Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. B., apklaustas teismo posėdyje, kaltės nepripažino visiškai. Parodė, kad su S. G. susipažino vaikų baleto mokykloje. Iki sutarties pasirašymo tarp „„(duomenys neskelbtini)“ ir „„(duomenys neskelbtini)“ bendravo du metus, gerdavo arbatą, pora kartų buvo susitikę savaitgaliais, žmonos bendravo. P. S. G. namuose nebuvo buvęs. S. G. atrodė nuoširdus žmogus, jis juo labai pasitikėjo. Kadangi užsiima statybomis, klausė S. G., gal yra kokių darbų. Apie Z. R. išgirdo galbūt metai iki tos sutarties pasirašymo. S. G. pasakojo, kad planuoja su juo dirbti, Z. R. planuoja čia Lietuvoje vystyti labai didelius objektus Tuo momentu tai atrodė realistiškai. Paskui S. G. skambino, kad tas žmogus planuoja statyti restoraną, kurį plės iki 10 restoranų tinklo. Tuo momentu „(duomenys neskelbitni)“, kaip vidutinio dydžio kompanijai, tas vienas restoranas nieko įspūdinga, bet žadėjo plėtrą. Jie abejojo, S. įkalbinėjo, skambino. Tų skambučių buvo daug ir tų įkalbėjimų daug. Jis paskambino S., pasiūlė susitikti. Susitiko pas L. B. namuose, dalyvavo ir jo tėtis, A. B.. Jie sutiko atlikti darbus, pradėti po Kalėdų. Sąlygos nebuvo kažkuo išskirtinės, atidėtas mokėjimas du mėnesiai iki pirmojo mokesčio mokėjimo, tai čia nėra kažkoks labai didelis išskirtinumas. Visus darbus reikėjo per du mėnesius baigti, tai irgi nieko stebėtino, restoranėlis nebuvo kažkas įspūdingo. Aišku žmonių trūkumas buvo. Jie pradėjo darbus. Dirbo dviem pamainomis. Daugiausia jis bendravo su S. Tuo metu jie nieko neįtarė. Buvo lengvi skambučiai „gal jūs kartais galėtumėte paspartinti?“ Elementari statybinė praktika, kad užsakovai skambina. Paskui ties pačia pabaiga, į sausio pabaigą, buvo kažkoks perdėtas nerimas. S. G. pradėjo skambinti. L. B. sakė, kad darbai vykdomi dviem pamainom, viena brigada buvo pakeista kita brigada. Jis gerbė S., nenorėjo gadinti santykių, stengėsi darbus atlikti laiku. Klausė tėčio A. B., ar gali darbai vėluoti, šis sakė, nebent kelios dienos valymui. Bet perdėti S. skambučiai pradėjo kelti nerimą, kad gal ruošiasi nemokėti pinigų. Tada jis sulaukė skambučio iš savo darbuotojo, kad Z. R. atėjo sekmadienį ir išmetė jų darbuotojus. Sužinojo, kad pradėjo jų darbininkus įkabinėti dirbti tiesiogiai „„(duomenys neskelbtini)“. Matyt pamatė, kad neperkalbės, pasikvietė A. ir L. B. į biurą pasikalbėti. Jiedu kartu su A. B. vasario 8 d. 18 val. atvyko į „„(duomenys neskelbtini)“ biurą. Atėjo į ofisą, atsisėdo. Pokalbyje dalyvavo S. G., Z. R., S. B., A. N.. Vėliau įsitraukė kažkoks Izraelio pilietis, truputį pasėdėjo ir išėjo. Jie (L. ir A. B.) atėję iš karto tiesiai pasakė, kad po vakarykščio incidento toliau be garantijų darbų nevykdys, nes abejoja, ar apskritai už darbus bus sumokėta. Jiems atsakė, kad nemokės, S. G. pradėjo modeliuoti mokėjimus. Jie sakė, kad nesutiks. Pokalbis vyko ilgai, gal valandą, buvo dalykiškas, niekas per stalą nedaužė, nereikalavo ant stalo dėti pinigų. Jis gal galėjo pasakyti garsiau kažkokius žodžius, bet galėjo ir jie pakelti balsą. Nei iš šio nei iš to atsistojo Z. R., kuris iki tol praktiškai pokalbyje nedalyvavo, nes gal nesuprato (dalis pokalbio vyko lietuvių, dalis anglų k.), o gal jam visai nerūpėjo. Jie klausė, kodėl jis išėjo. S. G. pasakė tęskime pokalbį, jie toliau dėliojo mokėjimus. A. B. irgi bandė išdėlioti viską, kaip tiktų „V. G.“. Tačiau jie pamatė, kad nesusitars, pasakė S. G., kad jei nesuteiks garantijų, toliau nedirbs. Išsiskyrimas su S. G. buvo draugiškas, jis vis bandė sudėlioti mokėjimus. O. Z. R. pasirodo iškvietė policiją. Jiedu jau ruošėsi išeiti, atsistojo, rengėsi ir pamatė policiją. Pareigūnai pasakė, kad ofiso savininkas iškvietė policiją, klausė, kas čia nepageidaujami. Bet jie ir taip jau išeidinėjo. Pareigūnai dar pasivijo juos prie lifto, klausė pavardžių, sakė nesuprantantys, kam juos čia iškvietė. Tada jie šoko būsenoje įsėdo į automobilį važiuoti. Suprato, kad praras dideles investicijas, o ir taip finansiškai buvo gan sunku. L. B. bandė skambinti S. G., šis nekėlė. Pasiūlė tėčiui nuvažiuoti iki S. G. namų, norėjo pratęsti pokalbį. Atvyko ten, pagalvojo, kad gal S. jau grįžo, paskambino į duris. Per domofoną atsiliepė M. G.. Jis pasakė, kad nori su S. pakalbėti, palaukti jo. Jokių durų nedaužė. M. G. pasakė, kad jokių bendravimų, užsipuolė ir metė ragelį. Jis nuėjo į automobilį, atvažiavo policija. Jis paaiškino pareigūnams, kad laukia S. G., tarp jų įmonių yra konfliktas, nori pabendrauti. Policininkai suprato, kad čia nieko nevyksta blogo ir išvyko. Jie toliau laukė, buvo dar didesnis šokas, kodėl jiems iškvietė policiją, nes jokios agresijos nebuvo. Pamatė atvažiuojant S. G.. Jokio kelio jam neužkirto, ten išvis neįmanoma užblokuoti kelio. Jie išlipo iš mašinos, paklausė, ar gali pakalbėti. Norėjo gražiai paklausti. Apie jokį vekselį kalbos nebuvo. S. pasakė, kad nebendraus ir išėjo. Po to jie matė, kad atvyko ir S. B., A. N. ir Z. R. atvyko.

Dėl laiškų nori paaiškinti, kad jokių laiškų el. paštu iš adreso „pilietis paprastas“ nerašė. Jų ofise dirbo iki 12 žmonių. Apie laišką pirmasis pradėjo kalbėti G. Č., pasakė, kad iš „Iris“ gavo el. laišką, kuriame paminima, kad Z. R. ir S. G. yra aferistai. Jis atspausdino tą laišką, L. B. jį perskaitė. Pats L. B. niekur jo nesiuntė. Kad buvo išsiųsta į „rekvizitai.lt“, jis sužinojo tik iš kaltinimo. Pats tam, kas parašyta, pritaria, bet jokių laiškų nesiuntinėjo. Atvyko pas juos į ofisą pareigūnai, neva dėl skleidžiamos šmeižiamos informacijos. Norėjo patikrinti, paimti visus kompiuterius viso ofiso. Kompiuteriai labai reikalingi darbui, jis išsigando ir parodė pareigūnams pirmą pasitaikiusį kompiuterį, kuris buvo jo, ir nurodė, kad tai jis rašė iš to kompiuterio. Kas galėjo tuos laiškus išsiųsti, jis nežino, mano, kad gal kokie kiti skolininkai, ten jų buvo daug. Su liudytojais M. L. ir G. Č. jie konfliktuoja, šie duoda neteisingus parodymus. El. pašto paskyros M. L. vardu jis niekada nebuvo sukūręs.

Gegužės 11 d. jiedu su A. B. nuvyko į „S. B. b, esantį prekybos centre VCUP. Norėjo pasižiūrėti, ar veikia restoranas. Atvykę pamatė Z. R. prie baro. L. B. priėjo, padėjo ranką ant peties, angliškai pasisveikino. Z. R. staigiai atsisuko, pradėjo sakyti rusiškai „kas tu toks, aš tavęs nepažįstu“. Iš jo pajuto agresiją, be to ir anksčiau jau buvo incidentai iš nieko, kai bandė kviesti policiją, todėl nusprendė staigiai iš ten išeiti, kad nekiltų kažkokių problemų. Jokios viešosios tvarkos pažeidimo, kad triukšmas kažkoks didelis būtų, tikrai nebuvo. Jis nenumetė Z. R. nuo kėdės.

Gegužės 12 d. jiedu su A. B. vėl atvyko į „S. b.“ restoraną. S. G. telefonu kažkuriam iš jų sakė, kad nebedirba Z. R., tačiau jie atvykę į restoraną, pamatė, kad sėdi abu - A. N. ir S. G.. Abu prie kompiuterio, matosi, kad vadovauja restorano darbui. Jie priėjo, bandė aiškinti. Tėtis buvo netoliese, jis (L. B.) gal prie pat stalo. Jis klausė S. G., ar tikrai „„(duomenys neskelbtini)“ visiškai nemokės, sakė, kad jiems sunku, įmonei bankrotas. S. G. pradėjo rėkti, kad iškviestų apsaugą. Jokios fizinės prievartos, smūgių, jis tikrai neįžvelgia, gal buvo kažkokia gestikuliacija. Kai pradėjo apsaugą kviesti, tai jie skubiai išėjo. Liudytojai, davę parodymus apie įvykius bare, paruošti, jų parodymai nesutampa, be to, nei vienas iš liudytojų jų neatpažino. S. G. nubrozdinimas atsirado galbūt dėl to, kad jo ar tai M. G. mama dirba ligoninėje, be to, S. G. yra sakęs, kad anksčiau užsiėmė kovos menais.

Dėl lėlių nieko nežino. Jis ir A. B. gyvena 2,5 km spinduliu, t. y. toje pačioje zonoje, ten ir buvo užfiksuoti mobiliųjų telefonų buvimai. Jis tikrai tokių veiksmų nesiėmė. Dėl laiško į gimnaziją taip pat tokių dalykų nebuvo. Jis negalėjo tokio laiško išsiųsti iš M. G. el. pašto, nes nežino jos slaptažodžio.

Jis mano, kad duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta Z. R. ir S. G. specialiai pasipelnyti. Jie gavo jų (A. ir L. B.) iš esmės nemokamai įrengtą restoraną, o paskui šį restoraną perdavė dar kitai įmonei. Juos (A. ir L. B.) apgavo. Mano, kad nukentėjusieji palaipsniui kviesdavo policiją tam, kad paskui iškeltų L. ir A. B. bylą ir šie pamirštų skolą. Tokių veiksmų jie nematė niekur, kad atvyksti bendrauti, o tau kviečiama policija, bijai paskambinti, nes iš karto būtų pareiškimas policijai. Policija pati nesupranta, kodėl juos kviečia. Tai nuoseklus planas iškelti jiems atvirkštinę bylą, kad jie nebandytų išsireikalauti skolos. Skola jų įmonei buvo reikšminga, prie jos prisidėjo kiti dalykai ir jų įmonė bankrutavo. Jiems buvo nuolat žadama, kad sumokės.

