Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-543-305/2019

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-01-07
Bylos Nr.: e2-543-305/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01206-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laimutis Vaitkus
Ieškovas: I. D. D.
Atsakovas: V. D. D.
Advokatai: Diana Ingrida Vinklerytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-543-305/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01206-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 7 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,dalyvaujant ieškovei I. D. D. ir jos atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Linui Ruseckui,

nedalyvaujant atsakovui V. D. D. (apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymas atidėti posėdį negautas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. D. papildytą ieškinį atsakovui V. D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir tėvo valdžios laikino apribojimo bei pagal atsakovo V. D. D. priešieškinį ieškovei I. D. D. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės ieškinio reikalavimai, atsikirtimai į atsakovo priešieškinį bei ieškovės paaiškinimų santrauka

1. Ieškovė I. D. D., teismo posėdžio metu patikslinusi (sumažinusi) savo reikalavimus, prašo teismą nustatyti sūnaus A. D. D. gyvenamąją vietą su ieškove, jo motina I. D. D., priteisti iš atsakovo V. D. D. išlaikymą sūnui A. D. D. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200,00 Eur/mėn. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio sūnaus A. D. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, jo motiną I. D. D., laikinai apriboti atsakovui V. D. D. tėvo valdžią sūnaus A. D. D. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo valstybei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 32.23-33.00 min.).

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, ji bei jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė I. D. D. su atsakovu V. D. D., nebūdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. D. D.. Jų sūnus gimė Italijoje, tačiau jam būnant 1 m. ir 8 mėn. amžiaus, ieškovė su atsakovu grįžo į Lietuvą, sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2016 m. kovo mėn. šalys kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio. Šalių sūnus liko gyventi ir visą laiką gyveno bei gyvena su ieškove, todėl sūnus yra prisirišęs prie pačios ieškovės, taip pat gyvenamosios aplinkos bei kitų jį supančių žmonių (pvz., darželio auklėtojų). Ieškovė gerai prižiūri, auklėja ir lavina šalių sūnų, teikia jam išlaikymą, jo auklėjimui ir priežiūrai deda dideles pastangas ir turimas lėšas, pagal jos galimybes yra sudariusi sūnui pakankamai geras gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžiaus vaiko poreikius. Tuo tarpu atsakovas netinkamai vykdė ir vykdo savo pareigas sūnaus atžvilgiu: dar jiems gyvenant kartu, atsakovas vaiko gyvenime dalyvaudavo minimaliai, t. y. sūnumi nesirūpino, jo neprižiūrėjo, nesidomėjo jo ugdymu, laiką leisdavo prie telefono bei kelionėse; ir dabar atsakovas neteikia reguliaraus reikiamo dydžio išlaikymo sūnui, nesidomi, ar sūnus turi ką apsirengti, ar turi ką pavalgyti, ar nėra skolų už darželį, kokia vaiko sveikata ir t. t. Atsakovas su sūnumi bendrauja retai ir minimaliai. Dažniausiai bendraujama telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, tačiau kadangi atsakovas nemoka lietuvių kalbos, o šalių sūnus – italų kalbos, jie pasako vienas kitam kelias frazes ir tuo jų bendravimas dažniausiai baigiasi. Turėdamas tikslą aplankyti sūnų, atsakovas per laikotarpį nuo 2016 m. buvo atvykęs į Lietuvą pora ar keletą kartų. Ieškovė atsakovą priimdavo savo namuose, suteikdavo jam nakvynę, paruošdavo valgyti. Čia jis pabūdavo nuo vienos iki kelių dienos. Yra buvę atvejų, kad atsakovas su sūnumi pabūdavo ir labai mažai: pvz., sykį vėlai vakare jis atvyko, bet susipykęs su ieškove, anksti ryte išvyko, net neatsisveikinęs su sūnumi (tuo labai jį nuliūdindamas); po 2018 m. lapkričio 7 d. posėdžio ieškovė ir šalių sūnus buvo susitikę su atsakovu, jie kartu papietavo, dar sūnų nuvedė 20 min. į žaidimų kambarį ir tuo atsakovo bendravimas su sūnumi baigėsi. Visa tai lemia, kad šalių sūnus nėra pripratęs prie atsakovo, sūnus tėvo beveik nepažįsta. Todėl manytina, kad sūnaus A. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes atsakovas nesirūpina sūnumi, nesidomi jo reikalais, neteikia jam reikalingo išlaikymo, atsakovas nėra patikimas asmuo sūnaus priežiūrai, pažeidinėja tėvystės pareigas. Ieškovei vienai išlaikyti sūnų yra sunku, tenka rūpintis ne tik visais jo poreikiais, bet ir gyvenamojo būsto išlaikymu, papildomų lėšų reikia šildymo sezonui, taip pat reikia mokėti visus komunalinius mokesčius. Ieškovė dirba, jos mėnesines pajamas sudaro gaunamas apie 370,00 Eur darbo užmokestis, taip pat ji gauna 90,00 Eur išmokas vaikams bei 68,40 Eur išmoką už tai, kad dukros tėvas neteikia išlaikymo (ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – 11,5 m. amžiaus dukrą). Ieškovė jokio turto neturi. Gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė yra sveika, finansinių įsipareigojimų neturi. Atsakovas prie sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo prisideda tik periodiškai. Vaiko poreikiams tenkinti reikia apytiksliai 400,00 Eur/mėn. Tik būtiniausios išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui sudaro: maistas – 155,00 Eur/mėn., apranga, avalynė – 60,00 Eur/mėn., sveikatos priežiūros išlaidos – 25,00 Eur/mėn., komunalinių mokesčių išlaidos – 60,00 Eur/mėn., higienos priemonių išlaidos – 20,00 Eur/mėn., išlaidos vaiko ugdymui – 35,00 Eur/mėn., laisvalaikio išlaidos – 25,00 Eur/mėn., viso – 380,00 Eur/mėn. Vaikui augant, jo išlaikymo išlaidos didėja. Vaikui reikia ne tik pavalgyti ir apsirengti, bet būtina rūpintis ir jo pasaulėjauta, sveikata (šalių sūnus rimtom ligom šiuo metu nebeserga) ir kt. Šiuo metu ieškovė pakankamai net sūnaus materialinių poreikių patenkinti negali, pagal gaunamas pajamas gali skirti sūnaus A. išlaikymui tik menką dalį jo poreikius atitinkančią lėšų sumą. Ieškovės gaunamos pajamos yra per mažos šeimos išlaikymui, jai padeda mama, taip pat ieškovės pilnametis sūnus. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. D. D. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį. Ieškovė visiškai nesutinka su atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su šalių sūnumi tvarka, pirmiausia dėl to, kad atsakovui apribotina tėvo valdžia, jis nėra patikimas asmuo, todėl suteikus galimybę jam bendrauti su vaiku, vaikui būtų sudaryta nesaugi aplinka, o antra – gyvendamas Italijoje atsakovas niekaip pats neįstengtų jo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos laikytis. Ieškovė reikalavimą apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus A. D. D. atžvilgiu grindžia tuo, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas sūnui, nesirūpina juo, daro žalingą įtaką vaikui, grasindamas jį atskirti nuo motinos (naudodamas prieš ieškovę psichologinį smurtą, atsakovas grasino, kad pagrobs vaiką, išveš nežinia kur ir ieškovė jo daugiau nematys, nors iš tikrųjų sūnus jam visiškai nereikalingas) bei naudodamas smurtą sūnaus akivaizdoje (mušdavosi, taip pat yra buvęs atvejis, kai supykęs trankė savo galvą į sieną matant sūnui). Be to, atsakovas buvo ir, ieškovės įsitikinimu, yra priklausomas nuo narkotikų, visiškai už savo veiksmus neatsakingas asmuo. Atsakovas buvo įtrauktas į narkomanų įskaitą Italijoje. Atsakovas yra teistas už nusikaltimus asmuo, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlikęs būtent narkomanams skirtoje laisvės atėmimo vietoje. Pridedame Neapolio teismo dokumente teigiama, kad atsakovas yra narkomanas, registruotas 2007 m. balandžio mėn. SERT Brusciano bendrijoje, kur jis praktikavo kelis ciklus metadono hidrochloridu, tačiau gydymo ciklų neužbaigė. Komisija padarė išvada, kad negali laikyti, jog atsakovas (nuteistasis) ateityje elgsis tinkamai, jo elgesys yra ekstremalus, jam reikalinga speciali priežiūra. Šalims gyvenant kartu, atsakovas pastoviai gerdavo raminamuosius vaistus. Ieškovė, įvertindama dabartinį atsakovo neadekvatų elgesį – skambinėja jai 23.30 val., kiekvieną dieną keičia savo nuomonę ir pan.– mano, kad ir šiuo metu atsakovas yra priklausomas nuo narkotikų. Būdamas Lietuvoje ieškovas ne kartą vairavo automobilį neturėdamas tam leidimo, taip pat ne kartą buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl įvairių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Ieškovė mano, kad ir šiuo metu atsakovas užsiima nelegalia veikla. Todėl akivaizdu, kad leisti atsakovui vienam, be kitų suaugusių asmenų dalyvavimo bendrauti su vaiku (net tuo atveju, jei jam nebūtų apribota tėvo valdžia) yra pavojinga (1 t., e. b. l. 77-81; 2 t., e. b. l. 42-44; 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 9.49-46.27 min. ir 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 2.34-19.04 min., 31.31-31.51 min., 33.03-35.56 min.).

