- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-521-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00480-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės
- Išvadą teikia
- valstybės įmonei Registrų centrui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarei L. R., V. V., A. G., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje – valstybės įmonei Registrų centrui, dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti iš dalies negaliojančia Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. 2012 m. spalio 8 d. patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, reg. Nr. 6259, dalyje dėl ieškovo V. G. paveldėjimo teisių dovanojimo atsakovui R. G., ir taikyti restituciją – atstatyti šalis į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį; 2) pripažinti negaliojančiu Marijampolės 6-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje notarės L. R. 2012 m. spalio 15 d. atsakovui R. G. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. 6463) ir panaikinti teisinę registraciją viešame registre atsakovo R. G. vardu registruotiems nekilnojamiems daiktams: statiniams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas bylos šalių sudarytą sandorį prašė panaikinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu (kaip sudarytą dėl suklydimo ir apgaulės). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. A. G. Jo tėvų santuoka buvo nutraukta 1980 metais. Tėvas turėjo tris vaikus – ieškovą, atsakovą ir trečiąjį asmenį V. V.. Po tėvo mirties visi mirusiojo vaikai palikimą priėmė, kreipdamiesi į Marijampolės 6-ojo notarų biurą. Jis notarės buvo informuotas, kad po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei piniginis indėlis. Dėl minėto turto jis sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Tačiau liko nepaveldėta tėvui priklausanti dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur iki santuokos nutraukimo gyveno tėvai ir kur dar neseniai gyveno jis pats, tačiau motinos su broliu buvo iškeldintas. Visas namas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas motinos vardu, į paveldimo turto sąrašą jis nebuvo įtrauktas. Ieškovas žinojo, kad tėvai buvo išsiskyrę, tačiau apie tai, kad dalis gyvenamojo namo priklausė tėvui, sužinojo tik 2012 m. spalio 15 d., gavęs iš Marijampolės archyvo 1980 m. lapkričio 26 d. Marijampolės rajono liaudies teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1043/80. Pagal minėtą teismo sprendimą tėvui J. A. G. pripažintos nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir paskirti naudotis atitinkami kambariai. Šis turto padalinimo faktas Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotas. Todėl nežinodamas šių aplinkybių, ieškovas notaro biure su seserimi pasirašė ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovui padovanojo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises. Ieškovas pažymėjo, kad jeigu šias aplinkybes jis būtų sužinojęs anksčiau, niekada nebūtų sudaręs ginčijamo sandorio, o po dovanojimo sandorio jis liko apgautas. Atsižvelgiant į tai, kad motina visą namą testamentu užrašė seseriai V. V., yra įsitikinęs, jog jokia tėvui priklausiusi dalis jam niekada neatiteks.
3. Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo brolis V. G. ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė laisva valia, turėjęs laiko viską apgalvoti, žinodamas apie tėvų skyrybas ir turto pasidalinimą. Jis ieškovui ir seseriai V. V. išmokėjo kompensaciją, kaip šeimos nariams, todėl turtas buvo pasidalintas lygiomis dalimis. Pažymėjo, kad atsakovas nuo 2012 m. įdėjo nemažai lėšų į paveldėtą sodybą, ją patvarkė. Dėl motinos namo, esančio (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2009 m. liepos 14 d. statinio pripažinimo naudoti tinkamu akto pagrindu, jau po tėvo mirties, namas buvo įregistruotas kaip motinos asmeninė nuosavybė. Ieškovas puikiai žinojo apie jo padalinimą, tačiau tokia buvo tėvų valia, tėvas tos dalies nereikalavo, namo netvarkė, juo nesirūpino, sprendimo neįsiregistravo, viską paliko mamai. Šis turtas į paveldimo turto balansą įtrauktas nebuvo, nes yra motinos vardu. O dėl ieškovo girtavimo, netinkamo elgesio su motina, jis ir turi išsikelti iš motinos namo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo V. V. su ieškiniu nesutiko. Jos nuomone, jokio suklydimo ar apgaulės nebuvo, nes ieškovas žinojo apie tėvų skyrybas ir turto padalinimą. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį pasirašė laisva valia, gavo lygiomis dalimis pinigus už tėvo turtą. Minėtą dovanojimo sandorį pradėjo ginčyti po penkerių metų, kai motina pradėjo reikalauti išsikelti iš jai priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tėvas teismo sprendimo neįregistravo, tačiau tai yra tėvų turtas, kuris viskas liks po motinos mirties visiems vaikams lygiomis dalimis. O dabar kartu su motina ieškovas gyventi negali dėl konfliktų ir girtavimo.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo A. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jai ir sūnui gyventi viename name, esančiame (duomenys neskelbtini), neįmanoma, nes sūnus V. G. išgėrinėja, yra agresyvus, prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą. Pažymėjo, kad su J. A. G. nutraukus santuoką, minėtas namas yra jos nuosavybė. Po jos mirties, minėtas namas atiteks visiems vaikams lygiomis dalimis, ieškovas nebus nuskriaustas, o dabar ji nori ramybės ir poilsio nuo ieškovo.
6. Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarė L. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad palikėjas santuoką su A. G. buvo nutraukęs, o naujos nesudaręs, buvusios sutuoktinės turtas, t. y. gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nebuvo traukiamas į paveldimo turto balansą. 1980 m. teismo sprendimas dėl palikėjo santuokos nutraukimo ir turto padalinimo jai pateiktas nebuvo. Jos nuomone, ieškovas suvokė savo veiksmus ir toks sandoris atitiko jo valią, o jos visi veiksmai atlikti teisėtai ir pagrįstai.
7. Institucija, teikianti išvadą byloje – VĮ Registrų centras, atstovaujamas Marijampolės filialo, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. G., nuosavybės teisės pagrindas – 2009 m. liepos 14 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. 1980 m. lapkričio 26 d. Kapsuko liaudies teismo sprendimu šis namas buvo padalintas pusiau, bet nei A. G., nei (duomenys neskelbtini) miręs jos buvęs sutuoktinis J. A. G. Nekilnojamojo turto registrui sprendimo nepateikė. Nurodė, kad šį sprendimą galima įregistruoti ir dabar, nuginčijus A. G. nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – 2009 m. liepos 14 d. statinio pripažinimo naudoti aktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančia tarp ieškovo V. G. ir atsakovo R. G. 2012 m. spalio 8 d. sudarytą ir Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. patvirtintą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, reg. Nr. 6259, dalyje dėl ieškovo V. G. paveldėjimo teisių dovanojimo atsakovui R. G., bei Marijampolės 6-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje notarės L. R. 2012 m. spalio 15 d. atsakovui R. G. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. 6463), panaikinant teisinę registraciją viešame registre atsakovo R. G. vardu registruotiems nekilnojamiems daiktams: statiniams, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).; taikė restituciją ir grąžino ieškovui paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises po tėvo J. A. G. mirties (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. spalio 8 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, reg. Nr. 6259, o ieškovą įpareigojo atsakovui grąžinti 4 054,68 Eur (14 000 Lt) kompensaciją, gautą po dovanojimo sutarties sudarymo; priteisė ieškovui iš atsakovo R. G. 170 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 650 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 18,93 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo R. G. 43,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
8.1. Ieškovas tvirtina, kad padovanodamas broliui visas teises į paveldimą turtą jau sandorio sudarymo metu klydo dėl turto apimties ir sudėties, nes nežinojo, kad turėjo teisę paveldėti ir tėvui priteistos ½ dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį, kurią apgaulės būdu yra užvaldžiusi viena motina A. G.. Nustatyta, kad šias aplinkybes V. G. sužinojo ne anksčiau kaip 2012 m. spalio 10 d., t. y. jau pasirašęs ginčijamą sutartį ir gavęs iš Marijampolės apskrities archyvo tėvų skyrybų ir turto dalybų teismo sprendimo kopiją. Sandorio metu šios aplinkybės jau egzistavo.
8.2. Ieškovas neįrodė, kad jis buvo suklaidintas atsakovo nesąžiningų – apgaulingų veiksmų (nuslėpimo apie visą po tėvo mirties paveldimą turtą), kadangi duomenų, jog apie 1980 m. teismo sprendimą ir jo neįregistravimą būtų žinoma atsakovui, nepateikė. Todėl atmestinas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.
8.3. Ieškovas dovanojimo sutartį pasirašė laisva valia, be prievartos, tačiau iš esmės suklysdamas dėl realaus paveldimo turto balanso ir padovanodamas teises į paveldimą turtą galimai atsisakant dalies turto, tačiau šis suklydimas atsirado ne dėl atsakovo ar notarės kaltų veiksmų (CK 1.90 straipsnis). Ieškovas turėjo galimybę sulaukti Marijampolės apskrities archyvo 2012 m. spalio 5 d. užsakyto teismo sprendimo ir tik susipažinęs su jo turiniu apsispręsti dėl dovanojimo, to nepadarydamas, jis pats buvo neapdairus ir veikė nerūpestingai. Ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs 10 metų ieškinio senaties termino. Ieškovas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė suklydimo įtakoje, šis suklydimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, pats ieškovas (ir jo atstovas) patvirtino, jog nuginčijus dovanojimo sutartį ir jam vėl tapus įpėdiniu, pateiks įregistravimui į Nekilnojamojo turto registrą 1980 m. teismo sprendimą, kuriuo palikėjui J. A. G. priteista ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu galimai keičiant paveldimo turto balansą. Nenuginčijus tokios sutarties, V. G. kaip įpėdinio teises perleidęs asmuo, to padaryti negali.
8.4. Panaikinus dovanojimo sandorį, taikytina restitucija natūra, atsakovą įpareigojant grąžinti ieškovui gautas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises po jų tėvo J. A. G. mirties, o ieškovą įpareigojant sugrąžinti atsakovui 4 054,68 Eur (14 000 Lt) kompensaciją, gautą po dovanojimo sutarties sudarymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. prašo teismo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ieškovas sudarydamas sandorį suprato, kad jis perleidžia ne konkretų turtą (kadangi joks turtas dovanojimo sandoryje nebuvo detalizuotas), o teises į turtą, taip pat, kad perleidžia ir turtines teises į visą palikėjo turtą, likusį po jo mirties ir, kad tokiu būdu jis daugiau jokių teisių į palikėjo palikimą ateityje neturės ir negalės turėti. Ginčo sandoris nebuvo sudarytas staiga, netikėtai ir/ar skubotai, kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o ginčo sandoris sudarytas 2012 m. spalio 8 d., t. y. nuo palikimo atsiradimo iki ginčo sandorio sudarymo dienos praėjo 3 metai ir 7 mėn. Todėl ieškovas galėjo visapusiškai apmastyti, ar jis nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą į priimtą palikimo dalį ar nuspręsti jas perleisti. Ieškovui pas notarę buvo išaiškinta tiek ginčo sandorio prasmė, tiek ir jo pasekmės. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas suklydo dėl turto apimties ir sudėties. O jeigu ieškovas suklydo tai tik dėl savo paties neatsargumo, dėl ko sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, nes šiuo atveju taikytinos CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatos.
9.2. Teismas ieškinio reikalavimus tenkino ir ginčijamus sandorius panaikino iš esmės vien dėl to, kad tariamai ieškovas, kaip įpėdinis, galėtų įregistruoti tėvų santuokos nutraukimo sprendimą, dėl palikėjo 1/2 dalies į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau net ir palikus galioti teismo sprendimą, ieškovas tokios teisės neturėtų, kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas kaip trečiojo asmens A. G. (ieškovo motinos) nuosavybė, 2009 m. liepos 14 d. statinio pripažinimo naudoti tinkamu akto pagrindu. Todėl tik nuginčijus jos nuosavybės teisę būtų galima galvoti apie galimybę įregistruoti tėvų santuokos nutraukimo sprendimą. Ieškovas šioje byloje neginčijo A. G. nuosavybės teisės, nors teismas ir siūlė ieškovui tikslinti reikalavimus, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Atsakovas, kaip įpėdinis, priėmęs dovanotas teises į turtą ir turtines teises taip pat nėra paveldėjęs jokios gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, t. y. nėra įgijęs daugiau, nei, kad ieškovas teigia manantis padovanojęs.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Nors teismas ginčijamu sprendimu dovanojimo sandorį pripažino tik iš dalies negaliojančiu (ieškovo perleistų teisų ir turtą turtinių teisių dalyje), tačiau nepaisant to išduotą paveldėjimo teisės liudijimą bei teisinę registraciją panaikino pilna apimtimi, t. y. panaikino ir teisėto sandorio dalyje.
9.4. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui išduotas 2012 m. spalio 15 d., ieškovas teismo sprendimą dėl tėvų santuokos nutraukimo gavo 2012 m. spalio 10 d., todėl jis dar iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo žinojo apie aplinkybę, dėl kurios jis teigia suklydo, tačiau sudaryto sandorio neginčijo (CK 5.8 straipsnis). Todėl jeigu ieškovas manė, kad dovanojimo sandoris yra negaliojantis ir, kad atsakovas negali paveldėti viso palikėjo palikimo, tą jis galėjo ginčyti per vienerius metus laiko. Ieškovui apie aplinkybę, su kuria sieja savo suklydimą, sužinojus 2012 m. spalio 10 d., toks terminas baigėsi 2013 m. spalio 10 d. Tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik su 2018 m. vasario 19 d. ieškiniu, po daugiau kaip penkių metų.
9.5. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovo suklydimas atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Todėl nusprendus ieškinį tenkinti, ieškovas ne tik neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, tačiau priešingai, turi pareigą tokias išlaidas atlyginti atsakovui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. G. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovo naudai iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Apie tai, jog į paveldėto turto masę įėjo ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties metu ieškovas nežinojo. Todėl ieškovas nežinodamas šios aplinkybės, suklydo dėl perleidžiamų turtinių teisių apimties. Ieškovas žinodamas minėtas aplinkybes ginčijamo sandorio sudaręs nebūtų.
10.2. Nustatant paveldimo turto apimtį, notarei nebuvo išviešintas faktas, kad palikėjui priklauso ir dalis ginčo namo. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti buvus didelį ieškovo neatsargumą.
10.3. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šiuo atveju taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatos, numatančios, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju teismui ieškinį tenkinus, buvo pagrindas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantas, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Byloje kilęs ginčas dėl sandorio - Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. 2012 m. spalio 8 d. patvirtintos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, reg. Nr. 6259 dalies dėl ieškovo V. G. paveldėjimo teisių dovanojimo atsakovui R. G. ir Marijampolės 6-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje notarės L. R. 2012 m. spalio 15 d. atsakovui R. G. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg. Nr. 6463) pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės atmetė, ir ieškovas apeliacinio skundo šioje dalyje nepateikė, todėl apeliacijos objektą byloje sudaro tik ta teismo sprendimo dalis, kuria ginčijamas sandoris, pripažintas negaliojančiu suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. G., atsakovas R. G. ir trečiasis asmuo V. V. yra palikėjo J. A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, kurie priėmė jo palikimą. Įpėdiniai 2012 m. spalio 8 d. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, patvirtintą Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R., reg. Nr. 6259, kuria ieškovas ir trečiasis asmuo V. V. padovanojo savo paveldėjimo teises į palikėjo turtą ir turtines teises atsakovui R. G.. Atsakovui R. G. Marijampolės 6-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje notarė L. R. 2012 m. spalio 15 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. 6463).
7. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja ieškovą jo teisę kreiptis į teismą įgyvendinti tam tikra apibrėžta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kurios esminiai reikalavimai yra nurodyti tikslų ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Ieškinio dalyką ieškovas turi suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas, ieškinyje nurodydamas faktinį ieškinio pagrindą, savo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydimo įtakoje grindžia vienintele aplinkybe, kad netrukus po paveldėjimo teisių perleidimo sandorio sudarymo jam paaiškėjo, kad paveldimą turtą sudarė ne tik gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) bei piniginis indėlis, tačiau ir ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.
9. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo, nustatė, kad ieškovas sandorį sudarė iš esmės suklysdamas dėl realaus paveldimo turto balanso ir, padovanodamas teises į paveldimą turtą, galimai atsisakė dalies turto, tačiau šis suklydimas atsirado ne dėl atsakovo ar notarės kaltų veiksmų. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo galimybę sulaukti Marijampolės apskrities archyvo 2012 m. spalio 5 d. užsakyto teismo sprendimo ir tik susipažinęs su jo turiniu apsispręsti dėl dovanojimo, tačiau to nepadarydamas, jis pats buvo neapdairus ir veikė nerūpestingai.
10. Pažymėtina, kad pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 1.90 straipsnio taikymui būtina nustatyti, jog asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016 25, 33 punktus ir juose nurodomą kasacinio teismo praktiką).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir pats ieškovas, kad jis, būdamas vidutinio amžiaus (46 metų), normalios sveikatos, savo valia, nieko neverčiamas sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo siekė būtent tokių pasekmių – perleisti turimas paveldėjimo teises broliui. Ir nors buvo užsakyta pažyma iš archyvo, galėjusi patikslinti palikėjo turtą, ieškovas sandorį sudarė nelaukdamas atsakymo iš archyvo, o jį gavęs jokių veiksmų nesiėmė penkerius metus ir tik kylančių nesutarimų įtakoje su šeimos nariais pradėjus jo iškeldinimo iš namo (duomenys neskelbtini), procedūras, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo atveju nebuvo suklydimo dėl sandorio esmės, o ieškovo valios pasikeitimą išimtinai lėmė vėlesni nesutarimai šeimoje ir ieškovo iškeldinimas, kas negali būti pripažįstama aplinkybe, egzistavusia sandorio sudarymo metu. Šį teisėjų kolegijos įsitikinimą sustiprina ir paties ieškovo paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 30 d. įvykusio teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:08:15). Ieškovas teismui tiksliai negalėjo paaiškinti, kodėl jis nelaukė pažymos iš archyvo, kodėl nesikreipė į teismą su ieškiniu iš karto po duomenų gavimo apie didesnę paveldimo turto masę, tačiau patvirtino, kad aktyvių veiksmų ėmėsi tik iškeldinus jį iš turto.
13. Teisėjų kolegija pastebi, kad tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo V. V. savo procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad ieškovui buvo žinomas tėvų skyrybų faktas ir turto padalinimo aplinkybės. Jis gyveno tėvų namuose, iš kurių buvo iškeldintas dėl netinkamo elgesio su motina. Šios aplinkybės sudaro prielaidas labiau tikėti tuo, kad paveldėjimo teisių perleidimo sandorio sudarymo metu ieškovui buvo žinomas tiek tėvų santuokos nutraukimo faktas, tiek tai, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas ir kaip buvo padalintas tėvų turėtas santuokinis turtas (CPK 185 straipsnis).
14. Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad byloje ieškovas neįrodė buvus suklydimą dėl sandorio esmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo ieškovo didelį neatsargumą, neapdairumą ir nerūpestingumą, tai yra nustatė faktines aplinkybes, kurios teikia pagrindą išvadai, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovo suklydimas turėjo esminės reikšmės bei ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais.
15. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas taikė restituciją, atsakovą įpareigojant grąžinti ieškovui gautas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises po jų tėvo J. A. G. mirties, panaikino visoje apimtyje Marijampolės 6-ojo notarų biuro paveldėjimo byloje notarės L. R. 2012 m. spalio 15 d. atsakovui R. G. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (reg. Nr. 6463) bei teisinę registraciją viešame registre atsakovo R. G. vardu registruotiems nekilnojamiems daiktams: statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir dar įpareigojo ieškovą sugrąžinti atsakovui 4 054,68 Eur (14 000 Lt) kompensaciją, gautą po dovanojimo sutarties sudarymo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Ginčo Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. 2012 m. spalio 8 d. patvirtintoje paveldėjimo teisių dovanojimo sutartyje, reg. Nr. 6259, nėra nuostatų apie tai, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti dovanotojams, tame tarpe ir ieškovui po 14 000 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas, restitucijos pagrindu įpareigojo ieškovą atsakovui grąžinti 4 054,68 Eur (14 000 Lt), bet skundžiamame teismo sprendime nenurodęs, kad ginčo sandorį nelaiko dovanojimo sutartimi, ar ex officio sprendžia, kad šis sandoris yra niekinis.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškiniu sandorį ginčijo kaip dovanojimo, ieškinyje nenurodė, kad yra gavęs atlyginimą už atsakovui perleistas paveldėjimo teises (1 t. b. l. 2-5). Atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui V. V. sumokės po 10 000 litų kaip šeimos nariams (1 t. b. l. 41), o apeliaciniame skunde atsakovas sumokėjimo už paveldėjimo teisių perleidimą visiškai nemini (2 t. b. l. 26-30). Ieškovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą nurodė, kad 14 000 Lt negavo. Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina tik tai, kad 14 000 litų 2012 m. spalio 8 d. buvo pervesta V. G., paskirtis „sąskaitos papildymas“ (1 t. b. l. 116). Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog sudarytas sandoris yra akivaizdžiai niekinis, tad būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, reiškiant reikalavimą tokiu pagrindu (CPK 176, 178, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017).
18. Neįrodžius suklydimo, taip pat nepakankant įrodymų konstatuoti, jog sandoris yra akivaizdžiai niekinis, pirmosios instancijos teismas, kito teisių pažeidimo gynimo būdo ieškovui nepasirinkus, o atsakovui nepareiškus priešieškinio, neturėjo teisinio pagrindo spręsti sutarties teisėtumo klausimo ex officio, o tą padarydamas ir taikydamas restituciją pinigais (ieškovą įpareigodamas grąžinti atsakovui 14 000 Lt), peržengė pareikšto ieškinio reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017).
Dėl ieškinio senaties taikymo
19. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė ieškinio senaties, vadovaudamasis CK 5.8 straipsniu. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
20. Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
21. CK 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
22. Ginčo atveju matyti, kad šalys yra priėmę palikimą, byloje yra ginčijamas paveldėjimo teisių perleidimo sandoris. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai keli įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į mirusiojo paliktą turtą, toks susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, kad ginčas dėl paveldėjimo teisės liudijimų nuginčijimo yra kilęs tarp bendraturčių, įgyvendinusių teises į nuosavybę, kilusias turto paveldėjimo pagrindu, kai vieni iš jų ginčija kito bendraturčio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumą, o tai suponuoja, jog tokie įpėdiniai pagal teisinį statusą yra ne asmenys, pretenduojantys į palikimą (CK 5.8 straipsnis), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008).
23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir aptartą teisminę praktiką konstatuotina, kad ginčo reikalavimams taikytinas dešimties metų terminas, kurio, atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta 2012 m. spalio 15 d., ieškovas nėra praleidęs, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, pažeidė procesinės teisės normas, vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl ieškovo suklydimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Apeliantas sprendimą ginčijo ir bylinėjimosi išlaidų dalyje, tačiau, panaikinus teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas keičiamas, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
26. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir atsižvelgiant į galutinį rezultatą byloje (ieškinį atmesti), iš ieškovo atsakovui priteistinas 80 Eur žyminis mokestis už paduodamą apeliacinį skundą ir 600 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis, Teisingumo ministro įsakymo „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2, 7, 8.16 punktai, CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pastebėtina, kad atsakovas R. G. ir trečiasis asmuo A. G., nors savo procesiniuose dokumentuose išreiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė.
27. Atmetus ieškinį, naikintinos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo vardu registruotam nekilnojamajam turtui (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 331 straipsnio 6 dalis, 302 straipsnis).
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vardu registruotam nekilnojamajam turtui – 1,6900 ha daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui ir statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypui u/n (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.