Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-983-538/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-10
Bylos Nr.: e2A-983-538/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: K. S., K. A., S. V., V. J., G. J., V. M. T., B. M., uždarosios akcinės bendrovės „Artali“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Emlita“, Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: akcinei bendrovei SEB bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „S. J. architektūros studija“

Civilinė byla Nr.e2A-983-538/2019Teisminio proceso Nr. 2-63-3-00141-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.13; 3.3.1.18.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų K. S., K. A., S. V., V. J., G. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. S., K. A., V. M. T., S. V., V. J., G. J., B. M. (B. M.), uždarosios akcinės bendrovės „Artali“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Emlita“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „S. J. architektūros studija“ dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 25 d. leidimo statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir statybos padarinių pašalinimo bei 2017 m. lapkričio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 25 d. statybos leidimą statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Emlita“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, tvirtinimą ir registraciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jie yra savininkai ir/arba bendraturčiai žemės sklypų ir pastatų, esančių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynystėje. Šalia jiems priklausančių žemės sklypų yra vykdomi statybos darbai. Statybos darbams šiame kaimyniniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise UAB „Emlita“, vykdyti yra išduotas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 25 d. leidimas statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas). Ieškovai teigė, kad pagal išduotą Statybos leidimą vykdomos statybos pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teises, be to, pats Statybos leidimas išduotas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl jie prašo panaikinti Statybos leidimą. Ieškovai Statybos leidimo neteisėtumą patvirtinančiomis aplinkybėmis nurodo tai, jog projektuotojo UAB „S. J. architektūros studija“ parengto statybos projekto „Dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai pažeidžia esminius detaliuoju planu nustatytus reikalavimus, specialiuosius reikalavimus ir teisės aktų reikalavimus, nes pagal detaliuoju planu ir specialiaisiais reikalavimais nustatytus imperatyvius reikalavimus statyba žemės sklype leidžiama tik laikantis visų nustatytų apsaugos zonų ir minimalių atstumų, statiniai turi būti statomi atskirai, negali būti blokuojami, be to, neturi viršyti 8,5 m aukščio ir būti ne daugiau nei dviejų aukštų. Teigė, kad pagal Statybos leidimą leidžiama pastatyti du dviaukščius pastatus, kurių kiekviename būtų po du butus ir, kurių bendras plotas sudarys 405,14 m2, statinių stogai turi būti dvišlaičiai, žemės sklypai, kuriuose numatoma statyba, privalo būti naudojami pagal jiems nustatytą naudojimo būdą, ir bet kuriuo atveju vykdomos statybos bei joms vykdyti išduotas Statybos leidimas turi neprieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, taip pat ir Palangos miesto bendrajam bei specialiajam planui. Ieškovai, remdamiesi ekspertinio tyrimo, kurį atliko ekspertas G. T., išvadomis, teigė, kad Statybos leidimu yra pažeidžiami esminiai reikalavimai statiniams: 1) pastatai atitinka daugiabučio namo (trijų ir daugiau butų gyvenamojo namo) kriterijus; 2) pastatai yra ne dviejų aukštų, o trijų aukštų; 3) stogas yra plokščias, o ne dvišlaitis, ir jei stogas atitiktų reikalavimus, t. y. būtų suprojektuotas dvišlaitis, tuomet pastatai pažeistų maksimalaus aukščio ribojimus; 4) įvažiavimas yra 3 metrų pločio, kai galimas minimalus yra 3,5 m, be to, pažeidžiami minimalūs atstumai, kurie turi būti išlaikyti iki sodinamų medžių; 5) numatyta statyti įvažiavimą žemės sklype, kuris gali būti naudojamas tik bendram viešam naudojimui (botanikos ir zoologijos, sodai, kapinės, urbanizuotų teritorijų viešosios erdvės; 6) pats Detalusis planas neatitinka Palangos miesto bendrojo plano, nes gyvenamųjų namų statyba žemės sklype iš vis negalima. Šie pažeidimai laikytini esminiais statybos reikalavimų pažeidimais, kurių pagrindu yra būtina panaikinti Statybos leidimą. Ieškovai pateiktu papildomu pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, prašė panaikinti statybų darbų užbaigimo deklaraciją teigdami, kad ji yra neteisėta, nes ja deklaruojamas neteisėtų statybos projekto ir pagal jį išduoto Statybos leidimo sprendinių realizavimas. Nurodė, kad nebuvo atliktas Statybos leidimo teisėtumo patikrinimas, kaip numatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

3.1. Termino kreiptis į teismą skaičiavimo pradžia yra 2016 m. vasario 10 d., kada Palangos miesto savivaldybė ieškovui K. S. pateikė ginčo statybos leidimą. Ieškovų teiginiai bei rašytiniai įrodymai apie sužinojimo faktą byloje nėra paneigti, todėl konstatuotina, kad ieškovai, 2016 m. kovo 10 d. pareiškę skundą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus procedūrinio termino.

3.2. Tiek teismo paskirtas ekspertas A. S., tiek atsakovės UAB „Emlita“ į bylą pateikti ekspertiniai tyrimai bei jose esančios išvados, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės UAB „Emlita“ suprojektuoti ir pastatyti 2 ginčo pastatai yra dvibučiai gyvenamieji pastatai.

3.3. Teismo vertinimu, dėl S. J. suprojektuotų ginčo pastatų išsakyta nuomonė, paremta tik architektų įžvalgomis, nėra pagrįsta visais objektyviais duomenimis (faktais), taip pat ir teisės aktų normomis, ir, priešingai, nei teigia ieškovai, savaime neįrodo, kad šiuo atveju buvo iš esmės suprojektuoti UAB „Emlita“ priklausantys daugiabučiai gyvenamieji pastatai.

3.4. Eksperto išvada turi reikšmingą įrodomąją galią, lyginant su kitais įrodymais, teismas neturi pagrindo netikėti teismo paskirto eksperto išvadomis, todėl ieškovų argumentai, kad suprojektuoti ir jau pastatyti ginčo pastatai yra trijų aukštų, o statinių stogai neatitinka dvišlaičių stogų reikalavimų, atmetami kaip nepagrįsti.

