Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovės N. T. advokatui Algirdui Putnai, atsakovei B. Ž., jos atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovei B. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atsakovės B. Ž. priešieškinį ieškovei N. T. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 340 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priešieškinyje nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 17,70 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 36/100 dalys (7,77 kv. m) bendro naudojimosi patalpų, pažymėtų indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-2A, 3-4, 3-39, 3-40, 3-41, 3-42, 3-29, 3-28, 3-25, 324, 3-23, 3-24A, kurių bendras plotas – 215,70 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 49,67 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau ieškovei priklausanti bendro naudojimosi patalpų dalis nenustatyta. Tiek atsakovei, tiek ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos yra trečiajame bendrabučio (duomenys neskelbtini), aukšte. Nekilnojamojo turto registro išrašas ir Bendrabučio trečiojo aukšto planas patvirtina, kad patalpos 3-2A ir 3-4 yra bendro naudojimo, vadinasi, atsakovė turi teisę naudotis jomis. Priešieškinyje teigiama, kad ieškovė nurodytas patalpas užrakino spynomis ir neleidžia atsakovei jomis naudotis, taip pažeisdama atsakovės, kaip bendraturtės, teisę savo nuožiūra valdyti ir naudotis šiomis patalpomis. Pasak atsakovės, kadangi ieškovė gera valia leisti atsakovei naudotis nurodytomis patalpomis nereaguoja, ji teismo tvarka įpareigotina perduoti atsakovei ginčo patalpų raktus bei netrukdyti šiomis patalpomis naudotis.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas, remdamasis procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prašė patenkinti ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi patalpa 3-2A atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais, teigdama, kad jie - visiškai nepagrįsti, ieškovė neturi teisės naudotis patalpa 3-2A, kuri nepriklauso jai bendrosios dalinės nuosavybė teise.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas prašė ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, o priešieškinį tenkinti, nes atsakovė, būdama ginčo patalpos bendraturtė, turi teisę naudotis šia patalpa.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas

Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 49,67 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau bendro naudojimo patalpų dalis, priklausantis ieškovei, neidentifikuota.

Atsakovei nuosavybės teise priklauso 17,70 kv. m bendro ploto butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 36/100 dalys (7,77 kv. m) bendro naudojimosi patalpų, pažymėtų indeksais 3-1, 3-2, 3-3, 3-2A, 3-4, 3-39, 3-40, 3-41, 3-42, 3-29, 3-28, 3-25, 324, 3-23, 3-24A, kurių bendras plotas – 215,70 kv. m.

Tiek ieškovei, tiek atsakovei priklausantys butai yra bendrabučio tipo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte.

Šalių ginčas kilo dėl ieškovės teisės naudotis bendro naudojimo patalpa, pažymėta plane 3-2A, kuriame ieškovė nuo 1997 m. yra įsirengusi vonią. Atsakovė naudojasi sanitariniu mazgu, įrengtu kitoje bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje plane 3-4.

VĮ Registrų centro 2016-11-09 pažymoje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre patalpa 3-2A (6,91 kv. m bendro ploto) įregistruota kaip butų Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkų bendroji dalinė nuosavybė (el. bylos priedo b. l. 79).

Iš byloje esančio 1999-12-09 rašto matyti, kad dvylika gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trečiojo aukšto gyvenamųjų patalpų savininkų pasirašė neturį pretenzijų į sandėliuką, kuriame N. T. įsirengė vonią. Šis raštas pasirašytas ir atsakovės B. Ž., kaip gyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK tyrėjas 2009-02-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. T., nurodydamas, kad ji nuo 1999-12-09 savavališkai užėmė 6 kv. m bendro naudojimo ploto (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, taip pažeisdama kitų gyventojų teisėtus interesus.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2009-03-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-2760 nutraukė administracinę bylą N. T. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarime nurodyta, kad iš surinktų įrodymų matyti, jog N. T. elgėsi ne savavališkai, ji nepažeidė kitų gyventojų teisėtų interesų, nes vonią įsirengė turėdama sutikimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-06-09 nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-647-561/2009, išnagrinėjęs B. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-03-19 nutarimo, skundą atmetė, nurodydamas, kad N. T., pradėjusi įrenginėti 6 kv. m patalpoje vonią, veikė gavusi bendraturčių sutikimą, kuris patvirtintas 1999-12-09 raštu, todėl jos veiksmuose nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010-09-03 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N662-1216/2010, atmetė B. Ž. skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-09 nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagrindo traukti N. T. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį nebuvo, nes ji veikė gavusi bendraturčių sutikimą.

Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK tyrėjas 2016-06-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-64941944-16 N. T., nurodydamas, kad ji, nesilaikydama CK 1.137 straipsnio nustatytos tvarkos, vykdydama savo tikrą ar tariamą teisę, nepadariusi esminės žalos B. Ž. ir kitų bendraturčių teisėms ar teisėtiems interesams, (duomenys neskelbtini), ant bendro naudojimo patalpos 3-2A durų pakabino spyną, nesudarydama kitiems bendraturčiams sąlygų į šią patalpą patekti ir ja naudotis, ir padarė ATPK 188 straipsnyje „Savavaldžiavimas“ numatytą pažeidimą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2016-07-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-7357/16(1.1.47-T1) nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą N. T. atžvilgiu, konstatavusi, kad nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, nes N. T. elgėsi ne savavališkai, o turėdama trečiojo aukšto gyventojų sutikimą.

2016-09-09 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės veiksmais, kaltinant ją neteisėtu patalpos 3-2A valdymu, padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2016-12-09 atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama įpareigoti ieškovę perduoti atsakovei raktus nuo patalpos 3-2A bei netrukdyti atsakovei naudotis šia patalpa.

Dėl ieškovės teisės naudotis ginčo patalpa, pažymėta plane 3-2A

Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo ypatumas yra tas, kad ieškovės ir atsakovės nuosavybės teise turimos gyvenamosios patalpos yra bendrabučio tipo name, kuriame kai kurie gyvenamųjų patalpų savininkai sanitarinius mazgus (vonias, tualetus) yra įsirengę bendro naudojimo patalpose (sandėliukuose).

Atsiliepime į ieškinį atsakovė visiškai teisingai nurodė, kad ginčo patalpa 3-2A yra bendro naudojimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte esančių gyvenamųjų patalpų savininkams (1964 m. CK 121, 121 ¹ straipsniai; CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Atsakovė taip pat teisingai nurodė, kad patalpa 3-2A negali būti naudojama vieno buto savininko, jeigu nėra bendraturčių susitarimo (1964 m. CK 122 straipsnis; CK 4.83 straipsnio 1 dalis, 4.85 straipsnio 1 dalis).

Tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovė ginčo patalpa 3-2A naudojasi neteisėtai.

Pagal VĮ Registrų centro 2016-11-09 pažymoje nurodytus duomenis, Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpa 3-2A įregistruota kaip 20 butų, esančių bendrabučio tipo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte, savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Iš byloje esančio 1999-12-09 rašto matyti, kad 12 trečiojo aukšto gyvenamųjų patalpų savininkų išreiškė savo sutikimą, kad būtent ieškovė naudotųsi sandėliuku, kuriame įsirengė vonią. Šis raštas, kuriame, be kitų trečiojo aukšto gyventojų, pasirašė ir atsakovė, savo esme yra ginčo patalpos bendraturčių sutarimas dėl bendro daikto naudojimo, ir šiuo sutarimu daugiau kaip pusė bendraturčių (12 ir 20) nutarė leisti bendro naudojimo patalpa naudotis ieškovei vonios patalpoms (1964 m. CK 122 straipsnis). Byloje surinktų duomenų analizė leidžia teigti, kad bendraturčių 1999-12-09 sutarimas buvo vykdomas daug metų, jis nenuginčytas ir nepakeistas įstatymų nustatyta tvarka. Nurodytas bendraturčių sutikimas, duotas 12 gyvenamųjų patalpų savininkų, gali būti pakeistas ar panaikintas ginčo patalpos bendraturčių daugumos sprendimu (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, būdama viena iš bendraturčių, negali nuginčyti ar pakeisti bendraturčių daugumos valia priimtą sutikimą. Manydama, kad ginčo patalpos bendraturčių daugumos valia nuo 1999-12-09 rašto pasirašymo pasikeitė, atsakovė turi teisę inicijuoti ginčo patalpos bendraturčių susirinkimą ir iškelti klausimą dėl kitokio ginčo patalpos naudojimo. Jeigu kilusio ginčo nepavyktų išspręsti bendraturčių susirinkime, šalis, mananti, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turėtų teisę kreiptis į teismą.

