- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2-1204-845/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23728-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Atsakovas
- R. M., V. M., V. G., UAB „Bartoseka“, J. K.
- Ieškovas
- UAB „Lemastija“
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Lemastija“ patikslintą ieškinį atsakovams R. M., V. M., V. G., UAB „Bartoseka“ ir J. K. dėl atidalinimo iš dalinės bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Lemastija“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. M. valdančiu 9/2942 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui atsakovui priklausančias 9/2942 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovo 450 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu V. M. valdančiu 9/2942 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui atsakovui priklausančias 9/2942 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovo 450 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį; 3) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove V. G. valdančia 8/1471 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui atsakovei priklausančias 8/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo 800 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią atsakovės nekilnojamojo turto dalį; 4) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu UAB „Bartoseka“ valdančiu 10/4413 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui atsakovui priklausančias 10/4413 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovo 300 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį; 5) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove J. K. (paveldėtoja po S. K. mirties) valdančia 2/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui atsakovei priklausančias 2/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo 200 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią atsakovės nekilnojamojo turto dalį; taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog jam priklauso 0,1449 ha žemės sklypo arba 14,49 aro iš 14,71 arų viso žemės sklypo, o tai sudaro 98,5 procentus viso žemės sklypo. Tuo tarpu atsakovams bendrai priklauso 0,22 aro arba 22 kv. m. Pažymėjo, jog atsakovams priklauso skirtingo dydžio žemės sklypo dalys: R. M. priklauso 9/2942 dalys žemės sklypo arba 4,5 kv. m; V. M. priklauso 9/2942 dalys žemės sklypo arba 4,5 kv. m; V. G. priklauso 8/1471 dalys žemės sklypo arba 8 kv. m.; UAB „Bartoseka“ priklauso 10/4413 dalys žemės sklypo arba 3 kv. m.; J. K. (paveldėjus po S. K. mirties) priklauso 2/1471 dalis žemės sklypo arba 2 kv. m. Ieškovo teigimu, dėl atsakovų pernelyg mažo turimo ploto, kuris sudaro nuo 0,5 kv. m iki 8 kv. m. yra neįmanoma žemės sklypo suformuoti atidalijimo būdu kiekvienam iš bendrasavininkų suformuojant atskirus žemės sklypus tinkamus naudoti pagal žemės sklypo paskirtį. Pažymėjo, jog racionalus žemės sklypo valdymas (paskirties pakeitimas, sklypo tvarkymas ir priežiūra) esant dideliam skaičiui bendrasavininkų yra sudėtingas ir reikalaujantis papildomų resursų (laiko, finansų), nes privaloma visus veiksmus, susijusius su žemės sklypo valdymu ir naudojimu derinti su visais bendrasavininkais. Dėl šių aplinkybių ieškovas kreipėsi su pasiūlymu į atsakovus, siūlydamas parduoti jiems priklausančias sklypo dalis, mokant pagal turimą žemės sklypo plotą, taikant kainą 10 000 Eur už 1 arą. Nurodė, kad dalis bendrasavininkų sutiko perleisti žemė sklypo dalis, todėl su jais buvo sudarytos taikos sutartys, kurias teismas patvirtino. Įvertinant labai mažą žemės sklypo dalį liekančią kitiems bendrasavininkams, racionaliausias atidalijimo variantas būtų ieškovui atidalijant žemės sklypo dalis natūra (priskiriant), o bendrasavininkams priteisiant kompensacijas pagal jų turimas žemės sklypo dalis. Ieškovas rėmėsi CK 4.80 str. 1 ir 2 dalių nuostatomis, taip pat teigė, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi. Įvertinus žemės sklypo bendrasavininkų dalis ir jų dydžius, jiems bendrai priklauso tik 0,22 aro arba 22 kv. m. viso žemės sklypo. Pasak ieškovo, atsakovų turimų žemės sklypų plotų neįmanoma atidalijimo būdu suformuoti kiekvienam iš bendrasavininkų atskirus žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti pagal žemės sklypo paskirtį. Taip pat atsakovai dėl mažos jų nuosavybės dalies apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi pagal paskirtį, o sklypo dalių negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Taigi atidalijimas, priteisiant kompensaciją, šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus. Būtent šis būdas užtikrins bendrasavininko teises valdyti priklausantį turtą bei eliminuos ginčų ir konfliktų tikimybę ateityje, sprendžiant su bendru turtu susijusius klausimus.
