Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. balandžio 11 d., apie 08.41 val., būdamas prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė A. B. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną, jam važiuojant automobiliu, nukentėjusysis sukėlė avarinę situaciją, nes kirto kelią neleistinoje vietoje, jam (A. V.) reikėjo staigiai stabdyti. Nukentėjusysis jo atžvilgiu sakė necenzūrinius žodžius, tai išgirdęs, jis (A. V.) išlipo iš automobilio, norėjo pakalbėti su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis jį pastūmė, dėl ko jam (A. V.) buvo sužalota ranka ir koja. Po šio nukentėjusiojo veiksmo jis (A. V.) supyko, nuėjo, pasidėjo savo akinius, ir tada nukentėjusiajam vieną kartą trenkė. Pripažįsta visas kaltinimo aplinkybes, neneigia situacijos, taip pat mano, kad jo nurodytos aplinkybės nepateisina jo elgesio, tačiau tos aplinkybės lėmė tai, kad jis supyko ant nukentėjusiojo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. savo kaltę taip pat pripažino ir nupasakojo iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, o būtent, kad tarp jų kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis jam (A. B.) vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė į krūtinės sritį, pataikydamas ir į kairę ranką, dėl ko jis pajuto stiprų skausmą krūtinės srityje ir rankoje. Taigi, šioje byloje nėra ginčo dėl esminių kaltinimo aplinkybių, o būtent, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilus žodiniam konfliktui, kaltinamasis A. V. vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė A. B. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste. Nurodytus faktus patvirtina anksčiau aptarti kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, 2024 m. balandžio 11 d. protokole-pareiškime, kurį A. B. pateikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodytos aplinkybės, įvykį mačiusio liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad matė kaltinamojo smurtinius veiksmus, t.y. kaip automobilio vairuotojas (A. V.) su savo rankos kumščiu trenkė pėsčiajam (A. B.) į kažkurio peties sritį, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklėje, įvykio vietos, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokoluose, išvadoje bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų visuma. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, jog A. V., 2024 m. balandžio 11 d., apie 08.41 val., būdamas prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, vieną kartą savo dešinės rankos kumščiu trenkė A. B. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste. Tokie kaltinamojo A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. V. yra neteistas, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, A. V. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad kaltinamasis pateikė duomenis, jog į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė 150 Eur sumą, kurią prašo priteisti kaip nukentėjusiojo A. B. patirtos žalos atlyginimą o dėl nukentėjusiojo A. B. pareikšto civilinio ieškinio nurodė, kad, jo nuomone, prašoma suma yra neadekvati, tačiau įsipareigojo atlyginti tiek žalos, kiek jos priteis teismas. Svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat būtina įvertinti A. V. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis (b. l. 133), neteistas (b. l. 132), administracine tvarka nebaustas (b. l. 131). Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam nėra būdingas nusikalstamas ar kitaip įstatymus pažeidžiantis elgesys, ir kad šioje byloje aptariami nusikalstami veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo neigiamo požiūrio į visuomenėje pripažintas elgesio normas išraiška. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną J. V.. Iš kaltinamojo A. V. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų bei galimos laiduotojos J. V. prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja artimi giminystės ryšiai, jie kartu gyvena, rūpinasi (duomenys neskelbtini), nuolat bendrauja. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad J. V. yra pajėgi kaltinamajam daryti įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. V. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. V. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. V., jos asmenybė yra teigiama, ji kritiškas kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija yra pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, A. V., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Civilinis ieškinys, proceso išlaidos bei daiktiniai įrodymai

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje byloje nukentėjusysis A. B. pareiškė 9000 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad dėl patirto fizinio skausmo patyrė dvasinį sukrėtimą, ilgą laiką jautė nuolatinę baimę, įtampą, emocinę depresiją, pažeminimą. Taip pat kartu patyrė ir kitus nepatogumus, pasireiškusius papildomu savijautos diskomfortu. Be fizinio skausmo patyrė dar ir didelį emocinį šoką bei stresą. Neteisėti A. V. veiksmai neigiamai paveikė ne tik A. B. sveikatą, bet ir jo gyvenimą. Patirtą neturtinę žalą vertina 9000 Eur suma (1 t., b. l. 45).