- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-1262-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01809-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Via Solis“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Via Solis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Via Solis“ 145,02 skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Ekonovus“ sudarė su atsakove UAB „Via Solis“ 2020 m. sausio 10 d. pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutartį, pagal kurią suteikė atsakovei sutartyje nurodytas paslaugas bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, dalinai ją apmokėjo, tačiau su pradine kreditore nėra pilnai atsiskaičiusi. 2020 m. birželio 12 d. ieškovė UAB ,,Juris LT“ ir UAB „Ekonovus“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB ,,Juris LT“, kaip naujoji kreditorė, perėmė, o UAB „Ekonovus“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Via Solis“. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pagrindinės skolos mokėjimas buvo įvykdytas pradinės kreditorės UAB „Ekovonus“ naudai jau po reikalavimo perleidimo ir skolininkės tinkamo informavimo apie tokį faktą. Atsakovė privalėjo prievolę ar jos dalį įvykdyti naujajai kreditorei, t. y. ieškovei UAB ,,Juris LT“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB ,,Via Solis“ 145,02 skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už teisinę pagalbą ieškovei UAB „Juris LT“.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB ,,Via Solis“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad yra sumokėjusi ginčo skolą pradinei kreditorei, o apie reikalavimo teisių perleidimą tinkamai informuota nebuvo, apie priimtą preliminarų sprendimą ir apie reikalavimo perleidimo sutartį atsakovei tapo žinoma tik preliminariam sprendimui įsiteisėjus bei antstoliui pradėjus priverstinio preliminaraus sprendimo vykdymo veiksmus. Byloje yra pateikti įrodymai, kad registruotu paštu atsakovei adresu Naujoji g. 138G, Alytus, buvo išsiųstas 2020 m. birželio 15 d. pranešimas dėl kreditorės pasikeitimo. Nepaisant to, įvedus unikalų pašto siuntos numerį į Lietuvos pašto siuntų sekimo el. sistemą matoma, kad minėta siunta atsakovei nebuvo įteikta ir buvo grąžinta ieškovei. Atsakovė faktiškai veiklą vykdo adresu B. B. g. 23, Kaune, todėl atsakovei pranešimas apie reikalavimo teisių perleidimą nebuvo įteiktas. Ieškovei aplinkybės, kad faktiškai atsakovė komercinės veiklos adresu Naujoji g. 138G, Alytus, nevykdo, neabejotinai buvo žinomos iš civilinės bylos Nr. e2-4018-470/2020, tačiau ieškovė vis tiek išsiuntė pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą būtent šiuo adresu. Ieškovės teiginiai, kad ji ne kartą ragino atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. galutiniu sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1343-835/2021 (buvęs Nr. e2-7514-835/2020) ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Juris LT“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Via Solis“.
5. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Ekonovus” ir atsakovė UAB „Via Solis“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutartį, pagal kurią suteikė atsakovei sutartyje nurodytas paslaugas bei, be kitų sąskaitų, išrašė 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKOVL20005505 apmokėjimui, kuri turėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos. 2020 m. birželio 12 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Ekonovus” sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“, kaip nauja kreditorė, perėmė, o UAB „Ekonovus“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Via Solis“ 72,68 Eur skolą. Kadangi atsakovė laiku skolos neapmokėjo, ieškovė paskaičiavo 32,34 Eur delspinigius bei 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas.
6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė siuntė registruotą laišką atsakovei adresu Naujoji g. 138G, Alytus, tačiau siunta grąžinta siuntėjui, nepavykus jos įteikti. Iš prie ieškinio pridėto priedo, pavadinto email_send_proof(1).pdf, matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. 18 val. 18 min 40 sek. galimai buvo siųstas elektroninis laiškas iš tatjana@skoluisieskojimas.pro į info@viasolis.eu, rimvydas@viasolis.eu, ruta@viasolis.eu su priedais: pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo.pdf ir reikalavimo perleidimo sutartis.pdf, tačiau ieškovės pateiktame minėtame .pdf formato ieškinio priede nėra duomenų, kada jis atspausdintas, nors nurodomi prisegtų failų pavadinimai, tačiau neaiškus prisegtų priedų turinys, be to, minėtame elektroniniame laiške nėra jokio teksto, nenurodyta jokia informacija apie reikalavimo perleidimą, neįvardintas pradinis ir naujasis kreditoriai. Dėl šių priežasčių minėtas elektroninis laiškas, apie kurio išsiuntimą nėra duomenų, atsakovei ginčijant jo gavimą, taip pat negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą.
7. Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės identiškomis aplinkybėmis, ieškovei iš pradinės kreditorės įgijus reikalavimo teisę į kitą atsakovės skolą, Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4018-470/2020, kurioje 2020 m. birželio 2 d. pareikštuose prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad ji savo registruotos buveinės adresu – Naujoji g. 138G, Alytus, faktiškai veiklos nevykdo bei pagrindė, kad šiuo adresu siųsti dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Be to, 2020 m. sausio 10 d. pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutarties 7.2 punktu pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiamas sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiant paštu arba elektroniniu paštu, kitai šaliai patvirtinant apie tokio laiško gavimą. Duomenų, kad atsakovė būtų patvirtinusi nurodyto ir ieškovės galimai 2020 m. birželio 15 d. siųsto elektroninio laiško gavimą, byloje nėra. Taigi teismas sprendė, kad, atsakovei ginčijant duomenų apie reikalavimo perleidimo faktą gavimą, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą skolininkės informavimą reikalavimo teises perleidžiant naujajai kreditorei, todėl negalima išvada dėl CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdymą, kas teiktų pagrindą ieškovei pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo.
8. Teismas nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d. pradinei kreditorei UAB „Ekonovus“ ir ieškovei UAB „Juris LT“ sudarius reikalavimo perleidimo sutartį ir savo reikalavimo teisę perdavus kitam asmeniui – naujajai kreditorei, pradinė kreditorė UAB „Ekonovus“ atsakovei išsiuntė 2020 m. birželio 12 d. priminimą Nr. 3 apie neapmokėtą 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. EKOVL20005505, skola – 72,68 Eur, o tai tik patvirtina, kad pradinė kreditorė ir naujoji kreditorė atsakovės nebuvo tinkamai informavusi apie reikalavimo teisių perleidimą. Atsakovė, gavusi priminimą apie neapmokėtą skolą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Ekonovus“ 72,68 Eur skolą, ką patvirtina 2020 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5264. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nežinodama apie reikalavimo teisių perleidimą ir apie jos atžvilgiu ieškovės inicijuotą teisminį procesą dėl skolos priteisimo pradinei kreditorei apmokėjo įsiskolinimą ir tinkamai įvykdė prievolę. Be to, 2020 m. birželio 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 12 punkte numatyta, kad: „Skolininkui, po šios sutarties pasirašymo, sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal šią Sutartį Naujajam kreditoriui, Pradinis kreditorius apie tai privalo nedelsiant informuoti Naująjį kreditorių.” Atsižvelgiant į tai, pradinė kreditorė privalėjo nedelsiant informuoti naująją kreditorę, t. y. ieškovę, apie atsakovės atliktą mokėjimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Juris LT“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą ir negalėjo žinoti apie kreditorės pasikeitimą. Ieškovė pateikė tinkamus ir leistinus įrodymus, kurie patvirtina tinkamą atsakovės informavimą apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimą. Ieškinio priedas pavadinimu „email_send_proof.pdf“ yra el. laiško siuntimą atsakovei patvirtinantis dokumentas, iš kurio matyti, kad 2020 m. birželio 15 d. iš ieškovės el. pašto tatjana@skoluisieskojimas.pro buvo išsiųstas el. laiškas pavadinimu „Pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo UAB „Via solis“. El. laiško gavėjas – UAB „Via solis“, el. paštas info@viasolis.eu; rimvydas@viasolis.eu; ruta@viasolis.eu. Minėtame dokumente matyti el. laiško priedai: pranesimas del kreditoriaus pasikeitimo.pdf ir reikalavimo perleidimo sutartis.pdf (šių dokumentų pdf kopijos taip pat pateiktos kaip ieškinio priedai).
