- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-312-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32939-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- N.T.
- Atsakovas
- B. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N.T. ir atsakovės B. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. e2-1781-910/2017 civilinėje byloje pagal ieškovės N.T. ieškinį atsakovei B. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės B. Ž. priešieškinį ieškovei N.T. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 340 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ji ir atsakovė gyvena tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 1999-11-09 šio namo trečiojo aukšto butų savininkai davė sutikimą, kad ieškovė patalpoje, pažymėtoje indeksu 3-2A,įsirengtų vonią. Atsakovė, kaip buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, taip pat pasirašė nurodytą sutikimą. Ieškovės teigimu, praėjus daugiau kaip devyneriems metams po to, kai ieškovė atliko remonto darbus voniai patalpoje 3-2A įrengti ir tiek pat metų faktiškai naudojosi ja, atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracinę komisiją, teigdama, kad ieškovė savavaldžiauja. Ši Komisija 2009-03-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-2760 nustatė, kad ieškovė nepadarė teisės pažeidimo ir jos atžvilgiu bylą nutraukė. Atsakovė, nesutikdama su šiuo nutarimu, padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2009-06-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-647-561/2009 atsakovės skundą atmetė, nurodydamas, kad ieškovės veiksmuose nėra savavaldžiavimo sudėties, nes ji turėjo bendraturčių, tarp jų – ir atsakovės, sutikimą bei nepadarė kitiems asmenims žalos. Ieškovė dėl atsakovės veiksmų taip pat buvo priversta kreiptis į policiją, atsakovė sugadino ieškovei priklausantį turtą – spyną, esančią ant patalpos 3-2A durų, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į specialistus, kurie atrakino duris avariniu būdu, ir patyrė papildomų išlaidų. Ieškovė advokatui už atstovavimą nagrinėjant šią bylą sumokėjo 300 Eur, ir ši suma laikytina turtine žala, patirta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kurią ji privalo atlyginti. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė patyrė ir neturtinę žalą: atsakovė kreipėsi į policijos pareigūnus, kurie atvyko nustatyti aplinkybių apie savavaldžiavimą, atsakovei klaidingai nurodžius, kad ji negali naudotis patalpa 3-2A; dėl to ieškovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ji buvo priversta gintis nuo nepagrįstų kaltinimų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl patirto streso ieškovei pablogėjo sveikata, kankino nemiga. Be to, atsakovė sugadino spyną, taip pažemindama ieškovę. Ieškovės teigimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirto emocinio sukrėtimo, streso, pablogėjusios sveikatos, atsiradusią neturtinę žalą ji vertina 500 Eur.
2. Atsakovė B. Ž.su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė teismo atšaukti 1999-12-09 ieškovei rašyto raštelio tekstą ir atsakovės parašą jame, taip pat nustatyti, kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą ieškovė padarė atsakovei bei kitiems bendraturčiams iš įpareigoti ieškovę šią žalą atlyginti tiek atsakovei, tiek kitiems nukentėjusiems asmenims. Atsiliepime pažymėjo, kad patalpa 3-2A nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, ji yra bendro naudojimo ir priklauso keletui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojų, todėl ši patalpa negali būti užrakinta ir naudojama vieno buto savininko, jeigu nėra bendraturčių susitarimo. Atsakovės teigimu, ieškovė privalo sudaryti sąlygas ir kitiems patalpos 3-2A bendraturčiams naudotis šia patalpa. Atsiliepime teigiama, kad 1999-12-09 bendraturčių sutikimą naudotis ginčo patalpa ieškovė gavo pasinaudojusi situacija, t. y. atiduodama trečiojo aukšto gyventojams patalpą 3-4, kurioje jie norėjo įsirengti vonią, ir paprašydama mainais leisti jai naudotis sandėliuku 3-2A. Pasak atsakovės, dabar ji reikalauja atšaukti jos parašą 1999-12-09 rašte, nes šis buvo išgautas pasinaudojus silpna minute, atsakovei nesuvokiant, kad ji visam laikui atiduoda ieškovei savo turtą, kuriuo niekada negalės naudotis. Pasak atsakovės, ieškovė, neturėdama notariškai patvirtinto atsakovės sutikimo, kaip reikalauja CK 4.81 straipsnio 2 dalis, siekė užvaldyti atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pakenkė jos sveikatai, todėl turi atlyginti padarytą žalą.