Atsiliepimas

Atsakovo atsikirtimai į ieškovės ieškinį, atsakovo priešieškinio reikalavimai bei atsakovo paaiškinimų santrauka

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jis neginčija aplinkybės, jog sūnus turi gyventi su mama, kuri dažnai elgiasi priešingai vaiko interesams, tačiau vaikas dar yra per mažas, kad savarankiškai galėtų reikšti nuomonę, todėl šioje dalyje ginčo nėra. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu. Teisės aktai numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas teigia, kad šiai dienai jo turtinė padėtis yra blogesnė lyginant su ieškovės turtine padėtimi, nes šiuo metu jis yra bedarbis, turi dar vieną mažametį vaiką. Be to, įrodymais nepagrįsti nurodyti vaiko poreikiai: maistui pakankama suma yra 100 eurų per mėnesį, nes 22 d. d. vaikas valgo pietus darželyje ir šios išlaidos į šią sumą neįskaičiuotos; ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kas sudaro sveikatos išlaidas, išlaidas vaiko ugdymui ir laisvalaikio išlaidas, komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į gaunamą minimalų atlyginimą, kuris yra 360 eurų atskaičius mokesčius, bei 30 eurų gaunamus už vaiką, tai pagal šias nuostatas vaiko išlaikymui dydis būtų tik 330 eurų. Iš šios sumos ½ dalis jau tėra tik 165 eurai. Atsakovas nurodė, kad dar iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio jis reguliariai siuntė sūnaus išlaikymui po 250,00 Eur/mėn. Tačiau šiuo metu, įvertinant jo finansinę situaciją, jis tegali sūnaus A. išlaikymui skirti 150,00 Eur/mėn. sumą. Taip pat atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl tėvo valdžios laikino apribojimo. Ieškovės parodymai – kad nuo pat vaiko gimimo atsakovas nebendravo su sūnumi, juo nesirūpino, nejautė jam tėviškų jausmų, beveik neprisidėjo prie jo išlaikymo – yra melagingi ir klaidinantys teismą. Atsakovas teismui yra pateikęs duomenis, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo, siųsdamas pinigines perlaidas ieškovei, pirko žaislus sūnui. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš 12 metų jis atliko laisvės atėmimo bausmę dėl padaryto nusikaltimo (apiplėšimo), taip pat patvirtino, kad tuo metu jis vartojo narkotikus. Tai buvo tamsus jo gyvenimo periodas, tačiau tas laikotarpis jau yra pasibaigęs, dabar to nėra, jis tikrai nebevartoja narkotikų. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie atsakovo netinkamą ir žiaurų elgesį su sūnumi, todėl reikalavimas dėl tėvo valdžios ribojimo yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė, siekdama savo ambicijų įgyvendinimo, visais įmanomais būdais siekia apriboti atsakovui galimybę bendrauti su sūnumi: ji užblokavo bendravimą elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis tokiomis programomis kaip Viber, Skype, WhatsApp, Messenger, taip pat daro kliūtis atsakovui susitikti ir pasimatyti su sūnumi – pvz., 2018 m. jis norėjo atskristi į sūnaus gimtadienį, jau buvo pakeliui į Romą, bet ieškovė jam pasakė, kad neleis su sūnumi susitikti, po 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio jis nuvyko su dovanomis į sūnaus darželį, tačiau auklėtoja nurodė, kad ieškovė buvo ką tik atvykusi ir, nieko nepaaiškinusi, paėmė sūnų ir išsivežė. Teisės aktai numato, kad tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką. Kadangi ieškovė daro kliūtis atsakovui bendrauti su sūnumi, atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą su priešieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (2 t., e. b. l. 15-18, 19-22, 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 49.07-1.22.23 min.).

