- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-1052-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23728-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lemastija“
- Atsakovas
- R. M., V. M., V. G., J. K., uždarajai akcinei bendrovei „Bartoseka“
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemastija“ ir atsakovų R. M. (R. M.), V. M. (V. M.), V. G. (teisių ir pareigų perėmėjai A. D. ir D. G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemastija“ patikslintą ieškinį atsakovams R. M. (R. M.), V. M. (V. M.), V. G., J. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Bartoseka“ dėl atidalijimo iš dalinės bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikti patikslintu ieškiniu prašė teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais žemės sklypą (duomenys neskelbtini).: 1) iš atsakovo R. M. priteisiant ieškovei 9/2942 dalis žemės sklypo, o atsakovui iš ieškovės – 450 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį; 2) iš atsakovo V. M. priteisiant ieškovei 9/2942 dalis žemės sklypo, o atsakovui iš ieškovės – 450 Eur piniginę kompensaciją; 3) iš atsakovės V. G. priteisiant ieškovei 8/1471 dalis žemės sklypo, o atsakovei iš ieškovės – 800 Eur piniginę kompensaciją; 4) iš atsakovės UAB „Bartoseka“ priteisiant ieškovei 10/4413 dalis žemės sklypo, o atsakovei iš ieškovės 300 Eur piniginę kompensaciją; 5) iš atsakovės J. K. (paveldėtoja po S. K. mirties) priteisiant ieškovei 2/1471 dalis žemės sklypo, o atsakovei iš ieškovės – 200 Eur piniginę kompensaciją, bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso 98,50 proc. ginčo žemės sklypo (14,49 aro iš 14,71 aro), atsakovams bendrai priklauso 0,22 aro (22 kv. m): R. M. – 4,5 kv. m.; V. M. – 4,5 kv. m; V. G. – 8 kv. m; J. K. – 2 kv. m; UAB „Bartoseka“ – 3 kv. m. Dėl pernelyg mažo atsakovams priklausančio žemės sklypo ploto neįmanoma šio sklypo atidalyti kiekvienam iš bendraturčių suformuojant atskirus žemės sklypus, tinkamus naudoti pagal žemės sklypo paskirtį. Racionalus žemės sklypo valdymas (paskirties pakeitimas, sklypo tvarkymas ir priežiūra) esant dideliam skaičiui bendraturčių yra sudėtingas ir reikalaujantis papildomų resursų (laiko, finansų), nes privaloma visus veiksmus, susijusius su žemės sklypo valdymu ir naudojimu, derinti su visais bendraturčiais. Dėl to ieškovė kreipėsi į atsakovus, siūlydama parduoti jiems priklausančias sklypo dalis, mokant po 10 000 Eur už 1 arą. Dalis bendraturčių sutiko perleisti žemės sklypo dalis, su jais buvo sudarytos taikos sutartys, šias teismas patvirtino. Įvertinus itin mažą žemės sklypo dalį, liekančią kitiems bendraturčiams, racionaliausias atidalijimo variantas būtų ieškovei priskiriant žemės sklypo dalis natūra, o atsakovams – priteisiant atitinkamas kompensacijas.
3. Ieškovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, taip pat teigė, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis) bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas, kaip nurodė ieškovė, suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi. Ieškovė pažymėjo, kad, įvertinus ginčo žemės sklypo bendraturčių dalis ir jų dydžius, konstatuotina, jog neįmanoma atidalijimo būdu suformuoti kiekvienam iš jų atskirus žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal žemės sklypo paskirtį. Dėl mažos nuosavybės dalies apimties atsakovai neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi pagal paskirtį, o sklypo dalių negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Taigi atidalijimas priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus. Šis būdas užtikrins bendraturčio teises valdyti priklausantį turtą bei panaikins ginčų ir konfliktų tikimybę ateityje, sprendžiant su bendru turtu susijusius klausimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad neketina varžyti ieškovės teisės vykdyti verslo projektą, priešingai – ketina įnešti savo turto dalį į numatomą plėtoti verslą. Nesutiko, kad jiems būtų priteista kompensacija už turtą.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Bartoseka“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad, nesant galimybės atidalyti savininkui priklausančią turto dalį natūra, turi būti dedamos pastangos nustatyti naudojimosi tvarką, nes tai išsaugotų bendraturčių teisę į dalį daikto ir užtikrintų galimybę juo naudotis. Be to, atsakovė nebuvo informuota apie tai, kokių veiksmų ieškovė nori imtis, kokia veikla užsiimti, kaip keisti žemės sklypo paskirtį. Taip pat ieškovė nenurodė, kuo vadovaudamasi nustatė žemės kainą, jos siūloma 300 Eur kompensacija yra nepagrįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., tokia tvarka: priteisė ieškovei nuosavybės teise atsakovei J. K. priklausančią 2/1471 dalį žemės sklypo, o atsakovei iš ieškovės – 200 Eur kompensaciją už nurodyto nekilnojamojo turto dalį. Kitą ieškinio dalį atmetė. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys visų pirma vertinamas pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės apsaugą, reikalavimus bei nustatytas taisykles: 1) kiekvienas asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe; 2) asmens nuosavybė gali būti ribojama valstybės institucijų tik tuo atveju, jei tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais; 3) valstybė turi teisę kontroliuoti naudojimąsi nuosavybės teise, atsižvelgiant į bendrą interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų sumokėjimą.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra privatus verslo subjektas, siekiantis pelno. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė siekia atidalyti ginčo sklypą viešojo intereso tikslais (pvz.: vykdyti švietimo ar gydymo įstaigų statybą ir pan.), priešingai – tai išimtinai susiję su jos, kaip verslininkės, interesais ir galima įmonės ekonomine nauda. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pažymėta, kad asmens nuosavybės teisės suvaržymai tarp privačių asmenų gali atitikti viešąjį interesą, jei šiais suvaržymais įgyvendinami socialinės politikos tikslai (1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę). Nagrinėjamos bylos atveju teismas socialinės politikos apraiškų nenustatė.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie suponuotų išvadą, jog ieškovės interesai yra svarbesni nei atsakovų fundamentali teisė į nuosavybę. Tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuva yra ratifikavusi, imperatyviai įtvirtinta, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama, kai to reikalauja viešasis interesas (1948 m. Generalinės A. V. žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnis).
10. Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis nesukuria nuosavybės teisės (EŽTT 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Belane Nagy prieš Vengriją). Ieškovė yra verslininkė, taigi, kaip nurodė teismas, įsigydama komercinės paskirties žemės sklypą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir kitiems asmenims, tarp jų – atsakovams, suprato, jog ji nėra vienintelė žemės sklypo savininkė. Ieškovė objektyviai turėjo numatyti ir įvertinti tai, kad bendraturčiai gali nesutikti su jos siūlomu atidalijimo būdu. Taigi ieškovė prisiėmė riziką.
11. CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos turi būti aiškinamos kartu su tarptautiniais dokumentais, reglamentuojančiais nuosavybės apsaugą. Atsakovai nesutiko, kad jiems tenkančios nuosavybės (žemės sklypo) dalys būtų atidalytos priteisiant kompensaciją. Todėl, teismo vertinimu, sprendžiant dėl atidalijimo, kuris Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatų prasme vertintinas kaip nuosavybės teisės suvaržymas, svarbu nustatyti ne tik teisinį pagrindą (CK 4.80 straipsnis), bet ir tai, ar atidalijimas susiję su viešuoju interesu ir ar toks apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Nenustatyta, kad ieškovės siekiamas atidalijimas susijęs su viešuoju interesu ar visuomenės poreikiais, priešingai – išimtinai su ieškovės komerciniais tikslais. Byloje nėra duomenų, suponuojančių išvadą, jog ieškovės interesai yra svarbesni nei atsakovų. Teisinga interesų pusiausvyra ieškovės siūlomu atidalijimo būdu, teismo vertinimu, nebūtų pasiekta, todėl toks būdas vertintinas kaip neproporcinga priemonė nagrinėjamų santykių kontekste ir atsakovų interesų atžvilgiu. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovei priklauso 98,50 proc. ginčo žemės sklypo, o atsakovams – 0,22 aro, savaime nesudaro pagrindo neginti atsakovų subjektinės nuosavybės teisės. Be to, Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio prasme tai nėra svarus argumentas ieškovės interesui į ginčo sklypą prioritetiškai ginti.
12. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais teismas atmetė ieškinį, pareikštą atsakovams R. M., V. M. ir V. G..
13. Dėl atsakovei UAB „Bartoseka“ pareikšto ieškinio teismas nurodė, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Atsakovė su jai siūloma 300 Eur kompensacija nesutiko. Teismas vertino kaip neaiškų ieškovės pasirinktą žemės vertės nustatymo metodą (10 000 Eur už 1 arą), pažymėjo, kad iš 2020 m. lapkričio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 0,1471 ha ginčo sklypo vidutinė rinkos kaina yra 211 000 Eur.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė J. K. viso teismo proceso metu buvo pasyvi (nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neinformavo teismo apie savo neatvykimo į teismo posėdžius priežastis). Atsižvelgdamas į tokį atsakovės elgesį, teismas nusprendė patenkinti ieškovės ieškinio, pareikšto šiai atsakovei, dalį.
15. Nurodęs, kad ieškovė neprašė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos (CK 4.81 straipsnis), teismas dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo nepasisakė.
