Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Kauno butų ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka; trečiasis asmuo – R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, jog 2017 m. gegužės 5 d. ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su trečiuoju asmeniu R. L. sudarė gyventojų turto ir ACA draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei draudėjo civilinė atsakomybė (e. b. l. 6). 2017 m. birželio 28 d. trečiasis asmuo pateikė ieškovei pranešimą apie žalą, kuriame nurodė, jog 2017 m. birželio 25 d. Kauno butų ūkio avarinė tarnyba nustatė, jog yra trūkęs vandentiekio stovas, kuris buvo uždengtas plytelėmis; užtaisant trūkusį vamzdį, buvo išdaužytos keturios plytelės ir išpjauta gipso siena (e. b. l. 4). Ieškovė 2017 m. birželio 29 d. surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, kad draudėjos kaimynai iš apačios pranešė, jog užliejamas jų butas; namo administratorius išgriovė dalį sienos ir užtaisė prakiurusį vandentiekio stovą; sugadintas turtas – vonios patalpoje esanti gipso plokštė bei plytelės (e. b. l. 5). Ieškovė lokalinėje sąmatoje paskaičiavo, jog žalos padaryta už 519,67 Eur (e. b. l. 10), šią žalą atlygino trečiajam asmeniui (e. b. l. 8-9), pareiškė regresinį reikalavimą atsakovei (e. b. l. 7). Trečiojo asmens R. L. posėdžio metu duotais paaiškinimais, 2017 m. birželio 25 d. užduoties-paskyros kopija (e. b. l. 28) nustatyta, kad trečiojo asmens bute esantis vandentiekio vamzdynas 2017 m. birželio 25 d. buvo uždengtas konstrukcija iš gipso plokštės su plytelėmis, kurioje buvo revizinės durelės, pro kurias matėsi skaitikliai bei dalis vamzdyno; ta dalis vandentiekio stovo, kuri trūko, pro revizines dureles nebuvo matoma.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovės veiksmai ar neveikimas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (redakcija galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Jį įgyvendindamas administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3. punktas). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-12-30, Nr. 2016-30156) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas) 87.1 p. nustato, kad namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai. Nuolatiniai namo būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 p.). Nuolatinius stebėjimus pagal Reglamento 87.1.1 papunktį atlieka techninis prižiūrėtojas (Reglamento 88.1 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai [9.4], nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma [9.41]: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai [9.5], [9.6]), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 p.). Bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2012, Nr. 50-2440) 15 straipsnio 2 punktas).

Kaip matyti iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei atsakovės atstovės posėdyje duotų paaiškinimų, atsakovė kasmetinių apžiūrų metu apžiūrinėjo tik bendrojo naudojimo patalpose esančius vandentiekio vamzdynus, gyventojų butuose esančių vandentiekio vamzdynų neapžiūrinėjo, savo pareigą juos apžiūrėti ir įvertinti jų būklę perkėlė butų gyventojams, taip pažeisdama aukščiau paminėtus Reglamento 88.1, 91 punktų reikalavimus. Nežiūrint to, kad į gyventojų butus atsakovės darbuotojai gali pateikti tik butų savininkų leidimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė apskritai būtų bandžiusi patekti į gyventojų butus tikslu įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, o gyventojai, tarp jų ir trečiasis asmuo, būtų neleidę jai tą daryti. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų pareikalavusi trečiojo asmens atidengti gipso plokšte uždengtą vandentiekio vamzdyną, siekiant vizualiai jį apžiūrėti (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-455-730/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-126-259/2017).

Kita vertus, byloje nustatyta, kad vizualiai apžiūrėti trečiojo asmens bute esantį vandentiekio vamzdyną bei tą jo dalį, kurį trūko, buvo įmanoma tik nuardžius vamzdyną dengiančią konstrukciją, kurios įrengimas pažeidžia Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T-441 patvirtintų Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo taisyklių 10.4 punkto reikalavimą. Todėl net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, žala trečiajam asmeniui vis tiek būtų kilusi. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustačius tai, jog trečiasis asmuo būtų patyręs žalą, net jeigu ir nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas konstatuoja, jog tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-608-230/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016). Nesant priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, civilinė atsakomybė nekyla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo bei kiti su juo susiję išvestiniai reikalavimai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.