Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-11 · Administracinė byla Nr. eI-154-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-11
Bylos Nr.
eI-154-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04962-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Audito
Trečiasis asmuo
UAB „Krivita“
Advokatai
Miglė Jokimavičienė
Administracinė byla Nr. eI-154-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04962-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Krivita“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2014-11-17 pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Turto ir verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2014-09-30 sprendimą Nr. GT-28(14)-S (t. 1, b. l. 1–18).

Skunde nurodė, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjai Turto ir verslo vertintojų garbės teismas paskyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Su tokiu sprendimu pareiškėja nesutiko, nes, pareiškėjos nuomone, jis pažeidžia lex retro non agit principą. Nurodė, kad pareiškėjos parengta 2011-12-30 turto vertinimo ataskaita surašyta galiojant ankstesnei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijai (iki 2012-04-30), kuri drausminės atsakomybės instituto nenumatė. Be to, drausminės atsakomybės priemonės, jų taikymo pagrindai ir sąlygos turi būti nustatyti įstatyme, o ne poįstatyminiame akte – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo ir panaikinimo taisyklėse, kurios patvirtintos Finansų ministro 2003-04-29 įsakymu Nr. 1K-114 (toliau – Taisyklės). Pabrėžė, kad už tą patį pažeidimą – turto vertės nustatymo ataskaitoje pagrindimo trūkumą, rengiant kitą ataskaitą – pareiškėjai Garbės teismo 2013-06-11 sprendimu Nr. GT-43(13)-S jau buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Ataskaita buvo parengta iki minėtos pastabos skyrimo.

Teigė, kad turto vertinimas yra glaudžiai susijęs su vertintojo nuovoka, ekspertine patirtimi ir žiniomis. Pareiškėjos sukaupta patirtis turto vertinimo srityje leidžia jai profesionaliai naudoti ekspertinį metodą. Be to, taikydama lyginamąjį metodą, pareiškėja tinkamai pagrindė taikytus pataisos koeficientus. Aplinkybė, kad Garbės teismas nesutinka su pareiškėjos pasirinktais metodo taikymo būdais, nereiškia, kad ataskaitoje nepateiktas vertės nustatymo pagrindimas. Pareiškėja pasinaudojo ekspertiniu grupinių apklausų metodu, kuris negali būti tapatinamas su ekspertų pasitelkimu, todėl anketose nebuvo privaloma atskleisti ekspertų vardus ir pavardes bei kvalifikaciją.

Pasak pareiškėjos, nėra jokių duomenų apie tai, kad jos nustatyta turto vertė būtų neteisinga. Pareiškėja atsižvelgė į naujai formuojamą atsakovės praktiką, todėl drausmės byla pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti nutraukta. Ataskaitoje nurodytas vertinimo tikslas – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas. Tačiau, jeigu ataskaita buvo panaudota kitam tikslui, neigiamas pasekmes dėl ataskaitos panaudojimo turėtų prisiimti užsakovas. Garbės teismas, nesutikdamas su pareiškėjos pasirinkta metodika, peržengia savo įgaliojimų ribas. Taip buvo pažeistas teisingo proceso principas, nes drausmės bylą iškėlė ir išnagrinėjo tas pats subjektas – atsakovė. Apie parengiamąjį posėdį pareiškėjai nebuvo pranešta, buvo atsisakyta išduoti pareiškėjai garso įrašą, sprendimas paskelbtas be motyvų, o Garbės teismo sprendimą pasirašė ne Garbės teismo narys. Garbės teismo nariai apskritai privalėjo nusišalinti nuo pareiškėjos drausmės bylos nagrinėjimo.

Taip pat pareiškėja pateikė teismui prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT) (t. 4, b. l. 48–54, 100–108).

Šalies argumentai

Prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodė, kad, pareiškėjos manymu, Įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ (toliau – Metodika), 33, 85 p. prieštarauja konstituciniam teisinio saugumo principui, tai, kad Įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2012-05-01, nenustatytas senaties terminas taikyti turto vertintojui drausminę atsakomybę, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, teisinio tikrumo ir aiškumo principams, Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2012-05-01) nuostata, kurioje nustatyta, kad drausmės bylą iškelia ir išnagrinėja tas pats subjektas, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 31 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Prašyme į LVAT pareiškėja kelia abejonę, ar tam tikros Turto ir verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. 1K-193 (toliau – Garbės teismo nuostatai), nuostatos neprieštarauja Įstatymui (redakcija, galiojanti nuo 2012-05-01) ir Konstitucijai, taip pat, ar Taisyklių 20.3 p. neprieštarauja teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 5 str. 2 d. Be to, pareiškėja mano, kad Garbės teismo nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 6 str.

Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus (t. 5, b. l. 14–15). Nurodė, kad po LVAT 2016-04-05 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-2479-261/2016 tapo aišku, kad galioja bendra taisyklė, jog konkretaus asmens atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal materialinės teisės normas, galiojusias atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų padarymo metu, o turto vertinimo veiksmų atlikimo laikas yra turto vertinimo ataskaitų parengimo data. Pažymėjo, kad LVAT išaiškino, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus galima tik įstatymu. Tik esant įstatyme įtvirtintiems turto vertintojų drausminės atsakomybės pagrindams ir sąlygoms, galimas konkrečios drausminės nuobaudos paskyrimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba (po reorganizacijos teisių perėmėja – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 3, b. l. 2–22).

Atsiliepime nurodė, kad už teisės aktų, reglamentuojančių turto vertintojų veiklą, pažeidimus drausminė atsakomybė nustatyta ir iki 2012-05-01 galiojusiuose teisės aktuose. Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas ataskaitos rengimo metu turėjo teisę išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą, t. y. svarstyti, ar turto vertintojas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pabrėžė, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi teismų praktikoje suformuota taisykle, kad turto vertintojų drausminei atsakomybei taikomas 3 metų senaties terminas.

Teigė, kad principas non bis in idem nebuvo pažeistas, nes pareiškėjai skundžiamu sprendimu drausminė nuobauda paskirta ne už analogiškus pažeidimus, nagrinėti ne tie patys pareiškėjos veiksmai ir ne tos pačios vertinimo ataskaitos, kuriose vertintas ne tas pats turtas.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos pozicija neteikti ataskaitoje nustatytos vertės skaičiavimų, nes skaičiavimų apimtis teisės aktuose nereglamentuota. Nurodė, kad vertinimą reglamentuojantys teisės aktai suteikia teisę pasirinkti, kaip nustatyti įvairius vertės skaičiavimuose naudojamus kriterijus, tačiau neatleidžia nuo fundamentalios pareigos pagrįsti nustatytą vertę. Šiuo atveju egzistuoja visos drausminei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, nes pati pareiškėja ne kartą Garbės teismo posėdyje pripažino padariusi teisės aktų pažeidimus ir su jais sutiko, tai įrodo jos kaltę. Tai, kad turto vertinimas yra susijęs su vertintojo nuomone apie tikėtiną turto piniginę vertę rinkoje, nepaneigia pareiškėjos pareigos ataskaitoje pagrįsti turto vertę. Vertintojo nustatyta rinkos vertė visada turi būti pagrįsta skaičiavimais. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad pareiga vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę laikoma įvykdyta, jeigu užsakovas nereiškia pretenzijų dėl ataskaitos. Pabrėžė, kad Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, jam nesuteikta teisė vertinti ataskaitoje nurodytos vertės dydžio neteisingumą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teiginys, kad bylą iškėlė, išnagrinėjo ir sprendimą priėmė tas pats subjektas, yra nepagrįstas, nes atsakovė ir Garbės teismas nėra tas pats subjektas. Tai, kad Garbės teismas iškelia garbės bylą ir vėliau ją išnagrinėja, nepažeidžia jokių procedūrinių taisyklių. Drausmės bylos iškėlimo, nagrinėjimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros šiuo atveju pažeistos nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovė dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes Įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. nustatytas reikalavimas turto vertintojui pateikti skaičiavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjai nėra suprantamas šis reikalavimas, nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžė, kad drausminės atsakomybės senaties terminas nėra nustatytas įstatyme, tačiau jis numatytas LVAT 2014-04-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-492-2014. Taip pat mano, kad įstatyme įtvirtinta procedūra, nustatanti Garbės teismo teisę iškelti drausmės bylą ir ją išnagrinėti, nėra susijusi su nešališkumo ir objektyvumo principu.

