- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-598-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02200-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei A. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovės A. Z. priešieškinį ieškovui R. Z. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. Z. ieškinyje teismo prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus R. Z. gyvenamąją vietą su juo, iš atsakovės A. Z. sūnaus R. Z. išlaikymui priteisti po 140 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nustatant, kad lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovas, iš ieškovo R. Z. sūnaus A. Z. išlaikymui priteisti po 140 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, nustatant, kad lėšomis uzufrukto teise disponuos A. Z., nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Z. tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė A. Z. priešieškinyje teismo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. Z. tvarką.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje dėl nepilnamečio sūnaus R. Z. gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovo R. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Z. tvarkos nustatymo ir atsakovės A. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. Z. tvarkos nustatymo nutraukė, priteisė iš atsakovės A. Z. išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. Z. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovas R. Z., kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos yra 390,49 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija, jis turi automobilį, dešimt žemės sklypų, butą, keturis garažo boksus, dirbtuves. Atsakovės darbingumas 55 procentai, ji gauna apie 500 Eur darbo užmokestį ir 127,27 Eur netekto darbingumo pensiją, turi butą, kirpyklos patalpas ir automobilį. Nors šalys viena kitą kaltino užsiimant papildomomis apmokamomis veiklomis ir gaunant iš jiems priklausančių patalpų nuomos lėšas, tačiau byloje šias aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių duomenų nėra, todėl, teismo vertinimu, šalys galimai neatskleidė visų gaunamų pajamų dydžio. Nežiūrint į tai, teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovo turimo komercinio turto kiekis ženkliai didesnis nei atsakovės, be to, ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, galintis dirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti, todėl jo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės.Teismas iš esmės sutiko su šalių paaiškinimais, kad kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui yra reikalinga 280 Eur per mėnesį suma. Todėl įvertinęs šalių turtinę padėtį, darbingumą, nepilnamečių vaikų poreikius, tai, kad ieškovas, gyvenant abiem sūnums pas atsakovę, teikė kiekvienam vaikui po 140 Eur ir ieškovui tai nebuvo nepakeliama našta, į ieškovo geresnę turtinę padėtį ir galimybes uždirbti daugiau lėšų, teismas sprendė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas A. Z. po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nekeistinas, o iš atsakovės priteistinas išlaikymas R. Z. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris atitiks R. Z. poreikių ir atsakovės materialinės padėties proporcingumą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. Z. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. Z. priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės A. Z. išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. Z. po 140 Eur periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovas R. Z., pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Šalys nurodė, kad abiejų šalių vaikų poreikių patenkinimui reikalinga 280 Eur per mėnesį suma. Teismas pripažino, kad tai yra reali kiekvienam vaikui reikalinga išlaikymo suma, tačiau iš atsakovės priteisė mažesnę nei realūs vaiko poreikiai sumą.Teismas, nuspręsdamas, kad šalių sūnaus A. Z. išlaikymui lieka galioti 2015 m. gruodžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis po 140 Eur kas mėnesį, kurį turi pareigą teikti ieškovas, bei nustatydamas, kad sūnaus R. Z. išlaikymui atsakovė turi pareigą skirti tik po 70 Eur kas mėnesį, iš esmės pažeidė lygios pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus principą.Ieškovui nuo 2016 m. sausio 28 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis 390,49 Eur. Pareigūnų tarnybos laikas yra nustatytas įstatymu. Tai iš esmės reiškia, kad pareigūnas, ištarnavęs nustatytą metų skaičių, nėra tinkamas tolesnei tarnybai. Turimus įgūdžius pritaikyti darbo rinkoje nėra paprasta. Atsižvelgiant į tai, iš teismo sprendimo šalintinas teiginys: „<...> be to, ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, galintis dirbti ir gauti pajamas vaikams išlaikyti, todėl jo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės“. Įvertinus ieškovo gaunamas pajamas ir nustatytos pareigos išlaikyti vaikus dydį, ieškovui pragyvenimui liks tik 40 Eur. Atsakovei 2017 metų sausio-balandžio mėnesiais buvo išmokėtas 2 099,49 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai po 524,87 Eur per mėnesį. Jos gaunamas darbo užmokestis nuolat didėjo, be to, atsakovei nuo 2017 metų sausio mėnesio mokama 127,27 Eur netekto darbingumo pensija. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė gauna tik 500 Eur, nenurodydamas bendrų gaunamų pajamų - 652,14 Eur. Taigi atsakovės gaunamos pajamos ženkliai didesnės, negu ieškovo.