I. A. skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovė UAB „Lemastija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams R. M., V. M., V. G. ir UAB „Bartoseka“ priklausančių Žemės sklypo dalių, ir šią ieškovės ieškinio dalį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ir taikė jo sprendime nurodytas tarptautinės teisės normas. Apelianto siekiamas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas – priteisiant apeliantui iš atsakovų Žemės sklypo dalis, o atsakovams priteisiant iš apelianto piniginę kompensaciją – yra numatytas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, todėl, įstatymo leidėjo numatytas toks atidalijimo būdas atitinka teisėtumo reikalavimą. Tarptautinės teisės normos pripažįsta nacionalinių institucijų diskreciją, todėl skundžiamame sprendime klaidingai aiškinamas tarptautinis reglamentavimas;
16.2. atsakovų nuosavybė nėra absoliuti, o aplinkybė, jog atsakovams priklauso itin mažos Žemės sklypo dalys sudaro pagrindą vertinti, jog daikto iš atsakovų paėmimas nėra esminis savininko teisių pažeidimas. Teisė įgyti nuosavybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog apeliantas turėjo numatyti, vertintini kaip neleistinos prielaidos. Absoliuti dauguma Žemės sklypo bendraturčių, būdami sąžiningi, sutiko su atidalinimu išmokant kompensaciją (pirmosios instancijos teisme vykusio proceso metu su jais buvo sudaryta keliolika taikos sutarčių), o tai, kad keturi bendraturčiai nesutinka su atidalijimu išmokant kompensaciją, savaime nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Tuo atveju, jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas teismine tvarka pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles;
16.3. esamomis faktinėmis aplinkybėmis atidalijimas natūra neįmanomas be neproporcingos žalos Žemės sklypui padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 4.80 straipsnio 2 dalį. Apeliantui priklauso 14,49 aro iš 14,71 arų viso Žemės sklypo, kai tuo tarpu atsakovams priklauso vos po kelis kvadratinius metrus. Todėl atidalijimas natūra reikštų, kad atsirastų vienas 14,49 arų dydžio žemės sklypas, ir keturi itin mažo dydžio žemės sklypai ( 4,5 kv. m, 4,5 kv. m., 8 kv. m., 3 kv. m.), todėl neliktų tokių sklypų panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 punktą žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Tokio mažo dydžio žemės sklypo formavimas pažeistų Taisyklių 32 punktą;
16.4. teismas neįvertino, jog teismų praktikoje analogiškose civilinėse bylose buvo išspręstas žemės sklypo atidalinimo klausimas, išmokant kitiems bendraturčiams kompensaciją, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-693-431/2019;
16.5. CK 4.80 straipsnyje nustatyta galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. CK 4.80 straipsnio 2 dalies formuluotė „be neproporcingos žalos jo paskirčiai“ reiškia tai, kad daikto paskirčiai gali būti padaroma tam tikra žala. Dėl to pagrindinis kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismas spręsdamas, ar galimas daikto atidalijimas natūra, – tokiu atidalijimu padaromos žalos proporcingumas daikto paskirčiai;
16.6. pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio dalies UAB „Bartoseka“ remdamasis vieninteliu argumentu - siūloma netinkama kompensacija, nenurodydamas jokių kitų argumentų. Dar ieškinyje buvo nurodyta, jog siūloma mokėti kompensacija – 10000 Eur už arą (100 Eur už kv.m.) artima rinkos vertei, kadangi Žemės sklypo vertė buvo 200000 Eur, o 1 aro vertė – 13596 Eur, taip pat atsižvelgiama į atsakovų turimas mažas Žemės sklypo dalis, kurios rinkoje neturėtų paklausos dėl savo dydžio. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas nusako visą bendrą dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo turto rinkos vertę, tačiau ne UAB „Bartoseka“ dalies vertę. Atsakovams priklauso vos keli kv. m. Žemės sklypo, kurie rinkoje nėra paklausūs, todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovams siūloma kompensacija netinkama ar jiems pavyktų tokius nedidelius sklypus parduoti už siūlomus 100 Eur. Kita vertus, pagal pateiktą individualiai atliktą turto vertinimo ataskaitą Žemės sklypo vertė sudaro ne teismo nurodytą 211000,00 Eur sumą, o 197000 Eur ir remiantis šiuo vertinimu, 1 kv. m. vertė yra 133,92 Eur. Teismas neatsižvelgė į ieškovės paaiškinimus ir be pagrindo neįvertino turto vertinimo ataskaitos;
Atsiliepimas
16.7. priteisdamas atsakovams V. M. ir V. G. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai prašė priteisti mažesnes patirtų bylinėjimosi išlaidų sumas. Nors prie atsakovų atsiliepimų ir buvo pridėti mokėjimo pavedimai, tačiau juose nurodytos bylinėjimosi išlaidos patirtos ir kitose bylose, kuriose atsakovai dalyvavo. Tokias aplinkybes nurodė ir atsakovų atstovas, teismo posėdyje paaiškindamas, jog bylai, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas, tenka ketvirtadalis V. M. ir V. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismas nepagrįstai priteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
17. Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti V. M. naudai 175 Eur, R. M. naudai 125 Eur, o V. G. naudai 125 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos keturios civilinės bylos, kuriose į V. M., R. M. ir V. G. buvo nukreipti reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Už dalyvavimą visose keturiose bylose V. M. sumokėjo 700 Eur, o R. M. ir V. G. po 500 Eur, o byloje pateiktas prašymas iš ieškovo priteisti ketvirtadalį atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų, t. y. 175 Eur V. M. naudai, 125 Eur R. M. naudai ir 125 Eur V. G. naudai.
