Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nubausta laisvės atėmimu 6 mėnesians; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu O. S. paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda visiško ir dalinio sudėjimo būdais subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir O. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 5 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda; laisvės atėmimo bausmę nuspręsta skirti atlikti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose; laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 15 d.; atsižvelgus į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta 5 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės V. Š. kontora), nuspręsta nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstolei; įsiteisėjus nuosprendžiui, nuspręsta jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei V. Š.; tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, nuspręsta ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos 5 MGL (188,25 Eur) baudos dalį; O. S. Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Atsiliepimų į nuteistosios O. S. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Nuteistoji O. S. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jai už nusikalstamą veiką paskirta bausme, prašo jai paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę ir į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kai jai buvo suvaržyta laisvė (duomenys neskelbtini). Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajai O. S. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistosios O. S. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajai O. S. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11. Už nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino O. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir ją nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmę nuteistajai O. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajai paskyrimui, tai yra į tai, kad O. S. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininkės asmenybę – į tai, kad O. S. ne kartą teista, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, pažeidė kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas ir išvyko iš savo gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini) apie tai niekam nepranešusi ir negavusi leidimo, tokiu būdu pasislėpė nuo teismo ir slapstėsi 4 metus, trukdė bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistosios O. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios O. S. atžvilgiu bus pasiekti jai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajai O. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai O. S. už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė bei galutinė su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu O. S. paskirta bausme subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 5 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę O. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajai O. S. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, ji nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistoji O. S. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Taigi nuteistosios O. S. apeliacinio skundo argumentai, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) užsienio valstybėje įskaitymo į paskirtą bausmę

13. Apeliaciniu skundu nuteistoji O. S. prašo į jai paskirtos bausmės laiką įskaityti (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį suėmime praleistą laiką ir laikotarpį, kai jai buvo paskirtas intensyvus stebėjimas. Teigia, kad ji pagal Europos arešto orderį (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta 2018 m. balandžio 17 d. ir tik 2018 m. gegužės 30 d. buvo paleista iš kalėjimo, jai buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir intensyvus stebėjimas tol, kol ji 2019 m. spalio 18 d. buvo parvežta į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantės teigimu, jos laisvė buvo suvaržyta 1 metus 4 mėnesius 18 dienų, todėl šis laikotarpis turi būti įskaitytas į skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

14. BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo laikomas suimtas užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad išskyrus suėmimą, kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmę įstatyme nėra numatytas.

15. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi O. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista suėmimu ir paskelbta kaltinamosios O. S. paieška (1 t., b. l. 147, 148). O. S. 2018 m. balandžio 16 d. sulaikyta (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje, kurioje O. S. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, Europos arešto orderis nebuvo išduotas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, ji buvo teisiama tik gavus jos pačios rašytinį sutikimą (1 t., b. l. 150, 158, 2 t., b. l. 1, 10, 68). O. S. 2019 m. spalio 18 d. buvo konvojuota iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43), tačiau jai Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo klausimas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nebuvo išspręstas. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir BK 66 straipsnio nuostatas konstatuotina, kad nėra pagrindo pagal 2016 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) O. S. (duomenys neskelbtini) taikyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiko ir laikotarpio, kuomet jai buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir intensyvus stebėjimas, įskaityti į šioje byloje skundžiamu nuosprendžiu O. S. paskirtą bausmę. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, O. S. (duomenys neskelbtini) taikyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpis įskaitytas į kol kas neįsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) O. S. paskirtą bausmę. Todėl nuteistosios O. S. apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl bausmių bendrinimo

16. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajai O. S. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, paskirtą bausmę su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu O. S. paskirta bausme, vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šis O. S. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo pagrindas yra neteisingas, pirmosios instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, todėl įstatymas pritaikytas netinkamai.

17. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju O. S. buvo teisiama už nusikalstamą veiką, padarytą laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. vasario 2 d., nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d., tai yra prieš priimant Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendį, o ne po jo priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajai O. S. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, paskirtą bausmę bei Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, nepagrįstai jas bendrino BK 64 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pasirinkęs būtent šį bausmių bendrinimo pagrindą (BK 64 straipsnis), jo visiškai nemotyvavo.

18. Tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju O. S. skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos šio straipsnio pagrindu, kadangi veika, už kurią O. S. buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta iki Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio priėmimo. Be to, bendrinant bausmes, būtina vadovautis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, jei nuteistajam skirtingais nuosprendžiais, o šiuo konkrečiu atveju – skundžiamu nuosprendžiu ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu yra paskirtos skirtingos bausmių rūšys. Skundžiamu nuosprendžiu O. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir bauda, todėl, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra netinkamai subendrino bausmes, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai O. S. už veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalių, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo ir baudos bausmėmis – prie griežtesnės Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu, ir paliktina skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 5 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda. Pridedant prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės tik dalį (tokią pačią dalį, kokia buvo pridėta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be anksčiau nurodytų nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad nėra gautas prokuroro skundas, todėl nuteistosios O. S. teisinė padėtis negali būti sunkinama. Nors apeliacinių skundų dėl nuteistajai O. S. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo pagrindo negauta, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, nuosprendžio netikslumai (trūkumai) turi būti pašalinti, nebloginant nuteistojo teisinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-266-628/2017, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-744/2017 ir kt.).

19. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką privalomai įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Todėl šiuo atveju bendrinant skundžiamu nuosprendžiu O. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendį atlikta laisvės atėmimo bausmė, jei ji buvo atliekama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios O. S. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, O. S. Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir 5 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda visiško ir dalinio sudėjimo būdais subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir O. S. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda, ir šias bausmes subendrinti iš naujo: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, O. S. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir O. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 5 MGL (188,25 Eur) dydžio baudą;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į O. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laisvės atėmimo bausmę, atliktą pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendį (jei ji buvo atliekama).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.