- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-86-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- V. K.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3206-723/2016, pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3206-723/2016 ir priimti naują sprendimą. Pareiškėja nurodo, jog nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu iškeltą civilinę bylą. Pažymi, kad jeigu būtų žinojusi apie bylos jos atžvilgiu nagrinėjimą, būtų pateikusi atsiliepimą, nes 2003 metais pati asmeniškai nebuvo sudariusi sutarties su UAB „Tele2“, be to būtų prašiusi teismo taikyti ieškinio senatį. Atsakovė susipažinusi su ieškovo pateikta sutartimi ir prie jos buvusiais priedais (pažyma apie išmokėtas pensijas, neįgalumo pažymėjimas), pamatė, jog ant sutarties ne jos parašas ir kiti dokumentai neatitinka tikrovės. Šios esminės bylos aplinkybės nebuvo žinomos priimant teismui sprendimą, o būtent, kad tiek pati Sutartis, tiek pažymos buvo suklastotos, pirminiam kreditoriui buvo pateikti netikri dokumentai. Šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjamos ir analizuojamos, aukščiau nurodytos labai svarbios faktinės ir esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir teismui priimant sprendimą. Nauji pateikiami faktai ir juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai atskleidžia priimto sprendimo ydingumą – jo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3206-723/2016 nagrinėjimą. Be to, atsakovė negali pasinaudoti jokia kita teisinės gynybos priemone, todėl civilinės bylos nagrinėjimas turi būti atnaujintas. 3 mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra praleistas, nes apie priimtą sprendimą atsakovė sužinojo tik 2018-07-25 d., kuomet buvo gautas antstolės Brigitos Palavinskienės 2018-07-20 patvarkymas ir areštuotas atsakovės turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi prašymo atnaujinti procesą netenkino. Priimtoje nutartyje teismas nustatė, jog pareiškėja, kai sužinojo apie priimtą teismo sprendimą (tai yra nuo 2017 m. vasario 8 d.), kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, taip pat atliko kitus aktyvius veiksmus – kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su 2017 m. rugsėjo 27 d., su 2017 m. lapkričio 9 d. prašymais dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3206-723/2016. Vien tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas pareiškėjos minėtų pateiktų prašymų netenkino, nesuponuoja daryti išvadą, jog pareiškėja apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą sužinojo tik 2018 m. liepos 25 d., pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas praleidus Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje nustatytą terminą. Pirminiam kreditoriui tam, kad sudaryti 2003-03-07 Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 1.4 67507390 92 su pareiškėja buvo pateiktas pareiškėjos V. K. pasas, kurio pareiškėja neginčija. Pareiškėja įrodinėja, jog naujos aplinkybės yra jos vardu pateikti suklastoti neįgaliojo pažymėjimas ir Sodros pažyma. Nagrinėjamu atveju 2003-03-07 Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties sudarymui šie dokumentai neturi esminės reikšmės, kadangi asmens dokumentu, patvirtinančiu asmens tapatybę, sutarties sudarymo metu galėjo būti tik pasas. Pareiškėja neginčija ir patvirtina, kad byloje esanti paso kopija yra jos paso kopija. Pareiškėja nesikreipė į teismą tikslu nuginčyti 2003-03-07 Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį; be to nepasisakė dėl 2003-03-07 Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties pasirašymo, t. y. neneigė, jog tai ir ne jos parašas.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Pareiškėja V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. Pareiškėja nebuvo informuota apie suinteresuoto asmens ir pradinio kreditoriaus sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, todėl toks faktas gali būti naudojamas tik nuo momento, kai skolininkė (pareiškėja) sutiko su reikalavimo perleidimu ar gavo susipažinimui reikalavimo perleidimo dokumentus.
3.2. Apie bylos nagrinėjimą pareiškėja nežinojo, nes nei teismas nei suinteresuotas asmuo nedėjo pastangų įteikti procesinius dokumentus pareiškėjai.
3.3. Pareiškėja 2017 m. sausį buvo nuvykusi susipažinti su suinteresuoto asmens pateiktais teismui dokumentais, ir tada suprato, kad teismui buvo pateikti suklastota Sodros pažyma ir neįgaliojo pažymėjimas. Šie duomenys pagrindžia, kad priimtas teismo sprendimas tyra neteisingas.