Atsiliepimas
18. Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:
18.1. CK 1.3 straipsnio 3 dalyje ir 1.13 straisnyje įtvirtinti atvejai, kada Europos Sąjungos teisės normos ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys turi pirmenybę prieš nacionalinės teisės normas. Ieškovas nepagrįstai remiasi CK 4.80 straipsniu, kadangi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būti nuspręsta ar taikytinos nacionalinės teisės normos. Be to, atsakovai yra pareiškę, jog nekliudys ieškovės verslui, duos visus reikiamus sutikimus, dalyvaus verslo projekto vykdyme ir proporcingai savo daliai tikisi gauti pelną proporcingai savo daliai. Taigi yra aiškiai išreiškę privatų interesą;
18.2. ieškovė neatskleidė savo ketinimų, susijusių su visu žemės sklypu, tačiau akivaizdu, jog ieškovė siekia privataus savo interesų patenkinimo. Ieškovė yra privatus juridinis asmuo, visuomeninio suinteresuotumo neturi, todėl pirmosios instancijos teismas pgrįstai nurodė, kad pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį iš niekieno negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus kai tai yra būtina visuomenės interesams. Ieškovė neįrodė bendrojo intereso pažeidimų ar bent galimų pažeidimų.
19. Ieškovė UAB „Lemastija“ pateikė atsiliepimą į apeliantų (atsakovų) apeliacinį skundą, prašydama atsakovų apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:
Šalies argumentai
19.1. ieškovė savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas netenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Dėl nurodyto apeliantams bylinėjimosi išlaidos apskritai nepriteistinos ir jų apeliacinis skundas neturėtų būti tenkintinas;
19.2. atsakovai pateiktu apeliaciniu skundu prašo sumažinti jiems priteistas bylinėjimosi išlaidas, faktiškai sutikdami su ieškovės apeliacinio skundo dalimi. Tačiau apeliantai V. M. ir V. G. nepateikė jokių įrodymų, kad už advokato paslaugas sumokėjo šioje byloje, kadangi pavedimuose nėra detalizuota, už kurioje byloje suteiktas paslaugas yra mokama. Apeliantų nurodomas mechaniškas minėtų 700 Eur ir 500 Eur sumų padalinimas keturioms civilinėms byloms (atitinkamai kiekvienai tenkanti dalis vidutiniškai 175 Eur ir 125 Eur) nesudaro pagrindo vertinti, jog tokiu būdu gauta suma turėtų būti priteista be papildomų įrodymų, pagrindžiančių advokato darbo, laiko sąnaudas ir pan.;
19.3. atsakovas R. M. taip pat nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 125 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal tą patį bendros pavedime nurodytos sumos mechanišką išskaidymą keturioms civilinės byloms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas atidalinti jai ir atsakovams trims atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias Žemės sklypo dalis, ieškovei priteisiant atsakovams priklausančias Žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės – kompensaciją pinigais, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Šalių ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės
3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 14,71 aro žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keliems bendrasavininkams: 14,49 arai priklauso ieškovei, 4,5 kv. m. (9/2942 dalys) priklauso atsakovui R. M., 4,5 kv. m. (9/2942 dalys) priklauso atsakovui V. M., 8 kv. m. (8/1471 dalys) ieškinio teikimo metu priklausė atsakovei V. G., 3 kv. m. (10/4413 dalys) priklauso UAB „Bartoseka“ ir 2 kv. m. (2/1471 dalys) priklauso atsakovei J. K. (paveldėtojai po S. K. mirties).
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnį, ieškovei priteisiant atsakovams tenkančias Žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės priteisiant kompensaciją pinigais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė su dalimi atsakovų sudarė teismo nutartimis patvirtintas taikos sutartis dėl Žemės sklypo atsidalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino iš dalies ieškovės reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovams R. M., V. M., V. G., J. K. ir UAB „Bartoseka“, priteisdamas ieškovei tik atsakovei J. K. prikllausančią 2 kv. m. (2/1471 dalį) žemės sklypo J. K., o atsakovei iš ieškovės – 200 Eur kompensaciją už priteistą nekilnojamojo turto dalį, o kitą ieškinio reikalavimo dalį atmetė.
