- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- 2S-41-1051/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16654-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. prašymą dėl sprendimo vykdymo laikino sustabdymo civilinėje byloje Nr. e2-2216-812/2022, suinteresuotas asmuo V. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. M. prašymu prašė laikinai sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2216-812/2022 vykdymą (dėl bendravimo su nepilnamečiu J. V.), iki bus gautos ikiteisminio tyrimo išvados.
2. Nurodė, kad 2025 m. spalio 7 d. jos sūnus J. V. buvo apžiūrėtas gydytojos, kuri fiksavo kūno sužalojimus (hematomas bei nubrozdinimus). Sužalojimai buvo pastebėti po savaitgalio, kai vaikas lankėsi pas tėvą pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Konsultacijos metu vaikas pasisakė gydytojai, kad tėvo namuose gyvenanti moteris jį gnaibė ir stipriai spaudė nugarą, dėl ko jis patyrė skausmą. Tą pačią dieną (2025 m. spalio 7 d.) apie įvykį buvo pranešta policijai. 2025 m. spalio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo fizinio smurto prieš nepilnametį vaiką J. V. Todėl, bet koks bendravimo ar perdavimo J. tėvui vykdymas gali kelti realią grėsmę vaiko emociniam ir fiziniam saugumui. Pareiškėja vadovaudamasi civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsniu, siekdama apsaugoti vaiko teises ir užtikrinti jo saugumą, prašė laikinai sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2216-812/2022 vykdymą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fizinio smurto prieš vaiką.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. V. rašytiniuose paaiškinimuose prašė : 1) netenkinti pareiškėjos V. M. prašymo dėl laikinojo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo; 2) vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti V. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; iš V. M. suinteresuoto asmens V. V. naudai priteisti 1 573 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas ne V. V., o jo sutuoktinės E. V. atžvilgiu, t. y. nėra jokių prielaidų teigti, kad V. V. galėjo sukelti vaikui sužalojimus, bei dėl to riboti jo ir vaiko teisę ir galimybę matytis ir bendrauti. Nors V. V. gyvena su sutuoktine E. V., tačiau, siekiant laikytis ikiteisminiame tyrime nustatytų apribojimų, V. V. su vaiku gali bendrauti ir ne namie. Paaiškino, kad suinteresuoto asmens ir pareiškėjos santykiai yra konfliktiški nuo pat jų išsiskyrimo momento, t. y. nuo 2019 m.. Teigė, kad pareiškimas policijai yra pateiktas tik siekiant apsunkinti V. V. ir E. V. gyvenimą. Mano, kad pareiškėja, siekdama apriboti tėvo ir vaiko bendravimą, piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia. Tėvas nesimatė su vaiku beveik mėnesį. Nuo 2025 m. spalio 17 d. suinteresuotam asmeniui nepavyksta susiskambinti su vaiku. Pareiškėja pareiškė tiek antstoliui, tiek suinteresuotam asmeniui, jog ji nevykdys teismo sprendimo ir vaiko tėvui neduos, kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jo vykdymas nėra sustabdytas, pareiškėja teismo sprendimo piktybiškai nevykdo, pati ir (ar) per savo motiną, sudarydama tėvui ir vaikui kliūtis bendrauti.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius), pateikė teismui išvadoje nuomonę, kad nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad tėvo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi kelia vaikui grėsmę, kenkia jos fizinei, psichologinei gerovei, emocinei būsenai, daro ar darys nepataisomą žalą vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi teismas netenkino pareiškėjos V. M. prašymo dėl sprendimo vykdymo laikino sustabdymo civilinėje byloje Nr. e2-2216-812/2022; išaiškino pareiškėjai, kad pasikeitus aplinkybėms, ji gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo; netenkino suinteresuoto asmens V. V. prašymo skirti pareiškėjai V. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisė iš pareiškėjos V. M. suinteresuoto asmens V. V. naudai 1 573,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad teismo sprendimo vykdymas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ar keltų realią grėsmę vaiko fiziniam ar emociniam saugumui. Pareiškėja byloje remiasi pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo fizinio smurto prieš vaiką, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas V. V. sutuoktinės E. V. atžvilgiu, o ne vaiko tėvo V. V. atžvilgiu. Duomenų, kad vaiko tėvas V. V. panaudojo prieš vaiką fizinį ar psichologinį smurtą bei kelia grėsmę vaiko fizinei ar psichologinei gerovei, byloje nepateikta. Vaikas psichologei nurodė, kad jam su tėčiu patinka, išreiškė norą susitikti su juo. Teismas vertino, kad sprendimo vykdymo laikinas sustabdymas bei tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos apribojimas neatitiktų vaiko teisių ir interesų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismas padarė išvadą, kad prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo laikinai sustabdyti sprendimo vykdymą pagal CPK 284 straipsnį ir tokiu būdu apriboti galimybę tėvui matytis su vaiku pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ir pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo laikino sustabdymo atmetė.
