Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovams D. N., L. R., N. G., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, V. Š., A. A., Z. M., dėl sutikimo ir pritarimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas civilinę bylą privalo nagrinėti neperžengdamas joje pareikštų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Suformuluoti bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą yra išimtinė ieškovo ir (arba) atsakovo teisė (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas, 143 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis).

Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2011).

Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnis reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

Iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų matosi, jog N. G. 2011-05-04 parašė sutikimą, kuriame nurodyta, kad ji neprieštarauja, kad ant lauko fasadinės sienos ties butu Nr. 1 būtų įrengtas oro kondicionieriaus ir pritarimą įgaliojo pasirašyti A. A.. 2011-05-10 surašytas rašytinis sutikimas „(duomenys neskelbtini), gyventojų rašytinis pritarimas”, kuris pasirašytas pasirašymo dieną buvusių 1, 2, 4 butų savininkų: D. N., L. R., N. G. įgalioto asmens A. A., veikusio pagal 2011-02-21 notarinį įgaliojimą Nr. 5-2-447; sutikimo turinys: „Mes žemiau pasirašę, (duomenys neskelbtini), namo gyventojai, neprieštaraujame, kad ant pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos (fasadinės sienos) ties butu Nr. 1 būtų įrengtas kondicionierius”.

Nustatyta, kad daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), 1 buto savininkei D. N. buvo išduotas 2017-01-19 statybos leidimas Nr. LSPR-31-170119-00001 atlikti neypatingo statinio, adresu (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą pagal 2016 m. UAB „Vakarinis fasadas” parengtą statinio projektą „Oro kondicionieriaus įrengimo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašas”. Ieškovė įrodinėja, jog N. G. 2011-05-04 sutikimas, kuriame nurodyta, kad ji neprieštarauja, kad ant lauko fasadinės sienos ties butu Nr. 1 būtų įrengtas oro kondicionieriaus ir 2011-05-10 sutikimas „(duomenys neskelbtini), gyventojų rašytinis pritarimas”, kuris pasirašytas pasirašymo dieną buvusių 1, 2, 4 butų savininkų: D. N., L. R., N. G. įgalioto asmens A. A., veikusio pagal 2011-02-21 notarinį įgaliojimą Nr. 5-2-447, yra neteisėti, todėl naikintini.

Įstatymu nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnis nustato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą; šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Įstatymu taip pat numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo; sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). CK 4.85 straipsnio 9 dalis numato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

Taigi kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus ir įpareigoja statytoją gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba, remontu ar rekonstrukcija, sutikimą. Statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad statybos leidimui gauti yra būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, tačiau nereglamentuota kaip toks sutikimas turi būti išreikštas. Tačiau tam, kad bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl paprastąjį remontą inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Vertinant, ar yra tinkamas bendraturčių sutikimas leidžiamiems darbams, vertintina, ar bendraturčiai apskritai yra davę sutikimą ir su kuriais konkrečiai darbais bendraturčiai yra sutikę, t.y. būtina išsiaiškinti, ar sutikimas duotas tik bendrai teisei į statybą įgyvendinti, ar konkretiems statybos darbams atlikti, o taip pat būtina įvertinti tai, kokiu pagrindu bendraturtis yra davęs sutikimą vykdyti statybas.

Atsakovė D. N. prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2011-04-28 priklausė D. N.; butas, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), nuo 2011-05-05 nuosavybės teise priklausė L. R.; butas, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), nuo 2015-06-18 nuosavybės teise priklausė E. G.; butas adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), nuo 2016-12-22 nuosavybės teise priklauso V. Š., o laikotarpiu nuo 2011-07-01 iki 2011-11-02 priklausė N. G..

Nagrinėjamos atveju atlikti statinio paprastąjį remontą leidimas Nr. LSPR-31-170119-00001 buvo išduotas 2017-01-19 pagal 2016 m. UAB „Vakarinis fasadas” parengtą statinio projektą „Oro kondicionieriaus įrengimo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašas”, bei pateiktus dokumentus, tame tarpe ir 2011-05-10 (duomenys neskelbtini), gyventojų rašytinį sutikimą, kurie buvo įvertinti kaip tinkami statybos leidimui pagal pateiktą projektą išduoti. Kaip matosi iš byloje pateiktų duomenų bei įrodymų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodama leidimą Nr. LSPR-31-170119-00001, vertino ginčijamus 2011-05-04 (duomenys neskelbtini), gyventojų rašytinį sutikimą bei 2011-05-10 pritarimą kaip vientisą dokumentą (kaip sandorį), kuriame išreikšta bendraturčių valia.

Teismas vertina, kad šių ginčijamų 2011-05-04 sutikimų ir 2011-05-10 pritarimo turinys yra aiškus, konkretus, jame pilnai atskleista, kokiems konkretiems statybos darbams duotas bendraturčių sutikimas - tai reiškia, jog butų savininkai suprato atliekamų darbų turinį. Atsakovė N. G. 2011-05-04 sutikime nurodyta, kad ji pritarė oro kondicionieriaus įrengimui ir pritarimą įgaliojo pasirašyti A. A., kas patvirtina tai, jog A. A., nepažeisdamas įgaliotinės teisių, pasirašė sutikimą pagal atskirą atsakovės N. G. pavedimą. Todėl, remiantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog tiek atsakovė N. G., tiek kiti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai duodami sutikimą remontui, pilnai suvokė ir suprato, kokį leidimą davė atsakovei D. N., kuri tinkamai gyvenamojo namo bendraturčiams atskleidė būsimo paprastojo remonto planus, nes iš sutikimo turinio matyti, kad jis buvo duotas konkretiems darbams atlikti – oro kondicionieriui ties butu Nr. 1 įrengti. Kaip matosi iš pateikto dokumento iš 4 butų dėl oro kondicionieriaus įrengimo pasirašė 3 butų gyventojai (daugiau kaip 50 procentų), todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-01-19 leidimu atsakovei D. N. leista įrengti oro kondicionierių pagal 2016 m. UAB „Vakarinis fasadas” parengtą statinio projektą „Oro kondicionieriaus įrengimo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto aprašas”.

Dėl įgaliotinio A. A. veiksmų dėl ginčo situacijos atsakovė N. G. bei kiti bendraturčiai pretenzijų įgaliotiniui dėl jo veiksmų fakto, turinio bei apimties nereiškė ir nereiškia. Byloje nenustatyta, jog įgaliotinis veikė pažeisdamas įgaliotinės teises ar jos interesus; pateiktas įgaliojimas yra įstatymų nustatyta tvarka neginčijamas, nenuginčytas; pati įgaliotinė neginčija įgaliotinio atliktų veiksmų fakto, apimtis, įgaliotinio veiksmams bei jų apimčiai ginčo situacijoje pilnai pritaria ir juos patvirtina, valios trūkumų nenustatyta, todėl nėra pagrindo išvadai, jog įgaliotinis veikė neteisėtai, nepagrįstai (CK 1.63 straipsnio 4 dalis, 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2.137 straipsnis,2.138 straipsnis, 4.85 straipsnio 1 – 2 dalys, 6.760 straipsnis, 6.757 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).Įstatymas numato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (CK 4.85 straipsnis). CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip; kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą; jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Butų ir kitų patalpų savininkai (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo; sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Taigi statybos leidimui gauti būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių raštu išreikštas sutikimas, tačiau įstatymas nereglamentuoja, kaip toks sutikimas turi būti įformintas, privalomai rengiant bendraturčių susirinkimą ar balsuojant, ar raštu išreiškiant savo valią ir pasirašant rašytinį sutikimą, todėl, įvertinus dalyvaujančių asmenų bei jų atstovų, liudytojo R. R. paaiškinimus teismo posėdžio metu, pateiktus bei tirtus duomenis bei įrodymus nagrinėjamu atveju esant nurodytų bendraturčių aiškios ir suprantamos valios išraiškai nurodyta forma ir turiniu – surašant ginčo 2011-05-04 sutikimą ir 2011-05-10 pritarimą nesušaukiant gyventojų susirinkimo kaip tokio – nesudaro pagrindo pripažinti ginčo 2011-05-04 sutikimą ir 2011-05-10 pritarimą negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas netenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, kad byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, jog išdavus ginčijamus 2011-05-04 sutikimą ir 2011-05-10 pritarimą galėtų būti pažeisti/buvo pažeisti/yra pažeisti kurių nors gyvenamojo namo butų savininkų interesai, buvo apriboti/galėjo būti apriboti/yra apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei kitų asmenų teises ir/ar teisėti interesai o tai, kad ties 1 butu bus įrengtas oro kondicionierius, nereiškia bendraturčių interesų pažeidimo, nes byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad naudojimasis oro kondicionieriumi pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracinė byla Nr. eI-805-342/2017 neišnagrinėta, priimtas teismo procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs; reikalavimas nagrinėjamoje byloje nelaikytinas tapačiu reikalavimu nurodytoje administracinėje byloje.

Dėl ieškinio senaties.

Įstatymu nustatyta, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartis Nr. 3K-3-321/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (pvz., sunki asmens liga, gydymasis stacionarioje gydymo įstaigoje, gili senatvė, neraštingumas ar kitos išskirtinės svarbos aplinkybės)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis Nr. 3K-3-256/2008).

Kaip matosi iš pateiktų įrodymų, bendraturčių D. N., L. R., N. G. įgalioto asmens A. A. rašytinis sutikimas „(duomenys neskelbtini), gyventojų rašytinis pritarimas” pasirašytas 2011-05-10. Kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus rašto „Dėl dokumentų pateikimo“, (duomenys neskelbtini), gyventojų rašytinis pritarimas su įgalioto asmens įgaliojimu ieškovės atstovui L. Mažoniui išsiųstas 2017-02-02 Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas L. Mažonis patvirtino, kad šis sutikimas jo buvo gautas 2017-02-02. Taigi, šiuo atveju teismas turi pagrindo manyti, jog ieškinio senaties terminas 2011-05-10 pritarimui ginčyti prasidėjo nuo 2017-02-02, t. y. nuo tos dienos, kuomet ieškovė gavo 2011-05-10 pritarimą, sužinojo jo turinį. Ieškinį teismui ieškovė pateikė tik 2017-10-03 (praėjus aštuoniems mėnesiams), kai sužinojo apie 2017-09-29 jai nepalankų Klaipėdos apygardos teismo priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-805-342/2017. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą 2011-05-10 gyvenamojo namo buvusių bendraturčių sutikimui (rašytiniam pritarimui) ginčyti, nes terminas ieškiniui pareikšti baigėsi 2017-08-02 (CK 4.85 straipsnio 9 dalis).

Ieškovė nurodo, jog ieškinio senatis nepraleista, o jei praleista, prašo teismo šį terminą atnaujinti, nes apie 2011-05-04 sutikimą ir 2011-05-10 pritarimą ieškovė sužinojo tik 2017-04-01, be to, pagrindas ginčyti 2011-05-04 sutikimą ir 2011-05-10 pritarimą kilo tuomet, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo, 2017-09-29 sprendime nurodė, kad ieškovė, ginčydama statybos leidimą, neginčijo 2011-05-10 bendraturčių pritarimo ir 2011-05-04 N. G. sutikimo. Teismas tokias ieškovės atstovo nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis vertina kritiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad svarbios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pripažįstamos šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios trukdė asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus bei nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2008). Ieškovė, nesutikdama su 2011-05-10 namo gyventojų pritarimu, turėjo teisę ir galimybę ginčyti tokį dokumentą įstatymų nustatyta tvarka nelaukdama Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo, o nurodytame teismo sprendime nurodytas pareiškimo netenkinimo motyvas - neginčijo 2011-05-10 bendraturčių pritarimo ir 2011-05-04 N. G. sutikimo – automatiškai nėra pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui; taip pat nėra pagrindas ieškinio senaties termino atnaujinimui ir prašant ieškovei. Ieškovė nenurodė aplinkybių bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, trukdžiusių laiku pateikti nurodytą ieškinio reikalavimą, todėl teismas nurodytą aplinkybę vertina kaip nesvarbia ir nesudarančia pagrindo nurodyto ieškinio senaties termino atnaujinimui. Taigi, byloje nenustačius svarbių nurodyto ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, t.y. šio termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kurios trukdė ieškovei E. G. įgyvendinti savo teisių, ginti savo pažeistas teises ir interesus, ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškinio senaties institutas yra nustatytas abiejų šalių interesais. Šio instituto tikslas užtikrinti civilinių santykių stabilumą, nepaneigiant realios galimybės asmenims apginti pažeistas savo teises, tačiau skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis Nr. 3K-3-317/2008). Esant nustatytoms teismo nurodytoms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, esant atsakovo prašymui, taikytinas ieškinio senaties terminas ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.124 straipsnis, 1.126 straipsnis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei priteistina iš atsakovių lygiomis dalimis 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio pateikiant apeliacinį skundą; atsakovė D. N. priteistina iš ieškovės 2 240 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atsakovei L. R. priteisina iš ieškovės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei E. G. lygiomis dalimis iš atsakovių D. N., L. R., N. G. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei D. N. iš ieškovės E. G. 2 240 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei L. R. iš ieškovės E. G. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.