3.5. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad statybos projekto sprendinys, susijęs su metalo konstrukcijomis, neatitinka Specialiųjų architektūros reikalavimų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nes metalinės sijos tarp pastatų yra tik atsikišę pastatų elementai, kurie neturi jokios funkcinės paskirties, į pastatų antžeminės dalies tūrį neįskaičiuojami ir šiuo konkrečiu atveju išpildo tik architektūrinį dizainą.

3.6. Ekspertas G. T. ekspertinio tyrimo metu, atlikęs želdinių ploto paskaičiavimus, ir padarydamas išvadą dėl per mažo projekte nurodyto želdynų ploto, neįtraukė į skaičiuojamą apželdinimo plotą, želdynų, esančių greta vandens telkinio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ploto, todėl, teismo vertinimu, jo išvada yra klaidinga.

3.7. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos projekte numatytas 120,5 m2 mažesnis apželdinamas sklypo plotas, t. y. 33 procentai vietoje 40 procentų, nes jie yra nepagrįsti.

3.8. Byloje esančios ginčo pastatų fotofiksacijos leidžia daryti išvadą, kad pastatyti ginčo pastatai yra šiuolaikiški, modernūs, išsiskiriantys išskirtiniu architektūrinio dizaino stiliumi, tačiau vien tik ieškovų skirtingas, nei atsakovų, architektūros grožio bei pastatų derėjimo prie kraštovaizdžio subjektyvus suvokimas, nepasitenkinimas atsakovės UAB „Emlita“ suprojektuotų ir pastatytų pastatų rezultatais ar architektūriniais sprendimais, negali būti pagrindas išvadai, jog suprojektuoti pastatai neatitinka esminių architektūros reikalavimų kraštovaizdžiui.

3.9. Kadangi ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas 2015 m. lapkričio 25 d., todėl tuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, priešingai, nei teigia ieškovai, nedraudė sodybinio užstatymo sklypuose planuoti daugiau nei vieną gyvenamosios paskirties pastatą, kas reiškia, kad statybos techninis projektas neprieštarauja 2014 m. Detaliajam planui, juolab ir 2016 m. Detaliajam planui, kuriame buvo numatytas laisvo tipo užstatymas, nes ir šio užstatymo tipo sklype nedraudžiama planuoti daugiau, nei vieną gyvenamąjį pastatą. Atsižvelgiant į tai, ieškovų argumentai dėl projekte numatyto užstatymo tipo pažeidimo yra taip pat nepagrįsti.

3.10. Atstumo reikalavimai nuo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), sklypo ribos yra išlaikyti, atstumas yra nors ir nežymiai, bet didesnis ir atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu numatytus reikalavimus.

3.11. Atstumo nuo ginčo pastatų iki vandens telkinio reikalavimai, numatyti 2016 m. Detaliajame plane (5 metrai), taip pat nepažeisti.

3.12. Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, tuo pačiu ir Bendrojo plano sprendiniams, todėl ieškovų argumentai, kad Statybos leidimas pagal tuo metu galiojantį 2014 m. Detalųjį planą negalėjo būti išduotas, nes gyvenamųjų namų statyba šioje teritorijoje negalima, yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

3.13. Ieškovai nors ir nurodė aplinkybes, pažeidžiančias jų teises, tačiau jų neįrodinėjo, nenurodė, kokius konkrečius neigiamus padarinius jiems ar jų nuosavybei sukelia jų nurodomi pažeidimai.

3.14. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo parengto techninio statybos projekto sprendinius, įvertino juos pagal teisės aktų reikalavimus, konstatavo parengto projekto atitikimą visiems reikalavimams, ir pažeidimų nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, ginčydami statybos leidžiančio dokumento teisėtumą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog jų teisės buvo pažeistos ir teismas nenustatė nei ieškovų viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami patikslinto ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nei ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

3.15. Teismui konstatavus, kad atsakovės UAB „Emlita“ nuosavybės teise priklausantys pastatai pastatyti nepažeidžiant esminių architektūros ir Specialiųjų architektūros sprendinių, nenustačius, jog yra padarytas koks nors imperatyvių normų pažeidimas, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo ir panaikinti atsakovės UAB „Emlita“ pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą.

3.16. Ginčo sklype suprojektuoti ir jau pastatyti ne daugiabučiai, bet du gyvenamieji pastatai, kuriuose yra po du butus, todėl taikyti civilinėje byloje Nr. e2A-398-516/2017 suformuotą teismų praktiką nėra pagrindo, nes visiškai skiriasi bylos faktinės aplinkybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Ieškovai K. S. K. A., S. V., V. J., G. J. (toliau – apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti: panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015m lapkričio 25 d. leidimą statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę UAB „Emlita“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, tvirtinimą ir registraciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad suprojektuoti ir pastatyti du dvibučiai pastatai.

4.2. Teismo ekspertizės aktas nelaikytinas įrodymu šioje byloje.

4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė , kad statyba galima pagal miesto bendrąjį planą.

4.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pastatai atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus (SAR) ir teritorijų planavimo dokumentus, nes pastatai nedera prie kraštovaizdžio, pastatų tūriai blokuojami, pastatai yra trijų aukštų, dvišlaičių stogų reikalavimas neišlaikomas, žemės sklype neišlaikytas priklausomųjų želdynų procentas, pažeidžiami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, pradiniu projektu įvažiavimo plotis suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, skundžiamo sprendimo argumentai dėl statybos leidimo teisėtumo deklaratyvūs.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo.

4.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė jų teisių pažeidimo.

4.7. Pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl teisės reikšti ieškinio reikalavimus yra apspręstas kasacinio teismo 2018-08-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, kurioje pateikiami išaiškinimai dėl kaimynų teisės ginčyti statybos leidimą, tačiau nėra pagrindo vadovautis šia nutartimi nagrinėjamoje byloje, kadangi ši nutartis niekaip nekeičia nuosekliai plėtotos praktikos ankstesnėse bylose ir neturi precedentinės reikšmės.

4.8. Teismo sprendime nors ir pakankamai detaliai, tačiau nepagrįstai spręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Emlita“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė teismo paskirto eksperto išvados nepagrįstumo, jos trūkumų ar prieštaravimo ją vertinant kitų įrodymų visumoje, kas reiškia, jog jau šiuo aspektu teismo eksperto A. S. ekspertizės išvada turi didesnę įrodomąją reikšmę prieš apeliantų nurodomą G. T. ekspertinį tyrimą.

5.2. Apeliacinio skundo argumentai tiek dėl statytojo siekio statyti daugiabučius namus ir fakto, kad tokie namai buvo statomi, tiek dėl pastatų neatitikimo esminiams architektūros reikalavimams yra paneigti byloje esančiais įrodymais.

5.3. Tiek teritorijos planavimo dokumentai, tiek ir Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 18 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantys, nenuginčyti ir nepanaikinti, kas reiškia, kad ginčo objektų žemės sklypo Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, tuo pačiu ir Bendrojo plano sprendiniams ir gyvenamųjų namų statyba šioje teritorijoje galima.

5.4. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ tik dar kartą patvirtino, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 25 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują pastatą ir tokiu būdu išsakė savo poziciją dėl gauto projekto, t. y. jį suderino ir jam pritarė.

5.5. Vien tik ieškovų skirtingas, nei atsakovų, architektūros grožio bei pastatų derėjimo prie kraštovaizdžio subjektyvus suvokimas, nepasitenkinimas atsakovės suprojektuotų ir pastatytų pastatų rezultatais ar architektūriniais sprendimais, nesant daugiau byloje jokių apeliantų argumentus patvirtinančių įrodymų, negali būti pagrindas išvadai, jog suprojektuoti pastatai neatitinka esminių architektūros reikalavimų kraštovaizdžiui.

5.6. Išvadas dėl dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), tūrių sublokavimo, pateikė ir ekspertinį tyrimą atlikęs nepriklausomas ekspertas S. M., kuris savo išvadoje nurodė, kad nustatant pastatų tūrį nėra įtraukiamos konstrukcijos, išsikišančios iš išorinių atitvarų (konsolės, antenos, kaminai ir pan.) išsikišančios architektūrinės dalies, todėl tarp pastatų esančios iš sienų išsikišančios sijos, kurios nėra betarpiškai sujungtos, prišlietos vien prie kitos, nėra tūriniai elementai, nėra pastatų tūrių dalis, dėl ko ginčo pastatų tūriai nėra sublokuoti, suprojektuoti pastatai atitinka Specialiųjų architektūrinių reikalavimų 4.1 punktą ir reikalavimus dėl pastatų tūrių neblokavimo.

5.7. Ekspertas S. M. atliktame ekspertizės akte Nr. 16-35 pasisakė ir patvirtino, kad projekte suprojektuoti yra dvišlaičiai stogai, teismo eksperto išvada yra patikimesnė ir turi didesnę įrodomąją reikšmę, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas tokios išvados nepatikimumas, o ją patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

5.8. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ekspertas G. T. ekspertinio tyrimo metu į skaičiuojamą apželdinimo plotą neįtraukė želdynų, esančių greta vandens ploto, todėl G. T. paskaičiavimas yra klaidingas.

Šalies argumentai

5.9. Apeliantų teiginiai yra paneigiami ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, t.y. Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų 31 punktu.

5.10. Nors apeliantai kvestionuoja teismo išvadą dėl atstumų iki sklypo ribos, neva jie tokių argumentų ieškinyje nekėlė, tačiau tame pačiame apeliacinio skundo 74 punkte nurodo, kad ieškovai įrodinėjo, jog neišlaikyti atstumų reikalavimai iki sklypo, todėl teismas pagrįstai analizavo ir vertino atstumų reikalavimus pagal teisinį reglamentavimą ir nenustatė jokių neatitikimų.

5.11. Nenustačius jokių procedūrinių ir teisės aktų reikalavimų pažeidimų dėl deklaracijos surašymo, tvirtinimo, įregistravimo, o taip pat teismui konstatavus, kad ginčo pastatai pastatyti nepažeidžiant esminių architektūros ir Specialiųjų architektūros sprendinių, nėra pagrindo panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą.

5.12. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų nurodytos aplinkybės apie, jų nuomone, atsakovės galimos veiklos prognozes, būsimą įtaką ieškovų teisėms ir pan., nepagrįstos.

5.13. Apeliaciniame skunde ieškovai kelia naują reikalavimą, t. y. reikalavimą dėl statinių griovimo tenkinti iš dalies ir leisti UAB “Emlita“ per 6 mėnesių terminą pertvarkyti statinių projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pertvarkyti statinius.

5.14. UAB „Emlita“ išlaidos advokatui G. G. yra pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų normų, susijusios su bylą, todėl apelianto kritika joms yra nepagrįsta.

5.15. Apeliantų teiginiai, kad S. M. ir V. Š. sumokėti pinigai negali būti priteisti, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

6. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Apeliantai neįrodinėja kuo kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiamos jų teisės, todėl neturi teisės reikšti tokių abstraktaus pobūdžio reikalavimų.

6.2. Apeliantai ne tik nenurodo, kuo kiekvienos konkrečios pozicijos atžvilgiu yra pažeistos jų teisės, bet netgi ieškinio padavimo metu ieškovai, reikšdami pretenzijas, nebuvo kaimyninio sklypo savininkai.

6.3. Apeliantai neginčija pagrindinių 2 dvibučių pastatų parametrų: pastato aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas, todėl pastatai ir šie parametrai negali būti keičiami.

6.4. Ieškovų netenkina apželdinimas, stogo nuolydis, architektūra, vidinis patalpų išplanavimas, todėl prašymas griauti pastatytus namus neatitinka protingumo reikalavimų.

6.5. Apeliantai nenurodė, kad kuris nors STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ punktas būtų pažeistas.

6.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi oficialiai byloje paskirtos teismo ekspertizės išvadomis.

6.7. Visose atliktose ekspertizėse nurodyta, kad pastatyti būtent du dvibučiai namai ir jie atitinka visus teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

6.8. Apeliantai klaidina teismą teigdami, kad pagal Teritorijų planavimo normų (TAR, 2014-01-08, Nr. 2014-00091) 31 p. sodybiniame užstatyme galėjo būti statomas tik vienas dvibutis namas. Statybos leidimas išduotas 2015 m. lapkričio 25 d., o apeliantai cituoja Teritorijų planavimo normų 31 p. redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1d.

6.9. Apeliantai nenurodo jokių esminių procedūrinių pažeidimų, dėl ko statytojui reikėtų griauti savo sklype pasistatytus 2 dvibučius namus.

6.10. Detaliųjų planų apeliantai neginčijo ir neginčija, todėl detaliesiems planams yra taikoma teisėtumo prezumpcija.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo UAB „S. J. architektūros studija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad su ieškovų apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir prašo, kad teismas juos atmestų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą, teisėtą ir įrodymais pagrįstą išvadą, kad suprojektuoti ir pastatyti du dvibučiai pastatai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Atsakovei UAB „Emlita“ nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus , (duomenys neskelbtini) ir nuo 2015 m. lapkričio 18 d. - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvę (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)); pakeitus teritorijos naudojimo būdą iš bendrojo naudojimo teritorijos į gyvenamąją teritoriją vienbučių ir dvibučių pastatų statybai, minėti žemės sklypai buvo sujungti, suformuojant naują sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)). Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas), pagal kurį žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), patenka į indeksu P4 pažymėtos teritorijos funkcinę zoną. 2013 m. birželio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane, pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ Nr. T2-183 patvirtintas (duomenys neskelbtini) teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane, pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės-urbanistinės ir inžinerinės plėtros specialųjį planą (toliau – Specialusis planas), kuriame konkretizuojami bendrojo plano sprendiniai. 2014 m. lapkričio 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. T2-386 patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – 2014 m. Detalusis planas); nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas pagal detaliojo plano sprendinius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1); pripažintas netekusiu galios Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktas, kiek tai susiję su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte nurodyta, kad minėta teritorija, nekeičiant pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties, turi būti naudojama gyvenamos teritorijos vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai G1, numatant gyvenamojo pastato statybą su priklausiniais. Palangos miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjos pavaduotojas, atliekantis vedėjo funkcijas pastato statybai, 2015 m. balandžio 28 d. patvirtino Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. 89 (toliau – Specialieji architektūros reikalavimai) pastatų - dviejų dvibučių gyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybai, kuriuose numatyta, kad statytoja UAB „Emlita“, rengdama statybos projektą ir statydama pastatus, privalo vadovautis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-386, sprendiniais. 2015 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Emlita“ išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį pagal projektuotojo UAB „S. J. architektūros studija“ parengtą statinio projektą: dviejų dvibučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas 2015 m., kurio vadovas S. J., statybos vietoje – žemės sklypo (ų) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo leidimu statytojui leidžiama statyti naujus gyvenamosios paskirties statinius - dviejų butų pastatus, elektros tinklus (inžinerinius tinklus), nuotekų šalinimo tinklus, vandentiekio tinklus; leidžiamų statyti naujų pastatų rodikliai: pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji dviejų butų, pastatų skaičius – du, butų skaičius – keturi, bendrasis plotas – 405,14 m2, naudingasis plotas – 405,14 m2, tūris – 1708 m3. 2016 m. gegužės 31 d. 2016 m. liepos 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , detaliojo plano patvirtinimo“ Nr. A1-898, patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas, taip pat nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas pagal detaliojo plano sprendinius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1); nustatyta, kad žemės sklypo ribos ir plotai gali būti tikslinami, atlikus geodezinius matavimus; pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sprendiniai, nustatyti Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-386 patvirtintu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu. 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. gegužės 24 d., vykdant statybas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojai UAB „Emlita“ išdavė pažymas, kuriose nurodyta, kad naujai statomų dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų statyba, adresu (duomenys neskelbtini), vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. 2017 m. balandžio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl adresų ir numerių suteikimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. A1-433“ suteikė adresus žemės sklypams ir planuojamiems statyti statiniams, taip pat numerius butams, t. y. (duomenys neskelbtini) , suteikiami adresai – (duomenys neskelbtini), butai Nr. 1 ir Nr. 2, (duomenys neskelbtini) butai Nr. 1 ir butas Nr. 2. 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „Emlita“ užpildė deklaracijas apie dvibučių dviejų gyvenamųjų pastatų, statybų, (duomenys neskelbtini), užbaigimą, kai atlikta statinių ekspertizė, ir 2017 m. lapkričio 23 d. šiuos pastatus, kurių baigtumas – 100 procentų, įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. 2018 m. spalio 15 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ į UAB „Emlita“ paklausimą „Ar statybos projektas atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus dėl architektūros derėjimo prie gretimų sklypų užstatymo, santykio su aplinka ir kraštovaizdžiu?“ nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 25 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują pastatą ir tokiu būdu išsakė savo poziciją dėl gauto projekto, t. y. jį suderino ir jam pritarė.

11. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 25 d. statybos leidimą statyti naujus statinius, įpareigoti atsakovę UAB „Emlita“ per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , statomą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir panaikinti ir 2017 m. lapkričio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, tvirtinimą ir registraciją.

12. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovai, ginčydami statybos leidžiančio dokumento teisėtumą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog jų teisės buvo pažeistos ir teismas nenustatė nei ieškovų viešosios teisės pažeidimų, kuriais buvo grindžiami patikslinto ieškinio reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nei ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminiams skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams.

14. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, kurioje pateikiami išaiškinimai dėl kaimynų teisės ginčyti statybos leidimą, nes ši nutartis nekeičia nuosekliai plėtotos praktikos ankstesnėse bylose ir neturi precedentinės reikšmės. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

15. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Vienodos teismų praktikos formavimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad konstitucinė teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai, t. y. analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat.

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 konstatuota, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

18. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nagrinėjamu klausimu naujausia kasacinio teismo praktika, tai yra, nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, kurioje pateikiami išaiškinimai dėl fizinių asmenų teisės ginčyti statybos leidimą.

19. CK 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, t. y. statinio statymo savavališkai arba pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, turi teisę kreiptis į teismą.

20. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. BUAB „Bajorkiemis“, bylos Nr. 3K-3-89/2013; 2014 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-436/2014; kt.).

21. Privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tik tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Privatus subjektas gali ginti savo pažeistas teises, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Taigi ieškovai, siekdami įrodyti, kad dėl išduoto statybos leidimo statyti statinius galėjo būti pažeistos jų teisės ir interesai, turėjo pagrįsti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kokius konkrečiai neigiamus padarinius ieškovams sukelia jų nurodomi pažeidimai.

23. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad suprojektuoti ir pastatyti du dvibučiai pastatai. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

24. Kaip byloje nustatyta, ekspertas A. S. patvirtino, jog suprojektuoti ir jau pastatyti pastatai visiškai atitinka dvibučiams gyvenamiesiems pastatams keliamus reikalavimus, o norint juos perstatyti į daugiabučius, statytojas turėtų atlikti didelius kapitalinio remonto darbus, parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti naują statybos leidimą. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir kiti ekspertai: UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro“ nepriklausomas ekspertas S. M., kuris, įvertinęs statybos techninio darbo projekto „A“ laidą, Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodė, kad suprojektuoti ginčo pastatai atitinka dvibučiams gyvenamiesiems pastatams keliamus reikalavimus ir jie gali būti naudojami kaip dvibučiai pastatai, todėl suprojektuotų pastatų paskirtis yra dvibučiai gyvenamieji pastatai. Atsakovė UAB „Emlita“ taip pat pateikė ir nepriklausomo Lietuvos Respublikos eksperto V. Š. ekspertinį tyrimą ir 2017 m. liepos 14 d. statinio ekspertizės aktą Nr. 108 J. Nepriklausomas ekspertas V. Š., atlikęs situacijos vietoje ir dokumentacijos vertinimą, fotofiksaciją, pateikė išvadą, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dvibutis, gyvenamasis pastatas, atitinkantis projektą ir yra dviejų aukštų su pastogėje įrenginėjamomis patalpomis (mansardoje); yra gyvenamosios paskirties dviejų butų, kurių plotai (72,66 m2 ir 126,73 m2), namas skirtas gyventi dviems šeimoms bei įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“; pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra dvibutis, gyvenamasis pastatas, atitinkantis projektą ir yra dviejų aukštų su pastogėje įrenginėjamomis patalpomis (mansardoje); yra gyvenamosios paskirties dviejų butų, kurių plotai (70,52 m2 ir 121,88 m2), namas skirtas gyventi dviems šeimoms bei įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“. Be to, 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. gegužės 24 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos UAB „Emlita“ išdavė pažymas, iš kurių matyti, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, nenustatęs nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, patvirtino, jog statytojas UAB „Emlita“ vykdo statybą pagal statinio projekto sprendinius ir nenukrypo nuo jų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek teismo paskirtas ekspertas A. S., tiek atsakovės UAB „Emlita“ į bylą pateikti ekspertiniai tyrimai bei jose esančios išvados, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės UAB „Emlita“ suprojektuoti ir šiuo metu jau pastatyti ginčo pastatai yra dvibučiai gyvenamieji pastatai. Pažymėtina, kad ieškovų pateiktas eksperto G. T. ekspertinis tyrimas patvirtina, kad ginčo pastatai yra dvibučiai gyvenamieji pastatai, ir tik atlikus pertvarkymus, yra galimybė suformuoti daugiabučius gyvenamuosius pastatus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Emlita“ ketintų pertvarkyti ginčo pastatus į daugiabučius gyvenamuosius pastatus.

25. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog statyba galima pagal miesto Bendrąjį planą, nes ginčo objektų statyba šioje teritorijoje negalima. Šie argumentai atmestini.

26. Kaip byloje nustatyta, pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtintą Palangos miesto Bendrąjį planą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į indeksu P4 pažymėtos teritorijos funkcinę zoną. 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino (duomenys neskelbtini), Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip P4 kvartalas, architektūrinės – urbanistinės ir inžinerinės plėtros Specialųjį planą. Šio Specialiojo plano aiškinamojo rašto 4.1 dalyje „Teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentai“ numatyta, kad visi privalomieji reikalavimai planuojami teritorijai yra pateikti Specialiojo plano sprendinių brėžinyje. Siūlomi sprendiniai neprieštarauja, tik patikslina ir detalizuoja Palangos miesto bendrojo plano sprendinius P4 kvartale: užtikrina darnų teritorijos erdvinį bei funkcinį vystymąsi, efektyvų esamų neužstatytų teritorijų įsisavinimą. Visame P4 kvartale nuspręsta statyti, rekonstruoti ir remontuoti statinius, planuoti teritorijas, laikantis Statybos įstatymo. Specialiojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pagrindiniai reikalavimai – galimi žemės naudojimo būdai (pobūdžiai) G/G1(vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), statinio aukštis nuo žemės paviršiaus – 8,5 m, užstatymo tankumas – 0,15, užstatymo intensyvumas 0,35, užstatymo tipas – laisvo planavimo užstatymas, statinių aukštų skaičius – iki 2 aukštų su mansarda, teritorija – gyvenamoji. Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Specialųjį planą ir šio plano sprendiniai pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas yra privalomi planuojamai veiklai. Specialusis planas yra galiojantis pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažįstamas Bendrojo plano sudedamąja dalimi, tai reiškia, jog ginčo objektų teritorijoje dvibučių gyvenamųjų namų statyba leistina. 2014 m. lapkričio 27 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-386 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, o Palangos miesto administracijos direktorius 2016-07-18 įsakymu Nr. A1-898 patvirtino ginčo objektų teritorijos žemės sklypo detalųjį planą, nustatydami žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, teritorijos naudojimo tipą – mišri gyvenamoji bei kitus rodiklius, atitinkančius Specialiajam planui. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-05-18 raštu Nr. (8.6)-D3-Kol-8562-1437 taip pat patvirtino, jog ginčo pastatų žemės sklypas patenka į gyvenamąją teritoriją, o patvirtinto detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja nei aukštesnio lygio teritorijos planavimo dokumentams, nei teisės aktų reikalavimams. Specialusis planas ir detalusis planas nėra ginčijami ir yra galiojantys, todėl byloje esant duomenims, kad Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams ir Bendrojo plano sprendiniams, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamųjų namų statyba šioje teritorijoje galima.

27. Apeliantai argumentuoja, kad Teismo ekspertizės aktas nelaikytinas įrodymu šioje byloje.

28. Iš bylos duomenų matyti, kad vertindamas pastatų atitikimus statybos techniniams reikalavimams, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi eksperto A. S. atliktos ekspertizės išvadomis.

29. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

30. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

32. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika), tačiau tokių trūkumų nenustatė nei pirmosios instancijos teismas, taip pat iš esmės jokių pagrįstų ekspertizės akto trūkumų nenurodė ir apeliantai, nesutikdami su A. S. atliktos ekspertizės išvadomis.

33. Kaip byloje nustatyta, ekspertas A. S., atlikęs ekspertizę, ne tik atsakė į jo kompetencijai priskirtus klausimus, bet ekspertas vertino ir eksperto G. T. tyrimus ir dėl šių tyrimų pateikė argumentus. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik teismo eksperto A. S. ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus: Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus, UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro“ nepriklausomo eksperto S. M. ekspertinį nagrinėjimą, nepriklausomo Lietuvos Respublikos eksperto V. Š. ekspertinį tyrimą, 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. gegužės 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymas, Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2017 m. lapkričio 21 d. statinių konstrukcijų ekspertizės aktus Nr. 17-344, Nr. 17-343, eksperto G. T. ekspertinį tyrimą, Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos tarybos (LAR PET) 2017-09-22 sprendimą Nr. 2017/10, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kadastrinių matavimų bylą, Nekilnojamojo turto registro duomenis, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. A1-433 „Dėl adresų ir numerių suteikimo (duomenys neskelbtini)“, 2016 m. vasario 1 d. statytojo objekto prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį Nr. 19/98 ir prie jos pridėtą statytojo objekto schemą, 2016 m. rugsėjo 5 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 02314, šalių, liudytojų, ekspertų paaiškinimus ir visų surinktų įrodymų pagrindu, kurie neprieštaravo eksperto A. S. ekspertizės išvadoje nurodytiems argumentams. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad A. S. ekspertizės aktas nelaikytinas įrodymu šioje byloje.

34. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo abejoti eksperto A. S. kompetencija atlikti šią ekspertizę. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. S. teismo ekspertas, įrašytas į ekspertų sąrašą, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintis atitinkamus kvalifikacinius atestatus, kurie suteikia jam teisę ir kompetenciją atsakyti į beveik visus ekspertizei pateiktus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad ekspertas atsisakė duoti atsakymą į klausimus, ar statybos projektas atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus bei architektūros derėjimo prie sklypų užstatymo, santykio su aplinka ir kraštovaizdžiu, ar statybos projektu ir A laida suprojektuotas sklypo užstatymas atitinka sodybinį užstatymo tipą. Taip pat nurodė, kad nepakanka duomenų, kad atsakyti į klausimą, ar statybos projektas atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus (užstatymo tankumo, įvažiavimo pločio , projekto turinio, regimo, keitimo ir įforminimo reikalavimus). Taigi akivaizdu, kad ekspertas ekspertizėje atsakinėjo tik į savo kompetencijai priskirtus klausimus, todėl ir dėl šių priežasčių abejoti ekspertizės akto pagrįstumu ir eksperto kvalifikacija nėra pagrindo.

35. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pastatai atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus. Apeliantų įsitikinimu, suprojektuotų pastatų architektūra nedera aplinkoje, prie gretimų sklypų užstatymo.

36. Kaip byloje nustatyta, ar statybos projektas atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus dėl architektūros derėjimo prie gretimų sklypų užstatymo, santykio su aplinka ir kraštovaizdžiu buvo pavesta atsakyti ekspertizę atlikusiam teismo ekspertui A. S., tačiau, kaip minėta, į šį klausimą nebuvo atsakyta, nes šis klausimas susijęs su architektūriniais klausimais, į kurio atsakymą reikalinga architekto kvalifikacija, tačiau aplinkybę, kad pastatai atitinka specialiuosius architektūros reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentus patvirtina kiti bylos duomenys (CPK 178, 185 straipsniai).

37. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtino, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2015 m. lapkričio 25 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują pastatą ir tokiu būdu išsakė savo poziciją dėl gauto projekto, t. y. jį suderino ir jam pritarė.

38. Nors apeliantai pastatų neatitikimą architektūros reikalavimams grindžia eksperto G. T. išvada, tačiau G. T. kvalifikacijos dokumentuose nurodyta, kad jam suteikta teisė eiti teritorijų bendrojo planavimo specialisto, teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas bei teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas. Taigi G. T. nėra atestuotų Lietuvos architektų sąraše, todėl darytina išvada, kad neturi kompetencijos vertinti architektūrinius sprendinius. Kitų duomenų, kad pastatai neatitinka architektūros reikalavimų, byloje nėra, o remtis vien ieškovų subjektyviais vertinimais, nėra pagrindo.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakydamas dėl pastatų aukštų ir stogo konstrukcijos rėmėsi eksperto A, S. ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad suprojektuotų dviejų dvibučių gyvenamųjų pastatų aukštai yra dviejų aukštų su mansardoje įrengtomis patalpomis. Analogiškai dėl pastatų aukščio pasisakė ir kiti ekspertai, t. y. S. M. 2016-10-20, 2017-07-10 aktuose ir V. Š. statinio techninės ekspertizės akte Nr. 108 J, kuriame konstatuota, kad išmatavus pastato aukštį tacheometru „Trimble S6“, nustatyta, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , aukštis nuo žemės paviršiaus yra lygus – 8,48 m; o pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , aukštis nuo žemės paviršiaus yra 8,45 m. Taigi, pastatų aukštis nepažeidžia pastatų aukštingumo ir neviršija 8,5 m, kas reiškia, jog atitinka Specialiojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, Specialiuosius architektūrinius reikalavimus, tiek statybos techniniame projekte numatytus aukščio parametrus, tiek statybos leidime numatytą reikalavimą dėl pastatų aukščio.

40. Nepagrįsti ir apeliantų argumentai, kad neišlaikytas priklausomųjų želdinių procentas, nes jis tesiekia vos 33 procentus, o prie vandens telkinio esančių želdynų plotas neįsiskaičiuoja į bendrą želdynų plotą.

41. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A1-898 patvirtinto detaliojo plano aiškinamojo rašto 3.3.3 dalyje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdymų plotų normų ir priklausomųjų želdymų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo“ 2007 m. gruodžio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) specialiojo plano sprendinius gyvenamuose sklypuose planuojama 40 procentų priklausomųjų želdynų, nuo viso žemės sklypo ploto, įskaitant vėjas ir gėlynus.

42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,1797 ha, tai reiškia, kad apželdinamasis sklypo plotas turi būti – 718,8 m2. Statybos projekte, esančio sklypo plano M:100 lentelėje „Sklypo bendrieji rodikliai“ nurodyta, kad apželdinamas žemės plotas (veja) – 598,3 m2. Taip pat projekte nurodyta, kad į želdinių plotą įeina ir 5 metrai apsaugos zonos želdynai (342 m2), esantys greta vandens telkinio. Taigi, statybos projekte numatytas visas apsodinamas želdiniais plotas yra 940,30 m2, t .y. 52 procentai (0,94030 ha / 0,1797 ha x 100 proc.), kas atitinka tiek Detaliojo plano, tiek ir Specialiųjų architektūrinių reikalavimų sąlygas dėl ne mažesnio, kaip 40 procentų žemės sklypo apsodinimo želdiniais.

43. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertas G. T. ekspertinio tyrimo metu, atlikęs želdinių ploto paskaičiavimus, ir padarydamas išvadą dėl per mažo projekte nurodyto želdynų ploto, neįtraukė į skaičiuojamą apželdinimo plotą, želdynų, esančių greta vandens telkinio žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ploto. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir motyvuotai, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (akto redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gegužės 25 d., Žin., 2007, Nr. 137-5624) 8 punktas išvardija, kokie plotai nėra priskiriami priklausomųjų želdynų plotams, t. y. užstatymo (8.1 p.); pravažiavimų, šaligatvių ir nuo grindų (įrenginių, skirtų vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų) (8.2 p.); požeminių garažų antžeminės dalies, jei joje natūraliame grunte neauga medžiai ir krūmai (8.3 p.); sporto aikštynų ir sporto aikštelių (8.4 p.). Taigi, šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad į priklausomųjų želdynų plotus nėra priskiriami želdynai, esantys greta vandens telkinių, todėl, priešingai, nei teigia ieškovai, jie taip yra priskirtini priklausomųjų želdynų plotams.

44. Pasisakant dėl apeliantų argumentų, kad pradiniu projektu įvažiavimo plotis suprojektuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. mažesnis, kad ar įvažiavimo plotis, nuo (duomenys neskelbtini), sklypų ribos iki pastatų (duomenys neskelbtini), atitinka atstumo reikalavimus buvo pavesta atsakyti teismo paskirtam ekspertui A. S.. Ekspertas A. S. išvadoje konstatavo, kad įvažiavimo plotis nuo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), sklypų ribos iki pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atitinka atstumo reikalavimus, nustatytus Statybos techninio reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, numatančiame, kad mažiausias automobilių privažiavimo plotis – 3,5 metrai (9.6.1 punktas), nes pagal projektą pravažiavimui įrengti numatytas pravažiavimo plotis (nedetalizuojant dangos tipą) atitinkamai sudaro 3,09 + 4,19 m iki 3,00 +0,6 =3,60 m. Be to, ekspertas A. S. paneigė ir ieškovų pateiktus paskaičiavimus, atliktus eksperto G. T., tai yra, ekspertas A. S. nurodė, kad ekspertas G. T. duodamas išvadą apie 3 m pravažiavimo plotį, rėmėsi Sklypo tvarkymo plano brėžinyje, sutartiniais ženklais parodyta betoninių trinkelių danga (automobiliams) – teigdamas, jog minėta danga numatyta beveik visame sklype. Faktiškai brėžinyje betoninių trinkelių dangos plotis tarp (duomenys neskelbtini), sklypų ribos ir pastatų (duomenys neskelbtini), nurodytas nuo 3,09 iki 3 metrų pločio, tačiau pravažiavimui įrengti, projekte numatytas pravažiavimo plotis (nedetalizuojant dangos tipą) atitinkamai sudaro 3,09 + 4,19 m iki 3,00 + 0,6 =3,60 m, kas atitinka atstumo reikalavimus. Šiais eksperto paskaičiavimais teismas netikėti neturi pagrindo, šių paskaičiavimų nepaneigė ir apeliantai.

45. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą.

46. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovės UAB „Emlita“ nuosavybės teise priklausantys pastatai pastatyti nepažeidžiant esminių architektūros ir Specialiųjų architektūros sprendinių, nenustačius, jog yra padarytas koks nors imperatyvių normų pažeidimas, neteisingai užpildžius deklaraciją, pagrįstai netenkintas ieškovų reikalavimas panaikinti atsakovės UAB „Emlita“ pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, ir kuria deklaruota, kad gyvenamųjų pastatų statybą užbaigta pagal statybos projekto sprendinius ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Šias aplinkybes patvirtino ir trečiojo asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nurodydama, kad šiuo nagrinėjamu atveju deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma buvo tvirtinti, nes atsakovė UAB „Emlita“, deklaruodama apie statybos užbaigimą, IS „Infostatyba“ pateikė statinių ekspertizes.