Atsakovai R. M., V. M. ir V. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog neketina varžyti bendraturčių teisės vykdyti verslo projektą, priešingai – ketina įnešti savo turto dalį į numatomą plėtoti verslą. Nesutiko, jog būtų jiems priteista kompensacija už jiems tenkančias turto dalis.
Atsakovas UAB „Bartoseka“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog nesant galimybės atidalyti savininkui priklausančią turto dalį natūra, turi būti dedamos pastangos nustatyti naudojimosi tvarką, nes tai išsaugotų bendraturčių teisę į dalį daikto ir užtikrintų galimybę juo naudotis. Be to, atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kokių veiksmų ieškovas nori imtis, kokia veikla užsiimti, kaip keisti žemės paskirtį. Taip pat ieškovas nenurodė, kuo vadovaujantis nustatė žemės kainą, jo siūloma 300 Eur kompensacija yra nepagrįsta.
Atsakovė J. K. (S. K. teisių perėmėja) teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodant, jog yra savi izoliacijoje dėl kontakto su asmeniu, kuriam buvo patvirtintas COVID-19. Atstovas pateikė baigiamąsias kalbas, kurias teismas priėmė ir prijungė prie bylos.
Atsakovai UAB „Bartoseka“ ir J. K. apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai, tačiau į jį neatvyko, prašymų iš pastarųjų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.
Svarbu pažymėti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47).
Atsiliepimas
Byloje esantys duomenys liudija, jog neatvykusiems atsakovams ieškinys ir jo priedai buvo įteikti tinkamai, atsakovas UAB „Bartoseka“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, tuo tarpu atsakovė J. K. buvo visiškai pasyvi: ji nepateikė nei atsiliepimo, nei informavo teismą apie savo neatvykimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovams objektyviai buvo sudaryti galimybė komentuoti dėl ieškovo išdėstytos pozicijos ir pateikti įrodymus, atvykti į teismo posėdžius, teismas sprendžia, jog adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai. EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog šalys privalo būti rūpestingos, vykdydamos procedūrinius reikalavimus savo bylose (Zubac v. Croatia, no. 40160/12, 5 April 2018, § 93), tačiau akivaizdu, jog aukščiau paminėti atsakovai išliko pasyvūs.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant ieškovo prašymui dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant ir neprieštaraujant atsakovų atstovui adv. J. Butkui, teismas išnagrinėjo civilinę bylą ieškovui ir atsakovams UAB „Bartoseka“ bei J. K. nedalyvaujant. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog ieškovo ir atsakovų teisė į teisingą teismą nebus pažeista (Europos Konvencijos 6 str. 1 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 0,1449 ha dalis (t. y. 14,49 arų) žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui; 9/2942 dalys nurodyto žemės sklypo arba 4,5 kv. m priklauso atsakovui R. M.; 9/2942 dalys nurodyto žemės sklypo arba 4,5 kv. m priklauso atsakovui V. M.; 8/1471 dalys nurodyto žemės sklypo arba 8 kv. m. priklauso atsakovei V. G.; 10/4413 dalys nurodyto žemės sklypo arba 3 kv. m. priklauso atsakovui UAB „Bartoseka“ ir 2/1471 dalys žemės sklypo arba 2 kv. m – priklauso atsakovei J. K. (paveldėjus po S. K. mirties). Tai patvirtina 2020-11-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.
Ieškovo teigimu, dėl atsakovų pernelyg mažo turimo nuosavybės teise žemės ploto, kuris sudaro nuo 0,5 kv. m iki 8 kv. m., neįmanoma suformuoti žemės sklypo atidalijimo būdu kiekvienam iš bendrasavininkų nustatant atskirus žemės sklypus; be to, racionalus žemės sklypo valdymas (paskirties pakeitimas, sklypo tvarkymas ir priežiūra) esant dideliam skaičiui bendrasavininkų yra sudėtingas ir reikalaujantis papildomų resursų (laiko, finansų). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas kreipėsi su pasiūlymu į atsakovus, siūlydamas parduoti jiems priklausančias sklypo dalis, mokant pagal turimą žemės sklypo plotą, taikant kainą - 10 000 Eur už 1 arą. Pasak ieškovo, įvertinus labai mažą žemės sklypo dalį, tenkančią kitiems bendrasavininkams - atsakovams, racionaliausias atidalijimo variantas būtų ieškovui priteisiant žemės sklypo dalis natūra, o bendrasavininkams - kompensacijas pagal jų turimas žemės sklypo dalis.