Kaltinamasis A. B., apklaustas teismo posėdyje, kaltės nepripažino visiškai. Parodė, kad S. G. pirmą kartą sutiko per anūkės baleto pamokas. Jis priėjo, prisistatė, kad dukra irgi lanko baleto būrelį, kad pažįsta jo sūnų L. B.. Po kurio laiko šį žmogų su L. sutiko prie savo namų, jie sakė, kad jis ieško sklypo, nori apžiūrėti jo namą. 2016 metų gruodžio mėn. paskambino L. ir paprašė, kad jis atvažiuotų, pas jį yra S. G., kuris turi komercinį pasiūlymą. Jis nuvyko pas L. į namus. Ten S. G. pasakojo apie amerikietį Z. R., kad jis dirba šio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė nori atidaryti restoraną prekybos centre VCUP. S. G. garantavo, kad investitorius Z. R. turtingas žmogus, minėjo, kad ketina jiems duoti įrengti dar devynis restoranus Lietuvoje. S. G. paaiškino, kad dalyvauja versle, investuoja savo pinigus, todėl jis turi lygias teises derėtis. S. G. nuoširdumas, jų sunki finansinė padėtis, juos įtikino pasirašyti sutartį. Dėl sąlygų, kainos, apimties derėjosi su S. G.. 2016-12-22 UAB “ „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl darbų atlikimo. Pagal šią sutartį A. ir L. B. bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įrengti restoraną “S. B. B.” prekybos centre VCUP iki 2016-02-15, sutartyje buvo numatytas mokėjimo grafikas. Artėjant darbams į pabaigą atsirado pastabų, kad galimai „(duomenys neskelbtini)“ nespės atlikti darbų laiku, o 2016-02-07 (sekmadienį) jam paskambino darbų vadovas V. S. ir informavo, kad buvo atėjęs Z. R., liepė nutraukti darbus ir nurodė VCUP apsaugos darbuotojams neįleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų į statybvietę. Tą dieną buvo atlikta apie 90% statybos darbų, buvo supirkta visa reikalinga įranga, beliko tik ją sumontuoti. Jis buvo šokiruotas. Jie su L. B. bandė skambinti tiek S. G., tiek Z. R., bet šie nekėlė ragelio. 2016-02-08 apie 16 val. 30 min. jam paskambino S. G., kuris kvietė atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę. Jie su L. B. apsidžiaugė pagalvoję, kad atnaujins darbus, juos spaudė subrangovai ir medžiagų tiekėjai, reikalavo pinigų. 2016-02-12 pagal sutartį turėjo būti mokėjimas, tie pinigai buvo reikalingi kaip oras. 2018-02-08 apie 18 val. jis ir L. nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“. Ten ofise laukė S. G., Z. R., A. N., S. B.. Susėdo už stalo. S. G. kaltino juos, kad jie galimai nespės atlikti darbų A. B. sakė, kad nėra jokio vėlavimo, jis atsiras nebent dėl to, kad buvo išvaryti jų žmonės, darbas buvo sustojęs. L. paklausė angliškai Z. R., ką jis mano, bet šis žaidė telefonu ir tylėjo. S. G. pradėjo įkalbinėti atnaujinti darbus. Jis atsakė, kad esant tokiai situacijai, nebepasitiki užsakovu, pasiūlė sumokėti už jau atliktus darbus, įrangą, medžiagas, tada žadėjo atnaujinti darbus. Prašė sumokėti apie 90 000 eurų, o gal apie 74 000 eurų, gali būti, kad prašė tą sumą, kuri nurodyta byloje. S. G. pradėjo dėstyti įvairias schemas, pagal kurias jie galėtų mokėti. Po ilgo pokalbio ir derybų su S. G., jie prašė bent sumokėti tą sumą, kurią priklauso mokėti 2016-02-12 pagal sutartį, rytoj ir jie atnaujins darbus. S. G. vėl braižė schemas. Pokalbis vyko daugiausia tarp A. B. ir S. G., niekas stalų nedaužė, nešūkavo, negąsdino. Nebuvo įsiaudrinęs, galėjo kalbėti pakeltu tonu, garsiau kalbėti, derybose visko būna. Atmosfera buvo draugiška. L. negrasino nei S. G., nei Z. R., kuris, jam pasirodė, viską supranta lietuviškai. Praėjo apie 2 val., Z. R. atsistojo ir išėjo. Jie klausė S. G., kur šis išėjo, tačiau jis atsakė nežinantis ir toliau dėliojo schemas. A. B. pasakė, kad mokėjimas turi būti rytoj, tada jie pagalvos dėl darbų atnaujinimo. S. G. atsakė, kad be Z. R. nepriims sprendimo, nes jie partneriai. Tada A. ir L. B. atsistojo, nuėjo rengtis. Besirengiant atsidarė durys ir įėjo Z. R. su policija. Jie labai nustebo. Policininkai pasakė, kad Z. R. iškvietė juos norėdamas išvaryti nepageidaujamus asmenis. Jiedu su L. išėjo iš ofiso patys. Prie lifto pasivijo policininkas, atsiprašė jų, paklausė jų vardų ir pavardžių, nes turi užpildyti protokolą. Jie išvažiavo. Automobilyje diskutavo apie pokalbį, apie tai, kodėl be pagrindo buvo iškviesta policija. Bevažiuojant namo (jis gyvena (duomenys neskelbtini), o L. (duomenys neskelbtini) L. kelis kartus skambino S. G., norėdamas išsiaiškinti, kas čia buvo, bet šis nekėlė ragelio. Kadangi buvo pakeliui, jie nusprendė užsukti pas S. G. į namus ir pakalbėti, nes vis dar atrodė, kad tai padorus žmogus ir jis paaiškins situaciją. Atvažiavo prie S. G. namo, pasistatė automobilį. L. nuėjo prie namo lauko durų ir paskambino į “domofoną“, A. B. liko automobilyje. Automobilio langas buvo praviras, jis girdėjo, kaip L. paklausė, ar S. namie. Moteris pasakė, kad S. nėra. L. kalbėjo mandagiai, durų nedaužė, nieko nebaugino. Juk jeigu būtų daužomos durys, turėtų girdėti kaimynai, bet niekas negirdėjo. L. grįžo į automobilį, jie nusprendė palaukti keletą minučių. Atvažiavo policija, pareigūnas klausė, ką jie čia veikia, pasakė, kad yra iškvietimas dėl triukšmo. Jie atsakė, kad laukia pažįstamo, nori pasišnekėti. Policija išvažiavo. Tada jie pamatė, kad atvažiuoja S. G., kuris pravažiavo pro juos ir nuvažiavo į už namo esantį lauką, kur stovėjo daugybė automobilių. Jie nuvažiavo iš paskos, matė, kaip S. G. pastatė automobilį. Jie irgi pastatė savo automobilį, išlipo ir nuėjo link S. G.. Jie neblokavo S. G. automobilio, nes jis jau buvo pastatytas. Jie klausė S. G., kas įvyko ofise, kodėl patys pasikvietė į ofisą deryboms, o vėliau iškvietė policiją meluodami, kad jie triukšmauja ir yra nepageidaujami. S. G. paaiškino, kad policiją iškvietė Z. R., o kodėl policija iškviesta prie jo namų, nežino. Tada apsisuko ir nuėjo namo. Jie S. G. negrasino, nenaudojo jokios psichinės prievartos, nereikalavo atiduoti butą ar automobilį, nebaugino jo. Tai grynas prasimanymas.

2016-05-11 jie su L. B. važiavo Konstitucijos pr., nutarė užvažiuoti į VCUP, pažiūrėti, ar veikia “S. B. B.” restoranas. Buvo apie 19 val. vakaro, restorane buvo daug lankytojų. Netoli įėjimo prie baro stovėjo Z. R. nugara į įėjimą. A. B. atsistojo šalimais prie baro, o L. priėjo prie Z. R.. Šis atsisuko, L. paklausė, kaip sekasi. Z. R. atsakė rusiškai „kas tu toks, aš tavęs nepažįstu“. L. pažiūrėjo į A. B., šis pasakė eiti ir jie išėjo. L. pinigų grąžinti nereikalavo, Z. R. nestumdė, nekratė, nenumetė nuo kėdės. Kaip galėjo numesti, jeigu jis ant jos nesėdėjo. Iš restorano jie išėjo patys. Restoranas buvo pilnas lankytojų, bet nė vienas lankytojas net nepastebėjo, kad jie buvo užėję, restorano darbas nesutriko. Teisme darbuotojai, kurie liudijo, painiojosi, A. ir L. B. neatpažino.

2016-05-12 dieną jie važiavo iš statybinio objekto, jis paskambino S. G., klausė, kada „duomenys neskelbtini“ atsiskaitys. S. G. atsakė, kad jis nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apskritai tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga Z. R. ir S. G.. Jis nustebo. Buvo apie 14 val., jis pasiūlė L. užvažiuoti VCUP restoraną ir pasižiūrėt, kaip restoranas atrodo dieną, ar daug lankytojų. Jo nuojauta kuždėjo, kad restorane ras S. G.. Nuvažiavę į restoraną, pamatė prie staliuko sėdinčius S. G. bei A. N.. Restorane buvo daug lankytojų, buvo pietų metas. Priėjo prie jų staliuko. Su S. G. bei A. N. bendravo L. L. S. paklausė, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašė viską išspręsti taikiai, be teismų. L. kalbėjo emociškai susijaudinęs, gestikuliavo rankomis. S. G. kažką teisinosi, bandė viską versti Z. R.. A. N. juokėsi, provokavo L. sakydamas „o ką jūs mums padarysite“. L. nemušė S. G., nei A. N.. Nebuvo suduoti jokie smūgiai. Restorano darbas nesutriko, niekas nė nepastebėjo šio pokalbio. A. B. pamatęs, kad neišeis nieko išspręsti , pasakė L. eiti ir jie išėjo. Medicininės ekspertizės išvadose A. N. nenustatyta jokių išorinių kūno sužalojimų, S. G. nustatytas nežymus nubrozdinimas, kuris galėjo atsitikti bet kur, juk jis lanko kovos menu treniruotes. Liudininkai (restorano darbuotojai) liudijo, kad buvo sumuštas ir A. N. ir S. G., jie liudijo, kad buvo matyti mėlynės paakiuose, ant veido, sudaužytos nosys, liejosi kraujas. Liudytojų parodymai skyrėsi vieni sakė, kad vyresnis vyras stovėjo prie įėjimo į restoraną. Kitas liudininkas sakė, kad mušė vyresnis. Jaunesnis stovėjo. Trečias liudijo, kad mušė jaunesnis. Painiojo laikus, vienas sakė, kad smurto atvejai buvo dieną, kiti liudijo, kad vakare. Paklausus ar teismo salėje yra smurtavę asmenys visi liudijo, kad tokių nėra. Visi liudininkai teigė, kad restorano darbas nesutriko. Iš liudininkų parodymų susidaro įspūdis , kad restorane buvo smurtaujama dažnai ir liudininkai liudija skirtingus atvejus, kurie kartodavosi nuolat. Liudininkai liudijo, kad niekas nekalbėjo, buvo smurtaujama tyloje, bet visi žinojo, sakė, kad reikalaujama pinigų iš S. G.. Nėra restorane vykusių veiksmų video įrašų.

2016-06-14 nei jis, nei L. B. nebaugino nei S. G., nei M. G., netepliojo jų automobilių ir nedėjo jokių lėlių su kečupu. Mano, kad tai padarė patys G., tam kad dar kartą galėtų iškviesti policiją ir fiksuoti įvykį.

2016-06-15 apie 14 val. jis su žmona apsipirkinėjo prekybos centre “Prisma”. Stovėdamas eilėje prie kasų pamatė S. G. su mažais vaikais. Priėjo ir paklausė, kaip jam sekasi, kaip gyvuoja UAB „duomenys neskelbtini“, pasakė, kad jų įmonė bankrutuoja. Iš S. G. nieko neprašė. Šis nieko neatsakė, nuėjo prie apsaugos darbuotojo, klausė, ar čia yra video kameros. Dabar supranta, kad jam reikėjo dar vienos melagingos fiksacijos, kad jis kabinėjasi prie jo. Video kamerose nieko ypatingo neužfiksuota.

