- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e2S-484-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06120-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SODRA Klaipėdos filialas, Klaipėdos energija, "Ūkio bankas", Būsto paskolų draudimas, "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, "Debreceno valda", "Klaipėdos vanduo"
- Pareiškėjas
- D. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Debreceno valda“, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi D. A. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“.
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimis patvirtinti D. A. kreditorių reikalavimai.
3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintas D. A. mokumo atkūrimo planas, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, juo prašė nutraukti bankrutuojančio D. A. bankroto bylą.
5. Kreditorė nurodė, kad egzistuoja trys Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnyje numatyti bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintame plane D. A. nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra 1 954,04 Eur, kurias sudaro gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius (apie 1513,69 Eur/mėn.) ir Jungtinės Karalystės vaikui mokama išmoka, t. y. 440,35 Eur/mėn. (1513,69 Eur + 440,35 Eur), taip pat, kad bankroto proceso metu kas mėnesį į depozitinę sąskaitą jis perves 65 Eur bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir 90 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, plane buvo numatyta galimybė, jog kreditoriams mokama piniginių lėšų suma gali keistis, jei padidėtų bankrutuojančio asmens gaunamas darbo užmokestis ar gavus kitų papildomų pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Iš bankroto administratorės 2019 m. spalio 15 d. pateiktų bankrutuojančio asmens D. A. banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. ir už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 4 d. matyti, kad bankrutuojantis asmuo D. A. per visą bankroto proceso laikotarpį į depozitinę sąskaitą sumokėjo 5 549,78 Eur, t. y. iki plano patvirtinimo bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą sumokėjo 434,43 Eur ir po plano patvirtinimo sumokėjo 5 115,35 Eur. Pagal teismo patvirtinto ir galiojančio plano nuostatas D. A. už 42 mėn. plano įgyvendinimo laikotarpį į depozitinę sąskaitą turėjo sumokėti 6 510 Eur, t. y. (90,00 x 42 kreditoriams skirta suma) + (65,00 x 42 bankroto administravimui skirta suma)) ir perviršį dėl pajamų padidėjimo.
7. Be to, iš depozitinės banko sąskaitos išrašo matyti, kad D. A. nuo 2019 m. vasario 4 d. visiškai nevykdo plano, nes nemoka įmokų į depozitinę banko sąskaitą. Kreditorė atkreipė dėmesį į tai, kad iš pateikto D. A. LLOYDS BANK sąskaitos išrašo ir iš bankroto administratorės pateiktos informacijos (ataskaita apie plano vykdymo eigą Nr. 5) matyti, kad bankrutuojantis asmuo gauna didesnes nei plane numatytas pajamas, bet plano nevykdo. Pagal teismo patvirtintą ir galiojantį planą D. A. būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį galėjo skirti 1 796,51 Eur, tačiau naudojo žymiai didesnes sumas, nei buvo leidžiama pagal planą, todėl pažeidė FABI 16 straipsnio 12 dalies, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokiais savo veiksmais D. A. nevykdo FABĮ 16 straipsnyje įtvirtintų pareigų, t. y. nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka, tuo pažeisdamas FABĮ 16 straipsnio 5 punkto nuostatas; pasikeitus finansinei būklei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių, tuo pažeisdamas FABĮ 16 straipsnio 6 punkto nuostatas; tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą, tuo pažeisdamas FABĮ 16 straipsnio 12 punkto nuostatas, nes turėdamas finansines galimybes, nuo 2019 m. vasario 4 d. (9 mėnesius) nevykdo plano.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi netenkino prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo.
9. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 7 d. nutartimi buvo patvirtintas D. A. mokumo atkūrimo planas, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas.
10. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad D. A. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. lapkričio 20 d. nevykdė savo pareigos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidoms dengti, nors pajamų turėjo. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą iki 2019 m. rugsėjo 12 d. (per 40 mėnesių) į depozitinę sąskaitą turėjo būti pravesta 6 200 Eur suma. Paskutinę įmoką D. A. atliko 2019 m. vasario 4 d. ir iki bankroto administratorės 2019 m. spalio 15 d. ataskaitos parengimo bankrutuojantis asmuo į depozitinę sąskaitą buvo pervedęs tik 5 115,35 Eur, t. y. tik už 33 mėnesius, dėl to 2019 m. rugsėjo 12 d. duomenimis buvo susidaręs 1 084,65 Eur įsiskolinimas.
11. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo iki 2019 m. vasario mėnesio bankrutuojantis asmuo plane numatytas sumas pervesdavo į depozitinę sąskaitą, todėl tai patvirtina, jog trejus metus bankrutuojantis asmuo mokumo atkūrimo planą vykdė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad įspėtas apie kreditorių ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, D. A. 2019 m. lapkričio 20 d. atliko mokėjimą į depozitinę sąskaitą ir įvykdė visus iki tol neįvykdytus mokumo atkūrimo plane nurodytus įsipareigojimus. Atsiliepime į prašymą bankroto administratorė patvirtino, kad mokumo atkūrimo planas yra vykdomas tinkamai, visi mokėjimai nustatytai dienai yra atlikti ir bankrutuojančio asmens sumokėtos 6 509,98 Eur piniginės lėšos yra atitinkamai paskirstytos bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo metu faktinės aplinkybės, buvusios kreditorės kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo metu, yra pasikeitusios, t. y. bankrutuojantis asmuo įvykdė pradelstus mokėjimus. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad bankroto proceso metu buvo parduotas plane numatytas D. A. priklausęs turtas, nuo plano patvirtinimo yra praėję jau beveik ketveri metai, bankroto proceso metu jau yra patenkinta apie 42 proc. kreditorinių reikalavimų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad bankrutuojančio asmens padarytas mokumo atkūrimo plano vykdymo pažeidimas yra mažareikšmis ir bankroto bylos nutraukimas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams, ypač įvertinus tai, kad bankroto bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė.
12. Vertindamas kreditorės prašyme nurodytas aplinkybes, jog atskirą bankroto bylos nutraukimo pagrindą sudaro bankrutuojančio asmens vengimas, padidėjus jo pajamoms, pateikti teismui tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir taip nuslepiant gaunamų pajamų dalį, teismas atsižvelgė į tai, kad teismui nepateikta duomenų, iš kurių teismas galėtų vertinti, kokias konkrečiai pajamas gauna bankrutuojantis asmuo. Byloje yra duomenys apie bankroto administratorės ir D. A. susirašinėjimą, kuriame bankrutuojantis asmuo nurodo tik apie laikiną pajamų padidėjimą, kuris buvo panaudotas mokesčiams mokėti ir būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį, jog šios bankrutuojančio asmens nurodomos aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas bankrutuojančiam asmeniui ir bankroto administratorei nurodė, jog pasikeitus bankrutuojančio asmens turtinei padėčiai turi būti inicijuojami mokumo atkūrimo plano pakeitimai, o tuo atveju, jei pasikeitė kitos aplinkybės – padidėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų suma, bankrutuojantis asmuo taip pat gali inicijuoti mokumo atkūrimo plano pakeitimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1 Priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai konstatavo, kad trejus metus nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo šis planas buvo vykdomas tinkamai. Apeliantės teigimu, bankrutuojantis asmuo tinkamai nevykdo mokumo atkūrimo plano ir pažeidžia FABĮ nustatytas pareigas. Kreditorės skaičiavimu, pagal mokumo atkūrimo planą jai turėjo būti sumokėta 1 958,40 Eur, nors faktiškai buvo sumokėta tik 1 506,08 Eur.
13.2 Teismas nevertino, kad padidėjus gaunamoms pajamoms, bankrutuojantis fizinis asmuo nesiėmė priemonių tikslinti mokumo atkūrimo planą, per įstatyme nustatytą 10 dienų terminą neinformavo bankroto administratorės apie padidėjusias pajamas. Apeliantės teigimu, pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą fizinio asmens numatytos gauti pajamos sudaro 1 954,04 Eur, nors kreditorei pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog realiai bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 971 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad bankrutuojantis asmuo elgiasi nesąžiningai ir slepia pajamas nuo kreditorių.
13.3 Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankrutuojantis asmuo nevykdė mokumo atkūrimo plano 12 dalyje nustatytos pareigos mokėti kreditoriams didesnes sumas tuo atveju, jeigu bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos padidėtų, todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina D. A. nesąžiningumą.