1.2. Atsakovė neginčijo, kad minėti el. pašto adresai priklauso atsakovei, todėl nekyla jokių abejonių dėl fakto, kad 2020 m. birželio 15 d. atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą el. paštu ir nuo šios datos vienintelis tinkamas prievolės įvykdymas buvo naujajam kreditoriui – ieškovei.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovė, teigdama, kad 2020 m. birželio 15 d. el. laiško negavo, pagal įrodinėjimo taisykles turėjo pateikti tokius teiginius patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė. Šiuo atveju atsakovės teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
1.4. Ieškovė neturėjo pareigos siųsti pašto korespondencijos kitu, ne registruotos buveinės adresu, kadangi atsakovė turi pareigą užtikrinti, jog registruotos juridinio asmens buveinės adresu pašto korespondencija būtų tinkamai priimama, priešingu atveju turi prisiimti to neigiamas pasekmes. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, kurioje pateiktas išaiškinimas dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims.
1.5. Ieškovė išsiuntė atsakovei informaciją apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą būtent registruotos atsakovės buveinės adresu. Ta aplinkybė, kad registruota pašto siunta faktiškai atsakovės administracijos darbuotojui nebuvo įteikta, neturi esminės reikšmės, nes pagal CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu. Tai reiškia, kad bet kuri korespondencija, skirta juridiniam asmeniui, yra laikoma tinkamai adresuota, jeigu siunčiama juridinio asmens buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Todėl ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teises, pranešimą apie reikalavimo perleidimą išsiuntė tinkamai. Jei juridinis asmuo nesidomi ir nekontroliuoja gaunamos korespondencijos pagal įmonės buveinės registravimo vietą, tokiu atveju jis privalo prisiimti visas dėl to atsiradusias pasekmes.
1.6. Teismas, nurodydamas, kad pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties 12 punktą pradinė kreditorė privalėjo nedelsiant informuoti naująją kreditorę, t. y. ieškovę, apie atsakovės atliktą mokėjimą, iš esmės kvestionavo į bylą neįtraukto asmens – pradinio kreditoriaus UAB „Ekonovus“ teises ir pareigas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų patikrinti, ar neegzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK 266 straipsnio nuostatas.
10. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Via Solis“ prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovė veiklos adresu Naujoji g. 138G, Alytus, nevykdo, o faktinė atsakovės komercinės veiklos vykdymo vieta – B. B. g. 23, Kaunas. Pranešimas, siųstas registruotu laišku, atsakovei nebuvo įteiktas (ieškovė šių aplinkybių neginčija), t. y. faktiškai atsakovė pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą, siųstą registruotu laišku, negavo, o tai suponuoja išvadą, jog atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė nurodo, kad ji neturėjo pareigos siųsti pašto korespondencijos kitu, ne registruotos buveinės adresu. Tačiau internetinėje erdvėje (https://www.viasolis.lt/kontaktai/) yra nurodytas faktinis atsakovės buveinės adresas, taigi jis išviešintas, taigi atsakovė yra tinkamai išviešinusi savo faktinį veiklos vykdymo adresą, o savo ruožtu ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių informuojant atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą.
2.3. Ieškovė yra skolų išieškojimo srityje veikiantis juridinis asmuo, kuriam skolų išieškojimas, skolų perpirkimas yra kasdienė veikla. Atsižvelgiant į tai, ieškovei vykdant skolų išieškojimą, neabejotinai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Visgi, net ir žinodama, kad faktiškai pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei nebuvo įteiktas (privalėdama įteikimu įsitikinti), ieškovė inicijavo teisminį procesą skolos išieškojimui.
