Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

2019 m. birželio 6 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) I. D. D., atstovaujamos advokatės D. I. V., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. D. papildytą ieškinį atsakovui V. D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir tėvo valdžios laikino apribojimo bei pagal atsakovo V. D. D. priešieškinį ieškovei I. D. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tėvo valdžios laikino apribojimo bei atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

2. Ieškovė I. D. D. prašė nustatyti sūnaus A. D. D. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo V. D. D. išlaikymą sūnui A. D. D. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur/mėn. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio sūnaus A. D. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, laikinai apriboti atsakovui V. D. D. tėvo valdžią sūnaus A. D. D. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo valstybei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu V. D. D., nebūdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. D. D.. Jų sūnus gimė (duomenys neskelbtini), tačiau jam būnant (duomenys neskelbtini) amžiaus, ieškovė su atsakovu grįžo į Lietuvą. Nuo 2016 m. kovo mėn. šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Nurodė, kad atsakovas neteikia reguliaraus reikiamo dydžio išlaikymo sūnui. Atsakovas su sūnumi bendrauja retai ir minimaliai, šalių sūnus nėra pripratęs prie atsakovo, sūnus tėvo beveik nepažįsta, jie kalba skirtingomis kalbomis. Be to, atsakovas yra priklausomas nuo narkotikų, už savo veiksmus neatsakingas asmuo, yra teistas už nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmę atliko narkomanams skirtoje laisvės atėmimo vietoje. Taigi leisti atsakovui vienam, be kitų suaugusių asmenų dalyvavimo, bendrauti su vaiku yra pavojinga.

3. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog sūnus turi gyventi su motina. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašomu vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu. Nurodė, kad sūnaus išlaikymui gali skirti 150 Eur/mėn. sumą. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl tėvo valdžios laikino apribojimo. Atsakovas teigė, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo, siųsdamas pinigines perlaidas ieškovei, pirko žaislus sūnui. Atsakovas patvirtino, kad prieš dvylika metų jis atliko laisvės atėmimo bausmę dėl padaryto nusikaltimo (apiplėšimo), taip pat patvirtino, kad tuo metu jis vartojo narkotikus, tačiau dabar nebevartoja narkotikų. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovo netinkamą ir žiaurų elgesį su sūnumi, todėl reikalavimas dėl tėvo valdžios ribojimo yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovė užblokavo bendravimą elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat daro kliūtis atsakovui susitikti ir pasimatyti su sūnumi. Taigi atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumi A. D. D. tvarką bei priteisti jo naudai iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės I. D. D. ieškinį (papildytą) tenkino iš dalies, atsakovo V. D. D. priešieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečio vaiko A. D. D. gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove I. D. D.; priteisė iš atsakovo V. D. D. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. D. D. periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. vasario 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei I. D. D.; panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; nustatė tokią atsakovo V. D. D. bendravimo su sūnumi A. D. D. tvarką: 1) atsakovas V. D. D. su sūnumi A. D. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val., taip pat pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. (Lietuvos laiku); 2) atsakovas V. D. D. su sūnumi A. D. D. bendrauja sūnaus atostogų metu: po dvi dienas iš eilės rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, taip pat du kartus po septynias dienas iš eilės vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į ugdymo įstaigos patvirtintą atostogų laiką), pasirinktas dienas iš anksto suderinęs su vaiko motina ieškove I. D. D. ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos dienos 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kiekvieną dieną iki 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku); 3) atsakovas V. D. D. kartu su sūnumi A. D. D. švenčia sūnaus gimimo dieną tokia tvarka: poriniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sūnaus gimimo dieną, o neporiniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos dieną po sūnaus gimimo dienos; jeigu vaiko gimimo diena (kai metai poriniai) ar diena po gimimo dienos (kai metai neporiniai) sutampa su diena, kai vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą, tai atsakovui suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį; pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamą dieną 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos dienos 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku); 4) atsakovas V. D. D. kartu su sūnumi A. D. D. švenčia Šv. Kūčias, R. K. Šv. Kalėdas, Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) ir Šv. Velykas tokia tvarka: poriniais metais Šv. Kūčias ir R. K. Šv. Kalėdas sūnus A. D. D. praleidžia su atsakovu V. D. D., o Naujųjų metų šventę ir Šv. Velykas – su ieškove I. D. D., neporiniais metais Šv. Kūčias ir R. K. Šv. Kalėdas sūnus A. D. D. praleidžia su ieškove I. D. D., o Naujųjų metų šventę ir Šv. Velykas – su atsakovu V. D. D.; atsakovas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos 10.00 val. (jei vaikas tą dieną turi lankyti ugdymo įstaigą – po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku); 5) vaikui A. D. D. susirgus, taip pat kai dėl kitų svarbių priežasčių atsakovas V. D. D. negali pasiimti sūnaus iš jo gyvenamosios vietos savaitgaliams ar bendravimo atostogų, švenčių metu, šios dienos perkeliamos sekantiems savaitgaliams ir šios dienos pridedamos prie kitų tais metais bendravimo atostogų dienų; 6) sūnui A. D. D. išvykus iš gyvenamosios vietos daugiau kaip septynias dienas ar pakeitus gyvenamąją vietą, ieškovė I. D. D. apie tai praneša atsakovui V. D. D. SMS žinute arba kita ryšio priemone, ar raštu ne vėliau kaip vieną dieną iki išvykimo ir nurodo gyvenamosios vietos adresą bei susisiekimo su sūnumi ryšio priemonės numerį; 7) ieškovė I. D. D. suteikia galimybę bendrauti atsakovui V. D. D. su sūnumi A. D. D. S. ar kitų palaikančių vaizdo formatą programų, taip pat telefono pagalba, nustatant, kad šiomis ryšio priemonėmis bus bendraujama darbo dienomis laike nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o savaitgaliais – laike nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku); 8) nustatytu bendravimo laiku negalėdamas atvykti pasiimti sūnaus A. D. D. iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas V. D. D. apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., informuoja ieškovę I. D. D. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; 9) bendravimo metu leidžiama atsakovui V. D. D. vežtis sūnų A. D. D. į kitus Lietuvos miestus, apie tai informavus ieškovę I. D. D., o ieškovei raštu sutikus – ir į kitų valstybių miestus; likusiose dalyse ieškovės I. D. D. ieškinį (papildytą) ir atsakovo V. D. D. priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės I. D. D. atsakovo V. D. D. naudai 54,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės I. D. D. valstybės naudai 75,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų už vertimo paslaugas); priteisė iš atsakovo V. D. D. valstybės naudai 337,32 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo V. D. D. valstybės naudai 342,09 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, tėvams pradėjus gyventi skyriumi, jau ganėtinai ilgą laiką yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, duomenų, jog motina šiuo metu netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, nėra, buities ir gyvenimo sąlygos sudarytos tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi, sprendė, kad nepilnamečio vaiko A. D. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

6. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, į ekonominę situaciją šalyje bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių tenkinimas, konstatavo, kad šalių sūnaus poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia 350 Eur. Šalių sūnaus A. D. D. išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 175 Eur per mėnesį.

7. Teismas nustatė, kad atsakovo bendravimas su sūnumi A. D. D. yra minimalus: dažniausiai jie bendrauja telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, tačiau dėl to, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, o šalių sūnus – (duomenys neskelbtini) kalbos, jie pasako vienas kitam kelias frazes ir tuo jų bendravimas dažniausiai baigiasi. Tačiau toks minimalus atsakovo bendravimas su sūnumi yra pateisinamas objektyviomis priežastimis, o atsakovo galimybės betarpiškai dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis vaiko ugdymu ir sveikata yra apribotos kalbos barjero.

8. Teismas nustatė, kad šalių santykiai, joms gyvenant kartu, buvo konfliktiški, buvo nevengiama ir psichologinio bei fizinio smurto, tačiau byloje nėra duomenų, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą ieškovės, jų sūnaus ar kitų asmenų atžvilgiu.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas prieš daugiau kaip dešimt metų buvo nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Taip pat byloje yra duomenys, kad 2014-2016 m. laikotarpyje Lietuvoje atsakovas buvo baustas septynis kartus administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Daugiau duomenų apie kitus atsakovo pažeidimus ir nusikalstamas veikas vėlesniais laikotarpiais byloje nėra, o minėti byloje esantys duomenys, teismo vertinimu, yra nepakankami išvadai, kad atsakovas ir šiuo metu verčiasi kokia nors nelegalia veikla ar vartoja narkotikus.

10. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neįgyvendina arba įgyvendina priešingai sūnaus A. D. D. interesams tėvo valdžią, todėl nesant įstatyme numatytų sąlygų apriboti tėvo valdžią, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvo valdžios laikino apribojimo atmestinas.