13.4 Teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo metu faktinė situacija, lyginant su ta, kuri buvo kreditorės kreipimosi į teismą dieną, yra pasikeitusi. Apeliantės teigimu, kreditorės prašymas dėl bylos nutraukimo buvo grindžiamas ne tik tuo, kad nebuvo laiku mokamos įmokos į depozitinę sąskaitą, bet ir tuo, jog bankrutuojantis asmuo nevykdė FABĮ jam nustatytų pareigų.
13.5 Teismo nurodytos aplinkybės apie tai, kad bankroto procesas yra vykdomas jau beveik ketverius metus, šio proceso metu buvo patenkinta dalis kreditorių reikalavimų, nesudaro pagrindo netenkinti prašymo dėl bylos nutraukimo, nes bankrutuojantis asmuo turi pareigą elgtis sąžiningai viso bankroto proceso metu. Apeliantės teigimu, bankrutuojantis asmuo gautas lėšas naudojo savo asmeninimas poreikiams tenkinti, plano tinkamai nevykdė, todėl buvo pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Teismas pagrįstai konstatavo, kad bankrutuojančio fizinio asmens padarytas mokumo atkūrimo plano pažeidimas yra mažareikšmis, todėl bankroto bylos nutraukimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
14.2 Teismas tinkamai įvertino mokumo atkūrimo plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane numatytus įsipareigojimus, neįvykdytų įsipareigojimų mastą, bankroto proceso trukmę ir pagrįstai netenkino prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo.
14.3 Atskirajame skunde nurodyti argumentai apie slepiamas pajamas ir nevykdytą pareigą per 10 dienų informuoti bankroto administratorę apie pajamų padidėjimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Byloje nėra duomenų apie kreditoriams padarytą žalą, taip pat nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog kreditorių interesai yra pažeisti ir jų reikalavimai nėra tenkinami mokumo atkūrimo plane nustatyta tvarka.
14.4 Banko depozitinės sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 20 d. duomenimis pagal mokumo atkūrimo plano 12 dalyje nustatytą tvarką kreditoriams buvo paskirstytos lėšos už 41 plano įgyvendinimo mėnesį, todėl plane numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka nebuvo pažeista.
Šalies argumentai
14.5 Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad faktiškai jai buvo sumokėta mažesnė lėšų suma, nei turėjo būti sumokėta pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorė paaiškino, kad po 2016 m. kovo 7 d. nutarties įsiteisėjimo dienos pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą ir jo patikslinimus kreditorei iš viso sumokėta 1 506,05 Eur.
14.6 Bankrutuojantis asmuo 2020 m. sausio 16 d. bankroto administratorei siųstame laiške pažadėjo, jog gaunamų pajamų perviršis bus mokamas į depozitinę sąskaitą. Bankroto administratorės nuomone, tik pasibaigus plano įgyvendinimo terminui, t. y. 2021 m. gegužės 12 d., bus galima įvertinti, ar mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
17. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti kreditorės prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi D. A. iškelta bankroto byla, jo bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d., 2016 m. rugpjūčio 5 d., 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimis patvirtinti D. A. kreditorių finansiniai reikalavimai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintas D. A. mokumo atkūrimo planas, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. įvyko bankrutuojančio D. A. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, nes D. A. nevykdo mokumo atkūrimo ir kreditorinių reikalavimų tenkinimo plane numatytų priemonių. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2019 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl bankroto bylos nutraukimo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad trejus metus mokumo atkūrimo planas buvo vykdomas tinkamai, taip pat neatsižvelgė į tai, jog padidėjus bankrutuojančio asmens gaunamoms pajamoms, D. A. nevykdė FABĮ nustatytų pareigų ir netikslino mokumo atkūrimo plano, nuo 2019 m. vasario mėnesio mokėjimų pagal planą neatliko ir pajamas skyrė savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kartu žymiai viršydamas ir mokumo atkūrimo plane nustatytą sumą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliantės nuomone, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratore, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-263-706/2015). Dėl to, paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).