Šalies argumentai

4. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti sekančią jo bendravimo su sūnumi A. D. D. tvarką: 1) atsakovas pasiima sūnų kas antrą savaitgalį iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais 18 val. ir pristatydamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; 2) atsakovas gali sūnaus atostogų metu, atsižvelgiant į mokymosi ir atostogų programą, bendrauti su vaiku keturis kartus per metus bei savo atostogų metu: vasarą vaikas praleis su tėvu šešias savaites, o rudenį, žiemą ir pavasarį po vieną savaitę; atostogų laiką atsakovas su ieškove suderina pranešdamas ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų; ieškovė, kai tėvas pasiima vaiką vasaros atostogoms, pateikia ir sūnaus asmens dokumentą-pasą; 3) nepilnamečio sūnaus gimimo dieną atsakovas gali visą dieną bendrauti su vaiku, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinti jį į gyvenamąją vietą iki 19 val., atsižvelgiant į vaiko mokymosi programą; 4) šventinėmis dienomis – per Kūčias, Romos Katalikų Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujuosius metus su nepilnamečiu vaiku šalys gali praleisti ir bendrauti šventėmis keisdamiesi kas metai: poriniais metais atsakovas gali su vaiku praleisti ir bendrauti per Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas, ieškovė – per Naujuosius metus ir Šv. Velykas, sekančiais metais Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su ieškove, o atsakovas gali bendrauti ir praleisti su vaiku Naujųjų metų sutikimą ir pirmąją Naujųjų metų dieną bei Šv. Velykas; švenčių dienomis atsakovas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gali pasiimti 10 val. ir pristato atgal iki 20 val.; 5) vaikui susirgus, kai atsakovas negali pasiimti sūnaus iš gyvenamosios vietos savaitgaliams ar bendravimo atostogų metu, šios dienos perkeliamos sekantiems savaitgaliams ir šios dienos pridedamos prie kitų tais metais bendravimo atostogų dienų; 6) sūnui išvykus iš gyvenamosios vietos daugiau kaip septynias dienas ar pakeitus gyvenamąją vietą, ieškovė apie tai praneša atsakovui SMS žinute arba kita ryšio priemone, ar raštu, ne vėliau kaip vieną dieną iki išvykimo ir nurodo gyvenamosios vietos adresą bei susisiekimo su sūnumi ryšio priemonės numerį; 7) ieškovė suteikia galimybę bendrauti atsakovui su sūnumi Skype, Viber, Facebok programų ar telefono pagalba. Taip pat atsakovas prašo priteisti jo naudai iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., e. b. l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. O to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

6. Vaikas – A. D. D., gimė (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui nesant santuokoje, ieškovė ir atsakovas yra jo tėvai, berniukas šiuo metu yra 5 metų ir beveik 7 mėnesių amžiaus (1 t., e. b. l. 7). Nuo 2016 m. kovo mėnesio ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai (1 t., e. b. l. 77). Šalių nepilnametis sūnus A. D. D. gyvena kartu su motina, t. y. ieškove (1 t., e. b. l. 9, 78). Ieškovė prašo sūnaus A. D. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas iš esmės su tuo sutinka.

7. Teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu prieštarautų vaiko interesams. Nors yra duomenys, kad ieškovė 2016 m. liepos 12 d. buvo bausta administracine tvarka dėl nepakankamos savo nepilnamečio sūnaus A. D. D. priežiūros (leido jį vežti elektroniniu dviračiu stovintį bei be šalmo), taip pat 2016 m. ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir kartu vežėsi nepilnametį sūnų A. D. D. (2 t., e. b. l. 116-118, 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 30.34-30.51 min.), tačiau daugiau duomenų apie vėlesnį netinkamą ieškovės elgesį byloje nėra. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnyba neturi informacijos, kad šiai dienai ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 29.44-31.20 min. ir 35.59-36.08 min.). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (jo teises ir pareigas yra perėmusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., e. b. l. 143-144)) išvadoje nurodyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams: ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku, berniukui sudarytos tinkamos sąlygos namuose augti ir vystytis, be to, vaikas yra prisirišęs prie dabartinės gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos, čia turi draugų ir yra susiformavę jo ryšiai su aplinka (1 t., e. b. l. 63-64). Atsakovas prieštaravimų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, taip pat nėra pareiškęs. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, tėvams pradėjus gyventi skyriumi, jau ganėtinai ilgą laiką yra su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, duomenų, jog motina šiuo metu netinkamai rūpintųsi nepilnamečiu vaiku, nėra, buities ir gyvenimo sąlygos sudarytos tinkamos nepilnamečiui vaikui gyventi, nepilnamečio vaiko A. D. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, t. y. ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

8. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.

10. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad atsakovas reguliaraus išlaikymo sūnui neteikia, prie sūnaus išlaikymo nuo pat jo gimimo jis prisideda tik periodiškai (1 t., e. b. l. 77-79). Teismo posėdžio metu ieškovė tvirtino, kad apskritai piniginių lėšų sūnaus išlaikymui iš atsakovo nėra gavusi (atsakovas tik 2018 m. birželį prieš sūnaus gimtadienį pervedė 150,00 Eur, kad ji nupirktų sūnui dovaną) (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 9.17-12.00 min.). Atsakovas, ginčydamas šią ieškovės nurodytą aplinkybę dėl išlaikymo neteikimo, į bylą yra pateikęs piniginių lėšų ieškovei pervedimo dokumentus, iš kurių matyti, kad atsakovas atliko šiuos piniginių lėšų pervedimus į ieškovės (ar jos motinos) sąskaitas: 2017 m. vasario 17 d. – 995,00 Eur, 2017 m. spalio 4 d. – 200,00 Eur, 2017 m. spalio 21 d. – 250,00 Eur, 2017 m. gruodžio 12 d. – 350,00 Eur, 2017 m. gruodžio 17 d. – 550,00 Eur, 2017 m. gruodžio 22 d. – 500,00 Eur ir 1000,00 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. – 1000,00 Eur ir 950,00 Eur, 2018 m. sausio 17 d. – 200,00 Eur, 2018 m. vasario 9 d. – 100,00 Eur (1 t., e. b. l. 154-164, 165-176, 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 49.07-53.10 min.). Šiuose dokumentuose piniginių lėšų pervedimo paskirtis nenurodyta, atsakovas tvirtina, kad šios piniginės lėšos ieškovei buvo pervestos būtent sūnaus A. D. D. išlaikymui, tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas jai šiuos pinigus pervedė kaip skolą, susidariusią dėl kitų tarp ieškovės ir atsakovės buvusių santykių (2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 31.31-33.51 min.). Pažymėtina, kad nors ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu pati žadėjo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, jos nurodytą aplinkybę, be to, papildomai ir 2018 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, jog atsakovo jai pervesti pinigai buvo pervesti ne kaip išlaikymas vaikui, bet kaip skola, kilusi iš kitų tarp šalių buvusių santykių (2 t., e. b. l. 105-106), tačiau ieškovė tokių dokumentų teismui nepateikė. Todėl teismas, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė savo nurodytos aplinkybės, jog atsakovo jai pervesti pinigai buvo pervesti ne kaip išlaikymas vaikui, bet kaip skola, kilusi iš kitų tarp šalių buvusių santykių, todėl teismas pripažįsta, kad aukščiau išvardinti atsakovo piniginių lėšų pervedimai ieškovei buvo skirti sūnaus A. D. D. išlaikymui.

11. Kita vertus, iš tų pačių piniginių lėšų ieškovei pervedimo dokumentų spręstina, kad atsakovas paskutinį pinigų išlaikymui pervedimą ieškovei atliko 2018 m. vasario 9 d., objektyvių duomenų apie vėlesnį išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. D. D. teikimą byloje nėra: nors atsakovas teismo posėdžio metu yra nurodę, kad 250,00 Eur pinigų sumas sūnaus A. D. D. išlaikymui kas mėnesį pervesdavo ieškovei iki pat 2018 m. rugpjūčio mėnesio (2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 49.07-53.10 min.), tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, į bylą nėra pateikta. Taigi, konstatuotina, kad šiai dienai atsakovas išlaikymo sūnui A. D. D. neteikia, todėl išlaikymas iš jo priteistinas.

12. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis turi būti toks, kad vaikui būtų sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

13. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui A. D. D., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Pats atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas.

14. Teismas, vertindamas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio pagrįstumą, atsižvelgia į vaiko amžių (5 metų ir beveik 7 mėnesių), į ekonominę situaciją šalyje, bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui – tenkinimas, todėl sprendžia, kad ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas šiuo metu šalių sūnaus išlaikymo poreikių dydis – apytiksliai 400,00 Eur per mėnesį – yra pakankamai pagrįstas, atitinka šios dienos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo realijas. Tačiau teismas taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį pateiktu argumentu, kad, sprendžiant dėl iš tėvų priteistino išlaikymo vaikui dydžio, vaiko poreikiai turėtų būti mažinami valstybės mokamos vaiko išmokos dydžiu (2 t., e. b. l. 17), kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 50,00 Eur (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. XIII-1699 redakcija)), todėl konstatuotina, kad šalių sūnaus poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia 350,00 Eur (400,00 Eur – 50,00 Eur = 350,00 Eur).

15. Analizuojant šalių turtinę padėtį, nustatytos šios aplinkybės. Ieškovė yra sveika ir darbinga (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 3.44-5.47 min.). Šiuo metu ji dirba, jos mėnesines pajamas sudaro gaunamas apie 370,00 Eur/mėn. darbo užmokestis (popierinės bylos 2 t., b. l. 86, 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 18.13-18.31 min. ir 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 3.44-5.47 min.). Ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto nėra (1 t., e. b. l. 12, 13). Ji su vaikais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute (2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 19.55 min. ir 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 3.44-5.47 min.). Ieškovė be sūnaus A. D. D. turi dar 1 nepilnametį vaiką (11,5 m. amžiaus dukrą) (1 t., e. b. l. 16). Pačios ieškovės teigimu, ji kitų finansinių įsipareigojimų neturi (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 3.44-5.47 min.). Duomenų apie kokias nors atsakovo sveikatos problemas byloje taip pat nėra, todėl konstatuotina, kad jis taip pat yra sveikas ir darbingas. Tačiau atsakovas į bylą yra pateikęs dokumentus, kad jis nedirba ir jokių pajamų bei išmokų negauna (2 t., e. b. l. 73-76). Lietuvoje atsakovas nekilnojamojo turto neturi (1 t., e. b. l. 49), o duomenų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį ar registruotiną kilnojamąjį turtą, santaupas kitose šalyse byloje nėra, nes nors atsakovas tiek žodžiu teismo posėdžio metu, tiek 2018 m. gruodžio 6 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, banko sąskaitose turimas pinigines lėšas (santaupas) (2 t., e. b. l. 105-106), tačiau jis tokių duomenų nepateikė. Atsakovas be sūnaus A. D. D. turi dar 1 nepilnametį vaiką (1 m. ir 5 mėn. amžiaus sūnų) (1 t., e. b. l. 177-179; 2 t., e. b. l. 65-68). Duomenų apie atsakovo finansinius įsipareigojimus nėra (išskyrus duomenis apie nesumokėtas baudas Lietuvos valstybei, paskirtas už administracinius teisės pažeidimus (2 t., e. b. l. 52-57)).