Dėl kaltinimų L. B. dėl laiškų į “skundai lt”, “rekvizitai. vz.lt”, jis nori pasakyti, kad tuos laiškus rašė ne jis ir ne L. B.. Jis pats skaitė tuos laiškus, mano, kad juose yra 99% tiesos. Kas juos rašė, nežino. Į “Vilniaus Š. A.“ gimnazijos elektroninį paštą nei jis, nei L. B. nerašė.

Jo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priedanga pasipelnyti S. G. ir Z. R.. Jis ir L. B. buvo provokuojami: be pagrindo šaukiama policija, rašomi skundai, imituojamas nesutarimas tarp Z. R. ir S. G.. Tai buvo daroma tam, kad jie užmirštų skolas. Per tą laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Buvo įkurta nauja bendrovė “S. B. B.”, kuri perėmė turtą. Kaip baigėsi jų iškelta civilinė byla jie nebesidomėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, o „duomenys neskelbtini“ liko skolingos „V. G.“, o ne jiems.

Nukentėjusysis S. G. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais susipažino dukters baleto mokykloje 2014 metais, palaikė gerus santykius, kol dukros šokdavo, jie gerdavo arbatą. Vieną kartą jie su žmona buvo pas L. tėvą namuose. L. B. minėjo, kad jie turi statybinę įmonę, norėtų dirbti su užsieniečiais. 2015 m. balandžio 1 d. S. G. pradėjo dirbti Z. R. įmonėje. Vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas buvo Z. R.. S. G. buvo verslo plėtros vadovas. Jo darbai buvo tiekėjų, objektų, personalo paieška, taip pat versti Z. R., nes šis nemoka lietuviškai. Tiekėjai dažnai skambindavo S. G., nes šis moka lietuviškai. Tačiau jis jokių sprendimų įmonėje negalėjo priimti, jis tik pasiūlydavo Z. R., o šis priimdavo sprendimus. Z. R. jam atrodė patikimas žmogus, nes jis bendravo su politikais, pažindino jį su žmonėmis Izraelyje, grąžino paskolintus pinigus ir pan. Jokių abejonių dėl Z. R. jam nebuvo kilę. Z. R. nutarė atidaryti VCUP-e restoraną. S. G. paprašė A. N. padėti, nes žinojo, kad šis nusimano apie statybas. Statybos darbai turėjo būti baigti vasario 15 d. Skubiai reikėjo statybos įmonės, S. G. kreipėsi į A. ir L. B. įmonę „V“, pakvietė juos atlikti darbus. Jis pasakė jiems, kad įmonė ne jo, jis dirba Z. R., jis negali garantuoti savo pinigais už kitą žmogų. Jis su L. ir A. B. derėjosi dėl sąlygų, kurias jam pasakė Z. R.. Visas sutartis su jais pasirašinėjo Z. R.. Sausio 8 d. jis Z. R. prašymu įteikė L. ir A. B. 10 000 eurų, jie nebuvo kažkaip dokumentuoti, tai buvo kaip garantija. Tada buvo pasirašyta nauja sutartis. Kitas mokėjimas turėjo būti vasario 8 ar 10 d. Darbus atliko ukrainiečiai statybininkai, kažkuriuo momentu jie išėjo, sakė, kad A. ir L. B. jiems nesumokėjo. Tada Z. R. pradėjo kaltinti S. G., kad pasamdė blogą įmonę. Jis kalbėjosi su kaltinamaisiais, pagrinde su L. B., ką daryti, buvo susitikę. Pradėjo dirbti vietiniai rangovai. Darbai pradėjo strigti, matėsi, kad nebus atlikti iki galo. S. G. pradėjo prašyti L. ir A. B., kad greičiau atliktų darbus, nes „duomenys neskelbtini“ laukia milžiniškos baudos. Jis buvo kaip tarpininkas tarp Z. R. ir B., jį spaudė abi pusės. Paskui Z. R. nutraukė sutartį ir A. ir L. B. įmonę išvarė – pareikalavo darbininkų išeiti. Vasario 7 ar 8 dieną įvyko susitikimas, jame dalyvavo kaltinamieji, Z. R., S. G.. Iš pradžių L. B. reikalavo susitikti su S. G., tačiau šis atsakė, kad reikia ir su Z. R. susitikti, nes jis viską sprendžia. Suorganizuotas susitikimas ofise. S. G. bandė, kad „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ rastų sprendimą, kaip sutvarkyti reikalus – tęsti darbus arba kviesti ekspertą, kuris nustatytų, kiek darbų atlikta ir už tiek atsilyginti. Susitikimo metu buvo dar kažkoks Z. R. bičiulis iš Izraelio, o kitame ofiso kambaryje – A. N. ir S. B.. Durys praviros, jie galėjo girdėti, kas vyko. Susitikimas truko virš valandos, buvo įtemptas, pokalbis buvo agresyvus, L. B. labai karščiavosi, rėkavo, mojavo rankomis, gąsdino, A. jį ramino Jie pyko ant Z. R., vadino jį apgaviku. Jie grąsino, reikalavo mokėti 100 000 eurų. S. G. sakė, kad jis juos supažindino, jis irgi atsakingas. Grasinimai pasireiškė reikalavimu mokėti pinigus, buvo sakoma, kad jie išsireikalaus, ras būdų, kaip išsireikalauti, buvo mojuojama, šaukiama, fiziškai jie liečiami nebuvo. S. G. buvo išsigandęs, kad nebūtų muštynių, vėliau ten buvęs izraelietis sakė jam, kad jis buvo perbalęs. L. užsimojo trenkti Z. R., tačiau jį sustabdė A.. Z. R. tada išėjo iš kambario ir iškvietė policiją, telefonu konsultavosi su teisininku, kuris liepė važiuoti į policijos komisariatą. S. G. ir Z. R. išvažiavo į komisariatą. Būnant ten jam pradėjo skambinti žmona, M. G.. Ji verkė, sakė, kad į jų namus, laiptinės duris veržiasi L. B., sako, kad nori užeiti arbatos išgerti. Jis liepė žmonai skambinti policijai, o gal pats skambino. Šalia buvusi pareigūnė paskambino A. B., šis atsakė, kad nieko nežino. Nors tuo metu abu buvo prie jo namų. Žmona panikuoja, skambina savo mamai, kuri netoli gyvena, ši ateidama sutinka prie jų namų L. ir A. B.. Žmona jam pasakojo, kad policijos pareigūnai paprašė L. ir A. B. pasišalinti. Tada jis grįžo iš komisariato namo ir A. ir L. B. jam užblokavo įvažiavimą savo automobiliu. Policija tuo metu jau buvo išvykusi. Tada jis išgirdo iš jų labai aiškius grasinimus, kad “tu mums sumokėsi, pasirašyk vekselį“. Jį stipriai suėmė už rankos, atrodo L.. Rankos nelaužė, bet ją skaudėjo. Jis aiškino, kad tik dirba toje įmonėje, vekselio nerašys, jie atsakė, kad jis sumokės, nes juos supažindino. Sakė, kad jie su savo skolininkais susidoroja, čia gyvybės ir mirties klausimas, sakė, „tu turi butą, turi mašiną, turėsi mums atiduoti, viską parduoti, viską atiduoti“. Sakė, kad palapinę pasistatys prie namo ir budės, kol jis iki paskutinio cento neatsiskaitys. Tikslių žodžių neatsimena. Galų gale jis nusistūmė juos ir nuėjo namo, jie nepersekiojo. Šis išgyvenimas buvo nelengvas, jis pats nuėjo namo drebėdamas, namie žmona verkė, baisiai išsigandusi, buvo mažamečiai vaikai, kurie iki šiol bijo, kad kažkas atvažiuos ir vėl stuksensis į langus. Žmona pasakojo, kad kažkas vaikščiojo aplink namus ir stukseno, o kitas daužė su koja duris, skambino per domofoną. Po šio įvykio jam skambino A. B., sakė, kad to taip nepaliks, sužinojo, kad jie buvo nuvykę ir prie Z. R. advokato namų, šis jam taip pasakojo. Prie jo paties namų pradėjo lėtai važinėti automobiliai, šviesti į langus. Vaikai buvo įbauginti. Jam skambino B., reikalavo sumokėti, jis ragino Z. R. viską greičiau spręsti. Kartą pas juos namuose buvo S. B., jis paskui išvažiavo į savo namus, gal tą pačią naktį ir prie jo namų buvo atvažiavę B., vaikščiojo aplink namus, švietė į langus. S. B. klausė, kaip jie sužinojo, kur jis gyvena, pasirodė, kad sekė. Tada internetiniuose tinklalapiuose „skundai.lt“ ir kitur atsirado įrašų, kad jis yra aferistas. Įrašuose buvo nurodyta detalių, kurias galėjo žinoti tik B. ir įmonės darbuotojai. Pradėjo gauti laiškus, kad jis aferistas, juo pradėjo nepasitikėti, jo nebesamdė skaityti paskaitų, kurias iki tol nuolat skaitė, nes sakė, kad jis susitepęs aferomis. Tada jis buvo ir premjero visuomeninis patarėjas. Ta informacija jam padarė daug žalos. Informacija buvo platinama ir prie įėjimo į žydų bendruomenės patalpas. Buvo išdaužyti automobilių langų stiklai, apgadinti ratai, už jo ir žmonos automobilio langų valytuvų buvo užkištos lėlės, kurių po vieną koją buvo nulaužtą ir jos išteptos ketčupu. Mano, kad tai padarė kaltinamieji, nes L. B. jam buvo sakęs vairuoti saugiau, o vaikams linkėjo sveikatos. Kaltinamieji žinojo, kokia mašina jis važinėja, nes jis veždavo dukrą į baletą. Tuo metu ten stovėjo daugiau automobilių, o lėlės buvo užkištos tik už jo ir žmonos automobilių. Abu automobiliai stovėjo ne šalia.

Restoranas atsidarė gegužės mėnesį. Gegužės 12 d. į restoraną atėjo kaltinamieji. Tuo metu jis su A. N. sėdėjo prie stalo, jis veidu į duris. A. N. sėdėjo, o jis pats – sėdėjo ar stovėjo, nepamena, tuo metu kalbėjo telefonu. Jis pamatė, kaip L. eina prie A., viskas įvyko labai M. S.. L. be jokio perspėjimo trenkė A. galvą į kompiuterio klaviatūrą, A. sudavė du kartus, po to sudavė S. G. per galvą ir numušė jo telefoną, kurio ekranas skilo. L. pasakė „še tau už viską“. Po smūgių L. ir A. išėjo. Restorane tuo metu buvo pilna žmonių. Po šio įvykio jis patyrė priepuolių, buvo praradęs sąmonę. Dieną prieš tai kaltinamieji taip pat buvo restorane, jo tuo metu ten nebuvo, jie bandė nuo kėdės nuversti Z. R., tai jam pasakojo Z. R. ir restorano darbuotojai.

Vieną kartą parduotuvėje „Prisma“ jis buvo su savo dukromis, pamatė A. B. su žmona. Pasisveikino ir nuėjo prie kasos, nes policija sakė vengti bendrauti. A. atovėjo prie vienos kasos, po to perėjo prie mūsų. A. sakė, kad skolą vis tiek išsiieškos, sakė, kol gyvas, atsiims skolą. Šalia buvo S. G. vaikai, jie išsigando.

Rugsėjo-spalio mėnesį jam paskambino mokyklos, kurioje mokosi jo dukra, direktorius. Pasakė, kad gavo laišką, kuriame rašoma, kad jis aferistas, rašė nukentėję verslininkai. Direktorius sakė, kad su laišku turėtų supažindinti bendruomenę. Kompromituojanti informacija buvo skelbiama daug kur: internetinėse svetainėse, facebook‘e, žydų bendruomenės svetainėje, „rekvizitai.lt“, „skundai.lt“. Visą informaciją skelbė tie patys asmenys. Didižioji dalis informacijos buvo žinoma tik kaltinamiesiems. Tik jiems buvo žinomos sutarties tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ detalės. Kad žadam remti „duomenys neskelbtini“ krepšinio klubą, žinojo tik L. B., šis faktas buvo skelbiamas anonimiškai svetainėje „skundai.lt“. Tik L. žinojo apie sutarčių atidėjimus. Po šios informacijos paskelbimo prasidėjo nemalonumai, tiekėjai pradėjo reikalauti mokėti į priekį, jie patyrė daug nuostolių. Kai kas patikėjo ten skelbta melaginga informacija. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų jis prarado pasitikėjimą, jautėsi sugniuždytas, namuose buvo slogi atmosfera, dėl skambučių, grasinimų. Jis jautė baimę.

