Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams A. P., D. J., G. K., S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės L. L. (toliau- ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų A. P., D. J., G. K., S. K. (toliau- atsakovai) 31 441,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-10-23 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovės bankroto administratoriumi buvo paskirta L. L. (paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA165). 2015-12-29 buvo patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai 50 835,18 Eur sumoje, iš jų – 49 335,33 Eur VMI prie LR Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas. Bankroto administratoriui vykdant bankroto procesą nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-34-229/2017, nuosprendis paskelbtas 2017-11-02, galutinai įsiteisėjo 2018-01-26 Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus S. K. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų A. P., D. J., G. K. ir S. K. padaryta nusikalstama veika – buvo apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita – padaryta neteisėtai versliškai verčiantys komercine veikla. Teismas taip pat nustatė, kad nurodyta veikla buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taip pat visų kaltinamųjų sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė organizuotoje grupėje.

Atsakovė A. P. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji neneigia, o ir neturi pagrindų neigti, kad padarė kaltus, t.y. nusikalstamus veiksmus. Šie veiksmai yra aprašyti ir įvertinti įsiteisėjusiame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-34-229/2017. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovė A. P. nusikalto padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturi pagrindo neigti neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, faktą. Tačiau, remiantis kasacinio praktiką, vien neteisėtų veiksmų sąlygos nepakanka civilinei atsakomybei kilti. pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. sprendžiant, ar baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, būtina nustatyti, ar jie patenka į įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje. Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Tik tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginiai padariniai. Tokie inkriminuojamų veikų padariniai, kaip antai žala, nuostoliai, baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovė buvo nuteista, nustatinėjami ir vertinami nebuvo. Tai lėmė veikos, aprašytos LR BK 202 straipsnio 1 dalyje, formalusis pobūdis. Tuo tarpu veika, aprašyta LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, nors ir materialaus pobūdžio, tačiau joje nustatinėjami padariniai, nesusiję su žala ir (ar) nuostoliais, o tik su negalėjimu visiškai ar iš dalies nustatyti turinčio pareigą vesti buhalterinę apskaitą asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad nurodytame baudžiamajame persekiojime (nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei teisminiame nagrinėjime) civiliniu ieškovu nebuvo pripažinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (ieškovas civilinėje byloje). BUAB „(duomenys neskelbtini)“ net nepasinaudojo teise pareikšti ieškinį baudžiamojoje byloje, nors turėjo tokią galimybę, jei laikė, kad jai nusikaltimais yra padaryta žalos. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos rezultatas (LR BK 72 str. 2 d.) paprastai yra konfiskuojamas LR BK 72 straipsnio pagrindu. Tačiau konfiskavimo klausimas baudžiamojoje byloje net nebuvo keliamas, o tai, be kita ko, dar kartą patvirtina, kad nusikalstamomis veikomis nebuvo padarytos jokios žalos. Kadangi žala yra būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, nesant tokios sąlygos, civilinė atsakomybė (deliktinė) neatsiranda. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Atsakovės nuomonę, ieškovė nemotyvavo, o tuo pačiu ir neįrodė, koks priežastinis ryšis yra tarp atsakovės (ir bendraatsakovių) neteisėtų veiksmų bei 19640,70 Eur žalos. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovė A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2012 m. lapkričio 22 d. Baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta aplinkybė, kad kratos metu iš atsakovės paimti buhalteriniai dokumentai, apimantys laikotarpį tik iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Vadinasi, atsakovė negali atsakyti už vartojimo kredito sutartis, sudarytas po 2012 m. rugsėjo 30 d. Be to ieškovė nurodydama, kad atsakovė A. P. privalo solidariai su kitais bendraatsakoviais atlyginti 11800,35 Eur ieškovas prieštarauja jos ieškinyje nurodytoms aplinkybėms. 2015-06-08 patikrinimo akte nurodomi atlikti įskaitymai su atskaitingu asmeniu D. J., taip pat aplinkybė, kad 82894 Lt grynųjų pinigų liko pas atskaitingą asmenį D. J. (pagal Bendrovės apskaitą iš banko sąskaitų paimti grynieji pinigai visais atvejais buvo fiksuojami ne kasoje, bet kaip atskaitingų asmenų gautos pajamos). Atsakovės nuomone, dėl 11800,35 Eur žalos ieškovei gali būti atsakingas tik bendraatsakovis D. J.. 2015-06-08 patikrinimo aktas nenuginčytas, juo remiasi pati ieškovė pridėdama prie ieškinio, tokiu būdu vieno bendraatsakovio skola negalėjo tapti ir netapo visų atsakovų solidaria prievole. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-10-23 nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovės bankroto administratoriumi buvo paskirta L. L. (paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA165). 2015-12-29 buvo patvirtinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai 50 835,18 Eur sumoje, iš jų – 49 335,33 Eur VMI prie LR Finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas. Bankroto administratoriui vykdant bankroto procesą nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-34-229/2017, nuosprendis paskelbtas 2017-11-02, galutinai įsiteisėjo 2018-01-26 Panevėžio apygardos teismui išnagrinėjus S. K. apeliacinį skundą. teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų A. P., D. J., G. K. ir S. K. padaryta nusikalstama veika – buvo apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita – padaryta neteisėtai versliškai verčiantys komercine veikla. Teismas taip pat nustatė, kad nurodyta veikla buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2012 m. birželio mėn. 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Faktiškai nuosprendžio nurodytu laikotarpiu atsakovai vykdė finansinę veiklą išduodant fiziniams asmenims greituosius kreditus, pridengiant šią veiklą mažmenine prekyba garso ir vaizdo įranga, kompiuteriais ir jų įranga, buitine technika. Teismo nurodytu laikotarpiu fiziniams asmenims buvo išduodami greitieji kreditai, juos fiksuojant PVM sąskaitose faktūrose kaip prekių pardavimus fiziniams asmenims sudarant su jais vartojimo kredito sutartis prekėms finansuoti. Suma, kurią fiziniai asmenys gaudavo kaip greitasis kreditas, neatitikdavo vartojimo kredito sutartyse nurodytos sumos, sutarties suma būdavo didesne, kadangi būdavo priskaičiuojamas administracinis (aptarnavimo) mokestis. Viso išduodant greituosius kreditus fiziniai asmenys sumokėjo 19640,70 Eur (67815,41 litų) administracinio (aptarnavimo) mokesčio.