47. Apeliantai nurodo, kad jie neturi įrodinėti neigiamų padarinių (žalos), kuriuos sukelia teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos, tačiau nurodo, kad yra pažeidžiamos jų teisės, nes teritorija, kurioje vykdoma statyba, visą laiką buvo bendro naudojimo žeme, apaugusi mišku ir pažeidžia jų teises, interesus bei teisėtą lūkestį, kad tokia žemė nebus užstatyta; vietoj 4 šeimų įsikurs 8-12 šeimų, kas pažeis apeliantų teisę į ramią ir neužterštą aplinką, padidės automobilių srautas, triukšmas, užkirsta galimybė matyti gražų vaizdą, o pastatų tūrių jungimu keliama grėsmė apeliantų gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, apeliantai patirs ir neigiamas turtines pasekmes, nes apeliantų turimas nekilnojamasis turtas, esantis gretimybėje ginčo objektų, nuvertės.

48. Kaip byloje nustatyta, ginčo namai nėra daugiabučiai, ekspertas A. S., atlikęs ekspertizę, konstatavo, kad dviejų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), techninio darbo projekto „A“ laidoje“ yra suprojektuota – pastate Nr. 1 - 2 butai, ir pastate Nr. 2 – 2 butai; butų skaičius pastatuose negali būti padidintas ar sumažintas neatlikus kapitalinio remonto (apimančio, laikančiųjų pastato konstrukcijų – vidaus laiptų panaikinimo) bei paprastojo remonto (vidaus inžinerinių tinklų keitimo ir kt.) darbų atlikimo be kapitalinio remonto projekto parengimo ir atitinkamų statybos leidimų gavimo. Taigi byloje nesant duomenų, kad atsakovė ketina pertvarkyti šiuos dvibučius namus į daugiabučius, konstatuoti ieškovų teisių pažeidimą nėra pagrindo.

49. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nors atsakovės suprojektuoti pastatai neatitinka ieškovų lūkesčių, byloje nėra įrodymų apie pastatų neatitikimą specialiesiems architektūros reikalavimams ir teritorijų planavimo dokumentams, taip pat byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovų teisių ir interesų pažeidimą.

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamo teismo sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52. Apeliantai argumentuoja, kad teismo sprendime nors ir pakankamai detaliai, tačiau nepagrįstai spręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

53. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei UAB „Emlita“ iš ieškovų K. S., K. A., V. M. T., S. V., V. J., G. J., B. M. (B. M.), uždarosios akcinės bendrovės „Artali“ 15 161,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t. y. po 1 895,19 Eur.

54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

55. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes advokato G. G. pateiktos sąskaitos nesusijusios su nagrinėjama byla, visos likusios sąskaitos atkartoja tas pačias paslaugas, todėl kyla klausimas, ar jos visos susijusios su būtent nagrinėjama byla; advokatų profesinės bendrijos Č. ir partneriai sumokėtos sumos taip pat nepriteistinos, nes nėra pateikta nė vieno dokumento, patvirtinančio sąskaitų ryšį su nagrinėjama byla, o advokato dalyvavimo byloje faktas dar nepagrindžia konkrečiu išlaidų ryšio su nagrinėjama byla; ekspertams S. M. ir V. Š. sumokėtos sumos taip pat negali būti priteisiamos, kadangi nurodyti ekspertai neturi reikiamų kvalifikacijų atsakyti į bylai aktualius klausimus, nėra jokių duomenų apie šių ekspertų architektūrinį išsilavinimą; teismo ekspertizes išlaidos negali būti priteisiamos dėl tos pačios priežasties; už antstolio suteiktas paslaugas konstatuojant faktinių aplinkybes sumokėta suma taip pat nepriteistina.

56. Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad advokatas G. G. 2018 m. spalio 30 d. pateikė detalią ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas atsakovei bei atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu prie minėtos ataskaitos yra pateiktos advokato G. G. sąskaitos ir jų apmokėjimas, UAB „Statybinių Teismo ekspertizių centras“ sąskaitos ir apmokėjimas; eksperto V. Š. sąskaita ir apmokėjimas, advokatų profesinės bendrijos Č. ir partneriai sąskaitos ir apmokėjimas, antstolio J. P. sąskaita ir apmokėjimas.

57. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, teikiant konsultacijas, rengiant byloje atsiliepimus į patikslintus ieškinius ir į ieškovų rašytinius paaiškinimus, rengiant prašymus dėl įrodymų prijungimo, dėl skiriamos ekspertizės pagrįstumo, ekspertų kandidatūrų ir kitus prašymus, atstovaujant teismo posėdžiuose (iš viso penkiuose), šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl darytina išvada, kad pagrįstai iš ieškovų priteista 5 300 Eur atsakovei už advokato G. G. teisines paslaugas.

58. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

59. Esant nurodytam reglamentavimui ir kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai turi pareigą atlyginti atsakovei UAB „Emlita“ jos patirtas 5 445 Eur išlaidas už UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ ekspertinių tyrimų bei išvadų parengimą ir 1300 Eur už eksperto V. Š. atliktą ekspertinį tyrimą bei išvadų pateikimą, iš viso 6745 Eur, nes teismas šiame sprendime vertino ir pasisakė dėl nepriklausomų ekspertų S. M. ir V. Š. atliktų ekspertinių tyrimų išvadų įrodomosios reikšmės.

60. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas antstolio faktinių aplinkybių protokolas priskiriamas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kadangi šioje byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo naudojamas kaip viena įrodinėjimo priemonių dėl įvadų įrengimų, pastato atstumo nuo vandens telkinio, šios išlaidos priteistos pagrįstai.

61. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ne visas atsakovės nurodytas 23 722,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir, įvertinęs jų pagrįstumą bei ryšį su byla, atitinkamai sumažino iki 15 161,50 Eur.

62. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl sumažinti jų apeliantų nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

64. Nustatyta, kad atsakovė sumokėjo advokatui G. G. 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, tai yra, po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Emlita“ iš ieškovų K. S., K. A., S. V., V. J., G. J., 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 100 Eur.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisAlmantas Padvelskis