Dėl prašymo kreiptis į LVAT nurodė, kad toks prašymas atmestinas. Pabrėžė, jog iki 2012-05-01 galiojusios redakcijos Įstatymas numatė turto vertintojo atsakomybę (tuo pačiu – drausminę). Be to, šis klausimas buvo sprendžiamas ir LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3635-261/2015 (t. 4, b. l. 169–174, 175–180).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krivita“ atsiliepime į skundą su skundu sutiko ir palaikė jame išdėstytus argumentus (t. 2, b. l. 3–7).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos drausmės byla negalėjo būti pradėta, nes teisinis reguliavimas tariamų pažeidimų metu drausminės atsakomybės turto vertintojams nenumatė. Pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2012-04-30, pareiškėjai jokia atsakomybė nebūtų taikoma. Be to, nesant teisės aktuose įtvirtinto reikalavimo, kad turto vertinimo ataskaitoje būtų pateiktas kiekvieno ataskaitoje naudojamo skaičiaus pagrindimas, negali būti taikoma ir drausminė atsakomybė. Pažymėjo, kad, skiriant pareiškėjai nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėją charakterizuojančias savybes. Pareiškėja turi ilgametę patirtį turto vertinimo srityje ir užsakovai niekada nusiskundimų jos darbu neturėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl prašymo kreiptis Konstitucinį Teismą ir į LVAT nurodė, kad sutinka su išdėstyta pareiškėjos pozicija ir mano, kad prašymai turėtų būti tenkinami (t. 4, b. l. 164–165).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo Garbės teismo 2014-09-30 sprendimo Nr. GT-28(14)-S, kuriuo I. K. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Krivita“ vardu 2012-01-20 parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 11-I-233 (toliau – Ataskaita). Vertinimo tikslas – nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas, kai to pageidauja užsakovas (t. 1, b. l. 33–58).

2013-03-26 atsakovė gavo Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2013-03-22 raštą Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458, kuriuo prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams (t. 3, b. l. 79–81).

Tarnyba 2014-05-23 raštu Nr. (1.13) A2-1016(14) kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo (t. 3, b. l. 85–86). 2014-06-06 raštu Nr. (1.13)A2-1100(14) Tarnyba kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą dėl informacijos apie palyginamuosius objektus pateikimo (t. 3, b. l. 99). 2014-06-09 Tarnyba gavo valstybės įmonės Registrų centro atsakymą į Tarnybos 2014-06-06 raštą (t. 3, b. l. 102–107).

Tarnyboje 2014-07-28 buvo gautas UAB „Krivita“ 2014-07-22 raštas, kuriame pateikiami UAB „Krivita“ paaiškinimai dėl Ataskaitos rengimo (t. 1, b.l. 86–88). Tarnyba gavo pareiškėjos 2014-08-18 raštą (Tarnyboje registruotas 2014-08-21), kuriame pateikiami I. K. paaiškinimai dėl Ataskaitos rengimo (t. 3, b. l. 117–128).

Garbės teismas gavo Tarnybos 2014-09-04 teikimą Nr. GT-35(14)-T dėl drausmės bylos turto vertintojai I. K. iškėlimo, kartu buvo pateikta Tarnybos 2014-09-04 išvada Nr. GT-35(14)-I dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą, kurioje konstatuota, kad Ataskaita parengta nesilaikant Įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. ir Metodikos 33 ir 85 p. (t. 3, b. l. 129–132, 133–134).

2014-09-09 įvyko parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame buvo svarstytas drausmės bylos iškėlimo klausimas ir nuspręsta I. K. iškelti drausmės bylą dėl veiksmų rengiant Ataskaitą (t. 3, b. l. 136–137). 2014-09-09 raštu Garbės teismas informavo pareiškėją, kad jos drausmės byla 2014-09-30 bus nagrinėjama Garbės teismo posėdyje (t. 3, b. l. 135).

2014-09-30 įvykusiame Garbės teismo posėdyje buvo nagrinėjama pareiškėjos drausmės byla, suteikiant galimybę pačiai pareiškėjai išsakyti papildomus paaiškinimus dėl Ataskaitos rengimo (t. 3, b. l. 207–214). Išnagrinėjus I. K. drausmės bylą, 2014-09-30 sprendimu Nr. GT-28(14)-S buvo nuspręsta skirti I. K. Įstatymo (nuo 2012-05-01 galiojanti redakcija) 29 str. 4 d. 2 p. nustatytą drausminę nuobaudą – papeikimą. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad, rengiant Ataskaitą, pareiškėja nesilaikė Įstatymo (iki 2012-05-01 galiojusi redakcija) ir Metodikos reikalavimų (t. 1, b. l. 23–32, t. 3, b. l. 215–224).

Ginčo teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju susiklostė drausminės atsakomybės taikymo turto vertintojui pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šių ginčo teisinių santykių pobūdis ir procesinių dokumentų turinys lemia, kad nagrinėjamoje byloje, pirmiausia, turi būti sprendžiama, ar pagal taikytinus teisės aktus ir susiklosčiusią faktinę situaciją, priimant ginčijamą Garbės teismo sprendimą, egzistavo teisinis pagrindas taikyti drausminę atsakomybę pareiškėjai.