16. Pagal esamus duomenis tektų konstatuoti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, nes ji dirba ir gauna reguliarias pajamas, o atsakovas – ne. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė teismui visų duomenų apie savo turtinę padėtį (turimą turtą, santaupas), teismas neturi galimybės nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį. Dėl šios priežasties, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šalių sūnaus A. D. D. išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, kaip to prašo ieškovė (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 18.21-18.25 min.), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui jo vaikui A. D. D. periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur per mėnesį (350,00 Eur : 2 = 175,00 Eur). Pažymėtina, kad, kaip nurodyta paties atsakovo atsiliepime į ieškinį, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, todėl jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį; sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Taigi, ir nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra dar ganėtinai jauno amžiaus, sveikas bei darbingas, į tai, kad neatskleista tikroji atsakovo turtinė padėtis, sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą savo sūnui A. D. D..

17. Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

18. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Nepilnamečio vaiko A. D. D. išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2018 m. vasario 10 d. (nuo kada išlaikymas nebeteikiamas) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

20. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo išlaikymas A. D. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo priėmimo (2 t., e. b. l. 98-100). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis). Vykdymo proceso metu pagal nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo 2018 m. vasario 10 d. sumažintina faktiškai išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl tėvo valdžios laikino apribojimo

21. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuojama, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

23. Ieškovė savo reikalavimą dėl atsakovo tėvo valdžios sūnaus A. D. D. atžvilgiu laikino apribojimo grindžia keliais argumentais: 1) atsakovas vengia atlikti savo pareigas sūnui, nesirūpina juo, neteikia jam išlaikymo, 2) daro žalingą įtaką vaikui, grasindamas jį atskirti nuo motinos bei naudodamas smurtą sūnaus akivaizdoje, 3) atsakovas yra priklausomas nuo narkotikų bei nelegalia veikla užsiimantis asmuo, todėl kelia grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei.

24. Dėl atsakovo vengimo atlikti savo pareigas sūnui, nesirūpinimo juo, išlaikymo jam neteikimo. Kaip buvo konstatuota sprendimo 10 pastraipoje, remiantis į bylą pateiktais dokumentais, atsakovo paaiškinimais, kurių ieškovė nenuneigė kitais įrodymais, pripažinta, kad atsakovas iki 2018 m. vasario 9 d. teikė sūnui išlaikymą, nors ir nereguliarų (ne kas mėnesį). Nuo 2018 m. vasario 10 d. atsakovas išlaikymo sūnui nebeteikia, tačiau, kaip nurodė pati ieškovė 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu, atsakovas jai yra paaiškinęs, kad taip jis elgiasi, nes jam advokatas pasakė, jog bylos nagrinėjimo metu išlaikymo teikti nereikia (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 9.17-12.00 min.). Remiantis ieškovės paaiškinimais, konstatuotina, kad atsakovo bendravimas su sūnumi A. D. D. yra minimalus: dažniausiai jie bendrauja telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, tačiau dėl to, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, o šalių sūnus – italų kalbos, jie pasako vienas kitam kelias frazes ir tuo jų bendravimas dažniausiai baigiasi; per laikotarpį nuo 2016 m. aplankyti sūnų atsakovas į Lietuvą buvo atvykęs keletą kartų (2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 9.49-46.27 min. ir 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 5.49-9.14 min., 12.02-17.25 min.). Tačiau toks minimalus atsakovo bendravimas su sūnumi yra pateisinamas objektyviomis priežastimis: visų pirma, kaip nurodė ir pati ieškovė, pagrindinis bendravimo trukdis šiai dienai yra kalbos barjeras: atsakovas, kuris yra italas, moka tik keletą lietuviškų frazių, o šalių sūnus kalba ir supranta tik lietuviškai; antra, atsakovas gyvena atskirai nuo sūnaus kitoje valstybėje (Italijoje), todėl pripažintina, kad dažnas sūnaus lankymas atsakovui taip pat yra ganėtinai sudėtingas. Tačiau to nepaisant, iš šalių paaiškinimų, taip pat liudytojos J. M. parodymų (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 22.20-29.33 min.) bei byloje esančių dokumentų (atsakovo priešieškinio, 2016 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės pareiškimo policijos komisariatui, kuriame ji nurodo, kad atsakovas prašė susitikti su sūnumi (1 t., e. b. l. 197; 2 t., e. b. l. 19-22)) spręstina, kad atsakovas tikrai nori bendrauti su sūnumi A. D. D. Skype, Viber, Facebok programų ar telefono pagalba ir tiesiogiai pagal galimybes. Ieškovės teigimu (jos paaiškinimus iš dalies patvirtino liudytoja J. M. (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 22.20-29.33 min.)), atsakovas tiek gyvendamas kartu su sūnumi, tiek ir vėliau nepakankamai rūpinasi sūnumi A. D. D. – nesidomi jo sveikata, ugdymu ir pan. (pvz., pažyma iš darželio patvirtina, kad 2015 m. atsakovas vaiko ugdymo įstaigoje buvo apsilankęs tik keletą kartų, o vėliau visai nesilankė (2 t., e. b. l. 59)). Čia vėlgi tenka pažymėti, kad atsakovo galimybės betarpiškai dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis vaiko ugdymu ir sveikata (lankytis vaiko ugdymo įstaigoje, sveikatos priežiūros įstaigose) yra apribotos jau minėto kalbos barjero (atsakovas be vertėjo pagalbos iš esmės nesugebės gauti jokios informacijos jokioje Lietuvos įstaigoje).