1999-12-09 bendraturčių rašto pagrindu tarp ieškovės ir nurodytą raštą pasirašiusių asmenų susiklostę santykiai savo esme atitinka panaudos teisinius santykius (1964 m. CK 366 straipsnis; CK 6.629 straipsnis). Neterminuota panaudos sutartis gali būti nutraukta įstatymo nustatyta tvarka – įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejančių panaudos teisinių santykių ypatumas yra tas, kad panaudos davėja yra ne viena atsakovė, o asmenų daugetas, t. y. ginčo patalpos bendraturčių dauguma. Sprendimą leisti bendro naudojimo patalpa naudotis ieškovei priėmė ginčo patalpos bendraturčių dauguma, viena atsakovė negali nutraukti panaudos sutarties – tam turi būti priimtas bendraturčių daugumos sprendimas (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Kol bendraturčių daugumos valia nėra pakeistas ar panaikintas ieškovei 1999-12-09 raštu suteiktas sutikimas naudotis ginčo patalpa, ieškovė turi teisę naudotis ginčo patalpa ir jos veiksmai, naudojantis šia patalpa, negali būti laikomi neteisėtais.

Dėl piešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę leisti ir netrukdyti atsakovei naudotis ginčo patalpa

Nagrinėjamoje byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė prašo įpareigoti ieškovę perduoti jai ginčo patalpos 3-2A raktus bei netrukdyti naudotis šia bendro naudojimo patalpa.

Šiame teismo sprendime jau pasisakyta, kad 1999-12-09 ginčo patalpos bendraturčių dauguma nusprendė patalpa 3-2A leisti naudotis būtent ieškovei, įsirengusiai joje vonią. Tai yra bendraturčių sprendimas dėl ginčo patalpos naudojimo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Teismo proceso metu išsiaiškinta, kad atsakovė, kartu su dalimi kitų bendraturčių, vonios patalpas įsirengė kitoje bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje 3-4.

Dėl atsakovės teismo proceso metu padaryto pareiškimo, kad ji reikalauja atšaukti savo parašą 1999-12-09 rašte, pažymėtina tai, jog, kaip jau nurodyta, kad atsakovė, būdama viena iš bendraturčių, negali nuginčyti ar pakeisti bendraturčių daugumos valia 1999-12-09 priimto sprendimo, kuriuo ginčo patalpa leista naudotis ieškovei. Siekdama pakeisti ar panaikinti dabartinę naudojimosi ginčo patalpa tvarką, atsakovė turi inicijuoti bendraturčių susirinkimą ir jame iškelti šį klausimą. Jeigu tarp bendraturčių kiltų ginčas dėl patalpos 3-2A naudojimo, šalis, mananti, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turėtų teisę kreiptis į teismą.

Atsakovė rėmėsi liudytojos K. U. parodymais, kuri teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, jog ieškovė viena naudotųsi ginčo patalpa „kaip karalienė“. Kartu liudytoja nurodė, kad turi kitą vonią, kuria naudojasi nuo 2006 m., kai nusipirko butą šiame name (2017-01-26 teismo posėdžio garso įrašas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje neprašė įtraukti dalyvauti kitų ginčo patalpos bendraturčių, kurie, atsakovės teigimu, taip pat nesutinka, jog ieškovė naudotųsi ginčo patalpa viena. Nors atsakovė nurodo, kad 2008-11-29 bendraturčiai atšaukė 1999-12-09 ieškovei duotą sutikimą, tačiau pažymėtina tai, jog iš atsakovės pateikto į bylą 2008-11-29 rašto, teikto Vilniaus miesto savivaldybei, matyti, kad jis pasirašytas tik 7 iš 20 ginčo patalpos savininkų. Jau nurodyta, kad ginčo patalpos bendraturčių daugumos valia 1999-12-09 raštu duotas sutikimas ieškovei naudotis ginčo patalpa gali būti panaikintas ar pakeistas taip pat tik bendraturčių daugumos, t. y. daugiau kaip pusės visų bendraturčių (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Atsakovė turi teisę inicijuoti tokio sprendimo priėmimą. Jeigu tarp bendraturčių kiltų ginčas dėl patalpos 3-2A naudojimo, šalis, mananti, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turėtų teisę kreiptis į teismą.

Kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeistas ar panaikintas ieškovei 1999-12-09 raštu duotas sutikimas naudotis ginčo patalpa, ieškovė turi teisę naudotis ginčo patalpa ir neprivalo leisti šia patalpa bei joje įrengta vonia naudotis atsakovei.

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktų dokumentų turinio, teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų galima darytina išvadą, jog reikalavimą leisti naudotis ginčo patalpa atsakovė reiškia ne dėl to, kad ji neturi vonios patalpos, bet dėl to, jog mano, kad ieškovė yra neteisėtai privatizavusi savo butą, t. y. du kambarius, įrengtus buvusioje bendrabučio susirinkimų salėje, kai tuo tarpu atsakovė turi tik vieną kambarį.

Atsakovės argumentai, susiję su ieškovės buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo teisėtumu, yra visiškai nesusiję su šioje byloje pareikštais ieškinio ir priešieškinio reikalavimais, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsakovė taip pat mano, kad nepagrįstai moka mokesčius ir už ginčo patalpą, nors šia naudojasi viena ieškovė.

Pagal byloje esančius duomenis galima teigti, kad teisė naudotis ginčo patalpa 1999-12-09 raštu ieškovei buvo suteikta neatlygintinai. Bendraturčių daugumos sutarimu priimtas sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas taip pat bendraturčių daugumos balsais. Pagal įstatyme įtvirtintą bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, valdymo teisinį reglamentavimą vienos atsakovės valios tokiam sprendimui priimti nepakanka (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Kartu pažymėtina, kad atsakovė, manydama, jog, mokėdama mokesčius ir už jai priklausančią ginčo patalpos dalį, patiria nuostolius, turi teisę reikalauti iš ieškovės tokių nuostolių atlyginimo.

Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės priešieškinis dėl ieškovės įpareigojimo leisti ir netrukdyti atsakovei naudotis ginčo patalpa 3-2A atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė privalo sudaryti sąlygas ir kitiems patalpos 3-2A bendraturčiams naudotis šia patalpa, pažymėtina tai, jog atsakovė kitų bendraturčių nėra įgaliota veikti jų vardu, sprendžiant ginčo patalpos naudojimo klausimą. Dėl to atsakovė šioje byloje, kurioje sprendžiamas tik jos ir ieškovės ginčas, negali remtis kitų bendraturčių interesų atstovavimu. Manydama, kad ir kiti bendraturčiai pritaria jos pozicijai dėl ginčo patalpos, kuria naudotis leista ieškovei 1999-12-09 bendraturčių daugumos sutikimu, atsakovė turėjo galimybę prašyti įtraukti dalyvauti šioje byloje ir kitus bendraturčius, tačiau tokio prašymo teismo proceso metu nebuvo pareikšta, nors teismas buvo pasiūlęs tai padaryti. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pasisakyti ir nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su kitų ginčo patalpos bendraturčių interesais naudotis ginčo patalpa, nes teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).

Atsiliepime į ieškinį atsakovė pareiškė prašymą nustatyti, kokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą ieškovė padarė atsakovei bei kitiems bendraturčiams iš įpareigoti ieškovę šią žalą atlyginti tiek atsakovei, tiek kitiems nukentėjusiems asmenims.

Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį negali būti keliama savarankiškų reikalavimų. Tokie reikalavimai gali būti reiškiami pateikiant teismui CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį, sumokėjus įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovei buvo išaiškinta, kad ji, siekdama prisiteisti iš ieškovės žalos atlyginimą, turi paduoti teismui ieškinį (priešieškinį), o atsiliepime tokio pobūdžio reikalavimai negali būti reiškiami.

Dėl nurodytų motyvų atsakovės prašymai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės atsakovei ir kitiems bendraturčiams, kuriems atstovauti atsakovė neįgaliota ir kurie nedalyvauja šioje byloje, nenagrinėtini, nesant tam teisinių sąlygų.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygų

Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 340 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Siekdama atsakovės civilinės atsakomybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma, ieškovė turi įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Ketvirta būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – atsakovės kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiga paneigti kaltės prezumpciją tenka atsakovei, siekiančiai išvengti civilinės atsakomybės taikymo.

