- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- e2-1343-835/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01809-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „J.“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,V. S.“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,V. S.“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „J.“ ieškinį dėl 145,02 skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės UAB ,,V. S.“ 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo priimtas preliminarus sprendimas ir ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovė pareiškė prieštaravimus.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant ir ieškinyje nurodytais pagrindais tenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Ieškovė ieškinyje ir atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „E.“ sudarė su atsakove UAB „V. S.“ 2020 m. sausio 10 d. Pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutartį Nr. 20200110/2385, pagal kurią suteikė atsakovei sutartyje nurodytas paslaugas bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugų kokybės ir/ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, dalinai ją apmokėjo, tačiau su pradine kreditore nėra pilnai atsiskaičiusi. 2020 m. birželio 12 d. ieškovė UAB ,,J.“ ir UAB „E.“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB ,,J.“ kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „E.“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „V. S.“. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Taip pat nurodė, kad byloje pateiktas 2020 m. birželio 15 d. ieškovės siųstas el. laiškas atsakovės el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas UAB „E.“ ir atsakovės UAB „V. S.“ sudarytoje 2020 m. sausio 10 d. Pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini),); (duomenys neskelbtini), kuris bei prieš tai nurodytas el. paštas yra nurodyti atsakovės internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini),skiltyje „Kontaktai“, taip pat el. paštu adresu –(duomenys neskelbtini), kuris nurodytas VMI interneto svetainėje. Minėtu el. laišku ieškovė išsiuntė atsakovei reikalavimo perleidimo sutartį ir pranešimą apie kreditorės pasikeitimą. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pagrindinės skolos mokėjimas buvo įvykdytas pradinės kreditorės UAB „E.“ naudai jau po reikalavimo perleidimo ir skolininkės tinkamo informavimo apie tokį faktą. Atsakovė privalėjo prievolę ar jos dalį įvykdyti naujajai kreditorei, t. y. ieškovei UAB ,,J.”. Pranešimas paštu buvo išsiųstas atsakovės buveinės, nurodytos Juridinių asmenų registre, adresu. Atsakovei adresuota pašto siunta buvo perduota pristatymui, tačiau jos įteikti nepavyko, pašto skyriuje ji buvo saugoma daugiau nei 10 dienų, o po to grąžinta ieškovei. Atsakovė, vykdydama mokėjimus pradinei kreditorei, neinformavo apie tokius mokėjimus ieškovės ir tokiu būdu ją ignoravo. Atsakovė nuo 2020 m. birželio 15 d. žinojo apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl privalėjo prievolę įvykdyti naujajai kreditorei. Remiantis byloje esančios reikalavimo perleidimo sutarties 1 dalimi, ieškovė perėmė reikalavimą ne tik į pagrindinę prievolę, bet ir į netesybas. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad yra praleidusi atsiskaitymo terminą. Šiai dienai ieškovė nėra gavusi jokių mokėjimų iš atsakovės, o įrodymų apie ikiteisminio išieškojimo išlaidų ir/ar delspinigių sumokėjimą atsakovė nepateikė. Atsakovė yra skolinga ieškovei 72,68 Eur pagrindinę skolą, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 32,34 Eur delspinigius, viso 145,02 Eur. Iš atsakovės priteistinos ir 8 procentų procesinės metinės palūkanas, skaičiuojamos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovės atstovas prašė panaikinti 2020 m. rugpjūčio 4 d. preliminarų sprendimą ir priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su teismo priimtu 2020 m. rugpjūčio 4 d. preliminariu sprendimu, mano jog ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl jos reikalavimai netenkintini. Atsakovė su pradine kreditore UAB „E.