- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-12-06
- Bylos Nr.
- eII-482-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00123-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Advokatai
- Robertas Banevičius
- Kategorijos
- 16.9.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11967-2024 (ROIK: 24254764103).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje 30-ANR_N-11961-2023 (ROIK: 24254764103) D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 10 d., 21.20 val., Klaipėdos rajono sav., Rimkų k., Industrijos g., vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui (automobilyje buvo keleivė), tai yra vairavo automobilį gatves pabaigoje, apsisukime, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu asfaltu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą, taip didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 4,9, 82, 127 punktus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. S. atstovo advokato padėjėjo skundas, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną D. S. atžvilgiu nutraukti, o netenkinus šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir D. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių bei išdėstyti paskirtą baudą vienerių metų terminui, proporcingai ją mokant kas mėnesį. Skundą motyvuoja tuo, jog skirta bauda bei papildoma poveikio priemonė yra ne tik per griežta, bet ir apskritai neteisėta. Visų pirma, ANK 420 straipsnio 2 dalis yra blanketinio pobūdžio norma, kuri nukreipia į poįstatyminių teisės aktų, šiuo konkrečiu atveju – KET, pažeidimą. Nutarime, kaip ir protokole, yra nurodyta, kad tariamai pareiškėjas pažeidė KET 4, 9, 82, 127 punktus, tačiau tai yra bendrojo pobūdžio reikalavimai. Chuliganiškas vairavimas – tai KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik, kai: pirma, yra nustatytos chuliganiškos paskatos, antra, padarytas bent vienas KET pažeidimas ir trečia, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nors priimtame nutarime ir nurodyta pažeidimo esmė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galimai pareigūnai sąmoningai/nesąmoningai siekė bei sufleravo pareiškėjui pripažinti tai, ko jis nepadarė, ir tai yra akivaizdu pareigūnų filmuotoje medžiagoje; svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, jog pareigūnai matė pažeidimą. Analizuojant aikštelės foto fiksacijas matyti, jog ten „pripaišytų saulių“, „vingiuotų kelių“, tikrai būta daug iš gerokai seniau ir kitų automobilių; aikštelė galimai yra pamėgta jaunuolių, nes ji yra asfaltuota, joje nėra kitų transporto priemonių, kas galėtų trukdyti nedrausmingiems vairuotojams „piešti“ vadinamas „saules“ ir „mėnulius“, tačiau tai nereiškia, kad tuo tikslu ten buvo atvykęs ir pareiškėjas. Pažymėtina, kad automobilis, kurį vairavo pareiškėjas, buvo įsigytas 2024 m. rugsėjo 3 d., o tariamas įvykis policijos pareigūnų buvo fiksuotas 2024 m. rugsėjo 10 d., t. y. praėjus savaitei po automobilio įsigijimo. Pareiškėjas automobilį įsigijo su galiojančia technine apžiūra, tačiau automobilis turėjo aibę trūkumų, tokių kaip pilnai susukus vairą, priekinė padanga šiek tiek liesdavo sparną, neveikė rankinis stabdis bei buvo kitų defektų, o tai patvirtina prie skundo pridedami dokumentai. Kaip žinia, pareiškėjo vairuojamo automobilio markė buvo „BMW“, t. y. galiniai varomieji ratai, todėl, esant automobilio stabdymo efektyvumui mažesniam kaip 16 proc., „piešti“ su automobiliu „saulę“, „jaunaties mėnulį“, „vingiuotą kelią“, būtų labai pavojinga, o