25. Dėl žalingos įtakos vaikui darymo, grasinant jį atskirti nuo motinos bei naudojant smurtą sūnaus akivaizdoje. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimas patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., šalims dar gyvenant kartu, atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę (1 t., e. b. l. 194-196). Šiame dokumente duomenų, kad smurtas būtų naudotas šalių sūnaus A. D. D. akivaizdoje, nėra. Liudytoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad šalims gyvenant kartu, buvo atvejis, kai atsakovas supykęs trankė savo galvą į sieną, taip pat supykęs ranka stipriai pastūmė sūnų A. D. D., dėl ko šis pargriuvo (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 22.20-29.33 min.). Iš šių duomenų, taip pat kitų byloje esančių dokumentų (1 t., e. b. l. 192-193, 197) akivaizdu, kad šalių santykiai, joms gyvenant kartu, buvo konfliktiški, nevengiama buvo ir psichologinio bei fizinio smurto. Tačiau byloje nėra duomenų, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą ieškovės, jų sūnaus ar kitų asmenų atžvilgiu. O psichologinis smurtas (grasinimas vaiką išsivežti į Italiją) buvo nukreiptas prieš ieškovę, o ne šalių sūnų, ir nulemtas šalių nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos (atsakovui reikalaujant, o ieškovei nesutinkant leisti atsakovui susitikti su vaiku) (1 t., e. b. l. 197).

26. Dėl atsakovo priklausomybės nuo narkotikų bei vertimosi nelegalia veikla. Remiantis paties atsakovo paaiškinimais (2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 54.10-55.20 min.), byloje esančiais dokumentais (Neapolio priežiūros teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 45-50), Italijos teisingumo ministerijos pažyma apie įkalinimą (2 t., e. b. l. 69-72)), nustatyta, kad atsakovas prieš daugiau kaip 10 metų buvo nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Taip pat byloje yra duomenys, kad 2014-2016 m. laikotarpyje Lietuvoje atsakovas buvo baustas 7 kartus administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., e. b. l. 52-57). Daugiau duomenų apie kitus atsakovo pažeidimus ir nusikalstamas veikas vėlesniais laikotarpiais byloje nėra, o minėti byloje esantys duomenys, teismo vertinimu, yra nepakankami išvadai, kad atsakovas ir šiuo metu verčiasi kokia nors nelegalia veikla. Neapolio priežiūros teismo 2010 m. spalio 12 d. sprendime pažymėta, kad D. D. (atsakovas) narkomanas, šiame sprendime taip pat pažymėta, kad jis gydėsi, bet gydymosi kursų nebaigė (2 t., e. b. l. 45-50). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai ir atsakovui gyvenant kartu, atsakovas pastoviai gėrė raminamuosius vaistus (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 12.02-17.25 min.). Šią aplinkybę patvirtino liudytoja J. M. (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 22.20-29.33 min.), taip pat ir pats atsakovas, paaiškinęs, kad tuo metu, kai gyveno Lietuvoje, jam prasidėjo depresija, todėl jis lankėsi pas psichiatrą ir naudojo vaistus (2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 56.32-58.00 min.). Tačiau atsakovo teigimu, šiuo metu jis narkotikų nevartoja ir nėra narkologinėje įskaitoje (2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 55.21-56.06 min.). Siekiant gauti oficialią informaciją, ar atsakovas šiuo metu yra įtrauktas į asmenų, turinčių priklausomybę narkotikams, įskaitą, 2018 m. spalio 15 d. teismo nutartimi buvo kreiptasi į kompetentingą Italijos gydymo įstaigą dėl tokios informacijos gavimo (2 t., e. b. l. 24-25), tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos tokia informacija nebuvo gauta. Ieškovė objektyvių įrodymų (be savo daromų prielaidų) dėl to, kad atsakovas ir šiuo metu vartoja narkotikus, nepateikė. Todėl, teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas yra priklausomas nuo narkotikų, taip pat neįrodyta.

27. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, išdėstytas sprendimo 24-26 pastraipose, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neįgyvendina arba įgyvendina priešingai sūnaus A. D. D. interesams tėvo valdžią, todėl nesant įstatyme numatytų sąlygų apriboti tėvo valdžią, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvo valdžios laikino apribojimo atmestinas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

28. Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

29. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, kad ginčas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi A. D. D. tvarkos yra vienas iš pagrindinių, tarp šalių kilęs iš esmės iš karto po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai (tą patvirtina, pvz., 2016 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės pareiškimas policijos komisariatui, kuriame ji nurodo, kad atsakovas prašė susitikti su sūnumi, ji nesutiko (1 t., e. b. l. 197), šalių paaiškinimai posėdžio metu).

30. Ieškovė šiuo klausimu (dėl bendravimo tvarkos) teismo posėdžių metu nebuvo nuosekli: 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu teigė, kad ji neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, bet pageidavo, kad tą jis darytų jai dalyvaujant arba ir be jos dalyvavimo, bet jai žinant, kur atsakovas su sūnumi yra, ir jokiu būdu nesutiko su tuo, kad atsakovui bendraujant su sūnumi kartu dalyvautų koks nors trečiasis asmuo ar kad atsakovas išsivežtų sūnų į užsienį (2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 37.35-46.27 min.), tačiau 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu ieškovė savo nuomonę pakeitė ir nurodė, kad nesutinka, jog atsakovas bendrautų su sūnumi, nes mano, kad sūnaus bendravimas su atsakovu kelia sūnaus sveikatai ar net gyvybei grėsmę (dėl to, kad atsakovas narkomanas, nestabilios būsenos asmuo) (2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 12.02-17.25 min.).

31. Atmetus ieškovės argumentus dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, kuriais iš esmės grindžiamas ir nesutikimas leisti atsakovui bendrauti su sūnumi A. D. D., pripažįstant atsakovo įstatyminę teisę bendrauti su savo vaiku, nustatytina atsakovo bendravimo sūnumi A. D. D. tvarka teismo sprendimu.