2.4. Tarp šalių iš esmės identiškomis aplinkybėmis Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4018-470/2020, kurioje atsakovė nurodė, kad ji savo registruotos buveinės adresu (Naujoji g. 138G, Alytus) faktiškai veiklos nevykdo bei pagrindė, kad šiuo adresu siųsti dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Tai patvirtina, kad ieškovei aplinkybės, jog faktiškai atsakovė komercinės veiklos adresu Naujoji g. 138G, Alytus, nevykdo, neabejotinai buvo žinomos, tačiau nepaisant to, pranešimą apie reikalavimo perleidimą ieškovė vis tiek siuntė atsakovės registruotos buveinės adresu.
2.5. Atsakovė el. paštu pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą nėra gavusi, o ieškovės pateiktas el. pašto dėžutės išrašas niekaip nepatvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditoriaus pasikeitimą. Šią aplinkybę patvirtina ir tarp tų pačių šalių Alytaus apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4018-470/2020 su iš esmės identiškomis aplinkybėmis bei Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-575-324/2020. Teismai minėtose civilinėse bylose sprendė, kad skolininkai apie reikalavimo teisių perleidimą tinkamai informuoti nebuvo, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo teismų jau suformuotos praktikos identiško pobūdžio bylose.
2.6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra sumokėjusi skolą pradiniam kreditoriui, šių aplinkybių neginčija nei ieškovė. Tai lemia, kad pradinio kreditoriaus įtraukimas į bylą būtų tikslingas tik tuo atveju, jei byloje būtų kilęs ginčas dėl to, ar skola pradiniam kreditoriui buvo sumokėta, tačiau šiuo atveju ieškovei šio fakto neginčijant, nėra pagrindo pradinio kreditoriaus įtraukti į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė buvo tinkamai informuota apie pradinės kreditorės (UAB „Ekonovus”) reikalavimo teisės į atsakovės UAB ,,Via Solis“ 72,68 Eur skolą pagal 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. EKOVL20005505 perdavimą naujajai kreditorei UAB „Juris LT“ 2020 m. birželio 12 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri teisės doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009).
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2021 m. balandžio 7 d. galutiniu sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1343-835/2021 (buvęs Nr. e2-7514-835/2020) ir ieškinį atmetė nustatęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą skolininkės informavimą apie reikalavimo teisės perleidimą naujajai kreditorei, todėl ieškovė negalėjo pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5264 72,68 Eur skolą pagal 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. EKOVL20005505 sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Ekonovus“.
14. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovė 2020 m. birželio 15 d. elektroniniais laiškais, juos siunčiant ieškovės darbuotojams, kuriuose buvo nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį, buvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą. Pašto siunta, siunčiant reikalavimo perleidimo sutartį atsakovei jos juridiniu adresu, buvo neįteikta, bet siųsti ją atsakovei jos veiklos vykdymo adresu, ieškovės nuomone, ji neturėjo pareigos.
Dėl atsakovės informavimo apie reikalavimo perleidimo faktą
15. Pažymėtina, kad skolininko tinkamas informavimas apie reikalavimo perleidimo faktą, kaip svarbi taisyklė, sauganti skolininko interesus, yra įtvirtinta CK 6.109 straipsnio 1 dalyje. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kaip tinkamai įgyvendinti CK 6.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teismas nurodė, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiama reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju cesijos padarinių atsiradimas atsakovės atžvilgiu siejamas su antruoju pagrindu.
16. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus sąskaita – pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. birželio 16 d. siuntė registruotą laišką atsakovei adresu Naujoji g. 138G, Alytus, tačiau siunta grąžinta siuntėjui, nepavykus jos įteikti. Pastebėtina, kad pradinės kreditorės UAB „Ekonovus“ ir atsakovė UAB „Via Solis“ 2020 m. sausio 10 d. sudarytoje Pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutartyje Nr. 20200110/2385, iš kurios vykdymo susidarė skola pradinei kreditorei, atsakovės (Užsakovės) adresas, kaip ir šiai skolininkei (mokėtojai) pradinės kreditorės išrašytoje 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. EKOVL20005505, nurodytas Mokslininkų g. 6A, Vilnius. Pradinė kreditorė pagal 2020 m. birželio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties 4 punktą turėjo perduoti ieškovei reikalavimo teisę patvirtinančius dokumentus. Todėl konstatuotina, kad ieškovė neatkreipė dėmesio į tai, jog juridinis asmuo Sutartyje deklaravo kitą savo, kaip užsakovės ir mokėtojos, adresą, todėl pranešimas apie reikalavimo perleidimą turėjo būti siunčiamas sutartyje atsakovės ( užsakovės – mokėtojos) nurodytu, o ne jos juridiniu adresu (CPK 122 str. 2 d.), kas buvo viena iš priežasčių, sukėlusių ieškovės pareigos pranešti atsakovei apie reikalavimo perleidimą neįvykdymą.
