Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui C. S., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui C. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė I. Z. ir atsakovas C. S. yra nepilnamečio vaiko M. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi (atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje), šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su motina (ieškove) I. Z. Lietuvos Respublikoje.

8. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu (jurisdikcija), priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Reikšminga tai, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, sprendžiami nacionalinės teisės normų pagrindu ir 2007 m. Konvencijos, kurios dalyvėmis yra Lietuva ir Jungtinė Karalystė, nuostatų pagrindu. Byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas ir ginčas susijęs su Jungtine Karalyste bei Lietuvos Respublika. Vadovaujantis aktualiu Europos Komisijos pranešimu „Jungtinės Karalystės išstojimas ir Europos Sąjungos civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ ir jame įtvirtintu išaiškinimu, reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo teismingumas spręstinas vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose, tačiau vertinant teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m. Konvencijos 20 straipsnis). Visų pirma, atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės. Taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą kuriai nors iš 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Šios taisyklės yra iš esmės analogiškos nustatytosioms Išlaikymo reglamente, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas (kreditorius pagal Konvenciją) jau ilgą laiką su ieškove gyvena Lietuvoje, tai yra įprastinė kreditoriaus (vaiko) gyvenamoji vieta, pats atsakovas, gavęs ieškinį su priedais, pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį, niekada procese neprieštaravo dėl ginčo jurisdikcijos, taip pat į tai, kad pažymėtina, kad asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos (tinkamas išlaikymas), kartu galioja taisyklė, jog spręsti dėl tėvų pareigų jurisdikciją turi vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos teismas (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-676-368/2023 ir kt.), todėl ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo yra teismingi Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo

9. Ieškovė I. Z. prašo priteisti iš atsakovo C. S. nepilnamečio vaiko M. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 316,50 Eur dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2023 m. balandžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės. Lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną (ieškovę) I. Z.

10. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

11. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

12. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

14. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

15. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

16. Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis Lietuvos Respublikoje yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo iš esmės atitinka orientacinį kriterijų Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, t. y. ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 316,50 Eur periodinį išlaikymą sūnui iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu detaliau paaiškino apie konkrečius vaiko poreikius ir patiriamas išlaidas, apie savo turtinę padėtį, apie žinomą atsakovo turtinę padėtį, paaiškino dėl ko prašo priteisti būtent tokio dydžio išlaikymą. Tarnyba iš esmės ieškovės reikalavimą palaiko, pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas vaiko interesais, o prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo ieškovės nurodyto išlaikymo dydžio ir vaiko poreikių, iš esmės viso teisminio proceso metu liko pasyvus (atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo) nors apie civilinę bylą žinojo ir buvo informuotas. Teismo turimais duomenimis atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Jungtinėje Karalystėje. Duomenų apie atsakovo dabartines turimas pajamas, patiriamas išlaidas byloje nėra (ieškovės teigimu, atsakovas seniau dirbo (duomenys neskelbtini), ar toliau ten dirba, nežino). Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas (turimą neįgalumą), dėl kurių jis negalėtų dirbti ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko poreikių, turimus kitus išlaikytinius ir pan. Nustatyta, kad ieškovė gauna nuolatines pajamas apie 1 100–1 200 Eur, šiai dienai užtikrina vaiko poreikius, jai padeda ir ieškovės motina.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 316,50 Eur, suapvalinus 317 Eur) iš esmės atitinka orientacinius dydžius, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, taip pat Tarnybos pateiktą išvadą, sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Sprendžiama, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams šiuo metu užtikrinti reikalinga iš tėvo pusės apie 317 Eur suma. Pagrindo prašomo išlaikymo dydį mažinti nenustatyta. Taip pat, teismas neturi byloje duomenų, kad atsakovas negalėtų teikti tokio dydžio išlaikymo, ar kad yra nedarbingas, negalėtų gauti pajamų (užsidirbti). Ieškovė pateikė teismui duomenis apie gaunamas nuolatines pajamas, patvirtino, kad tokio dydžio išlaikymą vaikui galės užtikrinti, sutinka su išlaikymo teikimu tėvams lygiomis dalimis. Todėl teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo vaikui teikimo, ir laiko, kad abu tėvai (šalys) turi užtikrinti savo nepilnamečiui vaikui po 317 Eur sumą jo poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo C. S. nepilnamečio vaiko M. Z. S. naudai priteistinas 317 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (t. y. 2023 m. balandžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės.

18. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

19. Nepilnamečiui vaikui M. Z. S. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė I. Z., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo C. S. jos naudai 8 152,85 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo jokia forma. Išlaikymo įsiskolinimo dydį ieškovė apskaičiavo pagal aktualiais laikotarpiais (t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 7 d.)) galiojusius minimalios mėnesinės algos dydžius, atskaičius mokesčius ir paskiriant atsakovui prievolę sumokėti pusę šios apskaičiuotos sumos. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė šias ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo, pabrėžė, kad iš esmės ji jau daug metų viena išlaiko vaiką be atsakovo pagalbos, atsakovas neprisideda prie išlaikymo teikimo jokia forma. Pažymėtina, kad atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo (ar įrodymų, kad išlaikymą būtų teikęs) nepateikė.

21. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

22. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

23. Kaip minėta, kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas šiuo atveju teismo posėdyje nedalyvavo, neteikė teismui įrodymų dėl išlaikymo sūnui teikimo, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas per išlaikymo įsiskolinimo terminą kartu su atsakovu negyveno (ieškovės pateiktais duomenimis šalys jau nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. kartu nebegyveno ir nevedė bendro ūkio, atsakovas gyveno (ir vis dar gyvena) Jungtinėje Karalystėje), faktiškai iki šiol vaikas gyvena su motina (ieškove), jos buvo ir yra išlaikomas. Kaip minėta, atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą. Ieškovė pateikė savo skaičiavimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti įvertinus bylos įrodymų visumą (kai atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo vaiko, nepateikė teismui priešingų įrodymų, t. y. kad teikė kokį nors išlaikymą savo vaikui) bei vertinant visas abejones vaiko naudai, taigi faktiškai per nurodytą laikotarpį (nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 7 d.)) susidarė 8 152,85 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo dydis paskaičiuotas pagrįstai pagal orientacinius dydžius teismų praktikoje, nėra užaukštintas, laikomas protingu.

24. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jos naudai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo apžvalga). Taigi šiuo atveju ieškovė nurodo, kad visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas vaiko tėvas (atsakovas) pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, todėl šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens (atsakovo) naudai įvykdytos prievolės atlyginimą. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui išlaikymą teikė viena iš savo lėšų, vadinasi ji vykdė savo ir atsakovo prievolę išlaikyti vaiką (CK 6.50 straipsnis), todėl laikytina, kad ji savo pažeistus interesus pagrįstai gina pareikšdama šioje byloje reikalavimą nepilnamečio vaiko prievolėje, t. y. atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovė iš atsakovo turi teisę į savo dalies prievolės atlyginimą už prašomą laikotarpį (t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 7 d.)), todėl 8 152,85 Eur priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

26. Teismas tenkino iš esmės 100 proc. ieškinio reikalavimų, pats atsakovas buvo pasyvus visame procese, pasyvus privalomojoje mediacijoje, nesiekė išspręsti ginčo taikiai, dėl to yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo tiek ieškovės, tiek valstybės naudai visas patirtas išlaidas.

27. Nagrinėjamu atveju, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus priteisti periodinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Už reikalavimą (pateikus ieškinį elektroninio ryšio priemonėmis) priteisti 316,50 Eur periodinį išlaikymą žyminis mokestis sudarė 86 Eur ((316,50 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) x 75 proc.), o už reikalavimą dėl 8 152,85 Eur išlaikymo įsiskolinimo – 184 Eur ((8 152,85 Eur x 3 proc.) x 75 proc.), t. y. bendrai 270 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas 100 proc., šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

28. Taip pat, nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 33,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc. reikalavimų), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisti iš atsakovo, t. y. 33,21 Eur bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų.

29. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ir 406,87 Eur vertimo išlaidos (bendrai 1 406,87 Eur), kurias prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė.

30. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

31. Teismas, detaliai susipažinęs su ieškovės nurodytomis patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, vertina, kad visos ieškovės nurodytos teismui patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas pagrįstos, teismui pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai. Teismo vertinimu, nurodytos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas yra protingos ir pagrįstos, atitinka rekomendacinius dydžius. Taip pat pagrįstomis laikomos 406,87 Eur vertimo išlaidos dėl dokumentų išvertimo į atsakovui suprantamą kalbą. Įvertinus nurodytas aplinkybes iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 1 406,87 Eur bylinėjimosi išlaidos.

32. Perduoti teismo sprendimą išversti į anglų kalbą (išvertus siųsti atsakovui į Jungtinę Karalystę). Išverstą sprendimą siųsti atsakovui pagal Hagos 1965 m. lapkričio 15 d. konvenciją. Papildomai apie priimtą teismo sprendimą informuoti atsakovą viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės I. Z. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo C. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos (t. y. nuo 2023 m. balandžio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaikui M. Z. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo C. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 8 152,85 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt du eurus ir 85 ct) išlaikymo įsiskolinimo (išlaikymo vykdytos prievolės).

Priteisti iš atsakovo C. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 406,87 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo C. S., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo C. S., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 33,21 Eur (trisdešimt tris eurus ir 21 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą perduoti išversti vertėjams į anglų kalbą, išvertus išsiųsti atsakovui.

Skelbti (kai teismo sprendimas bus išverstas į anglų kalbą) specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-629-1153/2024 išnagrinėtas ieškovės I. Z. ieškinys atsakovui C. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Papildomai 2024 m. balandžio 5 d. teismo sprendimas įteikiamas atsakovui C. S. viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Malijauskas. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 41 81“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.