32. Teismas, nustatydamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, kaip ir spręsdamas kitus su vaikais susijusius klausimus, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus, o taip pat nepažeisti abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės principo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka nevisiškai atitinka šalių sūnaus A. D. D. interesus, taip pat tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, todėl negali būti patvirtinta visa apimtimi, ji iš dalies keistina. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su sūnumi A. D. D. tvarką, atsižvelgia į jau aukščiau minėtas, teismo nustatytas tokias aplinkybes: šalių sūnus A. D. D. yra mažametis (5 metų ir beveik 7 mėnesių amžiaus); A. D. D. lanko ugdymo įstaigą (darželį); A. D. D. dėl savo amžiaus labai prisirišęs prie motinos (ieškovės) ir dėl susiklosčiusios situacijos (minimalaus bendravimo, retų susitikimų) nelabai pripratęs prie tėvo (atsakovo); atsakovas moka tik keletą lietuviškų frazių, o šalių sūnus kalba ir supranta tik lietuviškai; atsakovas gyvena kitoje valstybėje (Italijoje), Lietuvoje neturi gyvenamojo būsto.

33. Todėl nustatytina tokia bendravimo tvarka: 1) atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val., taip pat pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. (Lietuvos laiku); 2) atsakovas su sūnumi bendrauja sūnaus atostogų metu: po dvi dienas iš eilės rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, taip pat du kartus po septynias dienas iš eilės vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į ugdymo įstaigos patvirtintą atostogų laiką), pasirinktas dienas iš anksto suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos dienos 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kiekvieną dieną iki 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku); 3) atsakovas kartu su sūnumi švenčia sūnaus gimimo dieną tokia tvarka: poriniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sūnaus gimimo dieną, o neporiniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos dieną po sūnaus gimimo dienos; jeigu vaiko gimimo diena (kai metai poriniai) ar diena po gimimo dienos (kai metai neporiniai) sutampa su diena, kai vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą, tai atsakovui suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį; pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamą dieną 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos dienos 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku); 4) atsakovas kartu su sūnumi švenčia Šv. Kūčias, Romos Katalikų Šv. Kalėdas, Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) ir Šv. Velykas tokia tvarka: poriniais metais Šv. Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas sūnus praleidžia su atsakovu, o Naujųjų metų šventę ir Šv. Velykas – su ieškove, neporiniais metais Šv. Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas sūnus praleidžia su ieškove, o Naujųjų metų šventę ir Šv. Velykas – su atsakovu; atsakovas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos 10.00 val. (jei vaikas tą dieną turi lankyti ugdymo įstaigą – po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku); 5) vaikui susirgus, taip pat kai dėl kitų svarbių priežasčių atsakovas negali pasiimti sūnaus iš jo gyvenamosios vietos savaitgaliams ar bendravimo atostogų, švenčių metu, šios dienos perkeliamos sekantiems savaitgaliams ir šios dienos pridedamos prie kitų tais metais bendravimo atostogų dienų; 6) sūnui išvykus iš gyvenamosios vietos daugiau kaip septynias dienas ar pakeitus gyvenamąją vietą, ieškovė apie tai praneša atsakovui SMS žinute arba kita ryšio priemone, ar raštu ne vėliau kaip vieną dieną iki išvykimo ir nurodo gyvenamosios vietos adresą bei susisiekimo su sūnumi ryšio priemonės numerį; 7) ieškovė suteikia galimybę bendrauti atsakovui su sūnumi Skype ar kitų palaikančių vaizdo formatą programų, taip pat telefono pagalba, nustatant, kad šiomis ryšio priemonėmis bus bendraujama darbo dienomis 1aike nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o savaitgaliais – laike nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku); 8) nustatytu bendravimo laiku negalėdamas atvykti pasiimti sūnaus iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., informuoja ieškovę telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; 9) bendravimo metu leidžiama atsakovui vežtis sūnų į kitus Lietuvos miestus, apie tai informavus ieškovę, o ieškovei raštu sutikus – ir į kitų valstybių miestus.

34. Teismas pažymi, kad ieškovė turi nekliudyti atsakovui bendrauti su sūnumi A. D. D., priešingi veiksmai bus laikomi piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad šalių sūnui paaugus ir dėl šios ar kitų priežasčių pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 175 straipsnio 3 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

35. Byloje nėra duomenų apie faktiškai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų (1 t., e. b. l. 10-11, 74-75). Todėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas. Byloje esantis mokėjimo nurodymo išrašas patvirtina, kad atsakovas sumokėjo valstybei 75,00 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (2 t., e. b. l. 23). Atsakovas naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, taip pat vertėjo paslaugomis, tačiau dokumentų, patvirtinančių išlaidų už šias paslaugas turėjimą bei jų dydį, atsakovas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė, todėl spręstinas klausimas tik dėl sumokėto valstybei žyminio mokesčio atlyginimo. Kadangi atsakovo priešieškinis tenkinamas iš dalies (apytiksliai 73 proc. (įvertinus atsakovo siūlytą ir teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką)), ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovui 73 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (sumokėto valstybei žyminio mokesčio), t. y. 54,75 Eur (75,00 Eur × 73 proc. = 54,75 Eur).

36. Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 204,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktai, 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai (2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-329 redakcija), 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), 17,28 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), 596,54 Eur teismo turėtų vertimo raštu ir žodžiu iš lietuvių kalbos į italų kalbą ir atvirkščiai išlaidų (1 t., e. b. l. 46, 60; 2 t., e. b. l. 12, 13, 14, 145, 146), 1167,25 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2 t., e. b. l. 123) bei 89,96 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sutinkamai su CPK 404 straipsnio 4 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 19 d. sprendimu atsakovui buvo paskirtas advokatas (1 t., e. b. l. 96-97), tačiau atsakovui nusprendus bylą vesti per savo pasirinktą advokatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 22 d. sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui buvo nutrauktas (2 t., e. b. l. 35); už laikotarpį, kuomet atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (advokato susipažinimas su bylos medžiaga ir pan.), paskaičiuotos išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (1 t., e. b. l. 141)).