3.4. Pareiškėja nebuvo sudariusi paslaugų teikimo sutarties su pirminiu kreditoriumi, todėl jai negalėjo kilti pareigos susijusios su šios sutarties vykdymu.
IV. Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio nustatytus terminus.
Šalies argumentai
4.2. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ji buvo netinkamai informuota apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
4.3. Apeliantė ryšio paslaugų sudarymui buvo pateikusi savo pasą, apie kurio dingimą nebuvo pranešta ir jis galiojo dar tris metus po sutarties sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
7. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
8. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).
9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.).
11. Apeliantė nurodo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės byloje yra tai, kad 2003-03-07 sudarant Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. 1.4 67507390 92, pradiniam kreditoriui buvo pateikti suklastoti dokumentai, konkrečiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie gaunamas išmokas bei Neįgaliojo pažymėjimas. Apeliantės teigimu, jei teismas nagrinėdamas bylą būtų žinojęs šiuos duomenis būtų priėmęs visiškai kitokį sprendimą byloje. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, sąsajų tarp minėtų dokumentų suklastojimo sužinojimo fakto ir kitokio teismo sprendimo priėmimo nenustatė. Skundžiama nutartimi nustatyta, jog apeliantė yra praleidusi 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nuo naujų aplinkybių sužinojimo, todėl procesas negali būti atnaujintas.
12. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą nustatė, jog apeliantė 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo pateikusi prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui pateikti. Pateiktame prašyme apeliantė buvo nurodžiusi, jog priimtas teismo sprendimas yra neteisingas, nes ji 2003-03-07 nesudarė sutarties su pradiniu kreditoriumi. Iš esmės tokiomis aplinkybėmis apeliantė remiasi ir prašydama atnaujinti procesą. Pati apeliantė nurodo, jog 2017 m. vasario 22 d. susipažinusi su bylos dokumentais kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl duomenų pateikimo bei į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumentų klastojimo. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog apeliantė apie naujas aplinkybes, kurios galėjo turėti reikšmės bylos išnagrinėjimui, sužinojo jau 2017 m. vasario mėnesį, vadinasi pareiškimą dėl proceso atnaujino apeliantė turėjo pateikti iki 2017 m. gegužės mėnesio. Tačiau toks pareiškimas teismui buvo pateiktas tik 2018 m. rugpjūčio 28 d. Iš nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pateikti praleido beveik 1,5 metų. Jokių aplinkybių, dėl kurių šis terminas praleistas apeliantė nenurodo.
13. Pateiktame atskirajame skunde ir prašyme atnaujinti procesą apeliantė nurodo, jog apie priimtą teismo sprendimą už akių ji sužinojo tik gavus antstolės raginimą įvykdyti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kodėl laiko, kad apeliantė apie bylą sužinojo anksčiau nei gavo antstolės raginimą. Juo labiau nagrinėjamoje byloje nėra svarbu kada apeliantė sužinojo apie priimtą teismo sprendimą už akių. Apeliantei siekiant atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, svarbu nustatyti momentą, kada apeliantei tapo žinomos jos nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog apeliantė apie naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo 2017 m. pradžioje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog sudarant sutartį su pradiniu kreditoriumi buvo reikalingas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas – pasas arba asmens tapatybės kortelė. Nagrinėjamu atveju pradiniam kreditoriui buvo pateiktas apeliantės pasas, apeliantė neginčija, kad buvo pateiktas jos pasas, duomenų, kad apeliantė sutarties sudarymo laikotarpiu buvo praradusi pasą byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sudaryti su pradiniu kreditoriumi sutartį apeliantė vien pateikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie gaunamas išmokas bei Neįgaliojo pažymėjimą negalėjo. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliantė privalėjo pateikti savo pasą. Byloje nesant duomenų, jog apeliantė sutarties sudarymo laikotarpiu buvo praradusi pasą nėra, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra apeliantė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jai buvo nežinomos prieš tris mėnesius iki pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo, byloje nenurodė.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė įstatymo normas, o priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.