Nukentėjusioji M. G. apklausta teismo posėdyje parodė, kad pažinojo L., nes jų dukros kartu lankė baletą. Jis dėjo pastangas, kad būtų užmegzti draugiški santykiai, kvietėsi juos į svečius arbatos, jie paprastai atsisakydavo, tačiau vieną kartą buvo svečiuose. Paskui S. pasakojo, kad pakvietė L. ir A. kartu dirbti, ji apsidžiaugė, nes pažįstami žmonės, gerai seksis. Iš pradžių sekėsi gerai. Vėliau ji dažnai girdėdavo S. kalbant telefonu, jis dažnai kalba per garsiakalbį, kad darbai atliekami ne tokiu tempu, kokio reikia. Z. R. reiškė nepasitenkinimą, ji apie tai girdėjo iš jo pati, prašė S. išspręsti tai. S. apie tai pranešė L., tada ji pirmą kartą išgirdo L. bendraujant necenzūriniais žodžiais, labai nustebo. Skambučiai su įžeidinėjimais, agresija buvo ir toliau. Kažkurį vakarą paskambino Z. R.. Tada jam pradėjo skambinti L., sakė kad visi kalti, ir S. B., ir S., kad juo apgavo ir išvijo, o jie viską gerai darė. Kartą L. S. telefonu pasakė, kad dabar jis už viską turės sumokėti, nes jis juos supažindino, buvo užuominos, kad pažiūrės, kaip šeima sureaguos, kaip jiems patiks rezultatas. Ji nustebo, supyko, rašė L. žinutę. Jai pačiai skambino A. B., kartojo tą patį, kad S. yra kaltas, turės sumokėti, jie taip nepaliks. Z. R. taip pat kaltino S., kad surado blogą įmonę. Paskui vasario mėnesį buvo jų susitikimas ofise. Ji buvo namuose. Apie 21 val. kažkas pradėjo skambinti į telefonspynę, nors paprastai niekas į ją neskambina, jei prieš tai nebūna sutarę. Skambutis tęsėsi ilgai. Ji pakėlė ragelį, ten buvo L., jis sakė „M., atidaryk duris, aš gersiu arbatą, lauksiu S.“. Jo balse buvo pagieža. Ji iškart padėjo ragelį, suprato, kad susitikime įvyko kažkas ne taip. Paskambino S., šis sakė, kad yra policijoje, buvo konfliktas, jai pasakė skambinti policijai. L. skambino toliau, daužė į metalines duris. Tai truko apie pusvalandį. Ji pro duris, kuriose yra stiklas, matė jį. Kai ji vėl pakėlė ragelį, L. pasakė, kad tikrai įeis, paklausė, kaip dukros gyvena. Vaikai buvo sunerimę, blaškėsi, ji jas nusiuntė į jų kambarį, paskambino savo mamai. Po kelių minučių išgirdo garsą ir dukros atbėgo, kad už lango vyriškis daužo į stiklą. Ji paskambino policijai, tada pas ją atėjo jos mama ir pareigūnas. Jie sutiko kaltinamuosius prie jų namų. Pareigūnas sakė, kad čia kaip 90-aisiais, kad jam B. sakė, jie skolingi jam pinigų, kad jis apvogtas, jo vaikas badauja. Patėvis sakė, kad L. sakė atvažiavęs savo pinigų ir juos pasiims. Pareigūnai sakė, kad liepė jiems išvažiuoti, policija išvyko. Tada atvažiavo A. ir Z. R., sakė, kad S. matyt dar negrįžo, nes važiavo jiems iš paskos, jis automobilį toliau laukuose stato. Tada ji išėjo į lauką ir pamatė S., o už jo nuvažiuojančius B.. S. sakė, kad jam užlaužė ranką, liepė vekselį rašyti. Nuo tada jiems pradėjo skambinėti L., kiekvieną rytą, sakydavo, kad važiuojam atsiimti pinigų. Skambindavo ir A.. Matyt stengėsi sukelti psichologinį spaudimą. L. agresyviau kalbėdavo, su „hi Hitler“, sakė, kad M. atsargiau važinėtų su mašina, kad vaikai būtų sveiki. S. klausdavo, prie ko čia vaikai, jis atsakydavo, kad nepasisekė, tokį tėvą turi, tai kentės. Buvo perpjauti jos automobilio ratai, stiklas išdaužtas Ji visiškai prarado saugumo jausmą. Darželyje įspėjo visas auklėtojas, kad gali kas privažiuoti, kad žinotų situaciją. Po kurio laiko buvo patalpinta informacija facebook‘e, „skundai.lt“, kad S. aferistas, dėjo ir į jos darbinį facebook‘o puslapį, jai rašė tai pastebėję klientai. Dėjo S. nuotraukas su šeima. Siuntė ir į jos darbovietę. Buvo nemalonu, ji turėjo aiškintis. Jie sakė, kad pasistatys palapinę prie namų ir budės, ramaus gyvenimo jie nebeturės. Kažkoks vyras su automobiliu nuolat stovėdavo prie jų namų, vakare šviesdavo per langus. P. S. užpuolė bare. Ji nuvažiavo į barą, S. jau buvo išvažiavęs į policiją, jai personalas pasakojo, kad įėjo du vyrai, vienas sustojo prie krašto, o L. B. nuėjo tikslingai prie jų ir A. galvą į klaviatūrą trenkė, o S. kumščiais sudavė. Dar vieną rytą jie su vaikais rado ant automobilio lėles. Pirma pamatė ant S. automobilio – lėlė buvo visa išsukiota, dukra iškart pradėjo klykti. Pamatė abi dukros. Paskui ji prie savo mašinos pamatė tokią pačią lėlę. Abiejų lėlių plaukų spalva skyrėsi – lygiai kaip jų dukrų. Ji mano, kad tai padarė kaltinamieji, nes jie taiko į jautriausias vietas, daugiau nei ant vieno automobilio tokių lėlių nebuvo, o automobiliai stovėjo toli vienas nuo kito. Iš vakaro grįžo vėlai ir lėlių nebuvo. Paskui dukros mokykla gavo laišką, kad jie aferistai, reikėjo aiškintis mokykloje, įrodinėti. Visi šie įvykiai ją labai sukrėtė, ji norėjo, kad jie dingtų, lankėsi pas psichologą. S. irgi jautėsi labai blogai, buvo visiškai sugniuždytas. Po L. B. smūgio jam buvo priepuolis. Dukros irgi išsigandusios, jos girdėjo, kaip L. buvo prie jų durų, jos jautrios mergaitės, paskui ilgą laiką bijojo miegoti vienos, iki šiol bijo likti namuose vienos. Ji dirba su jomis su psichologe.

Nukentėjusysis A. N. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis padėjo prižiūrėti statybas Z. R.. Ten susipažino su B.. Buvo susitikimas ofise, ten dalyvavo jis, S., S. B., R. ir B.. Kol jis buvo, konflikto nebuvo. Kažkuriuo metu jis buvo pasišalinęs, nes jo darbas nesusijęs su pinigais. Grįždamas į ofisą, sutiko B. išlydimus policijos pareigūnų. Po to buvo nuvažiavęs pas M. G., nes kažkaip sužinojo, kad kaltinamieji atvažiavo ir veržėsi pas ją į namus. Atvažiavęs jis matė juos automobilyje, nekalbėjo su jais. Bute jam paskambino A., tada pirmą kartą jis išgirdo, kad S. privalės sumokėti pinigus, nes Z. R. jie negaudys po visą pasaulį. Vėliau dar jam skambino A., sakė tą patį. Iš jo pinigų nereikalavo, jam negrasino. Juos su S. užpuolė restorane. Jie sėdėjo prie stalo. Nematė kaip prie jų priėjo B., jis gavo du smūgius į pakaušį, galvą trenkėsi į klaviatūrą. Pakėlė galvą ir pamatė kaip L. muša S.. L. praeidamas pakeliui prie S., sudavė smūgius jam (A. N.). A. tuo metu tiesiog stovėjo šalia stalo, nebandė L. sutramdyti. Galbūt A. galvos mostu parodė L., kad jau reikia išeiti. Jam rimtų sužalojimų nebuvo, galvą skaudėjo kelias dienas. Tačiau tai sukėlė problemų darbe, nes jis buvo restorano vadovas, matė įvykį jo pavaldiniai, po to su jais buvo sudėtingi santykiai. Informacijoje internete jis taip pat buvo minimas kaip aferistas.

Siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, vadovaujanti BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismo posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiojo Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Z. R., apklaustas 2016-02-24 ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbitni)“ buvo pasirašyta sutartis ir jie pradėjo darbus VCUP, Vilniuje, Upės g. 9. Darbų vykdymo metu jis ne kartą nerimavo, kad darbai vyksta nepakankamai greitai, ragino rangovus greičiau dirbti, įspėjo, kad gali nutraukti sutartį. 2016 m. vasario 7 d., supratęs, kad nesilaikoma sutarties sąlygų, ten dirbusių žmonių paprašė išeiti ir išsinešti įrankius bei įrangą. 2016 m. vasario 8 d. teisininkas su Z. R. parašu išsiuntė laišką UAB „(duomenys neskelbitni)“, kuriame nurodyta, kad sutartis nutraukiama ir, kas svarbiausia, buvo nurodyta, kad už įvykdytus darbus bus atsiskaityta įstatymų ir sutartyje numatyta tvarka. Tą pačią dieną, apie 18.00 val., o gal 19.00 val. į ofisą, Lvovo g. 25, 8 aukštą, atvyko L. B. ir jo tėvas A.. Prieš atvykdami jie paskambino S. G., bei pasakė, kad niekur neitume ir lauktume ofise. Tai jam pasakė S.. Dieną prieš tai jam 5 kartus skambino L., tačiau jis neatsiliepė ir su juo nebendravo. Pokalbyje biure dalyvavo jis bei S., S. ir S. draugas A.. Pokalbis vyko anglų kalba, L. su S. kalbėjo lietuvių kalba. L. anglų kalba pasakė, kad jis išeitų iš ofiso, kad kalbės su S., nurodė, kad Z. R. nesusijęs su šiuo reikalu. Jis kelis kartus rodė pirštu į S. ir sakė, kad aiškinsis su S.. L. atrodė susinervinęs, susijaudinęs, atrodė tarsi būtų kažką vartojęs. Kad būtų saugiau, pasikvietė savo draugą H. Tuomet L. tapo ramesnis, su pašaipa pasakė, kad jautiesi saugesnis su draugu. Vyko derybos tarp L. tėvo ir S.. Pamatė, kad H. jaučiasi blogai ir A. paprašė jį nuvežti į savo butą. Po H. išėjimo, maždaug po 10 min., S. ir L. tėvui tariantis, jis S., pasakė, jog gana, jie sutartį nutraukė, L. ir A. B. turi susisiekti su jų advokatu, o kai jie pateiks sąskaitas faktūras bus sumokėta, kaip nurodyta mokėjimo sutartyje. Po to, kai jis tai pasakė, L. pašoko ir norėjo jam trenkti kumščiu. Jis nuo L. pasitraukė, o tėvas paėmė L. už rankos ir pasodino ant kėdės. Pasakė, kad šie paliktų ofisą. L. vėl pašoko ir tėvas jį vėl pasodino. Tada jis išėjo iš susitikimo kambario į savo kabinetą ir parašė SMS advokatui, kad iškviestų policiją. Tuomet savo kabinete laukė policijos. Tuo metu S. vis dar bandė išspręsti konfliktą. Atvykusi policija L. ir jo tėvą išprašė iš ofiso. Jis su S. ir S. bei advokatu atvyko į Pirmąjį policijos komisariatą. S. rašant pareiškimą, paskambino jo žmona. Po pokalbio su žmona, S. jam pasakė, kad L. yra prie jo namų ir išgąsdino jo žmoną, kadangi laužėsi į namą. Jie paprašė policijos pareigūnės, kuri dalyvavo rašant S. pareiškimą, kad ji paskambintų L. ir lieptų jam baigti gąsdinti S. žmoną ir vaikus. Pareigūnė paskambino L., tačiau jis neatsiliepė. Tuomet ji paskambino A. ir ilgai su juo kalbėjo. S. paskambino 112 ir iškvietė policiją, kad apgintų jo šeimą nuo L.. Nuvykę patruliai liepė L. ir A. pasišalinti nuo S. namų. Net po to, kai policija liepę L. ir A. pasišalinti, po kelių minučių S. paskambino žmona ir pranešė, kad vėl į duris skambina L. ir tęsia savo veiksmus. S. vėl prašė policininkų apginti jo šeimą. 2016 m. vasario 9 d., jis, S. ir A. buvo VCUP kavinėje, kur pusryčiavo. Į kavinę užėjo L., jo tėvas ir neatsiklausę prisėdo prie mūsų staliuko. L. pasakė jam, kad kalbėtų su juo. Jis L. pasakė, kad tegu bendrauja su jų teisininku V.. Po to atsistojo ir išėjo. Jo automobilis stovėjo VCUP daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės 3 aukšte, jis buvo penktame. Einant iš penkto aukšto į trečią, jam kelią pastojo ir neleido praeiti L. su tėvu. Tuomet A. iškvietė policiją, visą laiką (apie 15 min.), kol atvyko policiją, jis ir A. vaikščiojo VCUP patalpose, kur yra kameros, dėl saugumo, o L. ir A. sekiojo iš paskos visą tą laiką ir L. sakė jam, kad nori su manimi kalbėti, o jis jam atsakė, kad negali su juo kalbėti – jis turi kalbėti su teisininku. Taip pat tuo metu, kai tik jis pajudėdavo link išėjimo, A. arba L. užblokuodavo jam kelią atsistodami jo kelyje. Visa tai turi būti nufilmuota VCUP kamerų. Tik prieš atvykstant policijos patruliams jis ir A. išėjo iš VCUP trečiame aukšte, kur pamatė ateinant policininkus. Jie pasakė, kad juos persekioja, policininkai pasikalbėjo su L. ir A. lietuviškai. Paprašė policininkų išspręsti šią situaciją. Policininkė palydėjo jį iki mašinos, kol įsėdo. Kai jis išvažiavo iš garažo, L. ir A. su savo mašina jį sekė, tačiau jam pavyko atitrūkti už užkardo, kai jie sustojo, o jis padidinęs greitį nuvažiavo. 2016 m. vasario 10 d. dieną jis gavo iš L. SMS anglų kalba, kurioje rašė, kad jis L. žudo ir įvarė į kampą. Jis tą suprato, kaip grasinimą, kad jis yra beviltiškoje situacijoje, kurioje arba jis tenkins jo norą dėl pinigų sumokėjimo, arba jis elgsis kaip į kampą įspraustas asmuo. Apie šį grasinimą jis sprendė vertindamas L. elgesį biure, persekiojimą VCUP kavinėje bei jo darbuotojo S. persekiojimą. Po šių įvykių jų įmonės partneriai gavo laiškus apie jį ir S. bei jų įmonę, kur jis yra įvardintas „aferistu“ ir „vagimi“, taip pateikiama kita šmeižikiška ir melaginga informacija apie jų įmonę. Taip pat ši informacija buvo patalpinta į „facebook.com“, platinama žmonių adresais, kuriuos galima susieti su mumis iš viešai prieinamos informacijos, pvz.: žydų bendruomenės nariai ir kt. Ši informacija yra nuolat atnaujinama. Net ir po to, kai „facebook.com“ ją ištrina, po kelių valandų, ji vėl atsiranda. Taip pat jo advokatai bei daug kitų adresatų gavo laišką, kuriame pateikiami jo asmens duomenys – paso numeris, data, jo paskutinio išvykimo iš Izraelio laikas, jo žmonos vardas ir kita asmeninė informaciją. Nurodė, kad tai išplatinta siekiant jį įbauginti, parodant, kad platintojai prieina net prie kitos valstybės vidinės informacijos ir gali jam kenkti. Teigė, kad tą informaciją platina L. B., nes jokių kitų konfliktinių situacijų nei jis, nei jo įmonės darbuotojai iki tol ir dabar neturėjo (1 t., b. l. 60–61). 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinai liudytoju apklaustas Z. R. parodė, kad 2015 metų gruodžio mėnesį buvo pasirašyta sutartis su UAB „V. G.“, kuri priklauso L. B. ir jo tėvui A. B. dėl patalpų restoranui įrengimo. Pagal buvusį susitarimą, sudarytą sutartį, įmonė UAB „V. G.“ neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl 2016 m. vasario 8 d. sutartis buvo nutraukta. Nuo tos dienos L. B. su savo tėvu A. nuolat puldinėja jį ir kitus jo įmonės darbuotojus. Vienas jų S. G.. Ne kartą dėl buvusių atvejų buvo kreiptasi į policiją. 2016 m. gegužės 11 d. buvo jam priklausančiame restorane „S. B. B.“(duomenys neskelbtini). Apie 19.10 val. į restoraną atėjo L. B. su savo tėvu A. B.. L. sugriebė jį už pečių, pradėjo kratyti ir numetė nuo kėdės, ant kurios sėdėjo. Vėliau L. sugriebė už rankų, pradėjo šaukti, kad „mane pagavo“ (kalbėjo anglų kalba). Panašūs užpuolimai kartojasi jau nebe pirmą kartą, prašo policijos imtis veiksmų (t. 2, b. l. 99).

Liudytoja P. A. apklausta teismo posėdyje parodė, kad matė užpuolimą. Užėjo kaltinamieji, nuėjo prie staliuko, kur sėdėjo S. ir A., ir trenkė tiek vienam, tiek kitam. Trenkė kažkuris iš kaltinamųjų, atrodo jaunesnis. Vyresnis stovėjo šalia ir žiūrėjo. Nepamena, kuriam trenkė pirmam, nepamena, kiek buvo smūgių. Trenkė į galvą. Smūgių atgal lyg tai nebuvo. Kaltinamieji iškart išėjo. Dar iš darbuotojų kalbų žinojo, kad ir anksčiau kažkas įvyko, lyg tai kaltinamieji smaugė Z. R., bet pati šio įvykio nematė. Tiksliai nežino dėl ko taip įvyko, lyg tai dėl skolų. Iškart po įvykio matėsi S. sumušimai, paraudimai, ar A. sumušimai matėsi, neatsimena.

Liudytoja V. L. apklausta teismo posėdyje parodė, kad dirbo padavėja restorane, stovėjo prie įėjimo pasitikdama lankytojus. Iš viso buvo du įvykiai. Pirmas įvykis, kad atėjo du vyrai, Z. sėdėjo prie baro. Jie paklausė, kur Z., ji parodė, vienas jų tiesiog puolė Z. iš nugaros ir pradėjo smaugti, o kitas kaip apsauga pirmajam stovėjo. Įvykis įvyko dienos metu. Antras įvykis, kai prie staliuko sėdėjo S. ir A., atėjo du vyrai, greitu žingsniu priėjo ir pradėjo daužyti jų galvas į metalines detales, kurios buvo prie stalų. Ir kumščiais daužė į galvas. Negali pasakyti, ar tie patys vyriškiai. Smūgius sudavė atrodo vienas vyriškis. Sudavė smūgius ir išėjo. Mano, kad tai buvo planuotas užpuolimas, nes jie tikslingai ėjo link S.. Tuo metu restorane buvo daug žmonių, buvo sutrikdyta restorano veikla, žmonės pakilo nuo stalų žiūrėti, kas vyksta, darbuotojai taip pat sustojo ir žiūrėjo. Iškart po įvykio ji matė ant S. ir A. smūgių žymes – paraudimą ant veido. Įmonėje Z. buvo pagrindinis vadovas, direktorius, po jo buvo S. ir A.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, tuo metu geriau viską atsiminė.

Liudytojas M. S. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad buvo įvykis, kai sužalojo S. ir A.. Užėjo du asmenys, jam vėliau sakė, kad tai statybininkai, kurie darė restorano įrengimo darbus. Jis tuo metu dirbo restorane, išgirdo triukšmą, atsisuko pažiūrėti. Pamatė, kad S. laikosi už akies. Tie du vyriškiai pradėjo grasinti dar trenkti, keiksmažodžiais, kad jei nesumokės, bus blogai. Jis visų smūgių nematė, matė kaip sudavė A, kaip sudavė S. nematė. Smūgius sudavė vienas vyriškis, kitas stovėjo. Matė, kaip po to pas S. iškilo guzas, o pas A. buvo paraudonavimas. Žino, kad buvo dar vienas įvykis prieš keletą dienų, vyko smaugimas, bet jis to įvykio nematė. Todėl padavėjos pamačiusios vyriškius išsigando. Įvykis pakenkė darbui ir įstaigos reputacijai, buvo žmonių, kurie klausinėjo apie įvykį. Restorano vadovas buvo Z., S. ir A. tvarkė dokumentus.

Liudytojas D. U. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad tą dieną buvo prie baro, atėjo du vyrai ir užpuolė A. ir S.. Viskas vyko labai greitai. Jie įėjo, ėjo tiesiai prie staliuko, kur buvo A. ir S. ir abiem sudavė mažiausiai po vieną smūgį. Nepamena, ar abu, ar vienas sudavė smūgius. Baras buvo toliau nuo tos vietos, taigi negali pasakyti, ar buvo ir žodinis konfliktas. Ant S. ir A. veidų matėsi paraudimai. Restorano veikla atrodo nebuvo sutrikdyta. Dar žino, kad buvo situacija, kai Z. smaugė, tai jam pasakojo kiti darbuotojai.

Liudytojas S. B. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad jam žinoma, kad restorano statybos darbai vėlavo, buvo konfliktas dėl to tarp Z. R. ir įmonės, kuriai vadovavo A. ir L. B.. Buvo konfliktas ofise. Jame dalyvavo A. ir L. B., S. G., Z. R., dar buvo užėjęs kažkoks Z. R. draugas. Jis (S. B.) ten tuo metu dirbo ir matė, kaip jie bendravo dėl darbų. Daugiau kalbėjo L., jis nesutiko, kad darbai vėluoja. Buvo žodinis ginčas. Jam pasirodė, kad L. sureagavo karščiau – impulsyviai šoko iš kėdės, tėtis (A. B.) paėmė jį už rankos ir sulaikė. Nepamena, ar buvo kokių nors grasinimų. Dar buvo vienas kartas, kai A. ir L. B. buvo atvažiavę pas jį į namus, jie atvažiavo paprašyti, kad jis prašytų Z. R. su jais susisiekti. Jie negrasino, tačiau atvažiavimas buvo nemalonus – vėlai vakare, be jokių skambučių, pradėjo belstis į langus, išgąsdino jo šeimą. Jo darbas įmonėje buvo maisto tiekėjų suradimas, meniu, personalo paieška. Visus sprendimus įmonėje priimdavo Z. R..

