Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. P. ieškinį atsakovei R. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė R. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje yra sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias ieškinio trūkumų pašalinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui nurodė ištaisyti ieškinio trūkumus, nes tokios aplinkybės yra nustatinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems atskirojo skundo teiginiams.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

9. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovas siekia nuginčyti 2004 m. gruodžio 23 d. fiziniam asmeniui priklausančio turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas A. M. pardavė butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat ginčija vėliau sekusią šio buto dovanojimo sutartį bei prašo taikyti restituciją. Ieškovas nereiškia reikalavimų, susijusių su 2004 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria jis ginčo butą įsigijo iš D. S..

10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad „neaišku, kodėl butą įsigydamas ieškovas galėjo suprasti savo veiksmus, o po kelių mėnesių jau jį parduodamas negalėjo“. Pažymėtina, kad ieškovo būsena ginčijamo sandorio sudarymo metu bei kitos aplinkybės bus nustatinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau dėl jų teismas neturi teisės pasisakyti ieškinio priėmimo stadijoje. Be to, kaip minėta, ieškovas nesiekia nuginčyti sandorio, sudaryto 2004 m. rugpjūčio 30 d.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad „ieškovas turėtų paaiškinti aplinkybes dėl galimai dviprasmiškai vertinamos savo psichinės būklės sudarant sandorius“. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės taip pat bus nustatinėjamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dėl jų teismas neturi pasisakyti ieškinio priėmimo stadijoje. Sutiktina su ieškovu, kad į šį bei kitus klausimus jis galės atsakyti žodinio teismo posėdžio metu.

12. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Bylose, kurios nėra susijusios su viešo intereso gynimu, teismas negali įpareigoti ieškovo reikšti tam tikrus reikalavimus, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.

13. Ieškovas turi teisę reikšti tam tikrus reikalavimus savo nuožiūra. Šioje byloje ieškovas siekia nuginčyti ginčyti 2004 m. gruodžio 23 d. sutartį, tačiau tačiau 2004 m. rugpjūčio 30 d. sutarties jis neginčija.

14. CPK 179 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus.

15. Taigi, pagal šią teisės normą ieškovas turi teisę, bet neprivalo pateikti įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus. T. y. pirmos instancijos teismas galėjo ieškovui pasiūlyti pateikti įrodymus, susijusius su ginčo turto įsigijimo aplinkybėmis, o ne nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Dėl visoje proceso eigoje pateiktų įrodymų pakankamumo ar nepakankamumo teismas galės pasisakyti tik priimdamas sprendimą byloje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali nurodyti ieškovui, kokius įrodymus šis turi pateikti.

16. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo jis buvo pripažintas veiksniu. Šiame sprendime nurodoma, kad neveiksniu ieškovas buvo pripažintas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu. Pažymėtina, kad veiksniu teismas galėjo pripažinti tik tokį fizinį asmenį, kuris prieš tai buvo pripažintas neveiksniu. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sprendimo jis nėra išsisaugojęs. Kaip minėta, ieškovas neturi būti verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja, jog ieškovas pateiktų (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas ir su ja susijusią teismų praktiką, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. V. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.