Nenustačius bent vienos iš keturių būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ trečiosios kuopos vyriausiojo patrulio 2016-06-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-06-14 apie 20.55 val. patruliuojant gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) dienos metu kaimynė piktybiškai sugadino vonios durų spyną, užkišusi ją neaiškiu daiktu; atvykus nurodytu adresu pranešėja N. T. paaiškino, kad jai priklausančio sandėliuko spyna sugadinta, prikišant degtukų, nurodė, jog spyną sugadino B. Ž., gyvenanti (duomenys neskelbtini); pabendravus su B. Ž., ši patvirtino, kad sugadino spyną, nes, jos nuomone, sandėliukas yra bendras ir neturi būti rakinamas spyna. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu B. Ž. 2016-06-23 surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12AN-64364442-16 dėl ATPK 50³ straipsnyje numatyto pažeidimo, remiantis tuo, kad B. Ž. į spyną, kuria rakinama bendrojo naudojimo patalpa, tyčia prikišo degtukų, tokiais savo veiksmais sugadindama N. T. priklausančią spyną. Atsakovei skirta 14 Eur bauda, kurią atsakovė yra sumokėjusi.

Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino, jog, Antakalnio policijos įgaliotiniui atsisakius padėti išspręsti problemą su ieškove, atsakovė pati ėmėsi veiksmų ir įdėjo degtukus į spyną, kad ir ieškovė negalėtų naudotis patalpa 3-2A. Taigi atsakovė iš esmės teigia, kad ėmėsi savigynos priemonių.

CK savigyna apibrėžiama kaip asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių įgyvendinti teisę taptų negalima ar iš esmės sunkiau (CK 6.253 straipsnio 8 dalis). Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad savigynos būdai ir priemonės neturėtų pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių labiau, nei šis padarytu pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymo reikalavimų. Siekdamas apginti savo teises, asmuo negali imtis tokių teisių gynimo priemonių ir būdų, kurių įstatymas neleidžia naudoti savigynai.

Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai, prikišant degtukų į ieškovei priklausančią spyną, neatitinka savigynos reikalavimų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Visų pirma pabrėžtina, kad kito asmens turto gadinimas negali būti laikomas teisėta savigynos priemone. Atsakovė, siekdama apginti, jos nuomone, pažeidžiamą teisę į ginčo patalpą, galėjo kreiptis į teisininkus konsultacijos, kokiu teisėtu būdu ji gali įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad, nesiėmus savigynos priemonių, įgyvendinti teisę būtų tapę neįmanoma ar iš esmės sunkiau – teisė naudotis ginčo patalpa gali būti įgyvendinta, išsprendus ginčą įstatymo nustatyta tvarka.

Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės veiksmai, pridedant degtukų į ieškovės spyną, laikytini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis).

Asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.253 straipsnio 8 dalis).

Byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, nagrinėjant bylą nustatytų faktinių aplinkybių visumos analizė teikia pagrindą pripažinti įrodytais ieškovės argumentus, kad avarinio spynos atrakinimo išlaidas ji patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pridėjus į spyną degtukų. Taigi tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų spynos avarinio atrakinimo išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę dėl ieškovės spynos užkimšimo degtukais ir dėl to atsiradusių nuostolių (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

Nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40 Eur nuostolių, patirtų dėl avarinio spynos atrakinimo.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur nuostolių, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos, siekiant apsiginti nuo atsakovės 2016 m. birželio mėn. pareiškimo policijai, kad ieškovė savavaldžiauja, neleisdama naudotis bendro naudojimo patalpa 3-2A.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šis ieškinio reikalavimas nepagrįstas, nes administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos advokato pagalbos išlaidos negali būti laikomos nuostoliais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimas dėl proceso išlaidų priteisimo iš asmens, pagal kurio skundą administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta, nagrinėjamas pagal deliktinę civilinę atsakomybę nustatančius įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo faktas nėra pakankamas atsakovo civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti; naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu tik konstatavus, kad asmuo piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė rūpestingumo ir atidumo imperatyvų (žr. ten pat).

Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovei buvo gerai žinomi 2009-2010 m. teismų sprendimai, kuriais pripažinta, jog ieškovė, įsirengusi vonią ginčo patalpoje, veikė teisėtai, nes buvo gavusi kitų gyventojų sutikimą. Pasak ieškovės, vonia įrengta dar iki 1999-11-09, ja naudojosi tik ieškovė, ir akivaizdu, kad patalpa 3-2A, kuri yra bendrame koridoriuje, gali būti rakinama, apsaugant ją nuo kitų asmenų lankymosi. Ieškovės teigimu, atsakovės kreipimasis į policijos pareigūnus 2016 m. birželio mėn., kai ginčas dėl ieškovės teisės naudotis ginčo patalpa buvo išnagrinėtas dar 2010 m. visose instancijose, įskaitant ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, yra nepagrįstas ir žinomai melagingas, vertintinas kaip kerštas ieškovei ir noras bylinėtis.

Sutiktina su ieškove, kad dar 2009 m. atsakovė analogiško pobūdžio skundu kreipėsi į policiją, dėl to buvo inicijuota administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 188 straipsnį „Savavaldžiavimas“. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2009-03-19 nutarimu nutraukė administracinę bylą, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė atsakovės skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009-03-19 nutarimo, konstatavę, kad ieškovė neatliko savavališkų veiksmų, ji veikė turėdama bendraturčių sutikimą, gautą 1999 m. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-06-09 nutartyje, be kita ko, nurodyta, jog, kylant bendraturčių ginčams dėl nuosavybės, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie, esant būtinybei, turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme. Taigi atsakovei šia teismo nutartimi buvo aiškiai nurodyta, kad ginčas dėl bendro naudojimosi patalpos yra civilinis ginčas, dėl kurio turi būti kreipiamasi į bendros kompetencijos teismą. Nepaisant to, atsakovė 2016 m. birželio mėn. vėl kreipėsi su skundu į policiją dėl ieškovės savavaldžiavimo, nors tai, kad ieškovės veiksmuose, susijusiuose su ginčo patalpos naudojimu, nėra savavaldžiavimo sudėties, jai buvo išaiškinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-03 nutartyje.

Aptartų aplinkybių pagrindu atsakovės veiksmai, 2016 m. birželio mėn. inicijuojant administracinio teisės pažeidimo bylą ieškovės atžvilgiu tuo pačiu pagrindu, dėl kurio pasisakyta įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais dar 2009-2010 m., kartu išaiškinant, jog tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, vertintini kaip sąmoningas rūpestingumo ir atidumo imperatyvų nepaisymas bei laikytini neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus ieškovė 2016-07-08 sumokėjo advokatui Algirdui Putnai 300 Eur (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Byloje esančių rašytinių įrodymų turinio analizė teikia pagrindą pripažinti įrodytais ieškovės argumentus, šios teisinės pagalbos išlaidos patirtos siekiant apsiginti nuo atsakovės skundo pagrindu ieškovei surašyto administracinio teisės protokolo, kuris 2016-07-20 buvo nagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracinėje komisijoje: iš advokato Algirdo Putnos parengto 2016-07-08 išlaidų apskaičiavimo matyti, jog už advokato susipažinimą su administracinės bylos dėl savavaldžiavimo medžiaga, teisines konsultacijas (5 val.) ieškovė turėjo 250 Eur išlaidų, už advokato atstovavimą Vilniaus miesto savivaldybėje – 50 Eur; 2016-06-20 nutarime nurodyta, kad N. T. atstovaujantis advokatas teikė Komisijai tam tikrus dokumentus (CK 6.247 straipsnis).

Pripažintina, kad, atsakovei teikiant skundus, kuriuose ieškovė kaltinama savavališkai užėmusi bendro naudojimo patalpą, ieškovė, siekdama apsiginti, turėjo pagrindą kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos visiškai pagrįstomis, protingo dydžio.