ir sunkiai įmanoma ir dar ypač tokioje mažoje aikštelėje. Pareiškėjas užsiima dėvėtų automobilių pardavimais, t. y. nemenkai išmano automobilių remontuose bei pardavimuose, todėl automobiliu buvo vykstama į aikštelę tik tuo tikslu, kad išsiaiškinti, kuris konkrečiai priekinis ratas liečiasi į priekinį bamperį, tai buvo atliekama atsidarius priekinius vairuotojo bei keleivio langus, tuo pačiu metu buvo tikrinama ir pakaba, rankinio veikimas ir kiti automobilio techniniai duomenys, tačiau visa tai buvo atliekama tikrai ne taip, kaip nurodo pareigūnai. Sukami ratai aikštelėje buvo atliekami lėtai, t. y. „nepaišant saulių/mėnulių“, iš pareiškėjo pusės nebuvo atliekami jokie chuliganiški veiksmai, todėl jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Pažymėtina, jog pareigūnė priėmusi nutarimą įdėmiai neanalizavo A. M. paaiškinimų, kuri pareigūnams buvo nurodžiusi, kad ją pykina net ir tuomet, kada su automobiliu yra važiuojama atbulomis ir kad šiaip yra jautri bet kokiems sukiojimams, tačiau akivaizdu, kad pareigūnams tas iš esmės nesudarė jokių kliūčių priimti sprendimą, kad tariamai pareiškėjas automobilį vairavo chuliganiškai, jiems pakako išgirsti, pareiškėjo paaiškinimą, kad jis norėjo apsisukti, slydo ir kad gal 5-6 kartus apsisuko; tačiau tai jokiais būdais nereiškia, kad buvo elgiamais chuliganiškai. Jeigu visgi teismas nuspręstų, jog pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, prašoma atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą traukiamas pirmą kartą, savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos nepadarė. Jis nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal staliaus – dailidės modulinę profesinio mokymo programą. Pareiškėjas užsiima transporto priemonių pardavimu, todėl ilgam laikui atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas nebegalėtų užsiimti mėgstamu amatu.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. S. atstovo advokato padėjėjo skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog iš tarnybinio automobilio vaizdo kamerų įrašo matyti, jog pareigūnams artėjant prie pareiškėjo vairuojamo automobilio, tolumoje spindi šviesos ir vėl užtemsta ir tai pasikartoja keturis kartus, t. y. 21.20.28 val., 21.20.35 val., 21.20.42 val. ir 21.20.58 val., iš to darytina išvada, kad automobilis sukasi. Vaizdo įraše dėl tamsaus paros meto nematyti konkrečių pareiškėjo automobilio daromų veiksmų, tačiau tuo metu pažeidimą fiksavusiems pareigūnams matyti nusižengimą nebuvo kliūčių. Nagrinėjant bylą nebuvo pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, kadangi nenustatyta jų suinteresuotumo bylos baigtimi, pareigūnai bei pareiškėjas kontaktavo pirmą kartą bei pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas. Akcentuotina, jog pažeidimų nustatymas ir tyrimas yra pareigūnų tarnybinė pareiga ir tinkamas pareigų vykdymas negali būti vertinamas kaip šališkumas konkretaus eismo dalyvio atžvilgiu. Be to, stebint įvykius tiesiogiai, o ne per vaizdo kamerą, regos laukas yra platesnis ir geresnis nei vaizdo kameros, taigi vien tai, jog vaizdo įraše nėra užfiksuotas aiškiai matomas nusižengimas, dar nereiškia, kad pareigūnai negalėjo jo matyti. Taigi ta aplinkybė, jog šiuo atveju iš esmės nėra vaizdinės medžiagos su užfiksuotu pareiškėjo padarytu administraciniu nusižengimu, paties fakto nepaneigia. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų D. S. kaltei pagrįsti, o byloje pateikti tarnybinio automobilio ir pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai šiuos įrodymus tik papildo. Nustatyta, jog D. S. pavojingus veiksmus atliko tyčia, jam nebuvo jokios priežasties staigiai sukti kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį stovėjimo stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą, taip norėdamas pasipuikuoti prieš merginą. Be to, D. S. apie automobilio techninių galimybių tikrinimą policijos pareigūnams nebuvo užsiminęs, ši versija pateikta tik pateikus skundą, dėl to ji vertinama kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. D. S. būdamas pradedančiuoju vairuotoju, turėdamas nedidelį vairavimo stažą bei būdamas jauno amžiaus jau nepaiso įstatymų nustatytų reikalavimų ir pažeidinėja KET, t. y. jis jau 18 kartų baustas už KET pažeidimus, iš jų 15 už nustatyto greičio viršijimą bei transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta. Dabartinis pareiškėjo nusižengimas yra neatsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Nėra abejonės, kad asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. D. S. skunde nenurodė jokių reikšmingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad jis iki įvykio padarymo neseniai buvo įsigijęs automobilį „BMW“, kurį ketino suremontuoti ir parduoti. Kadangi sukant automobilio vairą girdėjosi keistas garsas ir sklido kvapas, o ir perkant automobilį pardavėjas nurodė, jog automobilis turi defektų, jis su drauge kartu nuvažiavo iki aikštelės patikrinti automobilio trūkumus. Aikštelėje pabuvo apie 5 minutes, važiavo ratais ir suko vairą, posūkiai nebuvo staigūs ir greiti, tuo metu buvo atsidaręs automobilio langą ir klausėsi, kas negerai automobiliui. Tikrai neturėjo tikslo vairuoti chuliganiškai, didinti greitį ar kelti pavojų sau ar savo draugei, norėjo tik patikrinti automobilį. Išvažinėjant iš aikštelės išvažiavimą užstatė policija; jis labai išsigando, pasimetė ir sutiko su pareigūnų vertinimais, nors iš tiesų nieko neteisėto nesijautė daręs. Teisę vairuoti transporto priemones turi neseniai. Aikštelėje kitų transporto priemonių nebuvo. Automobilio rankinis stabdys neveikė, o darbinis veikė 16 procentų. Policijos pareigūnų surašyto paaiškinimo įdėmiai neperskaitė, nes buvo išsigandęs, pasimetęs, norėjo greičiau išvažiuoti. Pareigūnai buvo nusiteikę agresyviai, nelabai maloniai bendravo, iš jų jautė spaudimą, kuris pasireiškė pakeltu balso tonu, reikalavimu pripažinti savo kaltę dėl chuliganiško vairavimo.
Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad vakare, kai jau buvo sutemę, su D. S. kartu nuvažiavo į aikštelę, kadangi jis norėjo patikrinti automobilį. A. D. staigiai sukinėjo vairą, greitis nebuvo didelis, ir atsidaręs langą klausėsi automobilio garsų. Kiek kartų apsisuko su automobiliu, neprisimena. Ji automobilio garsų nesiklausė, kadangi jai tai buvo neaktualu, o automobilio viduje grojo muzika. Įsivaizduoja, kaip atrodo „saulės piešimas“ automobiliu, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Policijos pareigūnams įvykio vietoje nurodė tą patį, t. y., jog D. S. „saulių nepiešė“. D. S. pasitiki, žino, kad jis nieko pavojingo jų gyvybei nedarys, neviršys greičio ir pan. Ją dažnai pykina važiuojant automobiliu, jam sukantis, važiuojant atbulam, buvo pradėję pykinti ir šįkart, bet kai ji apie tai pasakė D. S., šis iškart ir baigė sukinėtis ir išvažiavo iš aikštelės link namų. Jiedu gyvena kartu (yra sugyventiniai), bet policijos pareigūnai jos apie tai neklausė ir teisės neduoti parodymų apie savo sugyventinį jai neišaiškino.
Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su kolega darbo metu važiavo pro UAB „(duomenys neskelbtini)“ - strateginį objektą, tvarką prie kurio tikrindavo. Važiuojant pastebėjo, jog prie to objekto aikštelėje šviečia automobilio šviesos, kurios vis pradingsta. Suprato, jog kažkas važinėjasi, todėl nusprendė nuvažiuoti patikrinti; pamatė, jog automobiliu staigiai sukami ratai („piešiamos saulės“). Tai, jog sukasi automobilis, pamatė iš 100 m, o gal ir mažesnio, atstumo. Minėtą automobilį sustabdė, jame buvo vairuotojas ir keleivė. Tarnybinio automobilio filmavimo kamera darytame vaizdo įraše gali nesimatyti automobilio sukimosi manevras, nes ta vieta yra nuokalnėje, todėl registratoriui tokią vietą sunku užfiksuoti, tačiau ji pati ir kolega savo akimis matė staigų automobilio šviesų sukiojimąsi, reiškiantį, jog automobilis „piešė saules“. Vairuotojo D. S. ji nepažįsta ir jokio tikslo ne pagrindo jį apkaltinti neturėjo. Pažymi, jog sustabdžius iš aikštelės jau išvažiavusį šį vairuotoja, buvo juntamas degintos gumos, t. y. padangų, kvapas. Įvykio vietoje vairuotojas pripažino, jog sukosi ratu 5 kartus. Vairuotojui pasakė, jog viskas užfiksuota, nes tokia yra praktika, kadangi tarnybinis automobilis filmuoja iš visų pusių; kas tame įraše matyti – net ji nežino, nes pati filmuotos medžiagos peržiūrėti neturi galimybės. Vairuotojas akivaizdžiai rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams – chuliganiškai vairavo, nes kartu su juo buvo keleivė, kuri teigė, jog jai buvo bloga nuo sukimosi; kitų pašalinių daugiau nebuvo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo D. S. atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad fiksuotas pažeidimas nėra ir nebuvo įrodytas, todėl D. S. kaltė yra neįrodyta. Tai, jog pažeidimas neįrodytas, rodo pareiškėjo ir liudytojos parodymai teismo posėdžio metu. Pareiškėjas neginčija, jog jis buvo aikštelėje, joje sukosi, tačiau sukimasis nebūtinai turi būti laikomas chuliganišku. Chuliganiškas vairavimas yra aiškiai apibrėžtas ir tai turi būti daroma iš chuliganiškų paskatų, rodant nepagarbą kitiems eismo dalyviams, siekiant sukelti pavojų. Kaip ir paaiškino D. S., jis vyko į aikštelę turėdamas tikslą patikrinti neseniai įsigytą transporto priemonę, nes sukantis vienas ratas kažkur lietėsi, nuo to galėjo atsirasti ir kvapas. Tai, kad automobilis sukosi, parodė ir liudytoja, kuri teigė, jog kol automobilis sukosi, ji klausėsi muzikos, o D. S. buvo atsidaręs langą ir klausėsi kaip veikia automobilio važiuoklė; ar sukimasis buvo greitas, negalėjo pasakyti. Į bylą pareiškėjas pateikė informaciją iš AB „Regitra“, kurioje nurodyta, jog automobilio stabdžiai iš esmės neveikė; D. S. tai žinojo ir todėl vairavo atsargiai, labai staigių posūkių nedarė. Pareigūnai sustabdę D. S. jam uždavinėjo menamus, klaidinančius klausimus; nurodė, jog viskas užfiksuota, tačiau tai paneigia bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnai tamsiu paros metu važiuoja tarnybiniu automobiliu, kur tolėliau kairėje pusėje matomos automobilio šviesos, kurios nukrypsta į šoną, nebešviečia, vėl pradeda šviesti, kas sudaro sukimosi įspūdį; konkretūs automobilio daromi veiksmai nematomi. Pareigūnai toliau važiuoja keliu, kur iš šalutinio kelio išvažiuoja anksčiau minėtas automobilis, kurį pareigūnai susistabdo, prieina prie jo; viduje sėdi pareiškėjas D. S. ir mergina. Į pareigūno klausimą ką jie čia veikė, pareiškėjas nurodė, jog norėjo apsisukti, sukosi ratu, ratai neprasisuko, truputį slydo. Pareigūnui paklausus kiek kartų apsisuko, D. S. iš pradžių nurodė, jog porą kartų, vėliau nurodė, jog 5-6 kartus. Keleivė nurodė, jog nežino kiek kartų apsisuko automobiliu, nes neskaičiavo. D. S. nepripažino, jog chuliganiškai vairavo, t. y. „piešė saules“.
Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. A. M. paaiškinimo matyti, jog ji įvykio vietoje pareigūnams nurodė, jog ji su D. S. automobiliu „BMW“ išvažiavo iš Klaipėdos. Gatvės pabaigoje D. S. automobiliu sukosi apie 5 ratus. Tada ji jo paprašė nustoti suktis, nes jai apsisuko galva. D. S. sustojo ir automobiliu staigių ratų nebesuko.
Iš 2024 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo E. Š. tarnybinio pranešimo dėl chuliganiško vairavimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. dirbo ekipaže „L2004“ kartu su tyrėja D. M.. Patruliuodami Industrijos g., Rimkų k., Klaipėdos r., šalia „(duomenys neskelbtini)“, apie 21.00 val., pastebėjo Industrijos g. pabaigoje besisukančias automobilio šviesas ratu. Kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas vairuodamas transporto priemonę iš chuliganiškų paskatų slysta šonu ant asfaltuotos kelio dangos, gadina kelio danga („piešdamas saulę“, „piešdamas vingiuotą kelią“). Artėjant tarnybiniu automobiliu link Industrijos g. galo, gatvės pabaigos apsisukime pastebėjo sidabrinės spalvos „BMW“ markės automobilį, kurio vairuotojas vairavo transporto priemonę, darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui savo bei kitų žmonių saugumui, t. y., vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) gatves pabaigoje, apsisukime, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu asfaltu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Minėtas automobilis buvo sustabdytas. Automobilį „BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo D. S., kartu automobilyje važiavo keleivė A. M.. Priėjus prie sustabdyto automobilio, automobilio vairuotojas buvo labai išsigandęs, pasimetęs ir susijaudinęs. Nuo automobilio sklido stiprus svylančių padangų kvapas. Pasiteiravus vairuotojo D. S. kodėl šis iš chuliganiškų paskatų taip neatsakingai vairuoja automobilį, šis pripažino, kad „piešė“ vadinamas „saules“ staigiai sukdamas ratus tik maždaug 5 kartus, teigė, kad niekam netrukdė. Automobilio keleivė A. M. nurodė, kad su draugu D. S. išvažiavo jo vairuojamu automobiliu „BMW“ už Klaipėdos. Draugas vairuodamas automobilį kažkokios gatvės gale sukosi ratu, darydamas staigius apsisukimus; sukosi maždaug 5 kartus. A. M. pasakė draugui, kad šis nebesuktų staigių ratų, nes ji pasijuto blogai, pradėjo svaigti galva. Draugas D. S. liovėsi tai daręs ir tada juos sustabdė policijos pareigūnai.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi elementai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos - faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9-976/2020, 2AT-24-719/2024 ir kt.).