“ sudarė 2020 m. sausio 10 d. Pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutartį Nr. 20200110/2385, kurios pagrindu kreditorė atsakovei, be kitų sąskaitų, išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKOVL20005505. Pradinė kreditorė su ieškove sudarė 2020 m. birželio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 72,68 Eur dydžio atsakovės skolą, kuri susidarė PVM sąskaitos faktūros pagrindu. Atsakovė yra sumokėjusi ginčo skolą pradinei kreditorei, o apie Reikalavimo teisių perleidimą tinkamai informuota nebuvo, apie priimtą preliminarų sprendimą ir apie Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovei tapo žinoma tik preliminariam sprendimui įsiteisėjus bei antstoliui pradėjus priverstinio preliminaraus sprendimo vykdymo veiksmus. Ieškovė byloje pateikė dokumentus, tariamai patvirtinančius tinkamą atsakovės informavimą apie reikalavimo perleidimą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad registruota pašto siunta atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas 2020 m. birželio 15 d. pranešimas dėl kreditorės pasikeitimo. Nepaisant to, įvedus unikalų pašto siuntos numerį į Lietuvos pašto siuntų sekimo el. sistemą, matoma, jog minėta siunta atsakovei nebuvo įteikta ir buvo grąžinta ieškovei. Atsakovė faktiškai veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei pranešimas apie Reikalavimo teisių perleidimą nebuvo įteiktas. Tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės identiškomis aplinkybėmis, ieškovei iš pradinės kreditorės įgijus reikalavimo teisę į kitą atsakovės skolą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4018-470/2020, kurioje 2020 m. birželio 2 d. pareikštuose prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad ji savo registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), faktiškai veiklos nevykdo bei pagrindė, kad šiuo adresu siųsti dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Tai patvirtina, jog ieškovei, kurią atstovavo ta pati advokatų kontora kaip ir nagrinėjamoje byloje, aplinkybės, kad faktiškai atsakovės komercinės veiklos adresu(duomenys neskelbtini) , nevykdo, neabejotinai buvo žinomos, tačiau nepaisant to, vis tiek išsiuntė pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą būtent šiuo adresu. Ieškovės teiginiai, kad ji ne kartą ragino atsakovę įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, tačiau atsakovė ignoravo šiuos raginimus, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka faktinės situacijos. Ieškovė į atsakovę su raginimais sumokėti susidariusią skolą niekada nesikreipė, atvirkščiai, ignoravo faktą, kad pranešimas paštu atsakovei nebuvo įteiktas, t. y. neatsižvelgė į faktą, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą ir, nepaisant to, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė jokia forma pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą nėra gavusi, o atsakovės pateiktas el. pašto dėžutės išrašas niekaip nepatvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kreditorės pasikeitimą. Pradinė kreditorė taip pat neinformavo atsakovės apie reikalavimo perleidimo faktą. Atvirkščiai, tą pačią dieną, kai buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pradinė kreditorė atsakovei atsiuntė priminimą apie neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą, raginant atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą pradinei kreditorei ir niekaip neužsimenant apie kreditorės pasikeitimą. Atsakovė, nežinodama, jog reikalavimo teisę pradinė kreditorė yra perleidusi ieškovei, apmokėjo įsiskolinimą pagal PVM sąskaitą faktūrą pradinei kreditorei, t. y. tinkamai įvykdė prievolę. Ir nors atsakovė 2020 m. rugpjūčio 13 d. atliko pradinei kreditorei mokėjimą, ieškovė iki šiol nėra pateikusi jokių duomenų, kad pradinė kreditorė būtų informavusi ieškovę apie atsakovės sumokėtą skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Priimamas galutinis sprendimas, preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
Dėl skolos
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „E.” ir atsakovė UAB „V. S.“ 2020 m. sausio 10 d. sudarė Pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutartį Nr. 20200110/2385, pagal kurią suteikė atsakovei sutartyje nurodytas paslaugas bei, be kitų sąskaitų, išrašė 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. EKOVL20005505 apmokėjimui, kuri turėjo būti apmokėta per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos – faktūros pateikimo dienos. 2020 m. birželio 12 d. ieškovė UAB „J.“ ir UAB „E.” sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „J.“, kaip nauja kreditorė, perėmė, o atitinkamai UAB „E.” perleido reikalavimo teisę į atsakovės UAB „V. S.“ 72,68 Eur skolą. Kadangi atsakovė laiku skolos neapmokėjo, ieškovė paskaičiavo 32,34 Eur delspinigius bei 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys 2020 m. birželio 12 d. sudarė Pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutartį Nr. 20200110/2385, atsakovė neginčija skolos sumos.
Dėl tinkamo skolininkės informavimo
Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovės informavimo apie 2020 m. kovo 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartį ir prievolės įvykdymo pradiniai kreditorei.
Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. CK 6.101 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad prievolinė subjektinė teisė – kreditoriaus reikalavimo teisė – yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnis). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, todėl skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė siuntė registruotą laišką atsakovei adresu(duomenys neskelbtini), tačiau siunta grąžinta siuntėjui, nepavykus jos įteikti. Taip pat kaip matyti iš prie ieškinio pridėto priedo, pavadinto email_send_proof(1).pdf, 2020 m. birželio 15 d. 18 val. 18 min 40 sek. galimai buvo siųstas elektroninis laiškas iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)su priedais: pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo.pdf ir reikalavimo perleidimo sutartis.pdf, tačiau ieškovės pateiktame minėtame .pdf formato ieškinio priede nėra duomenų kada jis atspausdintas, nors nurodomi prisegtų failų pavadinimai, tačiau neaiškus prisegtų priedų turinys, be to minėtame elektroniniame laiške nėra jokio teksto, nenurodyta jokia informacija apie reikalavimo perleidimą, neįvardintas pradinis ir naujasis kreditoriai. Dėl šių priežasčių minėtas elektroninis laiškas, apie kurio išsiuntimą nėra duomenų, atsakovei ginčijant jo gavimą, taip pat negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės identiškomis aplinkybėmis, ieškovei iš pradinės kreditorės įgijus reikalavimo teisę į kitą atsakovės skolą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4018-470/2020, kurioje 2020 m. birželio 2 d. pareikštuose prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad ji savo registruotos buveinės adresu –(duomenys neskelbtini), faktiškai veiklos nevykdo bei pagrindė, kad šiuo adresu siųsti dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Be to, 2020 m. sausio 10 d. Pakuotės atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimo, paruošimo perdirbti arba naudoti bei perdavimo perdirbimui arba naudojimui sutarties Nr. 20200110/2385 7.2 punktu pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiamas sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiant paštu arba elektroniniu paštu, kitai šaliai patvirtinant apie tokio laiško gavimą. Duomenų, kad atsakovė būtų patvirtinusi aukščiau nurodyto ir ieškovės galimai 2020 m. birželio 15 d. siųsto elektroninio laiško gavimą, byloje nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, atsakovei ginčijant duomenų apie reikalavimo perleidimo faktą gavimą, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apie tinkamą skolininkės informavimą reikalavimo teises perleidžiant naujajai kreditorei, taigi, negalima išvada dėl CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pranešti apie reikalavimo perleidimą įvykdymą, kas teiktų pagrindą ieškovei pasinaudoti reikalavimo perleidimo faktu ir reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.109 straipsnio 7 dalis).
Dėl skolos sumokėjimo
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. pradinei kreditorei UAB „E.“ ir ieškovei UAB „J.“ sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį ir savo reikalavimo teisę perdavus kitam asmeniui – naujajai kreditorei, pradinė kreditorė UAB „E.“ atsakovei išsiuntė 2020 m. birželio 12 d. Priminimą Nr. 3 apie neapmokėtą 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. EKOVL20005505, skola – 72,68 Eur, o tai tik patvirtina, kad pradinė kreditorė ir naujoji kreditorė atsakovės nebuvo tinkamai informavusi apie reikalavimo teisių perleidimą. Atsakovė, gavusi priminimą apie neapmokėtą skolą, 2020 m. rugpjūčio 13 d. sumokėjo pradinei kreditorei UAB „E.“ 72,68 Eur skolą, ką patvirtina atsakovės prie prieštaravimų pateiktas 2020 m. rugpjūčio 13 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 5264.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nežinodama apie reikalavimo teisių perleidimą, ir apie jos atžvilgiu ieškovės inicijuotą teisminį procesą dėl skolos priteisimo, pradinei kreditorei apmokėjo įsiskolinimą ir tinkamai įvykdė prievolę. Be to, 2020 m. birželio 12 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 12 punkte numatyta, kad: „Skolininkui, po šios sutarties pasirašymo, sumokėjus visą ar dalį skolos, perleistos pagal šią Sutartį Naujajam kreditoriui, Pradinis kreditorius apie tai privalo nedelsiant informuoti Naująjį kreditorių.” Atsižvelgiant į tai, pradinė kreditorė privalėjo nedelsiant informuoti naująją kreditorę, t. y. ieškovę, apie atsakovės atliktą mokėjimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažįstama, kad atsakovė patenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos su pradiniu kreditoriumi, todėl esant šioms teisiškai svarbioms aplinkybėms ieškovės ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), todėl iš ieškovės atsakovei priteisiamos 363,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 –268 straipsniais, 270 straipsniais, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1343-835/2021 (buvęs Nr. e2-7514-835/2020) ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“ 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. S.“.
Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.