Liudytojas G. Č. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. įsidarbino A. ir L. B. vadovaujamoje įmonėje „duomenys neskelbtini“. Darbams vadovavo L. B., finansams – A.. (duomenys neskelbtini) jie statė kažkokį restoraną. Vienu momentu girdėjo, kad Z. R. nutraukė sutartį su B., nesigilino dėl ko, lyg tai dėl to, kad vėlavo darbai. Jo nuomone, darbai vėlavo daugiausiai savaitę. B. sakė, kad R. jiems nesumokėjo. L. pasakojo, kad jiems nedovanos, kad vis tiek atsiims pinigus. Gyrėsi, kad jie su tėvu dažnai nuvažiuoja prie jų namų vakarais. Apie A. jie nieko negali pasakyti, o L. užsispyręs, mano, kad jis tikrai galėjo reikalauti pinigų. Buvo šnekos jų ofise, kad sumušė, kad B. dalyvavo muštynėse su „duomenys neskelbtini“. Dar buvo gavęs laišką į savo darbo paštą, kad „duomenys neskelbtini“ baisūs aferistai. Jo nuomone, laišką atsiuntė L. B.. Laišką gavo maždaug per savaitę nuo sutarties nutraukimo. Buvo įdomu, iš kur tas laiškas, nes visi jų ofise gavo tą laišką. M. L. pasiskambino vyrui, šis patikrino ir pasakė, kad iš L. B. adreso. Gali būti, kad persiuntė tą laišką „I“ darbuotojui, gal iš dalies patikėjo, kas parašyta tame laiške, norėjo perspėti.

Liudytoja M. L. apklausta teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. pabaigoje UAB „V. G.“ pasirašė sutartį su „duomenys neskelbtini“ dėl kavinės VCUP‘e statybų. Darbai baigėsi pykčiais – užsakovai vasario mėn. nebeįleido darbininkų į objektą. Jai darbų vadovas sakė, kad darbams pabaigti trūko dar dviejų savaičių. Kiek jai žinoma, likusių pinigų „duomenys neskelbtini“ nesumokėjo. Paskui A. ir L. B. važinėdavo pas užsakovus į svečius, pas vieną į butą važiavo, dar važiavo į restoraną atsiimti pinigų. Pats L. gyrėsi, kad davė į galvą S.. Dar ji gavo el. laišką pasirašytą „paprastas pilietis“, kuriame buvo rašoma, kad S., S. ir dar kažkoks „duomenys neskelbtini“ direktorius nešvariai dirba, nemoka pinigų. Jai buvo aišku, kad tai L., nes jis mėgdavo rašyti tokio pobūdžio raštus. L. pats ir pasakė jai „imk, paskaityk“. Jos vyras IT specialistas, ji paklausė jo, ar galima sužinoti, iš kokio adreso tas laiškas išsiųstas, jis pasižiūrėjo ir pasakė, kad pagal IP adresą jis buvo išsiųstas iš jų ofiso Perkūnkiemyje. Ofise tuo pačiu IP adresu buvo gal 5 kompiuteriai, ji atmetė darbuotojus, kurie to nebūtų darę, liko L. ir A.. Mano, kad A. irgi negalėjo taip parašyti, taigi liko L.. 2016 m. gegužės mėnesį ji sužinojo, kad L. B. buvo jos vardu atidaręs el. pašto paskyrą ir jos vardu „pagarbiai, M. L.“ susirašinėdavo su kitomis įmonėmis. Apie tai ji sužinojo po mėnesio, kai L. B. davė slaptažodį ir pasakė toliau jau jai susirašinėti. Ji nuo 2012 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo neoficialiai, o oficialiai buvo kitos įmonės, „duomenys neskelbtini“, direktore. Kita įmonė buvo nupirkta L. B., ji buvo fiktyvi vadovė, pasirašinėjo aktus, nes taip jai liepė A. B., darė psichologinį spaudimą. Ji įmonės vardu buvo išėmusi banko kortelę, ją atidavusi A. B., kuris su ja nuiminėjo pinigus. Dabar ši įmonė yra bankrutavusi, ji, kaip buvusi vadovė, turi atlyginti žalą.

Liudytojas V. S. apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbitni)“. Buvo statybų vadovas, darė VCUP‘e darbus. Pradėjo dirbti, kai iš ten išėjo kitas statybų vadovas su savo darbininkais. Darbų nebaigė, nes užsakovai atsisakė dėl to, kad jie laiku nespės pabaigti darbų. Jo nuomone, darbus būtų spėję pabaigti per savaitę. Po to iš ofiso darbuotojų girdėjo, kad jie ten tarpusavyje ginčijosi dėl pinigų, girdėjo gandus, kad buvo muštynės tarp L. B. ir S.. Dar jis buvo matęs vieną laišką, kad S. sukčiauja. Ofise kalbėjo, kad taip parašė L.

Liudytojas M. Š., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis „duomenys neskelbtini“ buvo projektų vadovas. Jis iš pradžių dirbo projekte statant restoraną VCUP‘e. Statybose dirbo ukrainiečiai. Darbai sustojo, nes darbuotojams „V. G.“ nebemokėjo, spėja, kad dėl to, jog nesumokėjo užsakovas. Tada darbininkai išėjo iš objekto, darbai sustojo. Jis dėl to susipyko su „V. G.“, jų keliai išsiskyrė. Paskui girdėjo iš buvusių bendradarbių, kad buvo konfliktas burgerinėje, kažkokios muštynės tarp kažkurio iš kaltinamųjų su A, S.

Liudytojas A. D., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad su A. Ir L. B. įmone vienu metu jį siejo darbiniai santykiai, jis atstovavo medžiagų tiekėjams („I“). Buvo projektas VCUP‘e, reikėjo kabinti pakabinamas lubas. Pirmą etapą darbų padarė, paskui darbai strigo. „V. G.“ jiems nemokėjo, nurodė neatsiskaitantys dėl to, kad su jais neatsiskaitė užsakovas. Dar jis buvo gavęs el. laiškus, ten minimas užsakovas, duomenys neskelbtini. Laiškuose buvo rašoma nepasitikėti Z. R., nes jis gali apgauti, neatsiskaityti. Jis tuos laiškus gavo į asmeniškai į savo darbinį paštą. Pasirašė juos kažkoks „doras pilietis“ ar panašiai. Įtarė, kad laiškus galėjo siųsti „V. G.“, nes viskas vyko tuo pačiu metu, kaip tik sutapo, kad jiems užsakovas neatsiskaitė. Kas siuntė laiškus, žinojo, kad jis atstovauja „I“. Iš „V. G.“ tą žinojo L, A, G ir moteris, dirbanti su projektais. Jis klausė „V. G.“ statybos vadovo G, jis nei patvirtino, nei paneigė. Jis į laišką labai nesigilino, paskui su Z. R. dirbo tiesiogiai, šie kreipėsi dėl darbų užbaigimo, jie pabaigė lubas. Z. R. už tą dalį atsiskaitė.

Liudytojas E. L. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad padėjo „duomenys neskelbtini“ atidaryti „S. B.“ barą. Iki tam tikro momento dirbo su jais, paskui išėjo. Po kiek laiko iš įmonės „M“, kuri pardavė įrangą „duomenys neskelbtini“, gavo laišką, kad Z. R. ir jo draugas S yra aferistai. Iš kur „M“ gavo tą laišką, nežino, nesidomėjo. Apie situaciją jis klausė S. B., šis nieko nežinojo. Daugiau jis nesidomėjo. Jo nuomone „duomenys neskelbtini“ pagrindinis žmogus buvo Z. R., jis viską spręsdavo. Su juo nebuvo atsiskaityta iki galo, tačiau jis nereikalavo atsiskaityti, nenorėjo gaišti laiko. Jo nuomone, su juo neatsiskaitė Z. R., o ne S. G.. S. G. pats liko apgautas, jis yra ramus, pozityvus žmogus.

Liudytoja A. M. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji yra gimnazijos raštinės vadovė. Ji tikrina visus gautus el. laiškus, juos persiunčia kam reikia. Į gimnaziją atėjo laiškas apie S. G.. Jų gimnazijoje mokosi S. G. dukra. Laiške buvo parašyta, kad yra kažkokia afera, kažkokie jai nežinomi faktai. Laiškas buvo neigiamas S. G. atžvilgiu, jei gerai atsimena, laiške buvo rašoma nebendrauti su S. G. dukra. Ji laišką perdavė gimnazijos vadovui, šis skambino S. G., S. buvo atėjęs dėl to į mokyklą. S. buvo susinervinęs, laiškas sukėlė jo nepasitenkinimą. Kiek pamena, laiškas buvo siųstas iš jos žmonos M. el. pašto, tačiau jai tai pasirodė leista, nes žmona nesiųstų neigiamo laiško apie savo vyrą. Gimnazijoje S. žinomas, su juo santykiai geri. Anksčiau jokios neigiamos informacijos apie S. G. gimnazija nebuvo gavusi.

Liudytojas R. M., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad yra UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratorius. Bankroto byla iškelta (įsiteisėjo sprendimas) 2017-09-07. Įmonės vadovo jis nematęs, su policija bandė surasti jį, nepavyko. Įmonės buhalteriniai dokumentai jam nebuvo perduoti. Įmonės kreditoriai yra S. G., Sodra, VMI, kelios įmonės. Bendra kreditorinių reikalavimų suma 74239,50 eurų. Su „V. G.“ dar vyksta teisminis ginčas. UAB „duomenys neskelbtini“ pajamas gaudavo tik Z. R. įnešant pinigus grynaisiais į įmonės sąskaitą. Į įmonės sąskaitą dar yra nedideles sumas įnešę S. G. ir vienas Izraelio pilietis. Pagrindines sumas įnešinėjo Z. R.. Praktiškai viskas vykdavo taip, kad Z. R. įnešinėja pinigus ir jų atsiskaitoma. Vienintelis įmonės savininkas ir vadovas visą laiką buvo Z. R.. Įmonėje buvo tik trys darbuotojai: Z. R., S. G. ir S. B.. S. G., kiek jis supranta iš bankroto bylos, buvo vadybininkas, visus veiksmus atlikdavo Z. R. nurodymu, už įmonę, jos turtą atsakingas nebuvo.

S. G. 2016-02-08 skundo duomenimis, skundo pateikimo dieną L. B. ir A. B. atvyko į jų įmonės būstinę, pokalbio metu L. B. buvo užsimojęs smogti Z. R., asmenys pasišalino tik su policijos pareigūnai. S. G. esant policijoje, L. B. skambino į jo namų duris jo žmonai M. G. (t. 1, b. l. 21-22). Iš esmės analogiški duomenys nurodyti Z. R. 2016-02-15 pareiškime (t. 1, b. l. 23-25). Papildomame S. G. 2016-02-15 pareiškime nurodyta, kad interneto tinkalapyje „skundai.lt“ patalpinta šmeižiančio turinio informacija (t. 1, b. l. 43-44).

Z. R. su 2016-02-15 pareiškimu pateikė 2015-12-22 statybos rangos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbitni)“, įmonių susirašinėjimą dėl sutarties vykdymo (t. 1, b. l.26-37).

Apžiūros protokole užfiksuota Z. R. su 2016-02-15 pareiškimu pateikto kompaktinio disko, kuriame įrašytas telefoninis pokalbis, apžiūra (t. 1, b. l. 38-41).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas, užsienio piliečio atstovas, praneša, kad atėjo rangovai ir grasina. Įvykio vieta duomenys neskelbtini (t. 1, b. l. 45).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2016-02-08 21.08 val. gautas pranešimas, kad į pranešėjos, kuri yra namuose su dviem mažamečiais vaikai, buto duris daužosi agresyviai nusiteikęs jos vyro bendradarbis, reikalauja atidaryti (t. 1, b. l. 84).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos vyr. patrulio 2016-02-08 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-02-08 apie 21.15 gautas pranešimas, kad duomenys neskelbtini pašaliniai skambina į domofoną, bute esanti moteris su mažamečiais vaikais bijo. Atvykę pareigūnai pabendravo su M. G., kuri pareiškė, kad jos vyras dienos metu buvo sukonfliktavęs su bendradarbiu L. B., jis dabar, būdamas agresyvus, skambina į domofoną. Panedrabus su L. B. ir A. B., šie nurodė, kad M. G. vyras jiems skolingas apie 90000 eurų, neteisėtų veiksmų jie nedarė, tiesiog nori pasikalbėti su skolininku (t. 1, b. l. 85).

A. B. ir L. B. 2016-03-07 paaiškinimuose užfiksuoti jų paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje (t. 1, b. l. 88-89), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariatas 2016-03-09 priėmė nutarimą nutraukti teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje (t. 1, b. l. 82).

S. G. ir Z. R. 2016-03-23 pareiškime nurodyta, kad viešojoje erdvėje skleidžiama tikrovės neatitinkanti, žeminanti informacija (t. 1, b. l. 95-101). Kartu su pareiškimu pateiktos el. laiškų, informacijos „skundai.lt“, „rekvizitai.lt“, „facebook.com“ puslapiuose kopijos (t. 1, b. l. 102-131).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas priimtas pareiškimas apie šmeižtą, įvykio registracijos Nr. ROIK 0116000151760 (t. 1, b. l. 134), prie šio įvykio pateikti duomenys apie IP adreso priklausomybę (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (t. 1, b. l. 135).

S. G. 2016-05-12 pareiškime nurodyta, kad 2016-05-12 apie 14.30 val. Vilniuje, Upės g. 9, restorane „S. B. b“ L. ir A. B. reikalavo iš jo ir A. N. pinigų, juos sumušė (t. 2, b. l. 108).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2016-05-12 14.27 val. A. N. pranešė, kad „S. B. b.“ kavinėje jį ir jo draugą užpuolė ir primušė du pažįstami vyrai. Papildoma informacija apie patikrinimą: Greitosios med. pagalbos brigada 15.21 val. pristatė S. G. ir A. N. į ligoninę, jiems nustatyti galvos sumušimai (t. 2, b. l. 114).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G1393/2016(01), kurioje nustatyta, kad galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-12) S. G. padarytas odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo atsirasti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, yra padarytas trauminiu poveikiu, kuris nebūdingas griuvimui, nėra būdingas savęs žalojimui (t. 2, b. l. 127).

El. laiške, pateiktame liudytojos A. M., matyti, kad iš el. pašto duomenys neskelbtini į Vilniaus Š. A. mokyklą atsiųstas el. laiškas, kuriame pateikiama negatyvi informacija apie S. G. ir M. G., raginama atsargiau bendrauti su jais ir jų dukra (t. 3, b. l. 13-14).

S. G. 2016-06-14 pareiškime nurodyta, kad 2016-06-14 8.35 val. ant savo ir žmonos automobilių rado lėles su nulaužtomis kojomis ir išteptomis ketčupu galvomis (t. 3, b. l. 20). Prie pareiškimo pridėtos lėlių nuotraukos (t. 3, b. l. 25).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota patikrinimo informacija, kad už automobilio MB v. n. (duomenys neskelbtini) valytuvo užkišta lėlė, kurios galva ištepta kečupu (t. 3, b. l. 22).

Daiktų apžiūros protokole 2017-06-22 apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais iš „Prisma“ parduotuvės. Vaizdo įrašuose matyti parduotuvėje prie kasos su mažametėmis mergaitėmis apsiperkantis S. G., vėliau prie tos pačios kasos prieina A. B., kuris skubiu žingsniu prisiveja S. G., jie apie minutę stovi šalimais, po to išsiskiria (t. 3, b. l. 68).

Kaltinamieji kaltės nepripažino visiškai ir neigė visus kaltinime jiems inkriminuojamus veiksmus. Tačiau jų parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Dėl 2016-02-08 įvykio „(duomenys neskelbtini)“ biure. Byloje nėra ginčo, kad toks susitikimas įvyko. Jame dalyvavo A. ir L. B., Z. R., S. G., A. N., S. B. ir dar vienas asmuo iš Izraelio. Kaltinamieji neigė susitikime naudoję psichinę prievartą, teigė, kad pokalbio metu atmosfera buvo draugiška. Tačiau S. G. tiek pareiškime policijai, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad L. B. karščiavosi, mojavo rankomis, rėkė, buvo užsimojęs ranka trenkti Z. R., reikalavo mokėti pinigus. S. G. parodymus patvirtino liudytojas S. B., kuris pokalbio metu dirbo šalimais. S. B. parodė, kad L. sureagavo karščiau, šoko iš kėdės, tėtis jį sulaikė. Nukentėjusysis Z. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. buvo susinervinęs, pokalbio metu pašoko ir bandė jam trenkti, tačiau jis pasitraukė, o A. B. paėmęs už rankos sūnų pasodino ant kėdės. Tada Z. R. paprašė juos palikti ofisą, L. B. vėl bandė jam trenkti, jis iškvietė policiją. Taigi visų įvykyje dalyvavusių asmenų (A. N. parodė, kad dalyvavo tik dalyje pokalbio, tuo metu konflikto dar nebuvo), išskyrus A. ir L. B., parodymai nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje, atitinka kaltinime išdėstytas įvykio aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kad užsienietis prašo pagalbos, nes atėjo rangovai ir grasina (t. 1, b. l. 45). Be to, ir pačių kaltinamųjų parodymai apie įvykį prieštaringi: nors A. B. teigia, kad atmosfera buvo draugiška, jis pripažino, kad galėjo kalbėti pakeltu tonu, reikalavo sumokėti pinigus. L. B. taip pat sutiko, kad galėjo pakelti balsą. Be to, kaltinamieji negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl, nors jų teigimu iš biuro jie išėjo patys, pamatę, kad nesusitars, po to jie vis tik vyko prie S. G. namų toliau su juo kalbėtis. Tokia įvykių eiga patvirtina, kad jie iš biuro išėjo ne savo noru, o dėl to, kad buvo iškviesta policija. Be to, pats A. B., duodamas paaiškinimą dėl po šio pokalbio vykusio įvykio prie S. ir M. G. namų, parodė, kad jiedu su L. B. iš ofiso buvo išprašyti (t. 1, b. l. 88).

Dėl 2016-02-08 įvykių prie S. G. namų. Iš „duomenys neskelbtini“ biuro kaltinamieji nuvyko prie nukentėjusiųjų S. G. ir M. G. namų. Nukentėjusioji M. G. parodė, kad L. B. skambino į domofoną, piktai sakė, kad „gersiu arbatą, lauksiu S.“, klausė, kaip gyvena jos dukros, daužė į metalines duris. Viskas truko apie pusvalandį. Ji jį girdėjo per domofoną, matė per stiklą duryse. M. G. parodymus patvirtina S. G. parodymai apie tai, kaip tuo metu jam skambino žmona ir sakė, kad veržiasi L. B., nori gerti arbatą. Taip pat A. N. parodymai apie tai, kad jis sužinojęs, kad į G. namus veržėsi atvažiavę kaltinamieji, nuvažiavo pas M. G., kur matė kaltinamuosius sėdint automobilyje. Taip pat Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kaip jam būnant policijoje S. G. skambino žmona. Nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina ir pareigūnų 2016-02-08 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos iškvietimo aplinkybės ir A. ir L. B. paaiškinimas, kad M. G. vyras jiems skolingas apie 90 000 eurų, jie nori pakalbėti su skolininku (t. 1, b. l. 85). Taip pat BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys apie iškvietimus (t. 1, b. l. 83-84).Pačių kaltinamųjų paaiškinimai apie įvykį nėra nuoseklūs. Teisme jie teigė, kad L. B. skambino į domofoną vieną kartą, kalbėjo su M. G., kuri nesutiko jo įleisti. Tačiau Tiriant administracinį teisės pažeidimą paimti A. ir L. B. paaiškinimai, kad jie skambino į butą, tačiau niekas neatsiliepė (t. 1, b. l. 82, 88, 89). Kad M. G. išsigando, o ne kvietė policiją tik tam, kad užfiksuotų fiktyvų įvykį, patvirtina ir tai, kad ji iškvietė ne tik policiją, bet ir netoliese gyvenančią savo mamą su patėviu. Jei ji būtų norėjusi tik melagingai užfiksuoti A. ir L. B. veiksmus, kaip teigia kaltinamieji, būtų pakakę iškviesti policijos pareigūnus. Jei mama ir patėvis būtų buvę kviečiami tuo pačiu tikslu, t. y. kaip galimi liudytojai, nukentėjusieji būtų prašę juos apklausti, tačiau to nedarė nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu. Taip pat tai, kad M. G. išsigando, patvirtina ir faktas, kad sužinoję apie A. ir L. B. veiksmus bandant patekti į nukentėjusiųjų namus, pas M. G. atvyko ir kiti jų pažįstami (pvz. A. N., jo parodymai).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT 2013-06-14 nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vertinant kitus byloje esančius įrodymus svarbus netiesioginis įrodymas yra telefoninio pokalbio įrašas, kuris buvo išklausytas teismo posėdyje (t. 1, b. l. 38-40, 42). L. B. patvirtino, kad įraše kalba jis. Z. R. pareiškime, kuriuo šis įrašas pateiktas policijai, nurodyta, kad tai 2016-02-09 d. pokalbio įrašas (t. 1, b. l. 25). Įraše girdėti, kad L. B. skambina S. G. ir kalba apie pinigų sumokėjimą. S. G. pokalbio metu ne kartą teigia, kad L. B. atvažiavo pas vaikus, skambino į duris, vaikšto aplink namus, prašosi įleisti gerti arbatos, reikalauja rašyti vekselį, dėti „babkes ant stalo“. L. B. nepaneigia šių faktų, o atsako „ką gali padaryti, kai tėvas toksai“, „nu ir kas“, „kiekvieną dieną atvažiuosiu arbatos gerti“. Be to, pokalbio metu L. B. išsako tas pačias frazes, kurių sakymu jis kaltinamas pirmuosiuose trijuose kaltinimo epizoduose, ir kurių sakymą tiek jis, tiek A. B. teisme neigė. Pvz., pokalbyje jis ne kartą sako „babkes ant stalo“, tai atitinka nukentėjusiųjų parodymus apie jo reikalavimą dėti pinigus ant stalo, išsakytą pokalbyje biure. Teigia, kad „kiekvieną dieną atvažiuosiu arbatos gerti“, „tu ne ant to užsirovei“, kas atitinka M. G. parodymus apie L. B. išsakytus žodžius skambinant į domofoną. Linki sveikatos S. G., jo žmonai ir jo vaikams, kas taip pat iš dalies atitinka M. G. teiginius, kad jis, skambindamas į domofoną, klausė, kaip gyvena jų dukros. L. B. tonas pokalbio metu agresyvus, kaltinantis, jis vartoja įžeidžiančius žodžius „aferiste“, „hitler kaput“ ir kitus. Teismo nuomone, šis įrašas patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie kaltinime pirmuosiuose trijuose epizoduose inkriminuojamas faktines aplinkybes – L. B. žodžius ir agresyvų elgesį. Be to, liudytojas G. Č., dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad L. pasakojo, jog nedovanos, pinigus atsiims, gyrėsi, kad su tėvu dažnai nuvažiuoja prie nukentėjusiųjų namų. Liudytoja M. L. taip pat parodė, kad jai žinoma, jog A. ir L. B. važinėdavo pas užsakovus, pas vieną važiavo į butą, į restoraną atsiimti pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu L. B. nurodė, kad teismo nutartyje minimą informaciją, komentarus rašė jis iš poėmio metu paimamo kompiuterio (t. 3, b. l. 148-149).

G. Č. ir M. L., tuo metu dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad jie į darbo el. paštą gavo el. laišką, kuriame buvo rašoma, kad „duomenys neskelbtini“ aferistai. T. y. panašaus turinio laiškas, kaip ir informacija skelbiama internete. M. L. parodė, kad laišką gavo iš „piliečio paprasto“. Šie liudytojai parodė, kad M. L. vyras, IT specialistas, patikrino IP adresą ir pamatė, kad laiškas siųstas iš jų įmonės. Jų biure yra keletas kompiuterių. Tiek G. Č., tiek M. L. teigė manantys, kad laišką parašė L. B.. G. Č. tiesiog teigė, kad tokia nuojauta, M. L. aiškino atmetusi visus kitus darbuotojus, nes jie negalėjo tokio laiško parašyti, be to, L. B. mėgo rašyti tokio pobūdžio raštus, jis rašė visus raštus jų įmonėje. Taip pat ji teigė, kad laišką jai parodė ir patarė perskaityti būtent L. B..