6. Ieškovė ir atsakovai R. M., V. M., V. G., nesutikdamai su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teikė apeliacinius skundus, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą kasacine tvarka, 2022 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 23 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nustačiusi, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais po V. G. mirties (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise (po 4/1471 žemės sklypo dalis) (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1453 pagrindu tapo A. D. ir D. G., 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi be kita ko atsakovę V. G. pakeitė teisių ir pareigų perėmėjais A. D. ir D. G.. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog teisių perėmėjai informuoti apie nagrinėjamą civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme ir civilinėje byloje paskirtą posėdžio datą rašytinio proceso tvarka.
Dėl Žemės sklypo atidalinimo pagrindų
9. Ieškovė prašė teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais žemės sklypą, iš atsakovų priteisiant ieškovei atsakovams priklausančias žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės – pinigines kompensacijas už ieškovei atitenkančias atsakovų nekilnojamojo turto dalis. Taigi ieškovė siekė visiško atidalijimo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo, kuris pagal įstatymą ir Kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus laikomas išimtiniu atidalijimo būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
10. Ieškovė savo reikalavimą grindė CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, rėmėsi tuo, kad yra sudėtinga žemės sklypą kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektą valdyti, įrodinėjo galimybės atidalyti sklypą natūra nebuvimą dėl atsakovams priklausančių itin mažų žemės sklypo dalių, aplinkybę, kad dėl mažų sklypų dalių kiekvienam iš jų (ar visiems kartu) negali būti suformuoti atskiri žemės sklypai, kurie būtų tinkami realiai naudoti pagal sklypo paskirtį, kad taip pat nėra galimybės ir atidalyti bendraturčių dalis be neproporcingos žalos žemės sklypui ir jo paskirčiai.
11. Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. įrodinėjo, kad bendraturčio (ieškovės) teisė tokiu būdu atsidalyti nėra absoliuti, kad ieškovė nepagrįstai remiasi CK 4.80 straipsniu, kadangi visų pirma turi būti sprendžiama, ar nagrinėjamu atveju taikytinos nacionalinės teisė normos, kad turi būti atsižvelgiama ir į tarptautinius teisės aktus, tarp jų ir Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas, be to, atsakovai neketina trukdyti ieškovei dalyvauti versle, duos visus reikalingus ieškovei suteikimus naudotis žemės sklypu. Atsakovė UAB „Bartoseka“ rėmėsi argumentu, jog nesant galimybės atidalinti žemės sklypus natūra, reikia spręsti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą kasacine tvarka, 2022 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, pasisakydamas dėl nacionalinės teisės normų taikymo nagrinėjamu atveju nurodė, kad vadovaujantis EŽTT išaiškinimais, privataus pobūdžio ginčus kompetentingi spręsti nacionaliniai teismai, aiškindami ir taikydami nacionalinę teisę. Nacionalinės teisinės nuostatos, reglamentuojančios individų tarpusavio privatinius teisinius santykius ir kurių pagrindu įpareigojamas vieno asmens turto perdavimas kitam asmeniui, savaime nelaikomos pažeidžiančiomis teisę netrukdomai naudotis nuosavybe ir jų taikymas neturėtų būti prilyginamas nuosavybės atėmimui pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį (žr., pvz., sprendimus dėl peticijų priimtinumo: 1987 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Mairitch prieš Austriją, peticijos Nr. 12462/86, 1997 m. liepos 2 d. sprendimą byloje Kumasci prieš Turkiją, peticijos Nr. 25128/94, 1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje S. O., A. K. ir Ar. K. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31138/96). Pažymėjo ir tai, kad Nacionalinių teismų vykdomas tokio pobūdžio ginčų išsprendimas pagal vidaus teisę savaime nekelia problemų pagal Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį (žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1988 m. rugsėjo 8 d. sprendimą byloje Ruiz Mateos prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 13021/87, cituotą Skowronski; 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Jakušić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 17487/08 ir kt.). Pagal Konvenciją svarbu, kad įstatymas nesukurtų tokios nelygybės, kuri leistų savavališkai ar neteisingai iš vieno asmens atimti turtą kito asmens naudai (pvz., gali būti svarbios kompensavimo galimybės, žr., pvz., 2007 m. liepos 19 d. sprendimo byloje Freitag prieš Vokietiją, peticijos Nr. 71440/01, par. 53). Kai teisę netrukdomai naudotis suvaržo privatus asmuo, valstybei atsiranda pozityvioji pareiga savo vidaus teisinėje sistemoje užtikrinti, kad nuosavybės teisės būtų pakankamai apsaugotos įstatymu ir būtų įtvirtintos tinkamos teisių gynimo priemonės, kad nukentėjusysis galėtų siekti savo teisių apgynimo (žr. 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Blūmberga prieš Latviją, peticijos Nr. 70930/01, par. 67). EŽTT svarbu, kad teismų pateikti argumentai dėl konkretaus privačių asmenų turto dalijimo būdo (ne)taikymo nebūtų savavališki ar nepagrįsti (šiame kontekste gali būti atsižvelgiama į pačią taikomo teisinio instituto specifiką (žr., pvz., cituotą Jakušić); jeigu įpareigojamas vieno asmens turto perdavimas kitam asmeniui – kokia buvo turto vertė ir įpareigota sumokėti kompensacija ir pan. (žr. cituotą Mairitch ir kt.). Teismas kartu konstatavo, jog dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo turi būti sprendžiama vadovaujantis aktualiomis nacionalinės teisės normomis, reglamentuojančiomis atidalijimo institutą, įtvirtinančiomis pakankamą nuosavybės teisės apsaugą bei šios teisės gynimo priemones, ir kasacinio teismo praktikoje pateiktais šių normų išaiškinimais (žr. nutarties 38 punktą).
