Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą nutraukti pareiškėjo bankrutuojančio D. A. fizinio asmens bankroto bylą, bankrutuojančio asmens bankroto administratorė – uždaroji akcinė bendrovė „Centrinis bankroto biuras LT“, suinteresuoti asmenys – antstolė L. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8280-639/2015 (vėliau Nr. 2FB-3168-639/2016) D. A. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Šioje byloje teismas 2016 m. kovo 7 d., 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimis patvirtino D. A. mokumo atkūrimo planą (toliau – ir planas) ir jo pakeitimus. Šioje byloje teismas 2015 m. spalio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimis patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens D. A. kreditorių reikalavimus ir jų patikslinimus. Kreditorių reikalavimai taip pat patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3329-639/2017, 2017 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12165-639/2017.

2. Teisme 2019 m. lapkričio 7 d. gautas suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas D. A. bankroto bylą nutraukti. Prašymas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

2.1. Teismo patvirtintame ir galiojančiame mokumo atkūrimo plane numatyta, kad D. A. pajamos per mėnesį yra 1954,04 Eur (iš jų Jungtinės Karalystės vaikui mokama išmoka 440,35 €), iš kurių būtiniesiems poreikiams tenkinti galima skirti 1 796,51 Eur. Plane nustatyta, kad bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo kas mėnesį į depozitinę sąskaitą perves 65 Eur bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir 90 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti. Plane taip pat numatyta, jog kreditoriams mokama lėšų suma gali keistis padidėjus D. A. darbo užmokesčiui ar gavus papildomų pajamų.

2.2. Per visą bankroto proceso laikotarpį į depozitinę sąskaitą bankrutuojantis asmuo sumokėjo 5 549,78 Eur, nors pagal planą už 42 mėnesių plano įgyvendinimo laikotarpį turėjo sumokėti 6 510 Eur, taip pat perviršį dėl pajamų padidėjimo. D. A. gauna didesnes pajamas ir savo poreikiams per mėnesį naudoja žymiai didesnes sumas, nei numatyta plane. Pasikeitus finansinei būklei D. A. apie tai neinformavo bankroto administratorės, nesikreipė dėl plano pakeitimo. Be to, D. A. nuo 2019 m. vasario 4 d. nemoka įmokų į depozitinę banko sąskaitą, t. y. visiškai nevykdo plano.

2.3. Bankrutuojantis asmuo bankroto proceso metu turi ne tik teises, bet ir pareigas, be to, turi vykdyti teismo patvirtinto ir galiojančio mokumo atkūrimo plano nuostatas, o šiuo konkrečiu atveju D. A. to nedaro. D. A. bankroto proceso pagalba bando nusirašyti susidariusias skolas, bet nesistengia atkurti savo mokumo ir gyvena taip, kaip jam patinka, niekuo savęs neribodamas. Toks elgesys negali būti pripažintas sąžiningu, nes tai pažeidžia teisėtus kreditorių interesus. D. A. nevykdė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 16 straipsnio 5, 6 ir 12 punktuose įtvirtintų bankrutuojančio asmens pareigų. Vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8, 10 punktų, 2 dalies nuostatomis yra pagrindas nutraukti bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.1. Iki 2019 m. vasario mėn. D. A. teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą vykdė. Nuo 2019 m. vasario mėn. devynis mėnesius įmokų pagal planą neatliko, dėl to susidarė 1 084,65 Eur įsiskolinimas, taigi byloje nustatytas FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka pažeidimas.

4.6. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, jog bankrutuojantis fizinis asmuo turėjo galimybę didesne apimtimi vykdyti kreditorių įsipareigojimus. Byloje esantys duomenys suponuoja tikėtiną išvadą, kad bankrutuojančio D. A. gaunamų (uždirbamų) pajamų padidėjimas buvo trumpalaikio pobūdžio. D. A. teise patikslinti planą nepasinaudojo. Tačiau tikslinti planą ir pagal kreditorių siūlymus sudaryta nebuvo, kadangi kreditoriai konkrečių siūlymų dėl plano nepateikė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes manytina, jog planas galėjo būti ir nepatikslintas.

4.7. Nėra pagrindo konstatuoti fizinio asmens nesąžiningumo bankroto procese. Byloje nėra duomenų, jog fizinis asmuo sąmoningai nevykdė ar siekė nevykdyti plano, nedėjo pastangų jo vykdyti, slėpė pajamas, neteikė duomenų bankroto administratoriui ir su juo nebendradarbiavo. Nurodytos plano nevykdymo priežastys neprieštarauja bankroto byloje esantiems duomenims, be to, fizinis asmuo įsipareigojo gaunamų padidėjusių pajamų likutį pervesti į depozitinę sąskaitą. Byloje nustatytos aplinkybės suponuoja tikėtiną išvadą, jog bankrutuojantis fizinis asmuo galėjo patirti sunkumų vykdant planą. Kritiškai vertinti kreditorės argumentai, jog bankrutuojantis D. A. pažeidė FABĮ 16 straipsnio 6 punkte įtvirtintą pareigą pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Teisme 2020 m. birželio 25 d. gautas suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-4634-328/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti kreditorės prašymą ir D. A. bankroto bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:

5.3. Bankrutuojantis asmuo elgiasi nerūpestingai ir neatsakingai, nes pasikeitus finansinei būklei, t. y. padidėjus 1,5 karto gaunamoms pajamoms, netikslino mokumo atkūrimo plano ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo būklės pasikeitimo neinformavo bankroto administratoriaus, kuris savo ruožtu būtų šaukęs kreditorių susirinkimą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktas). D. A. išlaikomas vaikas 2019 m. balandžio 18 d. sulaukė pilnametystės, tačiau planas pakitus pajamoms (negaunant 440,35 Eur išmokos vaikui) ir išlaidoms (plane prie būtinųjų poreikių numatyta 271,04 Eur išskirtinai vaiko poreikiams, neskaičiuojant sumažėjusių maisto ir kitų bankrutuojančio asmens išlaidų) taip pat nėra patikslintas iki šiol.

5.4. Faktinės aplinkybės rodo, kad D. A. netinkamai vykdo mokumo atkūrimo planą ir FABĮ reikalavimus. Minėtos faktinės aplinkybės, kuriomis nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, įrodo, kad bankrutuojantis asmuo nevykdė FABĮ reikalavimų ir padidėjus jo pajamoms nevykdė mokumo atkūrimo plano 12 dalies, kurioje nustatyta, kad kreditoriams mokama lėšų suma gali keistis padidėjus D. A. darbo užmokesčiui ar gavus papildomų pajamų. Kreditorės vertinimu, bankrutuojančio asmens veiksmai liudija sąmoningą bankrutuojančio asmens pareigos ignoravimą ir nenorą maksimaliai atsiskaityti su savo kreditoriais per ribotą bankroto procesą.

6.1. Atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, o skundžiama nutartis yra teisėta, motyvuota ir nėra pagrindo jos naikinti. Sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais ir argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad D. A. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas neįgyvendinamas bei kad bankroto procese 1/3 dalis D. A. skolinių įsipareigojimų įvykdyta. Be to, plano įgyvendinimo laikotarpis tęsiasi, tad iki plano įgyvendinimo termino pabaigos kreditoriams bus paskirstytos priklausančios lėšos ir tokiu būdu D. A. atsiskaitys su kreditoriais didesne apimtimi.

6.3. Sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais ir argumentais, kad nėra pagrindo spręsti, jog bankrutuojantis fizinis asmuo būtiniesiems poreikiams tenkinti panaudojo žymiai didesnę sumą, nei galėjo pagal planą, ir kad prašyme nutraukti bankroto bylą duomenų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, nepateikė, prašymą grindė apibendrinto pobūdžio teiginiais, jog bankrutuojantis fizinis asmuo būtinųjų poreikių tenkinimui naudojo žymiai didesnes sumas, nei numatytos plane.

7. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas nutraukti pareiškėjo bankrutuojančio D. A. fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-8280-639/2015 (vėliau Nr. 2FB-3168-639/2016) D. A. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, I t., b. l. 172-176). Šioje byloje teismas 2015 m. spalio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimis (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, I t., b. l. 197-198, II t., b. l. 104-105, 170-171) patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens D. A. kreditorių reikalavimus ir jų patikslinimus. Kreditorių reikalavimai taip pat patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3329-639/2017 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, II t., b. l. 150), 2017 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12165-639/2017 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, II t., b. l. 163-164).

12. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, II t., b. l. 54-58), įsiteisėjusia 2016 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-808-253/2016 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, II t., b. l. 70-73) pagrindu, patvirtino mokumo atkūrimo planą (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, II t., b. l. 27-35). Plane numatyta, kad jis bus įgyvendinamas per 5 metų laikotarpį. D. A. pajamos per mėnesį yra 1954,04 Eur, iš jų 1513,69 Eur darbo užmokestis ir 440,35 € Jungtinės Karalystės vaikui mokama išmoka (plano 2 dalis). Nustatytos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos sudaro 1 796,51 Eur (plano 6 dalis). Plano 7 dalyje nustatyta, kad išlaidos bankroto procedūroms per mėnesį sudaro 36 Eur (plius mokesčiai ir 5 proc. turto pardavimo išlaidos, kurių suma paaiškės tik turtą pardavus ar perdavus jį įkaito turėtojui), o bankroto administratoriaus atlygimas per mėnesį – 29 Eur, taigi iš viso – 65 Eur per mėnesį. Šioje dalyje nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Plano 12 dalyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, pagal kurį ne rečiau kaip kartą per pusę metų, per visą bankroto laikotarpį kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos, mokama suma per vieną mėnesį – 90 €. Šioje dalyje taip pat numatyta, kad kreditoriams mokama lėšų suma gali keistis pardavus D. A. turtą, padidėjus jo darbo užmokesčiui ar gavus papildomų pajamų – tokiu atveju kreditorių susirinkime bus tikslinama kreditoriams mokama lėšų suma proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui patvirtintas sumas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2FB-3168-639/2016 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, II t., b. l. 182-184, 137-138) patvirtinti plano pakeitimai susiję su kreditorių sąrašu ir kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku, tačiau bankrutuojančio asmens privalomų mokėti įmokų dydžiai ir mokėjimo tvarka nepakeista.

13. Bankrutuojančio D. A. kreditorių 2019 m. spalio 14 d. susirinkime, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro 90,55 proc. visų teismo nutartimis patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl D. A. bankroto bylos nutraukimo ir kreditorių susirinkimo pirmininkė UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ įgaliota kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo iškart po 2019 m. spalio 14 d. nutarimų įsigaliojimo dienos (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, III t., b. l. 14-15). Teisme 2019 m. lapkričio 7 d. gautas suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas nutraukti D. A. bankroto bylą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi prašymas atmestas.

14. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

15. Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

16. FABĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti; 2) teismas nepatvirtina plano; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos; 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėjo atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų ar 5 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytų žalingų įpročių; 5) paaiškėja, kad fizinis asmuo buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ir 223 straipsniuose, ir teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 6) fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti; 7) iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla; 8) fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 9) fizinis asmuo miršta; 10) kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarstydamas prašymą nutraukti bankroto bylą, skolininkui nevykdant plano, teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018).

18. Atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties, kuria prašymas netenkintas, argumentuojamas tuo, jog byloje esantys įrodymai, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad pareiškėjas galbūt netinkamai vykdė ar visiškai nevykdė teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano, t. y. į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms pervedė mažiau lėšų, nei numatyta plane, vėliau apkritai jų nebepervedinėjo, be to, nepervedė lėšų, kurios turėjo būti pervestos dėl padidėjusių bankrutuojančio asmens pajamų. Argumentuojama taip pat tuo, kad bankrutuojantis asmuo gavo didesnes pajamas ir savo poreikiams per mėnesį naudojo žymiai didesnes sumas nei numatyta plane, tačiau pasikeitus finansinei būklei apie tai neinformavo bankroto administratorės, nesikreipė dėl plano pakeitimo. Atskirajame skunde nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ 16 straipsnyje ir plane įtvirtintų bankrutuojančio asmens pareigų, todėl vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio nuostatomis yra pagrindas nutraukti bankroto bylą.

19. Iš bankroto administratorės 2019 m. spalio 15 d. ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 5 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, III t., b. l. 12–13) matyti, jog bankrutuojantis asmuo D. A. nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 12d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. (praėjus 40 mėnesių), į depozitinę sąskaitą buvo pervedęs 5 115,35 Eur, t. y. tik už 33 mėnesius. Dėl to 2019 m. rugsėjo 12 d. susidarė 1 084,65 Eur įsiskolinimas. Tačiau atsiliepime į prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo bankroto administratorė nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2019 m. spalio 12 d. praėjo 41 mėnuo, per kurį į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 6 355 Eur suma ir kad 2019 m. lapkričio 20 d. datos duomenimis, D. A. per šį laikotarpį pervedė į depozitinę sąskaitą 6 510 Eur sumą. Iš bankroto administratorės 2020 m. liepos 13 d. ataskaitos apie vykdymo eigą Nr. 6 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, III t., b. l. 23–24) matyti, jog nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. į depozitinę sąskaitą D. A. pervedė 7300,98 Eur, nors pagal planą nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. (praėjus 47 mėnesiams) turėjo pervesti 7258 Eur.

20. FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintos fizinio asmens pareigos bankroto proceso metu. Sutiktina, jog nuo 2019 m. vasario mėn., t. y. devynis mėnesius pagal planą, vėlavo atlikti įmokas, dėl to susidarė 1 084,65 Eur įsiskolinimas. Taigi byloje nustatytos FABĮ 16 straipsnio 5 punkte įtvirtintos pareigos nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka pažeidimas. Tačiau iš minėtų bylos duomenų matyti, jog tolesniu laikotarpiu planas yra vykdomas. Iš bankroto administratorės 2019 m. spalio 15 d. ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 5 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, III t., b. l. 12–13) matyti, jog bankrutuojantis D. A. 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė bankroto administratorei atsakymą, kuriame paaiškino plano nevykdymo priežastis. Nurodė, jog Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, krito GBP kursas, pakilo kainos, dėl to negalėjo atlikti įmokų. Paaiškino, jog didesnes pajamas lėmė dirbami viršvalandžiai, tačiau papildomai uždirbtos pajamos taip pat buvo apmokestintos. Papildomai nurodė, jog dėl sveikatos sutrikimų dirbti viršvalandžių nebegali, yra priverstas mažinti darbo krūvį, todėl jo pajamos mažės.

21. Įvertinus tai, jog faktinės aplinkybės dėl plano vykdymo buvusios kreditorės kreipimosi į teismą metu yra pakitusios, atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto bylos stadiją, bankrutuojančio asmens elgesį ir pastangas pažeidimą pašalinti, bankroto proceso trukmę, plano nevykdymo priežastis, darytina išvada, kad fizinio asmens bankroto bylos nutraukimas dėl to, kad bankrutuojantis asmuo tam tikru laikotarpiu 3–6 mėnesius vėlavo plane nustatyta tvarka į depozitinę sąskaitą pervesti lėšas kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti, būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog minėtas FABĮ 16 straipsnio 5 punkto pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą tuo pagrindu, kad plane numatytos priemonės neįgyvendinamos (FABĮ 10 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl nevykdymo ir bankroto bylos nutraukimo tuo pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

22. Pažymėtina, jog nei FABĮ, nei kiti teisės aktai nenumato bankrutuojančio fizinio asmens pareigos mokėti kreditoriams įmokas, nenumatytas mokumo atkūrimo plane. Kreditorių teises fizinio asmens bankroto proceso metu reglamentuoja FABĮ 24 straipsnis, kurio 1 punktas numato kreditorių teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami tik plane numatyta tvarka. Taigi pagal minėtą teisės normą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, neturi teisės reikalauti jokių kitų išmokų nei tos, kurios numatytos mokumo atkūrimo plane. Bylos duomenimis, plane numatytos įmokos tikslinant planą nebuvo padidintos. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl bankrutuojančio asmens plano netinkamo vykdymo ir pareigos sumokėti didesnes įmokas dėl padidėjusių pajamų atmestini kaip nepagrįsti.

23. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas numato bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. Byloje nėra duomenų, jog bankrutuojantis fizinis asmuo nevykdė šios pareigos. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad visos D. A. gaunamos piniginės lėšos buvo pervedamos į jo vardu atidarytą banko sąskaitą ir bankroto administratorei buvo žinomos bankroto proceso metu, taip pat bankroto administratoriui teikė savo banko sąskaitų išrašus bei kitą reikalaujamą informaciją apie gaunamų pajamų bei išlaidų dydį. Iš bankroto administratorės ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 4 už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 19 d. bei 2019 m. spalio 15 d. ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 5 (civilinė byla Nr. 2FB-3168-639/2016, III t., b. l. 2–3, 12–13) turinio matyti, jog bankroto administratorei duomenys apie bankrutuojančio D. A. pajamas ir išlaidas bei jų pokyčius buvo žinomi, šias aplinkybes bankroto administratorė įvertino ir teikė informaciją kreditoriams. Jokių duomenų apie bankrutuojančio asmens nenurodytas, neteisingai nurodytas ar nuslėptas pajamas ir išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl bankrutuojančio asmens pareigos informuoti bankroto administratorę apie padidėjusias pajamas nevykdymo atmestini kaip nepagrįsti.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 yra išaiškinęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas.

25. Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus planui reglamentuoja FABĮ 7 straipsnis. FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas; patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas pateikiamas kreditorių susirinkimui, tuomet teismui tvirtinti. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tikslinimą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnio 13 dalis, kurioje nurodyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. FABĮ 17 straipsnio 1 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą. Taigi įstatyme reglamentuojama bankrutuojančio fizinio asmens teisė, bet ne pareiga teikti mokumo atkūrimo plano patikslinimą. Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog bankrutuojantis fizinis asmuo teise patikslinti planą nepasinaudojo.

26. Plano tikslinimą turi teisę inicijuoti ir bankroto administratorius – pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 11 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, o pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo. Be to, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: dalyvauti ir ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą; teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl fizinio asmens ar bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius; teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano; kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl bankroto administratoriaus veiklos ar jo pakeitimo ir (ar) siūlyti kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą; apskųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus per 14 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos sprendimus; motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti naują bankroto administratoriaus kandidatūrą, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (FABĮ 24 straipsnio 2, 3, 5–8, 10 punktai).

27. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

28. Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui. Tačiau duomenų apie jų pasiūlymus dėl plano tikslinimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl bankrutuojančio asmens pareigos tikslinti planą atmestini kaip nepagrįsti.

29. FABĮ 16 straipsnio 12 punktas nustato, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą, tačiau duomenų apie netinkamai įgyvendinamas plane numatytas kitas priemones ir jame numatytos veiklos nevykdymą byloje nėra. Todėl konstatuoti prašyme dėl bankroto bylos nutraukimo nurodomo FABĮ 16 straipsnio 12 punkto pažeidimą taip pat nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė kitų FABĮ 16 straipsnyje bankroto proceso metu fiziniam asmeniui nustatytų pareigų nevykdymo.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo nesąžiningai naudojosi jam FABĮ suteiktomis teisėmis ar nevykdė jam nustatytų pareigų. Teismas taip pat nenustatė jokių kreditorės prašyme dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo nurodytų ir FABĮ 10 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų, todėl nėra pagrindo fizinio asmens bankroto bylą nutraukti. Remdamasis tuo, teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2FB-4634-328/2020, kuria netenkintas suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas nutraukti pareiškėjo bankrutuojančio D. A. fizinio asmens bankroto bylą, laikytina teisėta ir pagrįsta.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad sprendimas netenkinti prašymo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio tiek suinteresuotiems asmenims (kreditoriams), tiek bankroto administratoriui inicijuoti mokumo atkūrimo plano tikslinimą ar pakartotinai inicijuoti bankroto bylos nutraukimo klausimo svarstymą teisme, jeigu nebus įgyvendinamos plano ar patikslinto plano priemonės ar atsiras kitų (naujų) FABĮ 10 straipsnio 1–2 dalyse numatytų juridiškai reikšmingų aplinkybių.

32. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.