7. Teismas spręsdamas dėl suinteresuoto asmens prašymo skirti pareiškėjai baudą, pažymėjo, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėja, paduodama teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo laikino sustabdymo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kadangi pareiškėja pateikė prašymą, siekdama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrinti jo saugumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
8. Teismas įvertinęs, kad pareiškėjos prašymas netenkinamas, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisė 1 573,00 Eur jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-39001-1052/2025 dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir paskirstyti pirmos instancijos teisme suinteresuoto asmens V. V. patirtas bylinėjimo išlaidas, užtikrinant sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą; priteisti pareiškėjos V. M. naudai iš suinteresuoto asmens V. V. visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytą nuostatą. Pabrėžė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl suinteresuoto asmens prašymo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja, paduodama teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo laikino sustabdymo, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad šio suinteresuoto asmens reikalavimo netenkino.
9.2. Teigia, kad suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolį V. K., kuris vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo priverstinį teismo sprendimo vykdymą, su pareiškimu dėl teismo sprendimo iš V. M. pusės nevykdymo. Pastebi, kad šis suinteresuoto asmens pareiškimas dar nėra išnagrinėtas. Taip pat suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2025 m. spalio 17 d. kreipėsi į antstolį R. S. su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas nėra vykdomas. Atkreipia dėmesį, kad minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo atliktas ne tam, kad šioje civilinėje byloje įrodyti, jog bendravimo su vaiku tvarka neturi būti sustabdyta, o tam, kad antstolis turėtų pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl V. M. nubaudimo antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už faktinių aplinkybių konstatavimą neturi būti įtrauktos į šioje civilinėje byloje suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šių išlaidų pagrįstumas bus nagrinėjamas kitoje byloje.
9.3. Nurodo, kad atsižvelgus į tai, kad dalis bylinėjimosi išlaidų (už faktinių aplinkybių konstatavimą) buvo patirta ne šioje civilinėje byloje ir suinteresuoto asmens reikalavimai nebuvo patenkinti pilna apimtimi (pareiškėjai nebuvo skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis), pareiškėja prašo įvertinti priežastį, dėl kurios susidarė bylinėjimosi išlaidos (vaikas patyrė sužalojimus suinteresuoto asmens namuose) bei tinkamai ir sąžiningai paskirstyti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimo išlaidas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. V. prašo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; iš V. M. suinteresuoto asmens V. V. naudai priteisti V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai :
10.1. Pareiškėjos aiškinimas, kad dėl to, kad teismas atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens reikalavimą skirti pareiškėjai baudą, turi būti mažinamos iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, prieštarauja CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam principui „pralaimėjęs moka“. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose reiškė pagrindinį reikalavimą – pareiškėjos prašymą atmesti. Taip pat buvo reiškiamas papildomas procesinis prašymas – skirti pareiškėjai baudą, už tikėtiną piktnaudžiavimą, pareiškus nepagrįstą prašymą. Suinteresuotas asmuo tokiu procesiniu prašymu nesiekė jokios ekonominės naudos – pagrindinis tokio prašymo tikslas buvo sąžiningai nubausti pareiškėją įstatymo nustatyta tvarka, tuo atveju jeigu būtų nustatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai. Dėl to, nepagrįstas pareiškėjos atskirojo skundo motyvas, kad atsisakius tenkinti suinteresuoto asmens išreikštą papildomą procesinį prašymą, teismas turėjo sumažinti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
10.2. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad faktinės aplinkybės, kurios buvo konstatuotos faktinių aplinkybių protokolu, nėra susijusios su šia byla. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas surinkti kuo daugiau įrodymų apie tai, kad pareiškėjos inicijuotas procesas dėl laikino teismo sprendimo vykdymo sustabdymo yra tik prielaida apriboti suinteresuoto asmens galimybes matytis ir bernauti su vaiku, kreipėsi į antstolį V. K., kuris konstatavo faktines aplinkybes. Akcentuoja, kad pareiškėjos elgesys, t. y. prašymo teismui pateikimas, kurio pagrindu buvo inicijuota šį byla, o taip pat sąmoningas nepagrįstų kliūčių bendrauti vaikui ir tėvui sudarymas, sąlygojo šių išlaidų atsiradimą. Dėl to, šios išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla. Mano, kadangi pareiškėjos prašymas buvo atmestas, iš pareiškėjos pagrįstai priteistos visos suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas patenkintinas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
12. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus : 2025 m. spalio 16 d. pareiškėjos siųstą elektroninį laišką suinteresuotam asmeniui, kuriame praneša, jog pateikė prašymą teismui dėl teismo nutarties vykdymo sustabdymo ir informuoja, kad suinteresuotas asmuo negalės susitikti su vaiku; e. dienyno ištrauką apie vaiko lankomumą nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.; Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. gruodžio 1 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą; suinteresuoto asmens 2025 m. spalio 24 d. skundą Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir jo priedus (Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. vykdomasis raštas; 2025 m. spalio 20 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti dokumentai); suinteresuoto asmens pateiktus 2025 m. lapkričio 12 d., 2025 m. lapkričio 13 d. ir 2025 m. lapkričio 14 d. papildomus paaiškinimus Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir pridėtus priedus (2025 m. lapkričio 13 d. suinteresuoto asmens ir pareiškėjos susirašinėjimas; išrašas iš e-dienyno sistemos ir kiti priedai).
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais priedais, atsižvelgdamas į tai, kad dalis pateiktų dokumentų yra byloje, bei į tai, kad šiame apeliaciniame procese yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, o ne dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos netinkamo vykdymo, be to, suinteresuotas asmuo nenurodė, kodėl būtinybė pateikti šiuo naujus įrodymus iškilo ir kokią reikšmę jie turi šiame apeliaciniame procese, sprendžia, kad suinteresuoto asmens pateikti nauji įrodymai neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
15. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkinęs suinteresuoto asmens prašymo, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepagrįstai iš apeliantės priteisė visas suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 36 punktas, 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas). Taigi, teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023 126 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo rašytiniuose paaiškinimuose į apeliantės prašymą, prašė netenkinti apeliantės prašymo dėl laikinojo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Taigi, kaip suinteresuotas asmuo pagrįstai nurodo atsiliepime į atskirąjį skundą, pagrindinis jo suformuluotas reikalavimas buvo – netenkinti apeliantės prašymo dėl laikinojo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, o prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra procesinis reikalavimas ir nėra laikomas materialiuoju teisinio pobūdžio reikalavimu, bei tokį prašymą pareiškusiam asmeniui, tokio prašymo patenkinimas/nepatenkinimas nesukuria jokių teisių ir pareigų, ir toks prašymas nėra susijęs su pagrindiniu reikalavimu. Be to, pažymėtina, kad šioje byloje, pagrindinis bylos dalykas yra būtent įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas, o ne išskirtinai tik procesinio pobūdžio klausimas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
20. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021, 17 punktas). Taigi, pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu (pareiškimu) pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.
21. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis) yra procesinio pobūdžio reikalavimas ir jis nėra susijęs su pareikštu materialiuoju subjektiniu reikalavimu (šiuo atveju – netenkinti pareiškėjos prašymo), todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose pareikšto prašymo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo tokį prašymą pareiškusiam suinteresuotam asmeniui mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
22. Taip pat apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui patirtas už faktinių aplinkybių konstatavimą, nes šios išlaidos yra susijusios ne su nagrinėjama byla, siekiant įrodyti, kad bendravimo su vaiku tvarka neturi būti sustabdyta, o tam, kad antstolis turėtų pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl apeliantės nubaudimo antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, nes siekė surinkti kuo daugiau įrodymų apie tai, kad pareiškėjos inicijuotas procesas dėl laikino teismo sprendimo vykdymo sustabdymo yra tik prielaida apriboti suinteresuoto asmens galimybes matytis ir bendrauti su vaiku.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1) 1 210 Eur išlaidos už atstovo advokato padėjėjo teisines paslaugas už paaiškinimo į pareiškėjos prašymą parengimą (2025 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apmokėta 2025 m. spalio 31 d. mokėjimo dokumentu); 2) 363 Eur išlaidos pagal antstolio R. S. 2025 m. spalio 20 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) už faktinių aplinkybių konstatavimą (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri apmokėta 2025 m. spalio 21 d. mokėjimo dokumentu.
25. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių konstatavimas, be kita ko, gali būti atliekamas byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, 24 straipsnio 2 dalis).
26. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų atlygintinumo, turi atsižvelgti į tai, ar šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu byloje priimant procesinius sprendimus asmens užsakymu parengtu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip įrodymu nesiremta, šios išlaidos šaliai neatlygintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-814-330/2022 129 punktas).
27. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama klausimas pagal apeliantės pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo laikino sustabdymo dalyje dėl nustatytos suinteresuoto asmens su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarkos.
28. Iš suinteresuoto asmens rašytinių paaiškinimų į apeliantės prašymą ir pateikto 2025 m. spalio 23 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais su antstoliu V. K. nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2025 m. spalio 23 d. kreipėsi į antstolį, vykdantį vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2216-812/2022 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skolininkei skyrimo vykdomojoje byloje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-686-1211/2026 pagal antstolio V. K. 2025 m. lapkričio 14 d. pateiktą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, parengtą pagal suinteresuoto asmens atstovo 2025 m. spalio 23 d. prašymą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skolininkei V. M. skyrimo, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą prašymą suinteresuotas asmuo grindžia antstolio R. S. 2025 m. spalio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotomis aplinkybėmis. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2VP-686-1211/2026 nėra priėmęs galutinio procesinio sprendimo.
29. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo minėtu antstolio faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu grindžia aplinkybę, jog apeliantė nevykdo teismo sprendimo, ribodama vaiko bendravimą su tėvu. Pažymėtina, kad šios bylos dalykas nėra susijęs su teismo sprendimo vykdymo pažeidimu, o yra sprendžiama dėl šio sprendimo vykdymo laikino sustabdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad faktinių konstatavimo aplinkybių protokolas šioje nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas įrodymas, nes pati apeliantė jau pareiškime nurodė ir pateikė įrodymus, kad neleidžia suinteresuotam asmeniui bendrauti su sūnumi. Nagrinėjamoje byloje minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nesirėmė skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens patirtos išlaidos (363 Eur), susijusio su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nagrinėjamoje byloje yra neatlygintinos.
30. Taip pat apeliantė prašo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertinti šių išlaidų susidarymą priežastį, t. y., kad vaikas sužalojimus patyrė suinteresuoto asmens namuose.
31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimo. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
32. Apeliacinės instancijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi nėra nustatyta, kad suinteresuoto asmens nesąžiningi veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog gali būti, kad suinteresuoto asmens namuose šalių sūnus patyrė sužalojimus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme elgėsi nesąžiningai.
33. Apibendrinant pažymėtina, kad apeliantė neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens naudai už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų dydžio pagrįstumo nepasisako.
34. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažinant suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1 210 Eur, t. y. paliekant priteistas bylinėjimosi išlaidas patirtas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje ir nepagrįstai nusprendė, jog suinteresuotas asmuo šioje byloje turi teisę į visų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. nepagristai priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kuris kaip įrodymas nėra reikšmingas nagrinėjamoje byloje ir šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nesirėmė skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistas išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, sumažinant iki 1 210 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
37. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
38. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas.
39. Apeliantė pateikė prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens V. V. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisines paslaugas rengiant atskirąjį skundą ir įrodymus, kad 2025 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo advokato 2025 m. gruodžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MD492 dalyje už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas patenkintas 50 procentų (t. y. patenkintas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų dalyje dėl priteistų išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą, o kitoje dalyje – sumažinti, atsižvelgiant, kad nebuvo tenkintas prašymas paskirti baudą – netenkintas), todėl yra pagrindas spręsti dėl apeliantės 50 procentų bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
40. Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl suinteresuotam asmeniui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
41. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2025 m. gruodžio 4 d. buvo 2 387 Eur. Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atskirąjį skundą – 0,4 (Rekomendacijų 8.15 punktas), todėl maksimali suma būtų 954,80 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad patenkinta 50 procentų apeliantės reikalavimų, apeliantei V. M. iš suinteresuoto asmens V. V. priteistina 272,25 Eur (544,50 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš pareiškėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.