LVAT 2015-10-13 sprendime administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015 nustatė, kad turto vertintojų atsakomybė, nustatyta Taisyklėse, pažeidžia teisės aktų hierarchijos principą. Šioje byloje LVAT pažymėjo, kad, iki 2012-05-01 Įstatymu nenustačius turto vertintojo atsakomybės, drausminė atsakomybė pagal Įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2012-05-01, negali būti taikoma už pažeidimus, turto vertintojo padarytus iki šio laikotarpio.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016-04-05 sprendime administracinėje byloje Nr. A-2479-261/2016 iš esmės pakartojo minėtame LVAT 2015-10-13 sprendime (administracinė byla Nr. A-1063-261/2015) pateiktus išaiškinimus dėl Įstatyme nustatytos turto vertintojų drausminės atsakomybės taikymo už pažeidimus, padarytus iki 2012-05-01, negalimumo. Išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad Įstatymo (2013-07-02 įstatymo redakcija) 29 str. 4 d. taikymas iki šio įstatymo įsigaliojimo susiklosčiusiai teisiškai reikšmingai situacijai (t. y. už turto vertinimo veiksmus, atliktus iki 2012-05-01) vertintinas kaip konstitucinio principo lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) pažeidimas, todėl panaikino byloje ginčytą Garbės teismo sprendimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016-06-22 sprendime administracinėje byloje Nr. A-3771-520/2016 konstatavo, kad Garbės teismas, priimdamas sprendimą ir vertindamas teisinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjamoje situacijoje negalėjo vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojusia Įstatymo redakcija ir taikyti pareiškėjai drausminę atsakomybę. Dėl nurodytų priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad Garbės teismo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, todėl, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 d. 1 punktu, yra naikintinas. Tokios pat išvados buvo padarytos LVAT 2016-06-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2591-602/2016, 2016-09-06 sprendime administracinėje byloje Nr. eA-638-261/2016.

Taigi, apibendrinant nurodytą LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad joje suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, jog drausminės atsakomybės taikymas turto vertintojams pagal Įstatymą (2013-07-02 įstatymo redakcija) už veiksmus, atliktus iki 2012-05-01, pažeidžia konstitucinį principą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios), todėl nėra galima, aktuali ir nagrinėjamu atveju, nes pareiškėjai drausminė atsakomybė taikyta už pažeidimus, padarytus iki naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamam ginčui aktualų turto vertinimą pareiškėjas atliko ir turto vertinimo ataskaitas parengė 2012-01-20 (t. 1, b. l. 33–58), t. y. galiojant iki 2012-05-01 galiojusiai Įstatymo redakcijai.

Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (LVAT 2016-10-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1398-552/2016).

Atsižvelgdamas į tai, teismas remiasi LVAT suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis (ABTĮ 13 str. 1 dalis, 20 str. 3 dalis), pateiktomis nagrinėjant anksčiau minėtas analogiškas administracines bylas, ir pažymi, kad nukrypti nuo šių taisyklių nagrinėjamo ginčo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismo vertinimu, Garbės teismas, nagrinėdamas pareiškėjos I. K. drausmės bylą ir priimdamas skundžiamą 2014-09-30 sprendimą Nr. GT-28(14)-S, negalėjo vadovautis sprendimo priėmimo metu galiojusia Įstatymo redakcija ir taikyti pareiškėjai drausminę atsakomybę. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad 2014-09-30 sprendimas Nr. GT-28(14)-S yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, todėl yra naikintinas. Nustatęs esminį sprendimo panaikinimo pagrindą, teismas nevertina kitų skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos rengtos Ataskaitos trūkumais ir nustatytais pažeidimais, dėl kurių pradėta ši drausmės byla.

Pareiškėja taip pat prašė sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl tam tikrų Įstatymo ir Metodikos nuostatų ir tam tikro reglamentavimo nebuvimo atitikties Konstitucijai, kreiptis į LVAT, ar tam tikros Garbės teismo nuostatų, Taisyklių ir Metodikos nuostatos neprieštarauja Įstatymui (redakcija nuo 2012-05-01) ir / ar Konstitucijai.

Konstitucijos 110 str. 2 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 1 ir 2 d. nuostatas, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi pagrindo manyti, jog nagrinėjamoje konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir stabdo bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą. Pagal ABTĮ 114 str. 1 d. bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

Teismas, išanalizavęs bylos faktines aplinkybes ir LVAT praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir LVAT dėl pareiškėjos prašyme nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai ir / ar Įstatymui.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis LVAT praktika, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85–87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Turto ir verslo vertintojų garbės teismo 2014-09-30 sprendimą Nr. GT-28(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos I. K. skyrimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė