klausimai, ir pan. Laiko, kad neprotinga, neteisinga, nesąžininga tokio dydžio išlaidas perkelti jam kaip bylą pralaimėjusiai šaliai. Nors atsakovės atstovavimo išlaidos ir neviršija rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, tačiau tai dar nėra pakankamas pagrindas visas jas priteisti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą sprendė gana formaliai, nemotyvuodamas dėl atsakovės nurodytos sumos adekvatumo jai suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys bei atsakovės priešieškinis buvo atmesti, bei 2023 m. birželio 29 d. papildomo sprendimo dalies dėl iš ieškovo valstybei ir atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, kaip pardavėjas, ir A. M., kaip pirkėjas, 2004 m. gruodžio 23 d. sudarė Fiziniam asmeniui priklausančio turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas už 19 000 Lt (5 502,78 Eur) pardavė pirkėjui butą/patalpą – kambarį, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas arba ginčo butas). A. M. 2005 m. gegužės 3 d. sutartimi butą padovanojo dukrai R. A. (duomenys neskelbtini) A. M. mirė.

22. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad A. V. P. 1996 m. kovo 19 d. teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovas buvo pripažintas veiksniu.

23. Ieškovui kreipusis į teismą dėl minėtos 2004 m. gruodžio 23 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškinį iš esmės motyvuojant tuo, kad buto prikimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ir atitinkamai prašydamas taikyti restituciją, grąžinant jam šiuo metu atsakovei priklausantį butą, po ko atsakovė byloje pareiškė priešieškinį dėl buto rinkos vertės priteisimo, pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nenustatęs, kad sandorio metu ieškovas buvo jo (ieškovo) nurodytos būsenos (negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti), taip pat nustatęs, kad ieškinys buvo pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, be to, atmetė ir atsakovės priešieškinį, konstatavęs, kad priešieškinio reikalavimas yra susijęs su ieškinio patenkinimu. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo pateikęs ieškovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie, anot apelianto, kaip tik įrodo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu jo būklė atitiko CK 1.89 straipsnio 1 dalies reikalavimus, taip pat nesutikdamas ir su teismo pozicija dėl praleisto ieškinio senaties termino, laikydamas, jog šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai sandorį sudariusio asmens psichikos būklė pagerėjo pakankamai, kad jis suprastų, kokį sandorį sudarė, t. y. šiuo atveju nuo 2019 m. gegužės 24 d., kai (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovo psichinės sveikatos būklė yra stabili.

24. Įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apelianto pozicija dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo nepagrįstumo nėra pagrindo sutikti.

25. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Spręsdamas dėl CK 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).

26. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

27. Apeliantas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad jis tik 2001 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu atgavo veiksnumą, 2002 – 2006 m. laikotarpiu neprotingai sudarė visą eilę nekilnojamojo turto sandorių ir kt., kas sudaro pagrindą manyti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ką, apelianto vertinimu, be kita ko įrodo ir byloje pateiktas iš kitos civilinės bylos (Nr. e2-1112-1080/2021) jam atliktos psichiatrinės ekspertizės aktas.

28. Ieškovo akcentuojamas 2021 m. sausio 28 d. – vasario 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas buvo parengtas atlikus ieškovui psichiatrijos ekspertizę pagal Vilniaus miesto apylinkė teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22370-1080/2020, kurioje ieškovas iš esmės tuo pačiu pagrindu kaip ir šioje byloje ginčijo 2002 m. rugsėjo 4 d. jo sudarytą kito buto pirkimo-pardavimo sandorį. Minėtame ekspertizės akte nurodyta, kad tiek 2002 m. rugsėjo 4 d. sandorio sudarymo metu, tiek ir šiuo metu A. V. P. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini); pažymėta, kad asmens civilinio veiksnumo klausimas retrospektyviai nėra sprendžiamas; taip pat nurodyta, jog tikėtina, kad 2002 m. rugsėjo 4 d. ginčijamo sandorio sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau to negalima nei kategoriškai patvirtinti, nei paneigti, nes nėra objektyvių duomenų apie nagrinėjamo sandorio sudarymo aplinkybes.

29. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas apelianto akcentuotas ekspertizės aktas neturi esminės (išskirtinės) reikšmės šioje byloje nagrinėjamo ginčo kontekste sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Pirmiausia pažymint, kad minėtame akte ekspertai nurodė tik tikėtiną išvadą, kuri vienareikšmiškai nepatvirtino ieškovo neveiksnumo būklės 2002 m. ginčo sandorio sudarymo metu, kartu atkreiptinas dėmesys, kad kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti individualiai vertinamos sandorio sudarymo aplinkybės, o minėtame ekspertų akte ieškovo psichikos būklės vertinimas ir išvados šiai bylai aktualiu laikotarpiu (sudarant 2004 m. gruodžio 23 d. sandorį) nebuvo pateiktos.

30. Jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog 2004 m. gruodžio 23 d. sandorio sudarymo metu ieškovas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti byloje nėra. Neneigiant aplinkybės, kad ieškovas turėjo ir turi sveikatos problemų, visgi ieškovui diagnozuota aukščiau minėta liga ar jos gydymas savaime dar nereiškia asmens neveiksnumo. Bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo psichikos sveikatos būklė ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pablogėjusi ar tiek paūmėjusi, jog asmuo nesuvokė savo veiksmų reikšmės. Priešingai, byloje esančiuose įrodymuose yra fiksuoti ieškovo sveikatos būklės nuo 2001 m. iki šiam ginčui aktualaus laikotarpio pagerėjimai. 2001 m. sausio 23 d. ieškovui buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios pagrindu ieškovas 2001 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu buvo pripažintas veiksniu. 2021 m. sausio 28 d. – vasario 25 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte, kuriame buvo be kita ko išanalizuoti ir asmens medicininiai dokumentai, nurodyta, kad 2003 m. vasario mėnesį asmeniui diagnozė pakeista į (duomenys neskelbtini); 2004 m. gegužės 24 d. įraše nurodyta, kad būsena be dinamikos; mokėsi buhalterijos kursuose, planuoja dirbti statybos darbus; 2004 m. rugsėjo 8 d. apžiūrėtas dėl neįgalumo grupės pratęsimo; psichika – orientacija nesutrikusi; vėliau psichikos būklė išliko panaši. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 11 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2004 m. rugpjūčio 19 d. – 2005 m. sausio 17 d. asmuo registruotas (duomenys neskelbtini); lankėsi pas gydytoją psichiatrą, vartojo paskirtą gydymą. Be to, iš byloje pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. gruodžio 6 d. pažymos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2004 m. nors epizodiškai, tačiau dirbo. Taigi, paminėtų duomenų visuma nepatvirtina ieškovo nurodomos jo psichinės būsenos šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo metu. Sandorį tvirtinusi notarė tokias aplinkybes byloje taip pat neigė. Notarė nurodė, kad ieškovas pasirašė ant visų sutarties egzempliorių ant kiekvieno lapo pats, pateikė savo ID dokumentą, veikė ne per įgaliotinį, gavo iš karto visus pinigus, pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą, kad neturi skolų už komunalines paslaugas, pasirašė sutartyje, kad neturi šeimos ir pan., bei pats patvirtino sutartyje, kad yra veiksnus bei pasirašė notaro akivaizdoje. Ir priešingai nei nurodo apeliantas, tokių notarės argumentų teismas neturi pagrindo vertinti kritiškai.

31. Nagrinėjamu atveju atmestini ir apelianto argumentai dėl 2002 m. – 2006 m. sudarytų sandorių gausos kaip įrodančios jo neadekvatų tikrovės suvokimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sandorių gausa nepatvirtina ieškovo nurodytos jo psichinės būsenos. Tokia išvada darytina aukščiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių kontekste. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ir sudaryto sandorio naudingumą, nenustatė, kad sandorio sudarymas ieškovui buvo žalingas ar nuostolingas, konstatavęs, kad ieškovas butą pardavė už tą pačią kainą, už kurią jį buvo neseniai įsigijęs, atkreipęs dėmesį, kad ieškovas nenurodė, kad bute darė remontą ar kitas investicijas, dėl ko buto vertė būtų padidėjusi. Nors apeliantas akcentavo jo sudarytų sandorių gausą ir kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko teismuose ieškovo iniciatyva buvo iškelta ne viena civilinė byla dėl jo sudarytų sandorių nuginčijimo, visgi atkreiptinas dėmesys, kad vos daugiau nei prieš tris mėnesius iki ginčijamo sandorio sudaryto aptariamo buto įsigijimo sandorio (2004 m. rugpjūčio 30 d.) ieškovas visgi nekvestionuoja, vadinasi, ir savo psichine būkle šiuo atveju neabejojo.

32. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustačius, jog 2004 m. gruodžio 23 d. sandorio sudarymo metu ieškovas buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl minėtos buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovo nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas.

33. Atitinkamai aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškinio senaties nagrinėjamu atveju taikymo kaip savarankiško pagrindo ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

34. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

35. Apelianto vertinimu, šiuo atveju sužinojimu apie subjektinės teisės pažeidimą laikytina diena, kai sandorį sudariusio asmens psichikos būklė pagerėjo pakankamai, kad jis suprastų, kokį sandorį sudarė, t. y. šiuo atveju, anot ieškovo, ieškinio senaties terminas prasidėjo tik 2019 m. gegužės 24 d., kai (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovo psichinės sveikatos būklė yra stabili. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju įvertinęs aukščiau minėtame ekspertizės akte, medicininiuose dokumentuose esančius duomenis, atkreipė dėmesį, kad ieškovas neprašė skirti ekspertizės, kuri galėtų pateisinti jo veiksmų suvokimą ginti savo interesus tik nuo 2019 m. gegužės 24 d.; ieškovas taip pat turėjo teisę vairuoti, epizodiškai dirbo, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. birželio 4 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) dieninio skyriaus grupėje pagal (duomenys neskelbtini) procesinio mokymo programą. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos taip pat matyti, kad 2008 m. birželio 4 d. ieškovas iš minėtos įstaigos mokinių sąrašo buvo išbrauktas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. birželio 6 d. ieškovas baigė mokslus pagal (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programą ir gavo profesinio mokymo diplomą (šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 13 d. pažyma). Taigi, atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat nenustačius, kad ginčo laikotarpiu ieškovo sveikatos būklė būtų paūmėjusi, t. y. nesant duomenų, kad 2004 m. ginčo sandorio sudarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo senaties termino skaičiuoti nuo ieškovo nurodytos datos, tokiu būdu ieškinį pagrįstai atmetė ir kaip pareikštą praleidus senaties terminą. Atitinkamai, atmetęs pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl 2004 m. gruodžio 23 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl buto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tačiau teismo sprendimas tikslintinas dalyje dėl pašto išlaidų priteisimo.

37. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs tiek ieškovo ieškinį, tiek atsakovės priešieškinį, skundžiamu sprendimu iš abiejų šalių lygiomis dalimis priteisė 40,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

38. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo pakartotinai paskirstė šalims byloje patirtas 40,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas: priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 17,14 Eur , iš atsakovės į valstybės biudžetą – 20,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu su vėlesniais pakeitimais ieškovui šioje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Todėl ieškovui tenkanti pašto išlaidų suma turi būti sumažinta 15 procentų, tokiu būdu iš ieškovo valstybei priteisiant 17,14 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikslintina skundžiamo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo dalis dėl valstybei iš ieškovo priteistinų pašto išlaidų, numatant valstybei iš ieškovo priteisti 17,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas, pagrindo papildomam sprendimui nėra, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. papildomas sprendimas naikintinas.

40. Apeliantas apeliacine tvarka taip pat apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą, kuriuo buvo priteista į valstybės biudžetą iš ieškovo 724,60 Eur, iš atsakovės 300,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteista 1 260 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas akcentavo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. birželio 22 d. raštu jo (apelianto) pareikalavo sumokėti 886,90 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl mano, kad teismas šių išlaidų neturėjo pagrindo priteisti. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų, pažymėdamas, kad sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, bei atkreipdamas dėmesį, kad byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, nebuvo sprendžiami nauji, nestandartiniai teisės klausimai, ir pan., dėl ko laiko, kad neprotinga, neteisinga ir nesąžininga tokio dydžio išlaidas perkelti jam kaip bylą pralaimėjusiai šaliai.

41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.1.–8.20 punktuose nurodyti konkrečių teisinių paslaugų maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio apskaičiavimo koeficientai.

42. Aptariamu atveju, neginčijant apelianto argumentų, kad nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, tuo pačiu įvertinus bylos nagrinėjimo trukmę (daugiau nei 1 metai), pateiktų procesinių dokumentų, teismo posėdžių kiekį, atsižvelgiant į tai, kad teismo paskaičiuotos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijose nurodytų dydžių, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo procesiniu sprendimu dalyje dėl minėtų iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų.

43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas neturėjo pagrindo valstybei priteisti iš ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tokios išlaidos priteistinos byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktus duomenis. Tačiau aptariamu atveju susiklostė tokia situacija, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą, šalių bylinėjimosi išlaidų klausimo iš esmės neišsprendė, nurodęs, kad tai padarys papildomu teismo sprendimu, kurio byloje dar nepriėmus, ieškovas gavo iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 22 d. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl tų pačių išlaidų.

44. Kaip matyti iš skundžiamo papildomo sprendimo, teismas vertino, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenis, už ieškovui suteiktą teisinę pagalba iš viso buvo patirta 1 205,37 Eur išlaidų, tačiau iš byloje pateikto ieškovui adresuoto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 22 d. rašto, taip pat iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinės instancijos teismui 2023 m. lapkričio 3 d. pateikto rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sudaro 1 042,46 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundžiamu papildomu sprendimu iš ieškovo valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma tikslintina. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 29 d. papildomame sprendime vertino, jog ieškovo patirtos 424,36 Eur išlaidos (sumažinus 15 procentų) už teisines paslaugas yra priskirtinos prie išlaidų, patirtų už ieškinį, nes pažyma apie šias patirtas išlaidas pateikta iki atsakovės priešieškinio pateikimo teismui, o 600,48 Eur išlaidos, kadangi jos pažymoje nėra detalizuotos bei pateiktos po priešieškinio pateikimo teismui momento, teismo vertinimu, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, turi būti dalijamos per pusę, 300,24 Eur priskiriant prie išlaidų, susijusių su ieškiniu, o 300,24 Eur prie išlaidų, susijusių su priešieškiniu. Apeliantas tokio išlaidų paskirstymo neginčijo, teisėjų kolegija tam taip pat neturi pagrindo. Todėl atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas nurodytas išlaidas (1 042,46 Eur), laikant, kad 499,25 Eur išlaidos už teisines paslaugas yra priskirtinos prie išlaidų, patirtų už ieškinį, o 543,21 Eur išlaidos dalijamos per pusę, 271,60 Eur priskiriant prie išlaidų, susijusių su ieškiniu, ir 271,60 Eur prie išlaidų, susijusių su priešieškiniu, valstybei iš ieškovo priteistina 655,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma ((499,25 + 271,60) – 15 procentų), o iš atsakovės valstybei priteistina 271,60 Eur suma.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą iš esmės palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslindamas jį dalyje dėl iš ieškovo priteistų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir ryšium su tuo panaikindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. papildomą sprendimą, bei patikslindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą dalyje dėl iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

46. Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes tai neturi esminės reikšmės apeliacinės instancijos teismo priimtam procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovui teikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 292,60 Eur.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo apeliacinį skundą atmetus, į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 146,30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

49. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 720 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė 2023 m. gegužės 24 d. sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantį 2023 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvitą, 720 Eur sumai.

50. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovei iš ieškovo priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

51. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi atidėjo apeliantui (ieškovui) 61,91 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas iš esmės atmestas, valstybei iš ieškovo priteistina minėta 61,91 Eur žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo A. V. P. apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jį dalyje dėl iš ieškovo A. V. P. priteistų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, numatant priteisti valstybei iš ieškovo A. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, numatant į valstybės biudžetą iš ieškovo A. V. P. priteisti 655,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 271,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje papildomą sprendimą paliekant nepakeistą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. papildomą sprendimą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo A. V. P. 146,30 Eur antrinės teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų. Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovo A. V. P. atsakovei R. A. 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo A. V. P. 61,91 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRamunė Mikonienė