Darytina išvada, kad ieškovė pagrindė atsakovės veiksmų, kaltinant ją neteisėtu bendro naudojimo patalpos užėmimu, neteisėtumą, patirtų nuostolių (teisinės pagalbos administracinio teisės pažeidimo byloje išlaidų) faktą ir dydį, taip pat priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovės veiksmais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jos kaltės prezumpciją dėl ieškovės reikalaujamos turtinės žalos atsiradimo. Nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 300 Eur nuostolių, patirtų dėl teisinės pagalbos, siekiant apsiginti nuo kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu,

Apibendrinant išdėstytus motyvus, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 340 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, remdamasi tuo, kad dėl atsakovės savivaldybei ir policijai teikiamų nepagrįstų skundų, kaltinant ieškovę neteisėtu bendro naudojimo patalpos užėmimu, ieškovė patiria nuolatinį stresą, rūpesčius, dėl to pablogėjo jos sveikata.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas suteikia teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kai pakenkiama asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį neturtinė žala suprantama kaip dėl neteisėtų veiksmų patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti negatyvūs neturtinio pobūdžio pokyčiai bei padariniai, neturintys tikslaus materialaus įvertinimo bei ekvivalento.

Neturtinė žala nėra preziumuojama. Ieškovui tenka pareiga įrodyti tiek neturtinės žalos faktą, tiek nurodyti kuo daugiau kriterijų, galinčių pagrįsti patirtos neturtinės žalos dydį. Teisės doktrinoje, pasisakant dėl neturtinės žalos įrodinėjimo, pažymėta, kad neturtinės žalos, kaip ir turtinio pobūdžio nuostolių, įrodinėjimas yra svarbi ir neatskiriama tiesos nustatymo dalis. Įrodymų nebuvimas, nepateikimas ar nepakankamumas, reikalavimo nepagrindimas gali lemti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimą (R. V.. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Teorija ir praktika. Vilnius 2010. P. 100).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog neturtinė žala yra ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški; kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju sveikatos pablogėjimui pagrįsti ieškovė pateikė į bylą 2016-08-04 medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovė 2016-07-05 lankėsi pas gydytoją, jai buvo atlikti tyrimai, diagnozuotas paviršinis gastritas, skirtas gydymas. Medicinos dokumentų išraše taip pat nurodyta, kad paskutiniu metu būklė pablogėjo dėl patirto streso; vargino nemiga, atsirado skausmai epigastriume, krito kūno svoris; vargino nepastovus padidintas kraujospūdis, galvos skausmai. Teismo proceso metu pateiktas papildomas 2016-09-05 išrašas, kuriame nurodyta, jog pacientei stipriai skauda galvą, pykina; pacientės teigimu, būklė pablogėjo po konflikto su kaimyne; tuomet padidėja kraujospūdis, vargina nemiga.

Pripažintina, kad ieškovė dėl nesutarimų su atsakove patiria neigiamų išgyvenimų. Tačiau, vertinant byloje pateiktus medicininius dokumentus, pažymėtina, kad, nurodant, jog pacientę vargino nepastovus padidintas kraujospūdis, neįrašyta konkrečių duomenų dėl kraujospūdžio svyravimų, taip pat nepateikta duomenų, kokia ieškovės sveikatos būklė buvo iki ginčo situacijos 2016 m. birželio mėn. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-06-08 ieškovei diagnozuotas gastroduodenitas, o 2016-07-05 – paviršinis gastritas. Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra galimybės spręsti, ar šie sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl atsinaujinusio ginčo su atsakove, ar dėl ankstesnės bendros ieškovės sveikatos būklės. Taigi byloje esančių duomenų nepakanka priežastiniam ryšiui tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės sveikatos būklės pablogėjimo nustatyti (CK 6.247 straipsnis). Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai dėl ieškovę varginusių galvos skausmų, nemigos atlikti remiantis ieškovės paaiškinimais.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų nepakanka tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės sveikata pablogėjo būtent dėl ginčo su atsakove (CK 6.247 straipsnis; CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), be to, kad patirti išgyvenimai, nepatogumai buvo tokio „sunkumo“ lygio, kad yra pagrindas priteisti piniginę neturtinės žalos kompensaciją.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 340 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo 2016-09-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nutarė:

patenkinti ieškovės N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovės B. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) ieškovės N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 340 Eur (trijų šimtų keturiasdešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo 2016-09-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atmesti atsakovės B. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) priešieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.