Tuo tarpu atsakovų atstovas teigė, jog ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, priteisiant kompensaciją už atsakovams tenkančias sklypo dalis, jų netenkina; ginčo sklypas yra komercinės paskirties, kuriame bus vystomas verslo projektas, o atsakovai norėtų jame dalyvauti; patvirtino, jog jų finansinės galimybės leistų jiems dalyvauti versle (šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas V. M.), kategoriškai nesutiko su kompensacijos priteisimu.
Pažymėtina, jog nacionaliniai teismai nagrinėja bylas iš Europos Konvencijos perspektyvos. Taigi, ieškovės ieškinys visų pirma yra vertinamas pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio (toliau – A1P1), reglamentuojančio nuosavybės apsaugą, reikalavimus. Nurodyto protokolo pirmas straipsnis nustato tris taisykles: 1) kiekvienas asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) turi teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe; 2) asmens nuosavybė gali būti ribojama valstybės institucijų tik tuo atveju, jei tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais; 3) valstybė turi teisę kontroliuoti naudojimąsi nuosavybės teisę, atsižvelgiant į bendrą interesą arba, kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų sumokėjimą.
Svarbu pabrėžti, jog nuosavybės teisė gali būti apribota tik esant Konvencijoje įtvirtintoms sąlygoms, o būtent - kai tai būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas yra privatus verslo subjektas, siekiantis pelno; byloje nėra duomenų, jog ieškovas siekia atidalinti ginčo sklypą viešo intereso tikslais (pvz.: vykdyti švietimo ar gydymo įstaigų statybą ir pan.), priešingai – tai išimtinai susiję tik su jo, kaip verslininko, interesais ir galima įmonės ekonomine nauda. EŽTT savo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje pažymėjo, jog asmens nuosavybės teisės suvaržymai tarp privačių asmenų gali atitikti viešą interesą, jei šiais suvaržymais įgyvendinami socialinės politikos tikslai (James and others v. United Kingdom); tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas socialinės politikos apraiškų nenustatė.
Be to, šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas spręstų, jog ieškovo interesai yra svarbesni nei atsakovų fundamentali teisė į nuosavybę. 1948 m. Generalinės Asamblėjos Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 17 str. ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 17 str. įtvirtina asmens nuosavybės teisių apsaugą; Chartijos 17 str. 1 d. nurodyta, jog kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams. Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir tik įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant. Taigi, tarptautiniai dokumentai, kuriuos Lietuva yra ratifikavusi, imperatyvia nuostata įtvirtina, jog nuosavybės teisė gali būti ribojama, kai to reikalauja viešas interesas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, jog A1P1 nesukūria (negarantuoja) teisės įsigyti turtą (Belane Nagy v. Hungary, no. 53080/13, 13 December 2016, § 74). Teismas negali ignoruoti fakto, jog ieškovas yra verslininkas, todėl įsigydamas komercinės paskirties žemės sklypą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir kitiems asmenims, tame tarpe, atsakovams, suprato, jog jis nėra vienintelis žemės sklypo savininkas; taigi ieškovas objektyviai turėjo numatyti ir įvertinti, jog bendrasavininkiai gali nesutikti su jo siūlomu atidalijimo būdu; tuo tarpu kitų nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų ieškovas nepasirinko (tokių kaip naudojimosi tvarkos nustatymo ar pan.).
Sprendžiant iš nacionalinės teisės perspektyvos, o būtent CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių, kurios įtvirtina asmens teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės bei įstatymo nuostatos, kad tuo atveju, kai nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, - svarbu pažymėti, jog šios įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos santykyje su tarptautiniais dokumentais, reglamentuojančiais nuosavybės apsaugą. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovai nesutiko, jog jiems tenkančios nuosavybės - žemės sklypo dalys būti atidalintos priteisiant kompensaciją; todėl sprendžiant dėl atidalijimo, kuris A1P1 prasme vertintinas kaip nuosavybės teisės suvaržymas, svarbu nustatyti, ne tik teisinį pagrindą (CK 4.80 str.), bet ar tai susiję su viešuoju interesu ir ar toks apribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, jog ieškovo siekiamas atidalijimas susijęs su viešuoju interesu ar visuomenės poreikiais, priešingai – išimtinai su ieškovo komerciniais tikslais; be to, byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog ieškovo interesai yra svarbesni nei atsakovų. Taigi, teisinga interesų pusiausvyra ieškovo siūlomu atidalijimo būdu nebūtų pasiekta, todėl toks ieškovo siūlomas nuosavybės įgijimo būdas vertintinas kaip neproporcinga priemonė nagrinėjamų santykių kontekste ir atsakovų interesų atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, jog ieškovui priklauso 14,49 arų ginčo žemės sklypo iš 14,71 arų viso žemės sklypo ir tai sudaro 98,5 procentų viso žemės sklypo, o atsakovams priklauso 0,22 aro, savaime nesudaro pagrindo neginti atsakovų subjektinės nuosavybės teisės į ginčo sklypo dalis; be to, tai nėra svarus argumentas dėl ko ieškovo interesas į ginčo sklypą būtų prioritetiškai ginamas Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio prasme. Teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog ieškovas, įsigydamas ginčo sklypą, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė itin dideliam skaičiui bendrasavininkių, objektyviai turėjo numatyti, kad dalis bendrasavininkių gali nesutikti su atidalijimu išmokant kompensaciją; taigi, ieškovas prisiėmė riziką, įsigydamas ginčo sklypą.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, tarptautinius standartus ir EŽTT praktiką, teismas ieškovo ieškinį dalyje atsakovų R. M., V. M. ir V. G. atžvilgiu atmeta.
Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Tuo tarpu atsakovas UAB „Bartoseka“ nesutiko su jam siūloma 300 Eur kompensacija; sprendžiant dėl pastarojo teiginių pagrįstumo svarbu pažymėti, jog teismui taipogi nėra aiškus ieškovo pasirinktas žemės vertės nustatymo metodas (10 000 Eur už 1 arą), kai tuo tarpu iš 2020-11-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 0,1471 ha ginčo sklypo vidutinė rinkos kaina yra 211.000,00 Eur (2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Nors atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jis išdėstė savo poziciją atsiliepime, kuria teismas vadovaujasi ir šioje dalyje ieškovo ieškinio atsakovo UAB „Bartoseka“ atžvilgiu netenkina.
Tuo tarpu atsakovė J. K. per visą teismo procesą buvo visiškai pasyvi: ji nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei informavo teismą apie savo neatvykimo priežastis į teismo posėdžius. Atsižvelgiant į atsakovės tokį elgesį, teismas ieškovo ieškinį dalyje atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove J. K., valdančia 2/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui atsakovei priklausančias 2/1471 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš ieškovo 200 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią atsakovės nekilnojamojo turto dalį, - tenkina.
Šios bylos kontekste pažymėtina, jog CK 4.81 straipsnyje yra nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu ieškovas neprašė nustatyti daikto – žemės sklypo, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkos, todėl teismas dėl to nepasisako.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamojoje byloje teismas ieškinį patenkino iš dalies, t. y. 20 proc., todėl pagal CPK 93 str. 2 d., ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas prašė priteisti 1881 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė jo patirtų išlaidų bei apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Spręsdamas dėl jų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovo atstovo patirtos išlaidos yra protingos ir pagrįstos, tačiau atsižvelgiant, jog ieškinys patenkintas tik 20 proc., jam priteistina iš atsakovės J. K. 376,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovai taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius jų patirtų atstovavimo išlaidų dydį (V. G. vardu veikė pagal įgaliojimą (notarinio registro Nr. 1-509) jos dukra A. D., kuri sudarė atstovavimo sutartį su advokatu); teismo vertinimu, tai yra protingos ir pagrįstos išlaidos, todėl atmetus ieškinį šių atsakovų atžvilgiu, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo: V. M. – 700 Eur ir A. D. – 500 Eur.
Taip pat, remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., procesinės dokumentų siuntimo išlaidos 136,97 Eur, proporcingai priteistinos į valstybės biudžetą iš ieškovo (109,57 Eur) ir atsakovės J. K. (27,40 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
- priteisti ieškovui UAB „Lemastija“, į. k.: 286468030, nuosavybės teise atsakovei J. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) priklausančią 2/1471 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo UAB „Lemastija“, į. k.: 286468030, 200 Eur (du šimtus Eur) piniginę kompensaciją už nurodyto nekilnojamojo turto (žemės sklypo) dalį.
Kitose dalyse ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės J. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Lemastija“, į.k.: 286468030, naudai 376,20 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis Eur ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Lemastija“, į.k.: 286468030, atsakovo V. M., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus Eur) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Lemastija“, į.k.: 286468030, A. D., a. k.: (duomenys neskelbtini) veikiančios pagal įgaliojimą atsakovės V. G., a. k.: (duomenys neskelbtini) vardu) naudai 500 Eur (penkis šimtus Eur) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Lemastija“, į.k.: 286468030, į valstybės biudžetą 109,57 Eur (vieną šimtą devynis eur ir 57 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. K., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27,40 Eur (dvidešimt septynis Eur ir 40 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.