Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2S-942-565/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2S-942-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12968-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Pareiškėjas
A. C.
Kreditorius
V. G.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Civilinė byla Nr. e2S-942-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12968-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.10.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Bublys, išieškotojas V. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas A. C. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 vykdymą iki šio skundo ir civilinių bylų Nr. e2-1223-864/2020, Nr. e2-2892-794/2020, Nr. eA2-6953-819/2020, išnagrinėjimo, nes nurodytuose teisiniuose procesuose priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią vykdomosiose bylose, ir iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo; uždrausti atlikti veiksmus (tolesnį vykdymą, iškeldinimą, perdavimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) iki šio skundo ir kitų skunde nurodytų ginčo bylų išnagrinėjimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020-04-19 gavo iš antstolio Andriaus Bublio 2020-04-09 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-42-3097, 2020-04-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-42-3095 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238. Su antstolio reikalavimais pareiškėjas nesutinka, kadangi jie nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas nurodo, kad tik išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar tolesni antstolio sprendimai ir priverstiniai vykdymai yra teisėti, todėl, siekiant išvengti galimų nuostolių, pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti skubiai tenkinamas, nes antstolis gali nurašyti ne tik pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir apskaičiuoti neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir priverstinai iškeldinti pareiškėją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie leistų teigti, jog antstolis Andrius Bublys neteisėtai ir nepagrįstai priėmė 2020-04-09 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-42-3097, 2020-04-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-42-3095 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238. Pareiškėjas neįrodė pirmos sąlygos taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, kad skundas yra tikėtinai pagrįstas. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus pažeisti pareiškėjo interesai.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį ir patenkinti jo skundo reikalavimus: sustabdyti vykdomųjų bylų (Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238) vykdymą iki civilinių bylų Nr. e2-1223-864/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00517-2018-9; Nr. e2-2892-794/2020, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00407-2020-0; Nr. eA2-6953-819/2020, teisminio proceso Nr. 2-68-3-30130-2015-1, išnagrinėjimo, nes tuose teisiniuose procesuose priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią vykdomosiose bylose, ir iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo uždrausti atlikti veiksmus (tolesnį vykdymą, iškeldinimą, perdavimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) iki šio skundo ir šios ir kitų skunde nurodytų bylų išnagrinėjimo; panaikinti procesinius dokumentus (nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2020-04-09 Nr. S-20-42-3097, vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2020-04-09 Nr. S-20-42-3095 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238) ir jų vykdymą, bei užbaigti vykdomąsias bylas; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą (2020-04-09 Nr. S-20-42-3095 vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238) kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atskirajame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1. pareiškėjas pateikė pakankamai pagrįstų įrodymų, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai priėmė procesinius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238, todėl buvo reali grėsmė būsimam teismo sprendimo neįvykdymui. Egzistuojant pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, buvo pagrindas plačiau pasisakyti ir dėl kitos sąlygos egzistavimo, tačiau teismas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos iš viso nepasisakė. Teismas turėjo pasisakyti dėl visų pareiškėjo pateiktų motyvų ir argumentų, turėjo įvertinti visas esmines aplinkybes (jų visumą), turėjo išspręsti visus pareiškėjo prašymus;

5.2. pareiškėjas nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, kadangi, nesustabdžius vykdomųjų bylų, nebus išvengta nuostolių, nes antstolis galės priverstinai nurašyti ne tik pinigines lėšas iš pareiškėjo sąskaitų ir apskaičiuoti neteisėtas vykdymo išlaidas, bet ir dar jį priverstinai iškeldinti. Pareiškėjas pateikė visus antstolio veiklos teisėtumo pažeidimus ir civilinio proceso teisės normų ir nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (išieškojimo vykdymo normų) nesilaikymus, todėl teismas turėjo pagrįstai nustatyti, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

