Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovei Aistei Pakutkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškinį atsakovei G. C. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – A. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“, kurios teises ir pareigas 2014-10-15 perėmė ieškovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, su atsakove G. C. 2006-12-19 sudarė gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). dėl dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (e. b. l. 10, 11, 13 -14). 2014-10-21 antstolė Sonata Vaicekauskienė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, jog dujų skaitiklio parodymai bute, esančiame (duomenys neskelbtini) - 2410 kWh (e. b. l. 7). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1995-05-10 iki 2012-12-13 priklausė atsakovei G. C., o nuo 2010-12-08 iki 2014-10-23 dovanojimo sutarties pagrindu priklausė A. C., kuris šiuo laikotarpiu faktiškai naudojosi butu (e. b. l. 25-28, 116-118). Įsiskolinimas už bute suvartotas dujas laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2014-10-21 sudaro 182,85 Eur (e. b. l. 6-7, 120-128).

Dėl subjekto, privalančio sumokėti už patiektas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas

Anot atsakovės atstovo, šalių Sutarties galiojimas nutrūko, atsakovei ir trečiajam asmeniui sudarius 2010-12-08 dovanojimo sutartį, todėl už nuo 2010-12-08 bute suvartotas dujas atsiskaityti privalo naujasis savininkas – trečiasis asmuo.

Šalių sudarytos Sutarties galiojimo laikotarpiu bei buto dovanojimo trečiajam asmeniui A. C. sutarties sudarymo dieną galiojusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 str. 1 d. nustatė, jog pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Nuo 2009-08-01 iki 2011-01-01 (buto dovanojimo sutarties sudarymo dieną) galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 6 str. 1 d. nustatė, jog dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis. Dujų įmonių sutartys su buitiniais vartotojais yra viešosios. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad viešosios sutartys su buitiniais vartotojais turi būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, tvirtina dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartines sąlygas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog draudžiama perduoti, skirstyti, tiekti ir vartoti dujas be sutarties arba nesilaikant sutarties sąlygų. Nuo 2008-03-21 iki 2012-04-01 galiojo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-89 patvirtintas Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), kurio 3 p. nustatė, jog dujos buitiniam vartotojui tiekiamos pagal sutartį. Aprašo 41 p. nustato, kad buitinis vartotojas privalo: prieš pradėdamas vartoti dujas, sudaryti sutartį (41.1. p.); prieš 10 dienų raštu informuoti tiekimo įmonę, jei keičiasi buitinio vartotojo sistemos savininkas (41.13. p.); nutraukdamas sutartį nurodyti dujų kiekio matavimo priemonės rodmenis ir visiškai atsiskaityti už suvartotas dujas (41.14. p.). Aprašo 50. p. numato, jog sutartis gali būti nutraukiama sutarties šalių rašytiniu susitarimu; 51. p. numato, jog buitinis vartotojas turi teisę nutraukti sutartį, jei keičiamos sutarties sąlygos ir jos buitiniam vartotojui yra nepriimtinos. Buitinis vartotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis. CK 6.390 str. 1 d. nustato, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Sutarties 4.9 punktu šalys susitarė, kad keičiantis valdos savininkui, apie sutarties nutraukimą vartotojas (atsakovė) privalo informuoti tiekėją (ieškovę) prieš 10 dienų raštu arba atvykus į tiekėjo buveinę ir pilnai atsiskaityti už suvartotas dujas. Sutarties 23 p. nustatyta, jog šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai sudaromi raštu ir patvirtinami šalių parašais; 24 p. nustatyta, jog Sutartis gali būti nutraukta šalims susitarus dėl jos nutraukimo; vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai prieš 10 dienų raštu pranešęs Tiekėjui ir jeigu yra visiškai sumokėjęs už suvartotas dujas.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių sudaryta Sutartis nuo buto perleidimo trečiajam asmeniui 2010-12-08 iki 2014-10-21 būtų buvusi nutraukta šalių susitarimu ar vienašališkai. Nei CK, nei Sutartis, nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenumato, jog energijos pirkimo-pardavimo sutartis automatiškai nustoja galioti, abonentui perleidus nuosavybės teisę į butą kitam asmeniui. Sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka aiškiai ir detaliai reglamentuotos Sutartyje, Apraše, CK 6.390 straipsnyje, 6.217 straipsnyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė jas ignoravo. Kiti prievolių ir sutarčių pabaigos pagrindai byloje nenustatyti (CK 6 knygos IX, XVIII skyriai). Todėl nėra pagrindo laikyti, jog laikotarpiu nuo 2010-12-08 iki 2014-10-21 Sutartis buvo nutraukta ar nutrūko jos galiojimas dėl kitų priežasčių. Taigi, už dujas, suvartotas galiojant Sutarčiai, privalo mokėti ją sudaręs ir iš jos kylančius įsipareigojimus prisiėmęs abonentas (vartotojas), t. y. atsakovė. Tokia pozicija dera ir su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-425/2014).

Nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. C. buvo sudaryta dujų pirkimo-pardavimo sutartis (konkliudentiniais veiksmais), nes, kaip minėta aukščiau, buto dovanojimo trečiajam asmeniui dieną galiojęs Gamtinių dujų įstatymas nustatė privalomą reikalavimą tokiai sutarčiai – viešosios sutartys su buitiniais vartotojais turi būti sudaromos pagal abiem šalims privalomas standartines sąlygas, t. y. raštu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad trečiasis asmuo būtų sudaręs rašytinę sutartį su ieškove pagal Apraše nurodytas standartines sąlygas. Tai savaime nereiškia, jog energijos pirkimo-pardavimo sutartys aplamai negali būti sudaromos kita forma (pvz. konkliudentiniais veiksmais). Tačiau tokia sutartis gali būti laikoma sudaryta ne rašytine forma tik tuo atveju, kai nėra rašytinės įstatymo reikalavimus atitinkančios sutarties (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta aukščiau, laikotarpiu, kol trečiasis asmuo buvo buto savininku, galiojo šalių sudaryta Sutartis.

Dėl Sutarties sąlygų negaliojimo

Anot atsakovės atstovo, atsakovė Sutartyje nustatyta tvarka nenutraukė Sutarties, nes nežinojo, kad privalo ją nutraukti. Be to, keliamas ir Sutarties nuostatos, nustatančios jos nutraukimo tvarką, negaliojimo, kaip nesąžiningos pagal CK 6.188 str. 2 d., klausimas.

Sutarties sudarymo dieną 2006-12-19 galiojusios redakcijos CK 6.188 str. 1 d. nustatė, jog vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Kaip matyti iš CK 6.188 str. 1 d. normos formuluotės, nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos yra nuginčijamos sandorių dalys, kurioms pripažinti negaliojančiomis būtinas teismo sprendimas (CK 1.78 str. 2 d.). Teismas nenustatė pagrindų laikyti Sutarties sąlygas niekinėmis (CK 1.78 str. 1 d., 1.80-1.81 str., 6.225 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ginčijamos Sutarties sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis, bei nepareiškė reikalavimo pripažinti jas negaliojančiomis. Todėl nėra teisinio pagrindo šias sąlygas laikyti ar pripažinti negaliojančiomis. Tačiau net ir netaikant šių Sutarties sąlygų, tai savaime nesudarytų pagrindo priimti atsakovei palankų sprendimą šioje byloje, nes šalių santykiams būtų taikomos aukščiau minėtos atitinkamų teisės aktų nuostatos, kurių galiojimas šioje byloje nekvestionuojamas.

Dėl priteistinos skolos dydžio

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė, laiku neatsiskaičiusi už bute nuo 2011-08-01 iki 2014-10-21 suvartotas dujas, pažeidė Sutarties 4.2 bei 4.9 p. nuostatas, todėl privalo padengti susidariusį 182,85 Eur dydžio įsiskolinimą.

Ieškovės reikalavimu iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1-2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, į. k. 303383884, naudai:

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.