Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės R. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3263-722/2017 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. M., uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas antstolės patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 3 d.).Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdomas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-166-722/2012 dėl 909,54 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. V. išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2012 m. balandžio 10 d. patvarkymu (v. b. l. 1). Antstolė 2012 m. gegužės 24 d. patvarkymu areštavo skolininkės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose (v. b. l. 11-14). Skolininkė L. V. mirė (duomenys neskelbtini). Antstolė, gavusi informaciją apie skolininkės mirtį, 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą ir išsiuntė tos pačios dienos raštus VĮ Turto bankui, išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ ir palikimo vietos notarei, kuriuose informavo apie skolininkės mirtį, vykdomus išieškojimus iš skolininkės vykdomosiose bylose (v. b. l. 21-24). 2017 m. liepos 31 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, kad po L. V. mirties palikimą priėmė valstybė. Antstolė 2017 m. spalio 2 d. patvarkymu atnaujino vykdomąją bylą, taip pat 2017 m. spalio 2 d. patvarkymu pakeitė skolininkę L. V. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko (v. b. l. 26, 27).Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, ar palikimo vietos notaras būtų buvę tinkamai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą informuoti apie kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ pareikštą reikalavimą ir vykdomą išieškojimą, taip pat nustatė, kad kreditoriaus kreditoriniai reikalavimai nebuvo išviešinti ir Turto arešto aktų registre, todėl antstolės priimtą 2017 m. spalio 2 d. patvarkymą vykdomojoje byloje panaikino.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Iš Turto arešto aktų registro išrašo (b. l. 5-8) nustatyta, kad skolininkei priklausiusiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), areštas buvo įregistruotas 2007 m. spalio 31 d. antstolei R. M. vykdant Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. L2-2790-598 dėl 854,46 Eur (2950,28 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės L. V. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, areštas minėtam butui įregistruotas 2009 m. rugsėjo 28 d. antstolei vykdant Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2523-490 dėl 2332,92 Eur (8055,12 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat - 2010 m. gruodžio 10 d. antstolei vykdant Jonavos rajono apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus Nr. 2-1714-559, Nr. L2-1892-598, Nr. 2-2523-490, Nr. 2-1245, Nr. L2-1535-217, Nr. L2-2601-598, Nr. L2-2790-598 dėl 2957,90 Eur (10213,02 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau duomenų, kad minėtas turtas buvo areštuotas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolei vykdant Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-166-722/2012 dėl 909,54 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos naudai, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolės patikslintas 2017 m. spalio 3 d. turto arešto aktas, kuriame nurodytas ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-166-722/2012, buvo priimtas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir jau po to, kai valstybė priėmė palikimą po skolininkės mirties. Apeliantės atskirajame skunde nurodomas 2016 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. S-6972, kuriuo antstolė informavo VĮ Turto banką bei notarą apie palikėjos turimą turtą, vykdomas vykdomąsias bylas ir skolų dydžius, pareiškėjui pateikti taip pat jau praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą. Byloje nėra duomenų, kad minėtas terminas buvo atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad antstolės veiksmai pakartotinai areštuojant tą patį skolininko turtą kiekvienoje vykdomojoje byloje dirbtinai didintų vykdymo išlaidas, tačiau turto arešto taikymas kitoje vykdomojoje byloje nelaikytinas tinkamu kreditoriaus informavimu apie vykdomą skolos išieškojimą šioje vykdomojoje byloje. Kreditorius gali pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir kitais įstatyme nustatytais būdais. Tačiau byloje nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Jonavos paslaugos“ ar išieškojimą vykdanti antstolė kitokiu šios nutarties 12 pastraipoje nurodytu būdu būtų pareiškusi atitinkamo dydžio reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad valstybei duomenys apie palikėjos skolą buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) nuostatų 5 punktą, AIS tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. AIS paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi AIS duomenys (11.2 punktas). VĮ Turto bankas ir savivaldybių administracijos – teikia duomenis apie elektroninius aukcionus (10.14 punktas). Taigi, VĮ Turto bankas AIS negali susipažinti su informacija apie skolininkų skolas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja buvo informuota apie mirusio asmens skolą.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, sprendžia, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei nesant duomenų, jog išieškotoja ar antstolė informavo valstybę, atstovaujamą VĮ Turto banko, apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomą 909,54 Eur išieškojimą išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai iš skolininkės L. V. turto per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai panaikino antstolės 2017 m. spalio 2 d. patvarkymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.