„Skundai.lt“ ir „rekvizitai.lt“ skelbiama informacija visiškai atitinka tarp „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ susiklosčiusią situaciją: nurodoma, kad planuojamas įrengti restoranas „S. b.“ VCUP patalpose, statybos bendrovių prašoma ilgų atidėjimų terminų. Teigiama, kad S. G. naudojasi nepriekaištinga reputacija, žada, kad nors pirmame projekte pinigų neuždirbs, gaus dar didelius vėlesnius projektus (kas atitinka kaltinamųjų parodymus teisme apie tai, kad sutiko įrengti pirmąjį restoraną turėdami omenyje dar kelis ketinamus vėliau įrengti). Nurodoma, kad prieš darbų pabaigą be pagrindo stabdomi visi darbai, teigiant, kad statybos bendrovė nespės laiku užbaigti darbų, nors iš tiesų statybos darbai nevėluoja. Taigi teiginiai šioje informacijoje visiškai atitinka konkrečią kaltinamųjų ir „duomenys neskelbtini“ situaciją. Kitos įmonės, kuri būtų turėjusi sutartį būtent dėl „S. b.“ baro VCUP patalpose įrengimo, nebuvo.

Suinteresuoti parašyti tokį laišką ir paskelbti tokią informaciją iš UAB „(duomenys neskelbitni)“ biure dirbusių žmonių galėjo būti tik kaltinamieji, nes būtent jiems priklausė įmonė „(duomenys neskelbitni)“, kuriai, jų manymu, skolinga buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiti darbuotojai tiesiogiai su Z. R. ir S. G. nebendravo arba bendravo labai epizodiškai, nežinojo jų pavardžių (pvz., G. Č., apklausiamas teismo posėdyje, neprisiminė S. G. vardo ir pavardės, M. L. nurodė, kad buvo S. ar S., pavardės neatsimena), taigi negalėjo skelbti internete informacijos, kurioje buvo nurodytos konkrečios pavardės.

Svarbus ir informacijos paskelbimo internete laikas - 2016-02-09, t. y. iš karto kitą dieną po pirmiau aptartų 2016-02-08 įvykių, tą pačią dieną, kai užfiksuotas L. B. skambutis S. G.. Dar kitą dieną, 2016-02-10, informacija paskelbta kitame tinklalapyje.

Minėtame telefoniniame pokalbyje L. B. S. G. ne kartą vadina aferistu, t. y. lygiai tuo pačiu žodžiu, kuriuo S. G. ir Z. R. vadinami internete paskelbtoje informacijoje. Teismo posėdyje L. B. taip pat ne kartą S. G. ir Z. R. vadino sukčiais ir aferistais (pvz., t. 5, b. l. 50)

Dėl 2016-05-11 ir 2016-05-12 įvykių „S. B. B.“ restorane. Kaltinamieji abiem atvejais neigia vartoję fizinį smurtą. Dėl 2016-05-11 įvykio nukentėjusysis Z. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Ir L. B. atėjo į restoraną, L. B. sugriebė jį už pečių, pradėjo kratyti, numetė nuo kėdės. Teisme apklausta liudytoja V. L., tą dieną dirbusi restorane, parodė, kad atėjo du vyrai, klausė, kur Z., jai parodžius vienas jų puolė prie Z. R. iš nugaros, pradėjo smaugti. Liudytojai P. A., M. S., S. U. parodė, kad nors pačio įvykio nematė, apie tai, kad buvo užpultas Z. R. žino iš darbuotojų kalbų. Dėl 2016-05-12 įvykio nukentėjusysis S. G. teisme parodė, kad viskas įvyko labai greitai, L. B. be jokio perspėjimo trenkė A. N. galvą į kompiuterio klaviatūrą, dar sudavė du smūgius, o po to sudavė S. G. per galvą. Nukentėjusysis A. N. parodė, kad nematė, kaip prie jų priėjo B., jis gavo du smūgius į pakaušį, galva trenkėsi į klaviatūrą, pakėlęs galvą pamatė, kad muša S. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytojų P. A., V. L., M. S. ir D. U. parodymai. P. A. parodė, kad į restoraną užėjo kaltinamieji, vienas jų, atrodo jaunesnis, sudavė smūgius A. N. ir S. G., po to iškart išėjo. V. L. parodė, kad atėjo du vyrai, greitu žingsniu priėjo prie S. ir A. ir daužė jų galvas į metalines detales, kurios buvo prie stalų, atrodo, ir kumščiais mušė, smūgius sudavė, atrodo, vienas vyriškis. M. S. parodė, kad išgirdo triukšmą, atsisuko. Visko nematė, matė, kaip sudavė smūgius A. N., kaip S. G. laikosi už akies. Smūgius sudavė vienas, kitas stovėjo. D. U. parodė, kad atėjo du vyrai, ėjo tiesiai prie S. G. ir A. N., sudavė mažiausiai po vieną smūgį abiems. Ar abu sudavė ar vienas jų, nepamena. Visi šie liudytojai patvirtino, kad iškart po įvykio ant S. G. ir A. N. matė sumušimus, paraudimus. Netikėti šiais liudytojų parodymais (kaltinamieji teigia, kad jie duoda melagingus parodymus) teismas neturi jokio pagrindo. Jų parodymuose esminės įvykio detalės sutampa: atėjo du vyrai, greitai sudavė smūgius tiek A. N., tiek S. G., smūgiai suduoti į galvą, sudavė vienas iš vyriškių, kitas stovėjo šalia ir saugojo. Tai, kad nesutampa smulkios neesminės detalės – kaip sėdėjo S. G. ir A. N., kiek tą dieną dirbo barmenų, kas iškvietė greitąją pagalbą ir pan., suprantama, nes po įvykių praėjo treji metai, viskas vyko, anot liudytojų, trumpai ir greitai, taigi natūralu, kad liudytojai atsimena tik svarbiausias, labiausiai į atmintį įsirėžusias detales. Visi jie patvirtino šiuo metu neturintys jokių darbo ar kitokių santykių su nukentėjusiaisiais, t. y. jie nėra suinteresuoti duoti šiems naudingus parodymus. Be to, jų parodymus patvirtina liudytojų G. Č. ir M. L., kurie yra visiškai nesusiję su šiais liudytojais, parodymai, kad jiems žinoma, jog buvo muštynės restorane, M. L. teigė, kad L. B. gyrėsi, kad „davė į galvą“.

L. B. teigimu, galbūt tai buvo gestikuliacija pokalbio metu. Tačiau liudytojai parodė, kad joks pokalbis nevyko, asmenys tik užėjo ir sudavė smūgius. Be to, liudytojai patvirtino, po smūgių sudavimo matę paraudimus ant nukentėjusiųjų veidų, specialisto išvada patvirtina, kad S. G. nustatytas sužalojimas, taigi tai negalėjo būti vien gestikuliacija.

Dėl 2016-06-14 įvykio. Byloje nustatyta, kad S. G. 2016-06-148.43 į policiją kreipėsi S. G., kuris nurodė, kad už jam priklausančių dviejų automobilių valytuvų rado užkištas dvi lėlės, kurios išteptos neaiškiu skysčiu. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota patikrinimo informacija, kad už automobilio MB v. n. (duomenys neskelbtini) valytuvo užkišta lėlė, kurios galva ištepta kečupu (t. 3, b. l. 22). Byloje taip pat yra dvi lėlių nuotraukos, kuriose matyti, kad lėlių galvos išteptos (t. 3, b. l. 25, 26). A. ir L. B. kategoriškai neigia, kad tai padarė jie.

S. G. ir M. G. parodė, kad tada, kai už jų automobilių buvo rastos lėlės, jų automobiliai nestovėjo greta. Be to, toje pačioje aikštelėje buvo ir daugiau automobilių. Ant kitų automobilių lėlių nebuvo. Vadinasi, šis veiksmas nebuvo atsitiktinis, buvo nukreiptas į G.. Asmuo, užkišęs lėles, žinojo, kad abu automobiliai buvo būtent G.. Nei kaltinamieji nei nukentėjusieji G. neneigė iki byloje aptariamų įvykių buvę pažįstami, susitikdavę vaikų baleto būrelyje. Nukentėjusieji G. teismo posėdyje parodė, kad A. ir L. B. žinojo, kokie yra S. G. ir M. G. automobiliai. Jie taip pat buvo matę jų vaikus. M. G. teigė, kad abi lėlės buvo užuomina į jų dukras – jie turi dvi dukras, jų abiejų plaukų spalva skiriasi, lygiai taip pat skyrėsi ir lėlių plaukų spalva. L. B. tiek anksčiau verždamasis į M. G. namus, klausinėjo, kaip gyvena jų dukros, tiek telefoninio pokalbio įraše girdėti, kad jis linki S. G. vaikams sveikatos. S. G. parodė, tuo metu konfliktų su kitais asmenimis, išskyrus A. ir L. B., neturėjęs. Kaip jau minėta, svarbus ir įvykio laikas – 2016-06-14, t. y .nuo prieš tai buvusio epizodo (įvykiai „S. B. B.“), kurio metu buvo imtasi fizinio smurto, praėjus apie mėnesiui, bei likus dienai iki kito įvykio, kurio metu A. B. teigė „kol gyvas atsiimsiantis skolą“ (2016-06-15 „Prisma“). Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismui nekyla abejonių, kad lėles už G. automobilių užkišo būtent kaltinamieji.

T. y. BK 294 straipsnio 2 dalies objektyvioji pusė trumpai tariant susideda iš trijų esminių elementų: 1) tikros ar tariamos teisės vykdymas, 2) jos vykdymas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir panaudojant psichinę ar fizinę prievartą, 3) didelė žala.

Vertinant kaltinamųjų panaudotos psichinės prievartos pasekmes, atsižvelgiant į jau aptartą šios prievartos pobūdį šioje byloje, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji S. ir M. G. patyrė didelę neturtinę žalą. Jis teigė, kad dėl visų įvykių prarado pasitikėjimą, jautė baimę, buvo sugniuždytas. Namuose buvo nuolatinė slogi atmosfera. M. G. teigė, kad visiškai prarado saugumo jausmą, netgi galvojo apie savižudybę, teko kreiptis pagalbos į psichologus. Ji šią situaciją apibūdino kaip „pragarą“. Ji parodė, kad S. G. dėl šių įvykių pablogėjo sveikata. Kaltinamieji brovėsi ir į nukentėjusiųjų gyvenamąjį būstą. Kaip jau buvo akcentuota, dalis veiksmų buvo atlikti matant ir girdint mažamečiams vaikams, dalis veiksmų buvo nukreipta į vaikus, t. y. jautriausią tėvų vietą. M. G. parodė, kad su vaikais tai pat lankėsi pas psichologą, vaikai bijojo užmigti, iki šiol bijo likti vieni namuose. Jai teko vaikų darželyje įspėti visas auklėtojas, kad gali kažkas privažiuoti, kad jos žinotų apie situaciją. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, į mokyklą atsiųstas laiškas kuriama įspėjame nebendrauti su dukra ir jų šeima. Natūralu, kad tėvai dėl grasinimų jų vaikams patiria dar didesnę baimę ir išgyvenimus, nei dėl tiesiogiai į juos pačius nukreiptų grasinimų. Labai svarbu ir tai, kad dalis grasinimų buvo įgyvendinta (fizinė prievarta restorane), taigi nukentėjusieji turėjo pagrindą grasinimus vertinti kaip realius. Padaryta žala ir nukentėjusiųjų reputacijai – paskelbta negatyvi informacija internete, ji buvo platinama toliau. Informaciją gavo ir susiję verslo subjektai (tai patvirtino liudytojai G. Č., E. L., A. D.), taip pat visai pašaliniai asmenys - S. G. parodė, kad žydų bendruomenėje, kurios veikloje jis dalyvauja, buvo gauta nusiskundimų dėl šios informacijos. Be to, informacija paskleista vaiko mokyklai. S. G. parodė, kad dėl to jis prarado gerą reputaciją, neteko daug užsakymų. M. G. parodė, kad turėjo aiškintis darbe, buvo labai nemalonu.