22. FABĮ 10 straipsnyje yra nustatyti fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 – 10 punktuose numatytų sąlygų. Fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas), fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas). FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
23. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, vykdydama 2019 m. spalio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, pateikė teismui prašymą nutraukti D. A. bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat 10 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Kreditorės prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo iš esmės buvo grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1) D. A. nuo 2019 m. vasario 4 d. nevykdė mokumo atkūrimo plano, nes nebuvo mokamos plane numatytos įmokos į depozitinę banko sąskaitą; 2) gaudamas didesnes nei mokumo atkūrimo plane numatytas pajamas, D. A. nepatikslino plano ir atitinkamai nepadidino kreditoriams skiriamų lėšų sumos, tuo pažeisdamas FABĮ 16 straipsnio 6 punkto nuostatas; 3) pagal mokumo atkūrimo planą D. A. būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį galėjo skirti 1 796,51 Eur, tačiau faktiškai savo poreikiams tenkinti naudojo žymiai didesnes sumas, tuo pažeisdamas FABI 16 straipsnio 12 punkto nuostatas.
24. Iš byloje esančios 2019 m. spalio 15 d. bankroto administratorės ataskaitos apie plano vykdymo eigą Nr. 5, depozitinės banko sąskaitos išrašo ir kitų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. bankrutuojantis asmuo nevykdė mokumo atkūrimo plane numatytos pareigos pervesti pinigines lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti. Bankroto administratorės ataskaitoje nurodyta, kad pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą iki 2019 m. rugsėjo 12 d. į depozitinę sąskaitą turėjo būti pervesta 6 200 Eur suma, tačiau iki ataskaitos parengimo bankrutuojantis D. A. į depozitinę sąskaitą buvo pervedęs tik 5 115,35 Eur, todėl 2019 m. rugsėjo 12 d. duomenimis buvo susidaręs 1 084,65 Eur įsiskolinimas. Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 20 d. bankrutuojantis asmuo į depozitinę banko sąskaitą pervedė 1 394,63 Eur, tuo padengdamas susidariusį įsiskolinimą. Analogiškas faktines aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas konstatavo, kad paminėti mokumo atkūrimo plano pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl bankroto bylos nutraukimas pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
25. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo padaryti mokėjimo į depozitinę sąskaitą tvarkos pažeidimai yra mažareikšmiai ir nesudaro pakankamo pagrindo nutraukti bankroto bylą, tačiau ši teismo išvada padaryta tinkamai neįvertinus kitų kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškime nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas jos prašymas nutraukti bankroto bylą.
26. FABĮ 8 straipsnio 12 dalis nustato, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Tai reiškia, kad bankrutuojantis asmuo yra atsakingas už plano vykdymą ir privalo vykdyti šiuo planu prisiimtus įsipareigojimus. Plane nustatytų įsipareigojimų nevykdymas reiškia, kad bankrutuojantis asmuo nevykdo FABĮ nustatytų reikalavimų, o jų nevykdymas sudaro savarankišką teisinį pagrindą (įstatyme nustatytą sąlygą) fizinio asmens bankroto bylą nutraukti (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
27. Kreditorė teismui pateiktame prašyme nurodė, kad pareiškėjas, be kita ko, pažeidė FABĮ 16 straipsnio 6 punkto nuostatas, nes gaudamas didesnes nei mokumo atkūrimo plane numatytas pajamas apie tai neinformavo bankroto administratorės ir atitinkamai nepatikslino savo mokumo atkūrimo plano. FABĮ 16 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių.
28. Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintame D. A. mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad per mėnesį jo numatomos gauti pajamos yra 1 954,04 Eur, kurias sudaro darbo užmokestis atskaičius mokesčius (apie 1513,69 Eur/ mėn.) ir Jungtinės Karalystės vaikui mokama išmoka, t. y. 440,35 Eur/ mėn. (1513,69 Eur + 440,35 Eur). Mokumo atkūrimo plano 12 dalyje nurodyta, kad kreditoriams mokama lėšų suma gali keistis pardavus D. A. turtą, padidėjus D. A. darbo užmokesčiui ar gavus papildomų pajamų. Tokiu atveju kreditorių susirinkime bus tikslinama kreditoriams mokama lėšų suma, proporcingai pagal kiekvienam kreditoriui patvirtintas sumas (t. 2, b. l. 179-187). Analogiška mokumo atkūrimo plano 12 dalyje numatyta nuostata išliko ir patvirtintus patikslintą mokumo atkūrimo planą. Byloje esančioje 2019 m. spalio 15 d. bankroto administratorės ataskaitoje apie plano vykdymo eigą Nr. 5 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. D. A. gautos pajamos sudarė 34 442,43 svarų sterlingų, t. y. 38 627,58 Eur (t. 4, b. l. 1). Taigi per minėtą 14 mėnesių laikotarpį bankrutuojančio asmens pajamos vidutiniškai sudarė apie 2 759,11 Eur per mėnesį (38 627,58 Eur / 14 mėn. = 2 759,11 Eur). Be to, kaip teisingai atskirajame skunde pastebi apeliantė, nėra aišku, ar į šią sumą yra įtrauktos Jungtinės Karalystės mokamos išmokos vaikui. Nors byloje yra duomenų, kad bankrutuojančio asmens pajamos galėjo būti padidėjusios, lyginant jas su mokumo atkūrimo plane nurodytomis pajamomis, tačiau nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. jokie mokėjimai pagal planą apskritai nebuvo atliekami. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokios buvo faktinės bankrutuojančio asmens mėnesio pajamos ir jo galimybės vykdyti mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus, ar nebuvo galimybės tikslinti mokumo atkūrimo planą ir padidinti kreditoriams numatomas skirti sumas, nepareikalavo iš byloje dalyvaujančių asmenų papildomų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų bei sąžiningumo aspektu šių faktinių bylos aplinkybių nevertino, nors tai buvo vienas iš kreditorės nurodytų pagrindų, kuriuo remiantis buvo prašoma nutraukti bankroto bylą.
29. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino ir nevertino kreditorės nurodytų aplinkybių, jog pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą bankrutuojantis asmuo savo būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį galėjo skirti 1 796,51 Eur, tačiau faktiškai savo poreikiams tenkinti naudojo žymiai didesnes sumas, tuo pažeisdamas FABI 16 straipsnio 12 punkto nuostatas.
30. Iš byloje esančių bankroto administratorės procesinių dokumentų turinio, taip pat 2019 m. spalio 15 d. bankroto administratorės ataskaitoje apie plano vykdymo eigą Nr. 5 pateiktų susirašinėjimo su bankrutuojančiu asmeniu duomenų matyti, kad D. A. bankroto administratorei paaiškino, jog kylantis pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje, valiutos nestabilumas bei už papildomą darbą gautų pajamų apmokestinimas lėmė laikiną negalėjimą vykdyti mokumo plane numatytų įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nustato, kad jei bankroto proceso metu atsirado aplinkybių, kurios sunkina plano bei juo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą, asmuo turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau neturi teisės savo iniciatyva nevykdyti mokumo atkūrimo plane numatytų pareigų bei vienašališkai padidinti plane numatytų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtų lėšų sumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, ar bankrutuojantis D. A. neviršijo mokumo atkūrimo plane numatytos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtos sumos, jeigu šios išlaidos buvo viršytos, ar atsiradus papildomų būtinųjų išlaidų buvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus informuodamas apie tai bankroto administratorę ir kreditorius, nors tai taip pat buvo vienas iš kreditorės nurodytų pagrindų, kuriuo remiantis buvo prašoma nutraukti bankroto bylą.
31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino tik vieną iš kreditorės prašyme nurodytų pagrindų, kuriuo remiantis buvo prašoma nutraukti bankroto bylą, t. y. dėl netinkamai bankrutuojančio asmens vykdytų mokėjimų pagal mokumo atkūrimo planą. Vis dėlto, tinkamai neišsiaiškinus kreditorės nurodytų aplinkybių, ar mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu D. A. gaunamos pajamos nepadidėjo, ar bankrutuojantis asmuo nepažeidė FABĮ nustatytų pareigų apie tai informuoti bankroto administratorę ir kreditorius, ar nebuvo viršyta mokumo atkūrimo plane numatyta būtiniesiems poreikiams tenkinti skirta suma, sąžiningumo aspektu neįvertinus šių aplinkybių visumos, taip pat jų įtakos bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai, teismas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar nėra FABĮ 10 straipsnyje nustatytų bankroto bylos nutraukimo pagrindų. Teismui nenustačius ir neįvertinus anksčiau paminėtų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, šios bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Kadangi byloje yra būtina nustatyti naujas faktines bylos aplinkybes ir jas įvertinti, siekiant nepažeisti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliaciją, darytina išvada, kad šie pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad panaikinus nutartį ir nutarus grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina ir suinteresuoto asmens prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 20120 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.