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuolat akcentavo savo sveikatos būklę, t. y. jai pripažintą neįgalumą, tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2015-2017 metais nuosekliai vertindama atsakovės sveikatos būklę, pripažino ją esant pagerėjusia, atsakovei nustatytas didesnis darbingumo lygis (55 procentai). Nėra duomenų, kad dėl diagnozuotos ligos atsakovė dirbtų mažesniu darbo krūviu, mažėtų jos gaunamas darbo užmokestis. Atvirkščiai, atsakovės darbo užmokestis tolygiai didėja.Nors ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto vienetų, tačiau nekilnojamąjį turtą reikia prižiūrėti, jį tvarkyti, mokėti mokesčius. Šiuo metu paveldėtas turtas nesukuria jokių pajamų, bet reikalauja išlaidų. Be to, norint paveldėtą turtą parduoti, reikėtų mokėti pajamų mokestį, o tai ieškovui būtų didelė finansinė našta. Teismas, priteisdamas išlaikymą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas, abiem sūnums gyvenant pas atsakovę, teikė kiekvienam vaikui po 140 Eur ir tai nebuvo jam nepakeliama našta. Ieškovas nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. abiejų sūnų išlaikymui teikė po 140 Eur, nes tai buvo jo pareiga. Tačiau skundžiamu teismo sprendimu ieškovo prievolė padidėja nuo 280 Eur iki 350 Eur, nors sūnus R. Z. gyvena su ieškovu. Teismas neįvertino to, kad tas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, net esant tėvų prievolei vaikų išlaikyme vienodai, faktiškai patiria didesnes išlaidas, nuolat dalyvauja vaiko išlaikyme, ugdyme, priežiūroje, auklėjime ir kt.Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl 18,25 Eur žyminio mokesčio ieškovui grąžinimo, nes buvo sudaryta taikos sutartis, numatant teisę į 75 procentų žyminio mokesčio grąžinimą. Tačiau rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nepasisakyta dėl žyminio mokesčio grąžinimo.Atsakovė A. Z. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, todėl ieškovas sūnui R. Z. gali teikti didesnį išlaikymą. Be to, ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl gali sėkmingai integruotis darbo rinkoje ir padidinti savo gaunamas pajamas. Ieškovo pasyvumas tiek dėl darbo paieškų, tiek dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto eksploatavimo rodo gerą tikrąją jo materialinę padėtį, kurios teismui neatskleidė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės A. Z. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. Z. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Apeliantas (ieškovas) R. Z., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi, ir netinkamai nustatė iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį, pažeidė lygios tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus principą.
Dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų
CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.
Dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečiam sūnui R. Z. jo poreikiams tenkinti teiktino išlaikymo dydžio (280 Eur). Dėl tokio išlaikymo dydžio šalys susitarė ir priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo nutraukta šalių (ieškovo ir atsakovės) santuoka ir iš R. Z. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams sūnums R. Z. ir A. Z. po 140 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).Apeliantas (ieškovas) R. Z. apeliaciniame skunde nesutinka su šalių turtinės padėties įvertinimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį bei pažeidė lygios tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus principą.Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.Nagrinėjamoje byloje šalys teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovas R. Z. pateikė duomenis, kad jis gauna 390,49 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Opel Zafyra, dešimt žemės sklypų, butas, keturi garažo boksai, dirbtuvės. Ieškovas kitų išlaikytinių, išskyrus šalių nepilnamečius vaikus R. Z. ir A. Z., neturi, duomenų apie įsipareigojimus kreditoriams byloje taip pat nėra pateikta. Atsakovė A. Z. yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, atsakovė gauna netekto darbingumo pensiją, kuri per mėnesį sudaro 127,27 Eur, taip pat darbo užmokestį, kuris vidutiniškai per mėnesį sudaro 524,87 Eur, taigi iš viso jos pajamos per mėnesį sudaro 652,14 Eur sumą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Opel Meriva, butas ir negyvenamoji patalpa – kirpykla. Atsakovė kitų išlaikytinių, išskyrus šalių nepilnamečius vaikus, ir įsipareigojimų kreditoriams neturi.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus duomenis, sutinka su apelianto (ieškovo) R. Z. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis turi didesnes galimybes uždirbti daugiau lėšų. Nors ieškovas nuosavybės teise valdo 16 nekilnojamojo turto objektų, tačiau atsakovės gaunamos pastovios, nuolatinės pajamos (netekto darbingumo pensija ir darbo užmokestis) yra gerokai didesnės nei ieškovo, be to, atsakovė taip pat turi nekilnojamojo turto. Nors atsakovė yra tik iš dalies darbinga (jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis), tačiau tai netrukdo jai dirbti ir gauti stabilias pajamas, kurios yra didesnės nei ieškovo. Kadangi ieškovas yra iš tarnybos išėjęs pareigūnas, kuriam mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, jo persikvalifikavimo ir kito pobūdžio darbo paieškos galimybės gali būti apsunkintos ir jis šiuo metu papildomų darbinių pajamų neturi. Be to, tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžių metu teigė, jog šalys gauna papildomas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, automobilių remonto veiklos. Ir nors byloje nėra nei šias aplinkybes patvirtinančių, nei jas paneigiančių duomenų, tačiau minėti šalių paaiškinimai suponuoja išvadą, jog šalys galimai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, ją slepia, kas trukdo įvertinti realų jų gaunamų pajamų dydį. Todėl tiek ieškovo R. Z., tiek atsakovės A. Z. pateiktos patalpų naudojimosi, panaudos sutartys, iš kurių matyti, kad šalys yra leidusios neatlygintinai naudotis joms priklausančiomis patalpomis, įrodomąja prasme vertintinos, kaip iš esmės patvirtinančios šalių lygiavertę turtinę padėtį. Panaudai skirtas nekilnojamasis turtas nesant galimybės jį pelningai išnuomoti, šalių gali būti parduotas, taip pagerinant savo turtinę padėtį ir užsitikrinant papildomą pajamų šaltinį.Sutiktina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tačiau nagrinėjamu atveju nekyla pavojus, kad vaiko poreikiai nebus patenkinti, nes abi šalys sutinka, kad sūnaus išlaikymui reikalinga bendra 280 Eur suma, ginčo esmę sudaro išlaikymo naštos paskirstymas tarp tėvų atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, kuri, beje, joms abejoms užtikrina galimybę teikti išlaikymą lygiomis dalimis. Tėvams išlaikant po vieną nepilnametį vaiką, kurių poreikių tenkinimo apimtis yra tapati, o atsakovės pastovioms pajamoms esant net didesnėms, nei ieškovo, būtų neteisinga ir nesąžininga perkelti ieškovui didesnę su juo gyvenančio sūnaus išlaikymo naštą vien todėl, kad jis turi daugiau nekilnojamojo turto, ypač, kai su ieškovu gyvenančiam sūnui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir jis dėl amžiaus (jam 17 metų) iš esmės gali turėti didesnių poreikių. Kaip jau minėta, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nagrinėjamu atveju esminio šalių turtinės padėties skirtumo nenustatytaApeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų galimybes gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, sprendžia, jog šalys (ieškovas ir atsakovė) turi panašias galimybes teikti reikiamą išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui R. Z., todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės A. Z. dvigubai mažesnį išlaikymą, nepagrįstai neatsižvelgė į lygios tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus principą.Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius esminio skirtumo tarp šalių (tėvų) turtinės padėties, o šalių vaikų gyvenamajai vietai esant nustatytai pas skirtingus tėvus (sūnaus A. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o R. Z. su tėvu), siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą bei atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra lygi, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nustatant, kad iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui R. Z. išlaikyti po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas (ieškovas) R. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą, priteisiant išlaidas iš atsakovės. Tačiau ieškovas ieškinyje reiškė tris reikalavimus (dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo). Atsakovė priešieškinyje reiškė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Šalys ginčą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė taikiai ir byla šioje dalyje buvo nutraukta. Šalys bylinėjimosi išlaidų, susijusių su minėtais reikalavimais pagal ieškinį ir priešieškinį, paskirstymo tvarkos taikos sutartyje nenumatė, o pagal CPK 94 straipsnio 2 dalį jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais dėl bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, šalims nepaskirstytinos. Tuo tarpu tenkinus ieškovo R. Z. apeliacinį skundą ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui R. Z. priteisimo iš atsakovės, ieškovui iš atsakovės priteistina 1/3 bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, turėtų pirmosios instancijos teisme, apmokėti, t. y. 160 Eur (480 Eur : 3). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovui R. Z. grąžintina 18,25 Eur dalis žyminio mokesčio, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje to nenurodė. Ši rašymo apsirikimo klaida nebuvo ištaisyta ir pirmosios instancijos teismui priimant nutartį, todėl ji ištaisytina apeliacinės instancijos teisme, patikslinant ir papildant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį. Apelianto (ieškovo) R. Z. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis už apeliacinio skundo parengimą ją atstovavusiai advokatei O. K. sumokėjo 180 Eur. Ieškovo prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.9 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už apeliacinį skundą dydžio (2,5 x 850,80), o jo turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktas įrodymas – 2018 m. sausio 2 d. pinigų priėmimo kvitas. Todėl apeliacinį skundą tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 180 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Spendimo dalį, kuria iš atsakovės A. Z. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui R. Z. pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovės A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2017 m. gegužės 5 d., iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovas R. Z..
Papildyti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių.
Grąžinti ieškovui R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį – 18,25 Eur –žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gegužės 5 d. AB „Lietuvos paštas“.
Priteisti iš atsakovės A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.