5.3. pareiškėjas negalėjo įvykdyti antstolio reikalavimų, kadangi pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje buvo patvirtintas 2020 m. vasario 28 d., dėl pandemijos šalyje nuo vasario 26 d. buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o kovo 16 d. buvo įvestas karantinas, kuris vėliau buvo pratęstas iki vasaros pradžios, todėl antstolis dar 2020-03-16 turėjo sustabdyti visų vykdomųjų bylų vykdymą. Pareiškėjas pateikė ir naujas esmines aplinkybes apie nepaprastąją padėtį, pandemiją ir karantiną šalyje bei pareiškėjo priskyrimą didelės ligos pavojaus rizikos grupei (dėl jo rajone užfiksuoto naujo viruso ligos atvejo), kurios turėjo tiesioginę teisinę įtaką nagrinėjamam skundo prašymui, todėl buvo pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas buvo priskirtinas didelės ligos pavojaus rizikos grupei ir, atitinkamai, turėjo saugotis naujo viruso bei negalėjo išsikelti arba vykti tartis su antstoliu dėl tariamos jo skolos sumokėjimo, todėl turėjo būti užtikrintos pareiškėjo gyvybiškai svarbios teisės į gyvenamosios vietos ir pakankamų pajamų turėjimą, todėl apeliacinis teismas turi pareigą sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, nes pirmos instancijos teismas to nepadarė.

Atsiliepimas

6. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo (skolininko) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugą skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu bei realų dėl šio skundo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. CPK 510 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tai yra teismas vykdymo veiksmus gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės.

11. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese, vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, atmesdamas apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tai yra sprendė, jog pareiškėjo skundas yra tikėtinai nepagrįstas.

13. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog pateikė pakankamai pagrįstų įrodymų, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai priėmė procesinius dokumentus vykdomojoje byloje, todėl buvo visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015).

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-15076-816/2018 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams A. C. ir J. C. dėl iškeldinimo, 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: nusprendė iškeldinti atsakovus A. C. ir J. C. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų A. C. ir J. C. lygiomis dalimis ieškovui V. G. 950 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-143-425/2020, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16. Pažymėtina, jog laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismui galutinai išsprendus ginčą, teismo sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, kaip ir neturėtų būti siekiama išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, nes tik taip užtikrinamas teisinių santykių stabilumas.

17. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-17519-592/2020 duomenų matyti, jog antstolis Andrius Bublys vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0042/20/00238 ir Nr. 0042/20/00237 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 dėl A. C. iškeldinimo iš V. G. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0042/20/00237) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-15076-816/2018 dėl 475 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. C. išieškotojo V. G. naudai (vykdomoji byla Nr. 0042/20/00238).

18. Atskirajame skunde nurodoma, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nemotyvuota, nes joje nepateikti pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su antrąja laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga. Minėta, jog laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką). Teismo pareiga motyvuoti priimamą procesinį sprendimą negali būti suprantama kaip teismo pareiga pasisakyti ir aptarti kiekvieną šalies reikalavimų ar atsikirtimų į juos argumentą arba įrodymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų buvimą, preliminaraus vertinimo metodu analizavo pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų dalyką, pagrindą. Nutarties motyvai yra pakankamai įsitikinti, kodėl teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju atmetė, todėl atskirojo skundo argumentai dėl nepakankamo skundžiamos nutarties motyvavimo atmestini kaip nepagrįsti.

19. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2020 m. gegužės 6 d. skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su 2020 m. balandžio 9 d. antstolio patvarkymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-42-3097 bei 2020 m. balandžio 9 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-42-3095, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/00238. Pareiškėjas prašo sustabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0042/20/00237 ir Nr. 0042/20/00238 vykdymą iki šio skundo ir civilinių bylų Nr. e2-1223-864/2020, Nr. e2-2892-794/2020, Nr. eA2-6953-819/2020 išnagrinėjimo, nes nurodytuose teisiniuose procesuose priimti procesiniai sprendimai gali turėti esminę prejudicinę galią vykdomosiose bylose, ir iki nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino atšaukimo; uždrausti atlikti veiksmus (tolesnį vykdymą, iškeldinimą, perdavimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ginčo turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sustabdyti visus priverstinio vykdymo veiksmus (iškeldinimo, turto perdavimo) iki šio skundo ir kitų skunde nurodytų ginčo bylų išnagrinėjimo.

20. Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nurodo daug faktinių ir kitokių aplinkybių, kurios iš esmės nėra susijusios su konkretaus antstolio konkrečiais veiksmais ir / ar jų teisėtumu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog pareiškėjas teikia pakartotinius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, remdamasis tais pačiais pagrindais, tačiau savo pozicijos nepagrindžia. Šioje byloje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo reikia atsižvelgti į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius, kol yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai dėl kitų civilinių bylų nagrinėjimo rezultatų svarbos šiai bylai yra nepagrįsti. Kadangi teismo sprendimas, kurio pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra vykdomi prašomose sustabdyti vykdomosiose bylose, yra įsiteisėjęs, jis privalomas vykdyti. Pareiškėjo nurodytos civilinės bylos Nr. e2-1223-864/2020, Nr. e2-2892-794/2020, Nr. eA2-6953-819/2020 nėra susijusios su vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/00238 ir Nr. 0042/20/00237 vykdomų vykdomųjų raštų teisėtumu, todėl nurodytų bylų nagrinėjimas nesudaro pagrindo stabdyti vykdomąsias bylas.

21. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais ir neturi nepagrįstai varžyti kitos šalies, o juo labiau byloje nedalyvaujančių asmenų teisių, laikinosios apsaugos priemonės neturi vienai šaliai suteikti nepagrįsto pranašumo prieš kitą šalį. Vien pareiškėjo nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat neįrodė grėsmės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo dėl pareiškėjo skundo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-20-42-3095. Konkrečiu atveju, pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, t. y. visų vykdymo veiksmų sustabdymas, pažeistų vykdymo proceso šalių interesų balansą. Be to, pagal CPK 611 straipsnio 2 dalį skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Apelianto argumentai, kad dėl COVID-19 pandemijos jis negali įvykdyti antstolio reikalavimų ir išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra nesusiję su nagrinėjamoje byloje pateikto skundo dalyku. Neatsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog sprendimas iškeldinti pareiškėją iš buto buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 18 d., šis sprendimas apeliacinės instancijos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasiruošti sprendimo įvykdymui, be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai šiuo atveju priimti dar iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo.

23. Pareiškėjas taip pat teigia, kad vykdomąsias bylas privalu stabdyti dėl šalyje paskelbto karantino. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas, kuris buvo pratęstas iki 2020 m. birželio 16 d., tačiau vykdymo procesai nėra sustabdyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju nustatyta, kad antstoliai atlieka vykdymo veiksmus. Šiame įsakyme nurodyta, kad tais atvejais, kai priverstinio vykdymo veiksmui atlikti būtinas tiesioginis antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų asmenų dalyvavimas (pavyzdžiui, vykdant vykdomuosius dokumentus dėl priverstinio iškeldinimo ar įkeldinimo ir panašiai), antstoliai turi imtis visų galimų atsargumo priemonių, susijusių su viruso COVID-19 plitimo grėsmės prevencija, laikytis visų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų kompetentingų valstybės institucijų rekomendacijų dėl aplinkos valymo, vėdinimo ir dezinfekavimo, dėl higienos reikalavimų (rankoms) laikymosi ir kita, o kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad atliekant priverstinio vykdymo veiksmą bus apsaugota antstolio, antstolio padėjėjo, vykdymo proceso šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų sveikata ir užkirstas kelias plisti virusui COVID-19, motyvuotu antstolio patvarkymu priverstinio vykdymo veiksmo atlikimą atidėti. Nagrinėjamu atveju dėl paskelbto karantino antstolis pagrindo stabdyti vykdomųjų bylų neturėjo.

24. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė