- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- BIK-782/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00254-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Arvydas Daugėla, Armanas Abramavičius
- Nuteistasis
- A. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkės), Arvydo Daugėlos ir Armano Abramavičiaus, susipažinusi su nuteistojo A. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutarties, prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis A. B. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Kasatorius A. B. nurodo, jog nepagrįstai inkriminuota veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, nes teismai neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Kasatorius mano, kad teismai aiškindamiesi situaciją ir vertindami įrodymus turėjo atsižvelgti į tas aplinkybes, kad kasatoriaus veiksmus nulėmė nesąžiningas elgesys įmonės, kuri neatidavė įrenginių ir nesumokėjo už atliktus darbus.
Kasatoriaus vertinimu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatlikus tyrimo nustatyta, kad padaryta didelė žala. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai pakeisdamas kaltinimą pažeidė BPK 256 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei suvaržė teisę į gynybą, numatytą BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjant bylą nukrypta nuo teismų praktikos, non bis in idem principo, pažeistas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Skiriant bausmę pažeistos BK bendrosios dalies nuostatos (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 54 straipsnio 2 dalies 1 bei 8 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais iš esmės tik neigiamos teismų nustatytos ir įvertintos faktinės bylos aplinkybės, o įvardyti teismų padaryti esminiai BPK pažeidimai – deklaratyvūs.
Pažymėtina, kad į keliamus klausimus išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas, o kasatoriaus išreikštas nepasitikėjimas teismų išvadomis nepagrįstas teisiniais argumentais, kurie įrodytų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar reikštų esminių BPK pažeidimų buvimą. Iš esmės skunde pateiktas savas įrodymų vertinimas, o tokiu aspektu suformuoti argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.