13. Taigi, kaip matyti iš pateiktų Kasacinio teismo išaiškinimų nagrinėjamu klausimu, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamas civilinėje byloje klausimas sprendžiamas vadovaujantis be kita ko aktualiomis nacionalinės teisės normomis, todėl atsakovų teiginiai, kuriais pritarta pirmosios instancijos teismo argumentui, jog toks atidalijimas Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatų prasme vertintinas kaip nuosavybės teisės suvaržymas, atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią teisės normą, pažymima, kad, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes, siekdami suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003).
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Daikto nedalumas fizine prasme neužkerta kelio atidalijimui bendrąja prasme, nes tokiu atveju atidalijamajam priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti tikrąją atidalijamosios dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Tokia kompensacija reikš bendraturčio atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011, kt.).
17. CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teikdama apeliacinį skundą nuosekliai įrodinėja, jog negalima padalyti žemės sklypo natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, kadangi žemės sklypai yra itin maži tam , kad atsakovai juos naudotų kaip savo asmeninę nuosavybę. Kasacinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, nustatydamas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimus, pažymėjo, kad sprendžiant ginčą byloje nebuvo vertinta įrodymų kontekste, ar atsižvelgiant į atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, gali būti suformuoti atskiri žemės sklypai, kurie būtų tinkami realiai naudoti pagal sklypo paskirtį bei tai, ar žemės sklypas gali būti padalintas natūra, nepadarant neproporcingos žalos jo paskirčiai (žr. nutarties 44,47 punktai) .
19. Kaip jau buvo nustatyta aptariant faktines aplinkybes, iš 14,71 aro ploto žemės sklypo ieškovei priklauso 14,49 arai, o likę 0,22 arai priklauso atsakovams. Taigi byloje neginčijama aplinkybė, kad tiek kiekvienam iš atsakovų atskirai, tiek ir atsakovams bendrai priklauso itin maža žemės sklypo dalis. Taigi sutiktina su ieškove, kad šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo atsirastų keturi itin mažo ploto sklypai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 3 dalies 32 punkte numatyta, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Ieškovės į bylą 2020 m. rugsėjo 2 d. pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakymas į paklausimą kitoje civilinėje byloje (bylos Nr. e2-1206-465/2020), kurioje ieškovė dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nurodyta, jog atskirų žemės sklypų suformavimas atidalijus bendrąją dalinę nuosavybę galimas, jeigu atidalijamos sklypų dalys būtų ne mažesnės nei 400 kv. m. Nors minėtas paklausimas susijęs su kita civiline byla, kurioje nagrinėtas analogiškas ginčas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakyme išreikšta bendra pozicija ir galimybės atidalinti žemės sklypus, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju. Iš ieškovės pateikto atsakymo į paklausimą darytina išvada, kad ieškovė pagrindė įrodinėjamą aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės ir pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes nė vienam iš žemės sklypo bendraturčių nei atskirai, nei kartu nepriklauso daugiau nei 400 kv. m ploto žemės sklypo dalies, iš kurios galėtų būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Taigi žemės sklypo atidalinti natūra nėra įmanoma.
20. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, jog dėl mažos nuosavybės dalies apimties atsakovai neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi pagal paskirtį. Nors atsikirsdami į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai nurodo, jog galėtų dalyvauti ieškovės verslo vykdyme ir gauti pelną proporcingai savo nuosavybės daliai, kad neketina kliudyti ieškovei ir ketina duoti reikalingus sutikimus, tačiau nėra aišku, koks konkretus galimas būtų komercinės veiklos vykdymas jiems priklausančiame 0,22 kv. m. plote. Iš atsakovų pozicijos tikėtina, jog atsakovai siekia gauti dalį pelno iš būsimos ieškovės veiklos žemės sklype, tačiau tam, jog atsakovai galėtų būti verslo dalyviais, reikalingas ieškovės kaip privataus juridinio asmens sutikimas.