Kaltės (subjektyviųjų (vidinių-psichinių)) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė ir panašiai, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69/2014, 2AT-9-746/2015).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021
Asmuo už chuliganišką vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Nors skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija ir atsiliepime palaikė savo poziciją, kad D. S. 2024 m. rugsėjo 10 d., 21.20 val., Klaipėdos rajono sav., Rimkų k., Industrijos g., vairavo transporto priemonę chuliganiškai, teisme ištyrus visus šioje byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tokiai išvadai padaryti nepakanka. Policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas ir parodymai teismo posėdyje, jų vaizdo kamerų įrašai ir protokolo surašymo įvykio vietoje faktas bei paties D. S. parodymai patvirtina, kad tuo metu jis buvo Industrijos g. pabaigoje (apsisukime), Rimkų r., Klaipėdos r. sav., ir vairavo nustatytą transporto priemonę. Taip pat teismui nekelia abejonių byloje esančių įrodymų visuma (pareigūnų, paties D. S. ir A. M. parodymai bei pareigūnų nurodytas faktas, kad jiems priėjus nuo automobilio sklido svylančios gumos kvapas), kad D. S. savo sąmoningais veiksmais kėlė pavojų eismo, savo bei kitų žmonių (keleivės A. M.) saugumui - kelis kartus be reikalo staigiai apsisuko ant šlapio asfalto, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga ( prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu, nes tokiais savo veiksmais jis padarė šią transporto priemonę sunkiai valdomą. Pripažindamas šiuos D. S. atliktus vairavimo veiksmus pavojingais, teismas įvertino ir jo paties į bylą pateiktus įrodymus, kad šią konkrečią transporto priemonę D. S. buvo įsigijęs vos prieš kelias dienas ir žinojo, kad ji turi esminių trūkumų (visiškai neveikė jos stabdžiai, o rankinis stabdys – tik 16 procentų), tačiau vis tiek vairavo ją anksčiau aprašytu būdu, keldamas pavojų tiek savo, tiek keleivės A. M. saugumui. Vis dėl to vien šių aplinkybių nustatymo nepakanka, kad būtų konstatuota, jog D. S. tai darydamas tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, siekdamas priešpastatyti save kitiems eismo dalyviams, t. y., atliko šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų. Bylos duomenimis, kitų eismo dalyvių (automobilių, vairuojamų kitų asmenų, ar pėsčiųjų) toje vietoje D. S. sukinėjimosi joje metu nebuvo, kartu su juo automobilyje sėdėjusi keleivė A. M. teisme nurodė, kad jai D. S. vairavimas pavojaus nesukėlė, ji juo kaip vairuotoju pasitikėjo ir suprato, kad jis tikrina, kaip važiuoja neseniai įsigytas automobilis; kai tik jai nuo sukiojimosi pradėjo darytis bloga, ji pasakė tai D. S. ir šis iškart liovėsi. Taip pat mergina pažymėjo, kad yra labai jautri ir bloga važiuojant automobiliu jai pasidaro dažnai ir greitai, taigi vien šios aplinkybės negalima vertinti kaip neabejotino D. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo įrodymo.
Kaip jau minėta cituojant šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį, nukreiptą ne į kokį nors kitą tikslą ( kaip šiuo atveju nurodo D. S., automobilio techninės būklės patikrinimą), o konkretų siekimą savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėžiant kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą. Kadangi įrodymų apie būtent tokio D. S. tikslo turėjimą byloje leistinais būdais pakankama visuma nesurinkta, teismas pripažįsta, kad jis nepadarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo.
Įvertinus administracinio nusižengimo protokole nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pakankamo pagrindo inkriminuoti D. S. ir ANK 420 straipsnio 1 dalies, numatančios atsakomybę už vienu metu ar paeiliui kelių grėsmę eismo saugumui keliančių eismo taisyklių pažeidimų padarymą; jo veiksmai, dėl kurių padarymo nekyla abejonių – staigus nevienkartinis sukimas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį naudojant rankinį (stovėjimo) stabdį ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą, taip didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga ir kilo automobilio nuslydimo eismo įvykio pavojus – užtraukia atsakomybę tik pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ( kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius), todėl D. S. veiksmai perkvalifikuotini pagal šią ANK normą.
Perkvalifikavus veiką į ANK 417 straipsnio 7 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). D. S. daug kartų baustas administracine tvarka, sumokėjęs paskirtas baudas, turi ir galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, teismas nusprendžia D. S. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti baudą, atitinkančią sankcijoje nustatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11961-2024 (ROIK: 24254764103) naikintinas ir D. S. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 11 Eur bauda (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11961-2024 (ROIK: 24254764103) ir D. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 11 Eur baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.