Dėl 19 640,70 Eur žalos atlyginimo.2019-05-23 VMI rašte Nr. (19.9-31-1 E) RM – „Dėl pajamų gautų iš lizingo ir greitųjų kreditų paslaugų teikimo, neturint tam reikalingos licencijos, pripažinimo“ nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš lizingo ir greitųjų kreditų paslaugų teikimo gautas pajamas (administravimo mokestį, palūkanas ir pan.), neatsižvelgiant į tai, kad įmonė neturėjo tam reikalingos licencijos, turėjo pripažinti apmokestinamomis pajamomis (2 t. b. l. 52). Ieškovės gautos ir apskaitytos pajamos yra užfiksuotos 2015-06-08 Panevėžio apskrities VMI patikrinimo akte, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įplaukos sudarė 832 085,39 Lt: 273 000 Lt akcininkų įnašai (G. K.- 106 000 Lt., D. J.- 167 000 Lt); 537 194 Lt lizingo bendrovių pavedimai; 6 382,62 lizingo bendrovių komisinis atlygis; 15 428,36 Lt pajamos už prekes; 80,41 Lt kitos įplaukos.

Panevėžio miesto apylinkės 2017 m. lapkričio 2d. nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 23 d. vartojimo kreditų sutarčių pagrindu buvo sumokėta 19 640,70 Eur (67 815,41 Lt) aptarnavimo mokesčio, kuris kaip įmonės pajamos nebuvo į registruotos į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 21 d. tokių pajamų buvo gauta 5 073,24 (17 516,86 Lt). Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 22 iki 2012 m. spalio 23 d. buvo gauta 14 567, 46 Eur (50 298,53 Lt) pajamų.

Teismas, įvertinęs Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio turinį, šiame rašytiniame įrodyme neįžvelgia atsakovų akcentuojamų aplinkybių, kurios šalintų jų, civilinę atsakomybę už įmonės patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje buvo spręsta dėl visų atsakovo S. K., G. K., D. J. ir A. P. baudžiamosios atsakomybės kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje nurodytu nusikaltimu. Baudžiamojoje byloje nenustatytos atsakovų S. K., G. K., D. J. ir A. P. įrodinėjamos aplinkybės, kad jie nėra atsakingi dėl 19 640,70 Eur pajamų nebuvo įregistruota ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, nes jie neturėjo pareigos ( jų darbo funkcijos ar užsiima padėtis bendrovėje ir pan.) ir tarp jų veiksmų ir žalos, kuri ieškovei kilo apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, yra nutolęs faktinis priežastinis ryšys, kuris nepakankamas visiškai teisinei atsakomybei atsirasti ir nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį šioje dalyje. Priešingai, nuosprendžio turinys papildomai patvirtina, kad atsakovas S. K. sugalvojo teikti greituosius kreditus, ieškojo patalpų, pateikė darbui reikalingus kompiuterius, surado ir apmokė darbuotojus- vadybininkus, surado suklastotas PVM sąskaitas faktūras, prisijungdavo prie elektroninės bankininkystės, kontroliuodavo pinigų įplaukas, kontroliavo bendrovės direktorių darbą (turėjo galimybę prisijungti prie sąskaitų, galėdavo pasižiūrėti apie įvykdytas sutartis tam tikrose lizingo bendrovėse ir pan.), rūpinosi kredito įstaigose dėl leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti prekyba buitine techniką įsimokėtinai, matydamas ir vertindamas šios veiklos rezultatus reikalavo didesnio pelno (gautas iš skirtumo tarp dokumentuose įrašytų ir realiai žmonėms išmokėtų pinigų), reikalavo didinti administravimo mokestį t.y. buvo faktiniu apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo iniciatoriumi ir vadovu.

Atsakovas G. K., buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, pasiūlius S. K. sutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiautų buitine techniką ir S. K. įneš įnašą, jis laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2012-07-11 buvo vieninteliu akcininku ir vadovu (direktoriumi) UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuo pačiu bendrovės atskaitingu asmeniu, žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių prekių iš įmonių nepirko, o teikė kreditus, gautas pinigų iš skirtumo tarp dokumentuose įrašytų ir realiai žmonėms išmokėtų pinigų dalindavosi su atsakovu S. K., o perrašius bendrovės akcijas D. J., būdamas faktiniu bendrovės akcininku, minėtas sumas dalindavosi ir su kitais atsakovais S. K. ir D. J.. Šias aplinkybes baudžiamoje byloje pilnai pripažino atsakovas G. K., nurodydamas, kad po bendrovės akcijų perrašymo, jis atsiėmė savo 5000 Lt įnašą ir po dar jam D. J. yra davęs kažkiek pinigų.

Atsakovas D. J. laikotarpyje nuo 2012-07-11 iki 2012-12-31 būdamas vienu iš akcininku (50 procentų akcijų) ir vadovu (direktoriumi) UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuo pačiu bendrovės atskaitingu asmeniu, žinodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių prekių iš įmonių nepirko, o teikė kreditus, gautas pinigų iš skirtumo tarp dokumentuose įrašytų ir realiai žmonėms išmokėtų pinigų dalindavosi su kitais atsakovais S. K., G. K..

Atsakovė A. P. laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2012-11-22 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, žinodama kad bendrovė ne prekiauja buitine techniką, o teikia kreditus, patarė bendrovės vadybininkams, išrašyti ne kasos išlaidų orderius apie išmokėtas paskolų sumas, o išrašyti fiktyvias PVM sąskaitas- faktūras ir būtent ji nurodydavo kokias prekes reikia įrašyti į klastojamas PVM sąskaitas faktūras (nurodant kokios prekės neva parduotos).

Esant minėtoms aplinkybėms, remdamasis suformuota Kasacinio teismo praktika, teismas daro išvadą, kad atsakovai S. K., G. K., D. J., A. P. savo veiksmais, pasireiškusiais apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, prisidėjo prie sąlygų žalai ieškovei kilti sudarymo, sukurdami atitinkamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Atsakovai S. K., G. K., D. J., A. P., elgdamasi kaip protingi ir apdairūs asmenys, neteisėtų veiksmų atlikimo (ieškovės apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) metu turėjo galimybę numatyti žalingų padarinių ieškovei atsiradimą. Atsakovai S. K., G. K., D. J., A. P. pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą rūpestingumo pareigą. Rizika, kad apgaulingai tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą tenka atsakovams S. K., G. K., D. J., A. P.. Dėl to teismas sprendžia, kad netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovų S. K., G. K., D. J., A. P. neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos nėra pagrindo vertinti kaip pernelyg nutolusį. Darytina išvada, kad šioje byloje yra pagrindas konstatuoti teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų S. K., G. K., D. J., A. P. neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, kaip atsakovų S. K., G. K., D. J., A. P. būtinosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, egzistavimą (CK 6.247 straipsnis).

Teismas pažymi, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą solidariai pagal CK 6.6 straipsnio nuostatas, yra šio reikalavimo pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai S. K., G. K., D. J. ir A. P. bendrais veiksmais padarė žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrais veiksmais padaryta žala sukuria solidariosios atsakovų atsakomybės prievolę (CK 6.6 straipsnis 3 dalis). Todėl ieškovei žalą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 21 d. sumoje 5 073,24 (17 516,86 Lt) turi atlyginti solidariai S. K., G. K. ir A. P.. Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 22 iki 2012 m. spalio 23 d. buvo gauta 14 567, 46 Eur (50 298,53 Lt) žala turi atlyginti solidariai S. K., G. K., D. J. ir A. P..

Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti 11 800,35 Eur žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-06-08 Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi mokestinį patikrinimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus bei pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadas 2013-09-19 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-02-04 Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-08-25 ir 2015-02-20 specialisto apklausos protokolus. 2015-06-08 patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad 2012-12-31 įvertinus bendrovės išlaidas atskaitingo asmens D. J. skola bendrovei sudaro 11800,35 Eur (40 744,25 litų). Išanalizus minėtą dokumentą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitose nėra atskaitingų asmenų ir buhalterės parašų, vietoje atskaitingo asmens pavardės įrašytas buhalterinės sąskaitos pavadinimas: „gautinos iš atskaitingų asmenų sumos“, todėl tik iš įrašų dokumentuose galima nustatyti, kad atskaitingi asmenys atitinkamu laikotarpiu buvo direktorius G. K. 2012-06-01 iki 2012-07-11) bei direktorius D. J. (201-07-12 iki 2012-12-31). Nors ir keitėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai, tačiau kiekvieno iš jų liepos mėnėsį gautos piniginės lėšos ir padarytos išlaidos įtrauktos į tą pačią avanso apyskaitą, atskaitingi asmenys pagal pavardes neišskirti ir apskaitos registruose. Dėl to iš atskaitingų asmenų apskaitos registro (sąskaitos 2435) ir avanso apyskaitų duomenų nėra aišku ar G. K. nepanaudotą avanso likutį sumoje 1702,79 Eur (5879,38 Lt) perdavė naujajam direktoriui D. J.. Avanso apyskaitoje ir atskaitingų asmenų apskaitos registre 2012-08-16 yra užfiksuota operacija apie atskaitingam asmeniui išmokėtą ir iš atskaitingo asmens gautą 289,62 Eur (1000 Lt sumą, iš 2435 sąskaitos į 2435 sąskaitą), tačiau jokio dokumento nėra.

Avanso apyskaitų ir apskaitos registrų duomenimis 2012-06-01 atskaitingi asmenys Bendrovei buvo skolingi 450,74 Eur (1556,33 Lt). Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-12-31 atskaitingiems asmenims buvo išmokėti 212250,93 Eur (732860 Lt), iš jų:

* 142047,03 Eur (490460 Lt) grynųjų pinigų iš banko sąskaitų (iš jų 32758,92 Eur (113110 Lt) paimta iš bankomatų),

* 70203,89 Eur (242400 Lt) iš kasos, pagal kasos išlaidų orderius.

Banko išrašuose nenurodyta kas iš Bendrovės sąskaitų bankomatuose paėmė 32758,92 Eur (113110 Lt) grynųjų pinigų, tačiau apskaitos registruose iš sąskaitų grynaisiais paimtos piniginės lėšos visais atvejais buvo apskaitomos avanso apyskaitose kaip atskaitingų asmenų gautos pajamos.

Apskaitos registrų duomenimis, 2012-12-31 atskaitingi asmenys Bendrovei buvo skolingi 46900,56 Eur (161938,27 Lt). Tačiau pagal dokumentų (banko išrašų, kasos orderių, kasos kvitų) duomenis nustatyta, kad atskaitingų asmenų skola bendrovei 2012-12-31 sudarė 57630,99 Eur (198988,27 Lt), t. y. 10730,42 Eur (37050 Lt) didesnė, nei užfiksuota apskaitos registruose. Nustatyta, kad skolos likučiai nesutampa dėl to, kad Bendrovės banko sąskaitų apskaita tvarkyta iki 2012-10-31, o 2012-11-01 - 2012-12-31 laikotarpiu sąskaitose vykdytos piniginių lėšų operacijos į apskaitą neįtrauktos. Dėl to 2012 m. lapkričio mėn. iš banko sąskaitos grynaisiais paimti 10730,42 Eur (37050 Lt) nebuvo įtraukti į atskaitingų asmenų pajamas. Pagal Bendrovėje tvarkomą apskaitą, iš banko sąskaitų paimti grynieji pinigai visais atvejais buvo fiksuojami ne kasoje, bet kaip atskaitingų asmenų gautos pajamos.

Pagal pateiktus avanso apyskaitų pajamų ir išlaidų dokumentus buvo analizuotas piniginių lėšų judėjimas atskirai pagal kiekvieną atskaitingą asmenį. Nustatyta, kad:

- G. K. laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-07-11 buvo išmokėti 60762,28 Eur (209800 Lt), iš jų 29946,71 Eur (103400 Lt) - grynaisiais pinigais iš Bendrovės sąskaitų, 30815,57 Eur (106400 Lt) - iš Bendrovės kasos.

Dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, atskaitingas asmuo G. K. 2012-07-12 dienai Bendrovei buvo skolingas 1702,79 Eur (5879,38 Lt) (1556,33 Lt (likutis 2012-06-01) + 209800 Lt (G. K. išmokėta grynaisiais pinigais) - 205476,95 Lt (pateisinta dokumentais). Tačiau 2012 m. liepos mėn. buvo surašyta viena apyskaita G. K. ir D. J., todėl laikytina, kad negrąžintas avanso likutis dokumentuose persikėlė D. J..

- D. J. laikotarpiu nuo 2012-07-12 iki 2012-12-31 buvo išmokėti 151488,65 Eur (523060 Lt), iš jų 112100,32 Eur (387060 Lt) - grynaisiais pinigais iš Bendrovės sąskaitų, 39388,32 Eur (136000 Lt) iš kasos.

D. J. dokumentais pateisino 95560,45 Eur (329951,11 Lt) išlaidų.

Pagal pateiktus dokumentus, atskaitingas asmuo D. J. 2012-12-31 Bendrovei buvo skolingas 57630,99 Eur (198988,27 Lt = 5879,38 Lt (perkeltas negrąžintas G. K. avansas) + 523060 Lt (D. J. išmokėta grynaisiais pinigais) - 329951,11 Lt (pateisinta dokumentais).

Pagal Bendrovės dokumentus ir apskaitos registrų duomenis, akcininkui G. K. buvo grąžinti visi jo įnašai. Akcininkas D. J. 2012 m. liepos - rugsėjo mėn. į Bendrovės kasą įnešė 48366,54 Eur (167000 Lt), o Bendrovė jam grąžino 25196,94 Eur (87000 Lt) įnašų. Bendrovės skola akcininkui D. J. 2012-12-31 sudarė 23169,60 Eur (80000 Lt). Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas forma FR0711 (su priedais) už 2012 m. VMI nepateikta.

Pagal FNTT pateiktą informaciją, 5 asmenys apklausų metu nurodė, kad neįsigijo prekių ir negavo paskolų, todėl darytina išvada, kad įforminti kreditai jiems neišmokėti, todėl 24007,76 Eur (82894 Lt) grynųjų pinigų liko pas atskaitingą asmenį D. J. (pagal Bendrovės apskaitą iš banko sąskaitų paimti grynieji pinigai visais atvejais buvo fiksuojami ne kasoje, bet kaip atskaitingų asmenų gautos pajamos).

Patikrinimo akto 3 punkte įvertinus Bendrovės išlaidas, atskaitingo asmens D. J. skola Bendrovei 2012-12-31 sumažėjo iki 11800,35 Eur (40744,25 Lt = 198988,27 Lt atskaitingų asmenų skola + 376055,98 Lt įformintų atsiskaitymų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 537194 Lt prekėms įsigyti pervestų lizingo bendrovės + 82894 Lt neišmokėtų kreditų - 80000 bendrovės skolos Lt).

Kaip matyti iš pateiktų faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei Panevėžio VMI patikrinimo aktu, kad atsakovas G. K. nepateisino dokumentais ir negrąžino jam išmokėtų lėšų sumoje 1702,79 Eur (5879,38 Lt), o atsakovas D. J. 10 097,56 Eur (34 864,87 Lt) negrąžino jam išmokėtų lėšų. Tokiu būdu, teismas daro išvada, kad atsakovai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiai atsakingi asmenys bendrovei savo veiksmais padarė žalos ir iš atsakovo G. K. priteisiama 1 702,79 Eur žalos atlyginimo, iš D. J. 10 097,56 Eur žalos atlyginimo.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio ir atsakovų solidarios atsakomybės.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant ir taikant šią teisės normą teismų praktikoje suformuluota aktuali nagrinėjamai bylai taisyklė, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar ją padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-378/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; kt.).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei priteisiama 58,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 640,70 Eur žalos atlyginimo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 097,56 Eur žalos atlyginimo, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 702,79 Eur žalos atlyginimo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai

Priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 337,50 Eur žyminio mokesčio ir 14,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 148,50 Eur žyminio mokesčio ir 14,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą iš kiekvieno po 110,50 Eur žyminio mokesčio ir po 14,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskusti Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.