11. Teismas sprendė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka nevisiškai atitinka šalių sūnaus A. D. D. interesus, taip pat tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, todėl negali būti patvirtinta visa apimtimi, ji iš dalies keistina. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi A. D. D. tvarką, atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus yra mažametis, lanko ugdymo įstaigą (darželį), dėl savo amžiaus labai prisirišęs prie motinos ir dėl susiklosčiusios situacijos nelabai pripratęs prie tėvo (atsakovo); atsakovas moka tik keletą lietuviškų frazių, o šalių sūnus kalba ir supranta tik lietuviškai; atsakovas gyvena kitoje valstybėje ((duomenys neskelbtini)), Lietuvoje neturi gyvenamojo būsto, todėl nustatė kitokią bendravimo tvarką, nei siūlė šalys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė I. D. D., atstovaujama advokatės D. I. V., prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą dalyje ir laikinai, iki vienerių metų, apriboti atsakovui V. D. D. tėvo valdžią; teismui neapribojus atsakovui tėvo valdžios, pakeisti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku sprendime nustatyta tvarka tik dalyvaujant ieškovei, taip pat prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12.1. Atsakovas ne tik negali savarankiškai auklėti vaiko, bet jam pačiam reikalinga kitų asmenų pagalba. Byloje pateiktas Neapolio (duomenys neskelbtini) priežiūros teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas teistas už grobimus, neteisėtą ginklo ir šaudmenų turėjimą, vengimą mokėti mokesčius, narkotikų drausmės pažeidimus ir kt. Jam buvo taikytas namų areštas. Sprendime konstatuota, kad atsakovas niekada nevykdė dokumentuojamos darbinės veiklos ir dažnai atsakovą lankė neturintys gero vardo subjektai. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas yra narkomanas, registruotas vietinėje bendrijoje, kur jis praktikavo kelis ciklus metadono hidrochloridu, bet ciklų neužbaigė, t. y. nepasveiko. Teismo nariai padarė išvadą, kad negalima skaityti, jog nuteistasis ateityje elgsis tinkamai, egzistuoja žymus socialinis pavojus, kad atsakovas vėl darys nusikaltimus. Taigi, ieškovės nuomone, leisti vaikui su tokiu asmeniu išvykti yra nesaugu.

12.2. Vaikas visiškai nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos, o atsakovas kalba tik (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad likę dviese atsakovas ir sūnus negalėtų susikalbėti.

12.3. Vaikas tėvo beveik neprisimena, tarp jų nėra susiformavę jokio ryšio, todėl vaiko interesais tikslinga nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant ieškovei.

12.4. Ieškovė nemato galimybės įvykdyti teismo sprendimo dalies dėl suteikimo galimybės vaikui bendrauti su tėvu per „Skype“ ar kitomis ryšių priemonėmis, nes šiai dienai neturi nei kompiuterio, nei išmanaus telefono, todėl šiuo klausimu teismo sprendimas neįgyvendinamas.

12.5. Atsakovo neatsakingumą ir negebėjimą spręsti bet kokius reikalus rodo ir jo bylinėjimosi šioje civilinėje byloje eiga. Sudalyvavęs viename ar dviejuose teismo posėdžiuose, atsakovas išvyko atgal į (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurias galima būtų išsiaiškinti bylą nagrinėjant žodinio proceso metu.

Dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo

15. Nustatyta, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašo laikinai iki vienerių metų apriboti atsakovui V. D. D. tėvo valdžią.

16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas siekia bendravimo su sūnumi. Tai patvirtina šalių paaiškinimai, taip pat liudytojos J. M. parodymai (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 22.20 min. - 29.33 min.) bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (2016 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės pareiškimas policijos komisariatui, kuriame ji nurodo, kad atsakovas prašė susitikti su sūnumi (1 t., el. b. l. 197; 2 t., el. b. l. 19-22). Pažyma iš darželio patvirtina, kad 2015 m. atsakovas vaiko ugdymo įstaigoje buvo apsilankęs tik keletą kartų, o vėliau visai nesilankė (2 t., el. b. l. 59). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimas patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., šalims dar gyvenant kartu, atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę (1 t., el. b. l. 194-196). Šiame dokumente duomenų, kad smurtas būtų naudotas šalių sūnaus A. D. D. akivaizdoje, nėra. Liudytoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad šalims gyvenant kartu, buvo atvejis, kai atsakovas supykęs trankė savo galvą į sieną, taip pat supykęs ranka stipriai pastūmė sūnų A. D. D., dėl ko šis pargriuvo (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 22.20 min. - 29.33 min.). (duomenys neskelbtini) teisingumo ministerijos pažymoje apie įkalinimą (2 t., el. b. l. 69-72), nurodyta, kad atsakovas prieš daugiau kaip 10 metų buvo nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Taip pat byloje yra duomenys, kad 2014-2016 m. laikotarpyje Lietuvoje atsakovas buvo baustas 7 (septynis) kartus administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., el. b. l. 52-57).

17. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

18. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

19. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (Nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

20. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindų apriboti atsakovo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį. Nėra duomenų, kad atsakovo veiksmai būtų priešingi vaiko interesams, t. y. nėra duomenų, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaiku.

22. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad atsakovo ir vaiko gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse, todėl atsakovo galimybės reikšmingai prisidėti prie vaiko auklėjimo ar rūpinimosi vaiku yra apribotos, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis siekia bendravimo su vaiku. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu sutiko mokėti išlaikymą, nors ir mažesnį, nei priteisė pirmosios instancijos teismas, taigi, suvokia savo pareigą išlaikyti vaiką.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nesusiejamas su konkrečiu terminu ar data. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

24. Šiuo atveju, atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė atsakovo tėvo valdžią vaiko atžvilgiu apriboti neterminuotai. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašo atsakovo tėvo valdžią apriboti laikinai iki vienerių metų. Ieškovė nenurodo, kokio faktinio rezultato siekia laikinu tėvo valdžios apribojimu.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad laikinai apribojus tėvo valdžią, visiškai nutrūktų tėvo ir vaiko ryšys, kurį, esant tokiai situacijai, kai tėvas ir vaikas gyvena skirtingose valstybėse, būtų labai sunku atstatyti ir tai pareikalautų ypatingų šalių pastangų. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad teismas nenustatė, jog atsakovas vartoja narkotikus, vykdo neteisėtą veiklą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad per laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpį atsakovo elgesys galėtų pasikeisti ir išnyktų tėvo valdžios apribojimo pagrindai.

26. Kadangi teismas nenustatė pagrindų apriboti tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, ieškovė nenurodė, kokio faktinio rezultato siekia prašydama laikinai apriboti tėvo valdžią, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

27. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas bendrauja su vaiku sprendime nustatyta tvarka tik dalyvaujant ieškovei. Ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad vaikas visiškai nemoka italų kalbos, o atsakovas kalba tik itališkai, vaikas tėvo beveik neprisimena, tarp jų nėra susiformavę jokio ryšio, todėl vaiko interesais tikslinga nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant ieškovei.

28. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

29. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

30. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

31. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

33. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

34. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mažamečio šalių vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimą, todėl, įvertinęs atsakovo pateiktą bendravimo tvarką, ją patvirtino.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka gali sukelti grėsmę vaikui, todėl ji siaurintina.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog vaikas visiškai nemoka (duomenys neskelbtini) kalbos, o atsakovas kalba tik (duomenys neskelbtini), be to, atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad jo ir vaiko ryšys yra artimas. Atsižvelgtina į tai, kad vaikas yra 6 (šešių) metų amžiaus, kelerius paskutinius metus gyvenęs tik su motina, su tėvu bendravęs mažai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog tėvo ir vaiko bendravimas, kai nė vienas iš jų nemoka kalbos, kuria kalba kitas, vaikui sukeltų baimes likti su tėvu be motinos. Be to, tėvas, neturėtų galimybių išsiaiškinti vaiko poreikių (valgyti, gerti, pasidarys šalta, blogai jausis ir reikės gydymo ar pan.). Toks bendravimas, ypatingai po kelias dienas nepertraukimai iš eilės, neatitiktų vaiko interesų. Todėl spręstina, kad yra pagrindas keisti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, ir atsižvelgiant į esamą padėtį, nustatyti vaiko ir tėvo bendravimą tik dalyvaujant motinai.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, teikdamas jo siūlomą bendravimo tvarką, prašė teismą nustatyti jo ir sūnaus bendravimą kas antrą savaitgalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tokiu prašymu kartu išreiškė ir poziciją, kad turės galimybes įgyvendinti tokią bendravimo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 46 punktas).

38. Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra nustatyta, jog tėvo ir vaiko ryšys yra silpnas, jie nemoka vienas kito kalbos, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatyta, jog tėvo ir vaiko ryšys yra silpnas, jie nemoka vienas kito kalbos, ir kad yra pagrindas nustatyti tokią bendravimo tvarką, kai tėvas su vaiku bendrauja tik dalyvaujant motinai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pakankamas jų bendravimas kas antrą savaitgalį, bendravimą nustatant abi savaitgalio dienas po 4 (keturias) valandas, dalyvaujant vaiko motinai. Teismas sprendžia, kad nuosekliai laikantis tokios bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir tėvo sutvirtės ir išnyks pagrindai riboti bendravimo trukmę.

39. Be to, siekiant užtikrinti, kad atsakovas turėtų galimybę bendrauti su vaiku per religines šventes, vaiko gimtadienio šventę, nustatomas bendravimas su vaiku iš šių švenčių metu po 4 (keturias) valandas.

40. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl negalėjimo įvykdyti teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo ryšio priemonėmis. Pažymėtina, kad atsakovo bendravimas su sūnumi gali būti užtikrintas tik abiejų šalių pastangomis ir, tikėtina, be didelių investicijų, vienodai sąžiningai ir teisingai ginčo šalims prisidėjus prie reikiamos įrangos nuotoliniam bendravimui įsigijimo ir vaiko interesų užtikrinimo (CK 3.5 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Atsakovas neprašo priteisti iš ieškovės lėšas jam reikalingai nuotolinio ryšio įrangai įsigyti. Todėl ieškovė turi pasirūpinti vaikui reikalinga nuotolinio ryšio įranga. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės argumentai dėl mobilaus ryšio telefono ir kompiuterio neturėjimo vertintini kaip deklaratyvūs ir neįtikinami. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria ir laiko teisingu pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismo sprendimą įpareigoti vykdyti abu vaiko tėvai, o ne tik atsakovas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti bendravimo tvarkos tarp V. D. D. ir jo sūnaus A. D. D., ir ją išdėstyti taip:

1) atsakovas V. D. D. su sūnumi A. D. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 14.00 val. (Lietuvos laiku) abiejų vaiko tėvų sutartoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai I. D. D.;

2) atsakovas V. D. D. kartu su sūnumi A. D. D. švenčia sūnaus gimimo dieną tokia tvarka: poriniais metais nuo 16.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku) abiejų vaiko tėvų sutartoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai I. D. D. sūnaus gimimo dieną, o neporiniais metais nuo 16.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku) abiejų vaiko tėvų sutartoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai I. De D. dieną po sūnaus gimimo dienos;

3) atsakovas V. D. D. kartu su sūnumi A. D. D. švenčia Šv. Kūčias, R. K. Šv. Kalėdas, Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) ir Šv. Velykas tokia tvarka:

poriniais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 14.00 val. iki 18.00 val. (Lietuvos laiku) abiejų vaiko tėvų sutartoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai I. D. D..

neporiniais metais Naujųjų metų dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną nuo 14.00 val. iki 18.00 val. (Lietuvos laiku) abiejų vaiko tėvų sutartoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai I. D. D..

4) vaikui A. D. D. susirgus, taip pat kai dėl kitų svarbių priežasčių atsakovas V. D. D. negali bendrauti savaitgalių ar švenčių metu, šios dienos perkeliamos sekantiems savaitgaliams;

5) sūnui A. D. D. išvykus iš gyvenamosios vietos daugiau kaip septynias dienas ar pakeitus gyvenamąją vietą, ieškovė I. D. D. apie tai praneša atsakovui V. D. D. SMS žinute arba kita ryšio priemone, ar raštu ne vėliau kaip vieną dieną iki išvykimo ir nurodo gyvenamosios vietos adresą bei susisiekimo su sūnumi ryšio priemonės numerį;

6) ieškovė I. D. D. suteikia galimybę bendrauti atsakovui V. D. D. su sūnumi A. D. D. S. ar kitų palaikančių vaizdo formatą programų, taip pat telefono pagalba, nustatant, kad šiomis ryšio priemonėmis bus bendraujama darbo dienomis laike nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o savaitgaliais – laike nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku);

7) nustatytu bendravimo laiku negalėdamas atvykti bendrauti su sūnumi A. D. D., atsakovas V. D. D. apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., informuoja ieškovę I. D. D. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

Likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.