18. Ieškovė laiko, kad prie ieškinio jos pateiktas įrodymas, pavadintas email_send_proof(1).pdf, patvirtina, kad ji 2020 m. birželio 15 d. 18 val. 18 min 40 sek. siųstu elektroniniu laišku iš tatjana@skoluisieskojimas.pro į info@viasolis.eu, rimvydas@viasolis.eu, ruta@viasolis.eu su priedais: pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo.pdf ir reikalavimo perleidimo sutartimi.pdf, tinkamai informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių vertinimo sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad elektroniniame laiške nėra jokio teksto, nenurodyta jokia informacija apie reikalavimo perleidimą. Nors nurodomi prisegtų failų pavadinimai, tačiau neaiškus prisegtų priedų turinys, todėl teismui nebuvo jokios galimybės įsitikinti, kad atsakovei buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą į 72,68 Eur skolą pagal 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. EKOVL20005505. Pastebėtina, kad byloje yra 2020 m. birželio 15 d. ieškovės parengtas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, kuriame tik minima skola pagal PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė neigia gavusi tokio turinio elektroninį laišką, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad elektroninio laiško foto kopija negali būti laikoma tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą.
19. Pastebėtina, kad atsakovė pateikė į bylą pradinės kreditorės 2020 m. birželio 12 d. jai siųstą 3-ąjį priminimą Nr. 3 apie tai, kad ji vėluoja sumokėti 72,68 Eur skolą pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKOVL20005505, kuris buvo atsakovei išsiųstas ne jos deklaruotos buveinės adresu, o sutartyje nurodytu adresu Mokslininkų g. 6A, Vilnius. Atsakovė buvo raginama per 7 d. nuo pranešimo įteikimo apmokėti sąskaitą ir nurodoma, kad neapmokėjus sąskaitos, atsakovei bus skaičiuojami delspinigiai. Atsakovė 72,68 Eur skolą sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5264. Taigi, šios aplinkybės ir kiti byloje surinkti įrodymai teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą skolininkės informavimą apie reikalavimo teises perleidimą naujajai kreditorei, todėl ieškovė negalėjo pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo.
Dėl asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, kaip trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų
20. Ieškovė nurodė, kad teismas, vertindamas, jog pagal reikalavimo teisių perleidimo sutarties 12 punktą pradinė kreditorė privalėjo nedelsiant informuoti naująją kreditorę apie atsakovės atliktą mokėjimą, iš esmės kvestionavo į bylą neįtraukto asmens – pradinio kreditoriaus UAB „Ekonovus“ teises ir pareigas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų patikrinti, ar neegzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
21. Absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas egzistuoja, be kitų atvejų, tais atvejais, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).
22. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu nėra modifikuotos pradinės kreditorės UAB „Ekonovus“ materialiosios teisės ir pareigos, t. y. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme nėra nuspręsta dėl šio asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad pats aptariamo asmens kaip trečiojo asmens neįtraukimas į bylos procesą gali sukelti (negatyviuoju aspektu) procesinių pasekmių, t. y. šios bylos išsprendimas neturės prejudicinės reikšmės tokiam asmeniui (CPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau tokių pasekmių kilimo galimybė nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė CPK 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismui, priimant sprendimą, spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, galėjusius turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo argumentų dėl jos teisių pažeidimo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
25. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei nepateikus šių dokumentų, bylinėjimosi išlaidos jos naudai iš apeliantės nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.