21. Pažymėtina, kad pagal CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarčių laisvės principą draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Taigi ir verslo partneriu negalima tapti per prievartą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, atsakovai, kategoriškai nesutikdami su atidalijimu ir reikalaudami prieš ieškovės valią priimti juos dalyvauti ieškovės verslo projekte, neįvertina to, kad verslo organizavimo ir vykdymo veikla taip pat yra savo vertę turinti, investicijų reikalaujanti veikla. Kita vertus, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai yra pajėgūs dalyvauti versle ir gali prisiimti galimą nuostolių riziką.
22. Taigi apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, į byloje nustatytą aplinkybę, jog atsakovams priklausančios žemės sklypo dalys negali būti atidalintas be proporcingos žalos ir yra akivaizdžiai per mažos vykdyti jose kokią nors veiklą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas, ieškovei priteisiant atsakovams priklausančias žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės – kompensaciją pinigais, yra pagrįstas, racionalus ir užtikrinantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, todėl tenkintinas.
Dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio
23. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalijant daiktą, priteistina piniginė kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos dalies vertę, kuri nustatytina pagal daikto rinkos vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
24. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jos siūloma kompensacija sudaro 10000 Eur už arą (100 Eur už kv.m.), ji yra artima žemės sklypo rinkos vertei, kuri yra 200000 Eur, o 1 aro vertė – 13596 Eur. Remiasi ir argumentu, jog siūlomos kompensacijos dydis atsižvelgiant į atsakovų turimas ir rinkoje nepaklausias mažas žemės sklypo dalis.
25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą atsakovės J. K. atžvilgiu, sprendė, kad ieškovės siūloma 10 000 Eur už 1 arą kaina ir pagal ją apskaičiuotos kompensacijos suma yra pagrįsta. Pagal ieškovės pasiūlytą kainą atsakovui R. M. turėtų būti priteista 450 Eur piniginė kompensacija už ieškovei atitenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį, atsakovui V. M. – 450 Eur piniginė kompensacija, atsakovės V. G. teisių ir pareigų perėmėjams – po 400 Eur Eur piniginė kompensacija (bendra suma – 800 Eur) ir atsakovei UAB „Bartoseka“ – 300 Eur piniginė kompensacija. Tačiau šie atsakovai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą su apskaičiuotomis kompensacijų sumomis nesutiko, nors nenurodė, koks kompensacijų dydis turėtų būti teisingas.
26. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus esminis reikalavimas, nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus. Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).
27. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pagal 2020 m. lapkričio 9 d. išrašą (nustatyta vertė 2020 m. sausio 7 d.) vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė buvo 211000 Eur. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre 2022 m. balandžio 12 d. nustatyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 250 000 Eur (patikrinus duomenis nustatyta, kad ji iki šiol nepasikeitusi).
28. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus atidalijamo turto rinkos vertė nustatytina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovams priteistina kompensacija būtų teisinga, skaičiuojant ją pagal Nekilnojamojo turto registre nuo 2022 m. balandžio 12 d. nustatytą Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 250 000 Eur, t. y. 16 995 Eur už vieną arą. Taigi atsakovui R. M. (R. M.) už 4,5 kv. m priteistina 764,78 Eur, atsakovui V. M. (V. M.) už 4,5 kv. m. – 764,78 Eur, atsakovės V. G. teisių ir pareigų perėmėjams A. D. ir D. G. (D. G.) už 8 kv. m.– 1 359,60 Eur (t. y. po 679,80 Eur), o UAB „Bartoseka“ už 3 kv. m. – 509,85 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, ieškovės ieškinys buvo netenkintas ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant ieškovei atsakovams priklausančias Žemės sklypo dalis, o atsakovams iš ieškovės kompensaciją pinigais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme patyrė 1881 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas iš esmės tenkintas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė. Kadangi keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsakovams šiuo atveju jų patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos.
51. Prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodomus dydžius, kriterijus, protingumo bei proporcingumo principus.
52. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinti visi ieškovės reikalavimai jai iš atsakovų R. M. (R. M.), V. M. (V. M.), A. D., D. G. (D. G.), J. K. ir UAB „Bartoseka“ priteistina po 313,50 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93,98 straipsniai).
53. Teismo proceso metu valstybė patyrė 136,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
54. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 92, 96 straipsniai). Tačiau teismas, įvertinęs konkrečias priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šių bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
55. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidas teismas padalijo proporcingai ieškovei (109,57 Eur) ir atsakovei J. K. (27,40 Eur). Kadangi ieškinio reikalavimai patenkinti, perskirstytinos ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.
56. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje didžioji dalis išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, susidarė dėl to, jog ieškovė, pareiškusi pradinį ieškinį devyniems atsakovams, tikslino atsakovų sąrašą (2020 sausio 20 d. patikslintame ieškinyje buvo įtraukta dvidešimt atsakovų, 2020 m. birželio 19 d. patikslintame ieškinyje – penkiolika atsakovų), į bylą teiktos su didžiąja dalimi atsakovų sudarytos taikos sutartys. Šios taikos sutartys teismo buvo patvirtintos. Tiek pirminius dokumentus, tiek nutartis dėl taikos sutarčių patvirtinimo, teismas siuntė atsakovams, ne visada dokumentai buvo įteikiami iš pirmo karto.
57. Nors ieškovės ieškinys ir patenkintas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atitiktų bendruosius civilinės teisės principus tai, jog didžiąją dalį procesinių dokumentų įteikimo išlaidų turėtų atlyginti ieškovė. Tokia išvada padaryta įvertinus tai, jog ieškinys pareikštas išimtinai ieškovės interesais, ieškovė, neišnaudojusi galimybių su didžiąja dalimi atsakovų susitarti taikiai iki teismo, pareiškė ieškinį ir būtent tai lėmė procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dydį.
58. Dėl nurodytų motyvų iš atsakovų R. M. (R. M.), V. M. (V. M.), J. K. ir UAB „Bartoseka“ valstybei priteistina po 5,71 Eur (136,97 Eur/24 bylos šalys (23 atsakovai ir ieškovė), o iš ieškovės valstybei priteistina 108,42 Eur (136,97 Eur – 28,55 Eur) procesinių dokumentų išlaidoms atlyginti. Atsakovės V. G. paveldėtojams A. D. ir D. G. (D. G.) tenka po 2,86 Eur (5,71 Eur/2; kadangi visame procese dalyvavo atsakovė V. G. ir paveldėtojai atsirado tik nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacinės instancijos teisme), todėl, atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, jos pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei nepriteisiamos.
59. CPK 93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikytinos ir civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 bylinėjimosi išlaidų klausimą paliko spręsti teismui, nagrinėsiančiam civilinę bylą (54 punktas).
60. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį, duomenų apie bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą nepateikė. Kasaciniame teisme ieškovė patyrė 45 Eur žyminio mokesčio. Valstybės naudai kasacinės instancijos teisme paskaičiuota 16,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Dėl to ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 90 Eur žyminio mokesčio, po 15,00 Eur iš kiekvieno.
61. Kasacinis teismas paskaičiavo, jog patyrė 16,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi padalijus šias išlaidas atsakovams tenkanti dalis yra mažesnė už 5,00 Eur sumą, jos iš atsakovų nepriteistinos (motyvai analogiški nutarties 58 punkte išdėstytiems).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, atsakovų apeliacinio skundo netenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Lemastija“ ieškinio dalis dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams R. M., V. M., A. D., D. G. ir UAB „Bartoseka“ priklausančių žemės sklypo dalių netenkinta, ir šią ieškovės ieškinio dalį tenkinti visiškai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-3893-5447, esantį (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
– priteisti ieškovei UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) nuosavybės teise atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 2/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Lemastija“ (j. a. k.: 286468030) 200,00 Eur (dviejų šimtų Eur) kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis;
– priteisti ieškovei UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) nuosavybės teise atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 9/2942 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) 764,78 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt keturi Eur 78 ct) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis;
– priteisti ieškovei UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) nuosavybės teise atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 9/2942 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) 764,78 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt keturi Eur 78 ct) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis;
– priteisti ieškovei UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) nuosavybės teise atsakovei A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 4/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) 679,80 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt devyni Eur 80 ct) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis;
– priteisti ieškovei UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) nuosavybės teise atsakovui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 4/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) 679,80 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt devyni Eur 80 ct) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis;
– priteisti ieškovei UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) nuosavybės teise atsakovei UAB „Bartoseka (j. a. k. 304852306) priklausančias 10/4413 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Bartoseka (j. a. k. 304852306) priteisti iš ieškovės UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) 509,85 Eur (penki šimtai devyni Eur 85 ct) piniginę kompensaciją už nurodytas žemės sklypo dalis.
Priteisti ieškovei UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) iš atsakovų J. K., R. M., V. M., A. D., D. G. ir UAB „Bartoseka“ po 313,50 Eur (tris šimtus trylika Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) 108,42 Eur (vieną šimtą aštuonis Eur 42 ct), o iš atsakovų J. K., R. M., V. M. ir UAB „Bartoseka“ po 5,71 Eur (penkis Eur 71 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.“
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Lemastija“ (j. a. k. 286468030) iš atsakovų J. K., R. M., V. M., A. D., D. G. ir UAB „Bartoseka“ po 15,00 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinį skundus.