3. 2016-12-05 atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama: 1) įpareigoti ieškovę perduoti atsakovei raktus nuo bendro naudojimosi 6,91 kv. m ploto patalpos, pažymėtos plane 3-2A, ir nuo bendro naudojimosi 3,4 kv. m ploto patalpos, pažymėtos plane 3-4, esančių bendrabučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte; 2) įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovei naudotis pirmiau nurodytomis bendro naudojimo patalpomis. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 17,70 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir 36/100 dalys (7,77 kv. m) bendro naudojimosi patalpų, pažymėtų indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-2A, 3-4, 3-39, 3-40, 3-41, 3-42, 3-29, 3-28, 3-25, 324, 3-23, 3-24A, kurių bendras plotas – 215,70 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 49,67 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau ieškovei priklausanti bendro naudojimosi patalpų dalis nenustatyta. Tiek atsakovei, tiek ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos yra trečiajame bendrabučio (duomenys neskelbtini), aukšte. Nekilnojamojo turto registro išrašas ir Bendrabučio trečiojo aukšto planas patvirtina, kad patalpos 3-2A ir 3-4 yra bendro naudojimo, vadinasi, atsakovė turi teisę naudotis jomis. Priešieškinyje teigiama, kad ieškovė nurodytas patalpas užrakino spynomis ir neleidžia atsakovei jomis naudotis, taip pažeisdama atsakovės, kaip bendraturtės, teisę savo nuožiūra valdyti ir naudotis šiomis patalpomis. Pasak atsakovės, kadangi ieškovė gera valia leisti atsakovei naudotis nurodytomis patalpomis nereaguoja, ji teismo tvarka įpareigotina perduoti atsakovei ginčo patalpų raktus bei netrukdyti šiomis patalpomis naudotis.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su priešieškiniu visiškai nesutinka. Priešieškinyje pabrėžta, jog ieškovė nesinaudoja patalpa, pažymėta indeksu 3-4, neturi šios patalpos raktų ir nežino, kas ja naudojasi, todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas, susijęs su šia patalpa, yra visiškai nepagrįstas. Priešieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė nesutinka ir su priešieškinio reikalavimu dėl patalpos, pažymėtos plane 3-2A, nes ieškovė, naudodamasi šia patalpa, nepažeidžia atsakovės teisių, ir tai jau ne kartą buvo aiškinamasi ikiteisminėse bei teisminėse institucijose. Be to, atsakovės skundai dėl to, jog ieškovė neleidžia jai naudotis ginčo patalpa, buvo svarstomi įvairiose institucijose, kurios nustatė, kad ieškovė nepadarė jokio teisės pažeidimo. Pasak ieškovės, akivaizdu, kad atsakovė priešieškinį pareiškė ne dėl to, jog pažeistos jos teisės, bet keršydama ieškovei už tai, kad ši ieškiniu reikalauja žalos atlyginimo
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės B. Ž. ieškovės N.T. naudai 340 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 340 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo 2016-09-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Papildomu sprendimu įskaitant ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus priteisė iš atsakovės B. Ž. ieškovės N.T. naudai 336,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad kilusio ginčo ypatumas yra tas, kad ieškovės ir atsakovės nuosavybės teise turimos gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo name, kuriame kai kurie gyvenamųjų patalpų savininkai sanitarinius mazgus (vonias, tualetus) yra įsirengę bendro naudojimo patalpose (sandėliukuose).