37. Kadangi tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis tenkinami iš dalies (ieškovės ieškinys tenkinamas 63 proc., o atsakovo priešieškinis – 73 proc.), atsižvelgdamas į jų tenkinimo procentus ir vadovaudamasis CPK 96 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, kad ieškovei tenka pareiga atlyginti valstybei 55 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei 45 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (paskaičiavus pagal ieškinį ir priešieškinį kiekvienai šaliai tenkančių atlyginti išlaidų vidurkį). Atsižvelgiant į laikotarpius, kada susidarė atitinkamos valstybės bylinėjimosi išlaidos, bei į laikotarpius, kuriais šalims buvo teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei priteistina 75,08 Eur išlaidų už vertimo paslaugas ((11,56 Eur + 124,95 Eur) × 55 proc. = 75,08 Eur), o iš atsakovo valstybei priteistina 91,80 Eur žyminio mokesčio (204,00 Eur × 45 proc. = 91,80 Eur), 2,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ((2,04 Eur + 3,72 Eur) × 45 proc. = 2,59 Eur), 242,93 Eur išlaidų už vertimo paslaugas ((79,93 Eur + 11,56 Eur + 73,50 Eur + 249,90 Eur + 124,95 Eur) × 45 proc. = 242,93 Eur), iš viso – 337,32 Eur (91,80 Eur + 2,59 Eur + 242,93 Eur = 337,32 Eur), bei 342,09 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (760,21 Eur × 45 proc. = 342,09 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės I. D. D. ieškinį (papildytą) tenkinti iš dalies.

Atsakovo V. D. D. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – A. D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove I. D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo V. D. D. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiui vaikui – A. D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį nuo 2018 m. vasario 10 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei I. D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį suteiktą išlaikymą išskaičiuoti iš šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumos.

Nustatyti tokią atsakovo V. D. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendravimo su sūnumi A. D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką:

1) atsakovas V. D. D. su sūnumi A. D. D. bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val., taip pat pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val. (Lietuvos laiku);

2) atsakovas V. D. D. su sūnumi A. D. D. bendrauja sūnaus atostogų metu: po dvi dienas iš eilės rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, taip pat du kartus po septynias dienas iš eilės vasaros atostogų metu (atsižvelgiant į ugdymo įstaigos patvirtintą atostogų laiką), pasirinktas dienas iš anksto suderinęs su vaiko motina ieškove I. D. D. ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos kiekvienos dienos 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą kiekvieną dieną iki 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku);

3) atsakovas V. D. D. kartu su sūnumi A. D. D. švenčia sūnaus gimimo dieną tokia tvarka: poriniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sūnaus gimimo dieną, o neporiniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos dieną po sūnaus gimimo dienos; jeigu vaiko gimimo diena (kai metai poriniai) ar diena po gimimo dienos (kai metai neporiniai) sutampa su diena, kai vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą, tai atsakovui suteikiama galimybė pasiimti vaiką tos pačios savaitės šeštadienį arba sekmadienį; pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos atitinkamą dieną 10.00 val. ir sugrąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki tos dienos 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku);

4) atsakovas V. D. D. kartu su sūnumi A. D. D. švenčia Šv. Kūčias, Romos Katalikų Šv. Kalėdas, Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) ir Šv. Velykas tokia tvarka: poriniais metais Šv. Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas sūnus A. D. D. praleidžia su atsakovu V. D. D., o Naujųjų metų šventę ir Šv. Velykas – su ieškove I. D. D., neporiniais metais Šv. Kūčias ir Romos Katalikų Šv. Kalėdas sūnus A. D. D. praleidžia su ieškove I. D. D., o Naujųjų metų šventę ir Šv. Velykas – su atsakovu V. D. D.; atsakovas sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos 10.00 val. (jei vaikas tą dieną turi lankyti ugdymo įstaigą – po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos) ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventinę dieną iki 20.00 val. arba iki 18.00 val., jei sekančią dieną vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą (Lietuvos laiku);

5) vaikui A. D. D. susirgus, taip pat kai dėl kitų svarbių priežasčių atsakovas V. D. D. negali pasiimti sūnaus iš jo gyvenamosios vietos savaitgaliams ar bendravimo atostogų, švenčių metu, šios dienos perkeliamos sekantiems savaitgaliams ir šios dienos pridedamos prie kitų tais metais bendravimo atostogų dienų;

6) sūnui A. D. D. išvykus iš gyvenamosios vietos daugiau kaip septynias dienas ar pakeitus gyvenamąją vietą, ieškovė I. D. D. apie tai praneša atsakovui V. D. D. SMS žinute arba kita ryšio priemone, ar raštu ne vėliau kaip vieną dieną iki išvykimo ir nurodo gyvenamosios vietos adresą bei susisiekimo su sūnumi ryšio priemonės numerį;

7) ieškovė I. D. D. suteikia galimybę bendrauti atsakovui V. D. D. su sūnumi A. D. D. Skype ar kitų palaikančių vaizdo formatą programų, taip pat telefono pagalba, nustatant, kad šiomis ryšio priemonėmis bus bendraujama darbo dienomis 1aike nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o savaitgaliais – laike nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku);

8) nustatytu bendravimo laiku negalėdamas atvykti pasiimti sūnaus A. D. D. iš jo gyvenamosios vietos, atsakovas V. D. D. apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 val., informuoja ieškovę I. D. D. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis;

9) bendravimo metu leidžiama atsakovui V. D. D. vežtis sūnų A. D. D. į kitus Lietuvos miestus, apie tai informavus ieškovę I. D. D., o ieškovei raštu sutikus – ir į kitų valstybių miestus.

Likusiose dalyse ieškovės I. D. D. ieškinį (papildytą) ir atsakovo V. D. D. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovo V. D. D. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini)) naudai 54,75 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).

Priteisti iš ieškovės I. D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 75,08 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų už vertimo paslaugas) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo V. D. D. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 337,32 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidų už vertimo paslaugas) (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo V. D. D. (gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 342,09 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 9 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor Bank akcinė bendrovė Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus