Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-808-253/2016

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-06120-2015-8)

2016 m. gegužės 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutarties, priimtos išnagrinėjus bankroto administratorės prašymą patvirtinti pareiškėjo D. A. mokumo atkūrimo planą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Debreceno valda“, AB „Klaipėdos energija“, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, AB „Klaipėdos vanduo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, AB SEB bankui, BUAB „Ūkio bankas“ administratoriui UAB „Valnetas“, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-21 teisme gautas bankrutuojančio D. A. bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašymas patvirtinti D. A. mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas. Nurodyta, kad 2016-01-18 įvyko kreditorių susirinkimas, tačiau kreditorių susirinkimas nepritarė pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 str. nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjo D. A. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-12-11 įvyko pirmasis pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai, turintys 93,25 proc. balsų, nepritarė plano projektui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-22 nutartimi pratęsė plano pateikimo tvirtinti terminą. 2016-01-18 įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kurio metu 78,64 proc. balsų turintys kreditoriai nepritarė plano projektui. Šiuo atveju planas buvo pateiktas teismui jau po plano tikslinimo procedūros ir kreditoriai pakartotiniame balavime taip pat nepritarė paruoštam plano projektui, dėl to bankroto administratorė pateikė mokumo atkūrimo planą tvirtinti teismui.

Atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas, kreditorių susirinkime turintis 78,56 proc. balsų, iš esmės grindžia argumentais dėl nesutikimo su bankrutuojančio D. A. mokumo atkūrimo plano dalimi, kurioje aptartas administravimo išlaidų klausimas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė aplinkybių dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio pagrindimo. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi patvirtintu planu yra iškraipoma kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra. FABĮ 8 str. 8 d. yra numatyta teismo teisė tvirtinti planą, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Remiantis FABĮ 8 str. 3 d., teismui suteikiama teisė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 str. nustatytus reikalavimus.

FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 str. 1 d.). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame ir skundžiama nutartimi patvirtintame bankrutuojančio D. A. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 str. 1 d., ir pateiktas jos pagrindimas: išlaidos bankroto procedūroms atlikti per mėnesį 36 Eur (per visą 60 mėn. bankroto procesą 2 160 Eur) plius mokesčiai ir plius 5 proc. turto pardavimo išlaidos, kurių suma paaiškės tik turtą pardavus ar perdavus jį įkaito turėtojui, taip pat administratoriaus atlyginimas per mėnesį 29 Eur (per visą 60 mėn. bankroto procesą 1 740 Eur). Be to, numatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.

Apeliantas, dėstydamas abejones dėl bankroto administravimo išlaidas sudarančių sudedamųjų dalių dydžių pagrįstumo, nurodo, kad iki šiol visi dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu, tad patiriamos pašto išlaidos turėtų būti minimalios, po turto realizavimo transporto išlaidos turėtų ženkliai sumažėti, nenumatytos išlaidos neidentifikuotos ir yra hipotetinio pobūdžio, neaišku, kaip nustatyta jų vertė, taip pat mano, kad iš esmės administratorės pagrindinės funkcijos po turto pardavimo apsiribos depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų paskirstymu ir jos administravimu ir abejoja šių išlaidų sumos protingumu, taip pat mano, kad nepagrįsta bankroto administravimo išlaidų sandara, neaiškūs rengiant ataskaitas ir organizuojant turto pardavimą atliktini veiksmai ir jų piniginė išraiška. Iš esmės apeliantas teigia, kad bankroto administratorė byloje nėra pateikusi jokių dokumentų, patvirtinančių bankroto administravimo išlaidų dydį, o pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino minėtų aplinkybių.

FABĮ 12 str. nustato bankroto administratoriaus pareigas bei teises. Pažymėtina, kad būtent įstatyme nurodytas reikiamas pareigas administratorė ir turės atlikti. Administratorius yra asmuo, kuris turi teisę į išlaidų, patirtų administruojant kito asmens bankroto procesą, atlyginimą. Nustatyta, kad plane pateikti duomenys apie anksčiau nurodytų bankroto administravimo išlaidų apskaičiavimą, nurodant atliktinų veiksmų pobūdį ir apimtį. Dalis veiksmų turi būti atliekami ateityje, t. y. viso bankroto proceso metu. Tokiu atveju šiame etape kai kurie veiksmai, jų sudėtingumas bei reali išlaidų apimtis (pvz., transporto, pašto, kitų išlaidų) gali būti tik numanomi, todėl, išlaidoms dar nesant patirtoms, administratorė neturi galimybės šiame etape visų jų visumos vertės pagrįsti realiomis veiklos sąnaudomis ar konkrečiais rašytiniais įrodymais. Kaip pažymi ir pati apeliantė, dalies išlaidų apimtis bankroto proceso metu gali pakisti. Tačiau tai neatleidžia administratorės nuo pareigos išlaidas naudoti protingai ir atsiskaityti kreditoriams už jų panaudojimą.

Pagal FABĮ 12 str. 2 d. 3 p. bankroto administratorius tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą. Apeliantas, keldamas klausimą dėl šios funkcijos atlikimui plane numatyto išlaidų sumos dydžio protingumo, nenurodė, apelianto nuomone, protingo jų dydžio bei nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą vertinti šią sumą kaip nepagrįstą. Akivaizdu, kad periodinis šios funkcijos atlikimas reikalauja darbo laiko sąnaudų. Papildomai pažymėtina, kad iš plano turinio ir duomenų byloje matyti, jog šiuo atveju D. A. gyvena ir dirba užsienyje, darbo užmokestį gauna kita valiuta. Manytina, kad nėra pagrindo 40 Eur per pusmetį išlaidų sumą už visų gautų lėšų apskaitą ir tvarkymą laikyti neatitinkančia protingumo kriterijaus.

Nagrinėjamu atveju bankrutuojantis fizinis asmuo turi turto, kurio pardavimas numatomas bankroto proceso metu. FABĮ 22 str. 5 d. reglamentuoja, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų); pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip; bankroto administravimo išlaidos apmokamos pirmiausia. Plane numatyta 5 proc. dalis neviršija FABĮ 22 str. 5 d. įstatymų leidėjo šiame specialiame procese numatytos dalies ir yra ženkliai mažesnė, dėl to nėra pagrindo vertinti, jog ji yra nepagrįsta ir neprotingai didelė. Be to, vadovaujantis FABĮ 22 str. 5 d., pardavus ar perdavus įkeistą turtą ši lėšų sumos ar šio turto nustatytos vertės dalis skirtina bankroto administravimo išlaidoms, kaip jas numato FABĮ 22 str. 1 d., dengti.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino organizuojant turto pardavimą atliktinų veiksmų, jų vertės bei kodėl ši suma išskirta atskirai, kai FABĮ nenumato atskiro atlyginimo ar turto pardavimo išlaidų dengimo. Visų pirma pažymėtina, kad FABĮ 22 str. 1 d. nuostatoje turto pardavimo išlaidos priskirtinos prie išlaidų bankroto procedūroms atlikti. Į šią bankroto administravimo išlaidų kategoriją jos įtrauktos ir plane. Mokumo atkūrimo plane taip pat nurodyta, kad turto pardavimo išlaidoms priskirtinus veiksmus sudaro dokumentų varžytynėms paruošimas ir jų vykdymo darbai, varžytynėse pardavus ar įkaito turėtojui perdavus įkeistą turtą dokumentų parengimas, kreditoriams grąžinamų sumų tikslinimas ir kt. Nors konkreti šių veiksmų vertė plane nenurodyta, tačiau šiuo aspektu akcentuotini anksčiau paminėti motyvai dėl ateities išlaidų planavimo ir galimybių jas pagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ 22 str. 2 d. numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą.

Apeliantė teigia, kad kreditorių reikalavimams tenkinti numatyta 90 Eur suma per mėnesį (t. y. iš viso 5 400 Eur visame procese), o administravimo išlaidos per mėnesį sudarys 65 Eur (t. y. iš viso 3 900 Eur visame procese) ir papildomai bus didesnės dėl turto pardavimo išlaidų. Tačiau pažymėtina, kad iš nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrintas kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo tenkinimas, pardavimo bus skiriama suma ir įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo tenkinimui. Kadangi turto pardavimo sąnaudos šiuo metu nėra nustatytos, o apelianto pateikiami apskaičiavimai dėl turto realizavimo sumos yra grindžiami prielaidomis, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei mokumo atkūrimo plane numatytą išlaidų detalizavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad bankroto administravimo procesui ir kreditorių reikalavimams tenkinti skirtinas fizinio asmens lėšų santykis būtų neprotingai neproporcingas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į FABĮ 10 str. 2 d., kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 str. 12 d. nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad atskirajame skunde apeliantas pateikia nesutikimo argumentus tik dėl plano dalies, kurioje aptartos administravimo išlaidos, konstatuotina, kad prašomos patvirtinti dydžio bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratorės atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Kreditoriaus pastabos nėra esminės, dėl kurių nebūtų įmanoma užtikrinti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai planą patvirtino.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-07 nutartį palikti nepakeistą.