7. Pažymėjo, jog ginčo patalpa 3-2A yra bendro naudojimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte esančių gyvenamųjų patalpų savininkams (1964 m. CK 121, 121 ¹ straipsniai; CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančio 1999-12-09 rašto nustatė, kad 12 trečiojo aukšto gyvenamųjų patalpų savininkų išreiškė savo sutikimą, kad būtent ieškovė naudotųsi sandėliuku, kuriame įsirengė vonią. Šis raštas, kuriame, be kitų trečiojo aukšto gyventojų, pasirašė ir atsakovė, savo esme yra ginčo patalpos bendraturčių sutarimas dėl bendro daikto naudojimo, ir šiuo sutarimu daugiau kaip pusė bendraturčių (12 ir 20) nutarė leisti bendro naudojimo patalpa naudotis ieškovei vonios patalpoms (1964 m. CK 122 straipsnis). Byloje surinktų duomenų analizė leidžia teigti, kad bendraturčių 1999-12-09 sutarimas buvo vykdomas daug metų, jis nenuginčytas ir nepakeistas įstatymų nustatyta tvarka. Nurodytas bendraturčių sutikimas, duotas 12 gyvenamųjų patalpų savininkų, gali būti pakeistas ar panaikintas ginčo patalpos bendraturčių daugumos sprendimu (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Teismas išaiškino, jog atsakovė, būdama viena iš bendraturčių, negali nuginčyti ar pakeisti bendraturčių daugumos valia priimtą sutikimą. Manydama, kad ginčo patalpos bendraturčių daugumos valia nuo 1999-12-09 rašto pasirašymo pasikeitė, atsakovė turi teisę inicijuoti ginčo patalpos bendraturčių susirinkimą ir iškelti klausimą dėl kitokio ginčo patalpos naudojimo. Jeigu kilusio ginčo nepavyktų išspręsti bendraturčių susirinkime, šalis, mananti, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turėtų teisę kreiptis į teismą.
8. 1999-12-09 bendraturčių rašto pagrindu tarp ieškovės ir nurodytą raštą pasirašiusių asmenų susiklostę santykiai savo esme atitinka panaudos teisinius santykius (1964 m. CK 366 straipsnis; CK 6.629 straipsnis). Neterminuota panaudos sutartis gali būti nutraukta įstatymo nustatyta tvarka – įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejančių panaudos teisinių santykių ypatumas yra tas, kad panaudos davėja yra ne viena atsakovė, o asmenų daugetas, t. y. ginčo patalpos bendraturčių dauguma. Sprendimą leisti bendro naudojimo patalpa naudotis ieškovei priėmė ginčo patalpos bendraturčių dauguma, viena atsakovė negali nutraukti panaudos sutarties – tam turi būti priimtas bendraturčių daugumos sprendimas (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Kol bendraturčių daugumos valia nėra pakeistas ar panaikintas ieškovei 1999-12-09 raštu suteiktas sutikimas naudotis ginčo patalpa, ieškovė turi teisę naudotis ginčo patalpa ir jos veiksmai, naudojantis šia patalpa, negali būti laikomi neteisėtais.
9. Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, dėl to, iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 300 Eur nuostolių, patirtų dėl teisinės pagalbos, siekiant apsiginti nuo kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir 40 Eur nuostolių, patirtų dėl avarinio spynos atrakinimo. Sprendė, jog šios išlaidos pripažintinos visiškai pagrįstomis, protingo dydžio.
10. Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl nesutarimų su atsakove galimai patiria neigiamų išgyvenimų, tačiau, vertinant byloje pateiktus medicininius dokumentus, pažymėjo, kad, nurodant, jog pacientę vargino nepastovus padidintas kraujospūdis, neįrašyta konkrečių duomenų dėl kraujospūdžio svyravimų, taip pat nepateikta duomenų, kokia ieškovės sveikatos būklė buvo iki ginčo situacijos 2016 m. birželio mėn. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2016-06-08 ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o 2016-07-05 – (duomenys neskelbtini). Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra galimybės spręsti, ar šie sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl atsinaujinusio ginčo su atsakove, ar dėl ankstesnės bendros ieškovės sveikatos būklės. Taigi byloje esančių duomenų nepakanka priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo nustatyti (CK 6.247 straipsnis), o medicininiuose dokumentuose esantys įrašai dėl ieškovę varginusių galvos skausmų, nemigos atlikti remiantis ieškovės paaiškinimais.
11. Atsakovės piešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę leisti ir netrukdyti atsakovei naudotis ginčo patalpa teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pakartotinai išaiškino atsakovei, kad 1999-12-09 ginčo patalpomis bendraturčių daugumos sprendimu leista naudotis būtent ieškovei, įsirengusiai joje vonią. Tai yra bendraturčių sprendimas dėl ginčo patalpos naudojimo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Todėl, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeistas ar panaikintas ieškovei 1999-12-09 raštu duotas sutikimas naudotis ginčo patalpa, ieškovė turi teisę naudotis ginčo patalpa ir neprivalo leisti šia patalpa bei joje įrengta vonia naudotis atsakovei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Ieškovė N. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su neturinės žalos atlyginimu, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės veiksmai neatitinka savigynos reikalavimų. Be to, medicinos dokumentuose yra nurodyta, jog ieškovės sveikatos būklė būtent ir pablogėjo po konflikto su atsakove. Atsakovės veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, trunkantys pakankamai ilgą laiką, dėl ko laikytina, kad būtent priežastinis ryšys buvo įrodytas.
13. Atsakovė B. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl 340 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.37 straipsnį, taip pat nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisę (CK 4.37 straipsnis), taikymo tokio pobūdžio bylose.
13.2. Bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.629 straipsnio 1 dalį, nustatančią neatlygintiną naudojimąsi daiktu, nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkama bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.
13.3. Pirmos instancijos teismas byloje nepagrįstai taikė CK 4.85 straipsnio 1 dalį, taip nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektus įgyvendinimo. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį atsakovės, kaip vienos iš ginčo patalpos bendraturčių, nesutikimas dėl to, kad ieškovė toliau neatlygintinai. naudotųsi ginčo patalpa, reiškia tokios patalpos bendrasavininkių bendro susitikimo dėl disponavimo ginčo patalpa nebuvimą.
13.4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, kad ieškovė teisėtai naudojasi ginčo patalpa, nepagrįstai sprendė dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl 340 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent visi kiti ginčo patalpos bendrasavininkiai patyrė kokių nors nuostolių dėl nurodytų patalpų tariamo apgadinimo ir kad jie reikalavimo teisę dėl nuostolių atlyginimo perleido ieškovei. Ta aplinkybė, kad atsakovė, gindama savo, kaip turto (daikto) savininko, pažeistas teises kreipėsi tiek į viešojo administravimo subjektus, tiek į teisėsaugos institucijas, nesudaro pagrindo tokius jos veiksmus vertinti, kaip neteisėtus.
13.5. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 98 straipsnis).
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo tenkinti. Atsakovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria CK 4.37 straipsnio normų citavimui, tačiau atsakovė pažymi, jog būdama viena iš bendraturčių negali nuginčyti ar pakeisti bendraturčių daugumos valia priimtą sutikimą. Taip pat nurodo, jog teismas motyvuotai priteisė neturtinę žalą bei sumažino bylinėjimosi išlaidas už priešieškinio parengimą.
15. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovės nurodomos aplinkybės (faktinis pagrindas) laikytini jos samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Tokiu būdu ieškovė tik išreiškia savo nepasitenkinimą jai nepalankia teismo sprendimo dalimi, tačiau jokių teisinių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nepagrindžia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Tarp bylos šalių kilo ginčas dėl teisės į turimas namo nuosavybės dalis, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
18. Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė pažymėjo, kad teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, netinkamai ir neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Nurodė, kad medicinos dokumentuose yra nurodyta, jog ieškovės sveikatos būklė būtent ir pablogėjo po konflikto su atsakove. Atsakovės veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, trunkantys pakankamai ilgą laiką, dėl ko laikytina, kad būtent priežastinis ryšys buvo įrodytas.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų, kaltų veiksmų ir ieškovės nurodytos neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir pateikė išsamius argumentus dėl savo padarytų išvadų, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl nekartodamas pirmosios instancijos teismo motyvų ir padarytų išvadų, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių įvertinimu, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių išvadų teisingumo. Byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo sukelti ieškovės sveikatos sutrikimus.
20. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Nagrinėjamoje byloje yra pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys tam tikrus ieškovės sveikatos sutrikimus. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovės sveikata pablogėjo būtent dėl atsakovės veiksmų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Sutiktina, kad kreipimasis į įvairias ikiteismines ir teismines institucijas, gali sukelti tam tikrų nepatogumų, streso, bet vien šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala (CPK 185 straipsnis).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
21. Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei priteistų bylinėjimosi išlaidų.
22. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, tinkamai ir teisingai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, todėl padarė teisingas išvadas dėl įpareigojimo perduoti ginčo patalpos raktus, turtinės žalos atlyginimo, bei priteistinos bylinėjimosi išlaidų dydžio sumos.
23. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį dalyje dėl 340 Eur turtinės žalos atlyginimo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl sprendimas šioje dalyje paliktas nepakeistinas. Teismas sprendė, jog atsakovės veiksmuose yra visi civilinės atsakomybės požymiai, t. y. neteisėti atsakovės veiksmai, pasireiškę tuo, kad atsakovei užkimšus ieškovės spyną degtukais, ieškovė buvo priversta kreiptis į specialistus, kurie atrakino duris avariniu būdu, ir šio specialisto paslaugos kainavo 40 Eur, bei inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylą ieškovės atžvilgiu tuo pačiu pagrindu, dėl kurio pasisakyta įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais dar 2009-2010 m., kartu išaiškinant, jog tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, vertintini kaip sąmoningas rūpestingumo ir atidumo imperatyvų nepaisymas bei laikytini neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme; patirtų nuostolių (už avarinį spynos atrakinimą UAB „Vitemus“ pinigų priėmimo kvitas, teisinės pagalbos administracinio teisės pažeidimo byloje išlaidų) faktas ir dydis, taip pat buvo išaiškinta, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų spynos avarinio atrakinimo bei teisinės pagalbos administracinio teisės pažeidimo byloje išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
24. Apibendrinant tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtų atsakovų veiksmų, žalos atsiradimo fakto ir priežasties, taigi ir priežastinio ryčio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (žalos, nuostolių), dėl ko ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas.
25. Atsakovė taip pat ginčija pirmos instancijos teismo sprendimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į bendro naudojimo objektus įgyvendinimo. Nurodo, kad ieškovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo, neleidžia atsakovei pakliūti į ginčo patalpas ir tokiu būdu pažeidžia atsakovės, kaip bendrasavininkės, teisę savo nuožiūra valdyti ir naudotis šiomis patalpomis, todėl CK 4.37 straipsnio prasme tokia atsakovės - kaip ginčo patalpos bendrasavininkės - pažeista teisė turi būti ginama.
26. Byloje nustatyta, kad bendraturčių daugumos valia 1999-12-09 priimtu sprendimu buvo leista ginčo patalpa naudotis ieškovei. Taigi priimtas bendras bendraturčių sprendimas dėl ginčo patalpos naudojimo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeistas ar panaikintas ieškovei 1999-12-09 raštu duotas sutikimas naudotis ginčo patalpa, ieškovė turi teisę naudotis ginčo patalpa ir neprivalo leisti šia patalpa bei joje įrengta vonia naudotis atsakovei. Byloje nėra duomenų, kad minėtas sutikimas yra atšauktas, nutrauktas ar nebegaliojantis, todėl atsakovė, siekdama apginti, jos nuomone, pažeidžiamą teisę į ginčo patalpą, galėjo inicijuoti ginčo patalpos bendraturčių susirinkimą dėl naujo sprendimo priėmimo, o nesurinkus bendraturčių daugumos, t. y. daugiau kaip pusės visų bendraturčių - kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pagal įstatyme įtvirtintą bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, valdymo teisinį reglamentavimą vienos atsakovės valios tokiam sprendimui priimti nepakanka (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės nurodyta aplinkybė dėl 2008-11-29 pateikto rašto, kuriame išreikšta valia neatspindi daugumos bendraturčių valios, laikytina nepagrįsta, todėl atmestina. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovė, įsirengusi vonią ginčo patalpoje, jokių savavališkų veiksmų neatliko, veikė teisėtai, nes buvo gavusi kitų gyventojų sutikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl ieškovės veiksmų atsakovė negali tinkamai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis.
27. Atsakovė taip pat nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teisme. Pastaroji nurodė, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir todėl nepagrįstai šią sumą sumažino iki 1100 Eur nuo prašomos priteisti 1983,25 Eur sumos, dėl ko pažeidė CPK 98 straipsnio 2 dalį teismas, o tai sąlygojo šioje dalyje nepagrįsto papildomo sprendimo priėmimą.
28. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis. Ieškovės ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinta, dėl neturtinės žalos atlyginimo – atmesta. Atsakovės priešieškinis atmestas. Įvertinus patenkintų ir atmestų tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų dalį, ieškovės naudai byla išspręsta 67 proc. ((100 proc. patenkintas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos + 100 proc. atmestas priešieškinis) : 3 = 66,67 proc.); byla atsakovės naudai išspręsta 33 proc. (100 proc. atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo : 3 = 33,33 proc.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę į 67 proc., atsakovė – į 33 proc. atlygintinomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimtą procesinį sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas ir teisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.