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. savo civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad suma pagrįsta jo emocine būsena po situacijos. Tai atsitiko tuomet, kai jis iš ryto ėjo į darbą, kaltinamasis jį užpuolė nei iš šio, nei iš to, jis (A. B.) buvo labai šokiruotas tokiu elgesiu, po įvykio nesulaukė nei vieno skambučio iš kaltinamojo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis melavo, nes jis (A. B.) pats tyrėjos klausė, kai pateikė pareiškimą, gal tas žmogus nori susitarti ir kad kaltinamasis jam paskambintų, tyrėja kaltinamajam perdavė jo (A. B.) žodžius. Kai kaltinamasis skambino, nebuvo taip, kad jis atsiprašė, kaltinamojo pirmieji žodžiai buvo „iš dalies aš esu kaltas“. Kaltinamasis iki šiol mano, kad kaltas jis (A. B.), o kaltinamasis tik iš dalies kaltas. Kaltinamasis jam siūlė apie 200 eurų, bet jo tokia suma netenkino. Įvykio metu tarp jų konflikto nebuvo, jis (A. B.) ėjo gatve, kurią jam reikia pereiti iki (duomenys neskelbtini), ten nėra pėsčiųjų perėjos, bet jis pasižiūrėjo, ar nėra automobilių, pradėjo eiti ir staiga automobilis iššoko dideliu greičiu ir net ne savo juostoje. Kaltinamasis, atsidaręs langą, pradėjo ant jo (A. B.) rėkti, aiškinti, lakstė pirmyn atgal ir pats suklupo ant bortelio, vos ne pargriuvo, ir sudavė jam (A. B.) vieną smūgį. Jam pataikė į ranką ir krūtinę. Pirmą naktį po įvykio jis negalėjo miegoti ant šono, nes smūgis buvo ganėtinai stiprus. Nuo smūgio jis nenugriuvo, atsistojo į tokią poziciją, kad nenugriūtų. Paskui naktimis jis labai blogai miegojo, pas jį ir vaikai, ir darbe nervinė įtampa. Jam taip gyvenime nebuvo, kad puola nei iš šio, nei iš to, dabar eina per gatvę ir galvoja, kad jį gali užpulti, visada apie tai galvoja, kad gal pasikartos. Jis (A. B.) mano, kad įvykio metu jis elgėsi teisingai, perėjos ten nebuvo, bet ten visi vaikšto, ta gatvė nėra didelė, kitaip į ofisą jis nepateks. Patirtą žalą jis įvertino 9000 eurų, jo nuomone tai tinkama suma. Daugiau civilinio ieškinio pagrįsti jis negali, vaistų kvitų ar kitų dokumentų neturi. Dėl sužalojimo kreipėsi į teismo ekspertizę, pas šeimos gydytoją nesikreipė, neprisimena, ar pirko tepalus. Mėlynė praėjo per 2 savaites, bet iki šiol jaučia emocinius nepatogumus. Sutiktų ir su mažesne suma, kaip teismas nuspręs.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. nurodė, kad civilinį ieškinį jis pripažįsta iš dalies. Jis siūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą nuo 100 iki 300 Eur, nes nukentėjusiojo sužalojimas buvo tik mėlynė, bet nukentėjusysis jo siūlymo nepriėmė, prašė neadekvačios sumos. Jam (A. V.), kaip (duomenys neskelbtini), tokia suma yra per didelė, bet nukentėjusysis iš jo juokėsi, nebuvo linkęs mažinti sumos. Jis (A. V.) įsipareigoja atlyginti tokią žalą, kokią priteis teismas.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala pagal yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtus dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. B. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, baimę, stresą ir pažeminimą. Žodinio konflikto metu jam buvo suduotas smūgis į viršutinę kūno dalį, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiajame žaste. Dėl to nukentėjusysis jautė nepatogumus, kaip jis paaiškino teisme, jautė skausmą miegodamas, jautė nervinę įtampą. Dėl šių aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalą. Vis dėl to, teismas neturi pagrindo tikėti kai kuriais nukentėjusiojo teiginiais, kuriais jis motyvuoja patirtą neturtinę žalą. Teisme nukentėjusysis teigė, kad buvo užpultas „nei iš šio, nei iš to“, dėl tokio kaltinamojo elgesio yra šokiruotas, šiuo metu jaučia baimę, kad toks įvykis gali pasikartoti, kad vėl gali būti užpultas gatvėje. Tačiau tiek iš kaltinamojo, tiek iš paties nukentėjusiojo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad tarp jų kilęs žodinis konfliktas buvo abipusis ir kad jis kilo dėl to, kad nukentėjusysis ėjo per gatvę neleistinoje vietoje, kur nebuvo pėsčiųjų perėjos, dėl ko kaltinamajam reikėjo staigiai stabdyti savo vairuojamą automobilį, kad išvengtų eismo įvykio. Taigi, nukentėjusysis iš esmės sukėlė avarinę situaciją, kuri buvo konflikto kilimo priežastis. Liudytojas D. R., kuris matė konfliktą, nurodė, kad abu asmenys konflikto metu vienas ant kito šaukė, mosikavo rankomis, taigi, darytina išvada, kad nukentėjusysis taip pat prisidėjo prie konflikto eskalavimo. Nors tokia situacija nepateisina kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau taip pat ir nesuteikia pagrindo tikėti, kad nukentėjusysis tokiais veiksmais buvo netikėtai užkluptas, nes šiems veiksmams įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei į tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusysis dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar emocinę depresiją, dėl patirto sužalojimo nesigydė, išlaidų vaistams ar gydymui nepatyrė, kitokių duomenų apie šio sužalojimo pasekmes teismui nepateikė, spręstina, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiajam A. B. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Kaltinamojo A. V. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestos piniginės lėšos – 150 Eur, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreiptinos nukentėjusiajam A. B. civilinio ieškinio atlyginimui.

Byloje gautas nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis A. B. patyrė bylinėjimosi išlaidas – 100 eurų už susipažinimą su bylos duomenimis, papildomų duomenų surinkimą ir jų teisinį įvertinimą bei galimų sprendimų pateikimą, teisines konsultacijas dėl žalos priteisimo, 1300 eurų už civilinio ieškinio parengimą, 100 eurų už pasirengimą bylos nagrinėjimui, 100 eurų už atstovavimą teisme ir 336 eurų PVM, iš viso 1936 eurų, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo. Kartu su prašymu pateikti dokumentai: 2025 m. sausio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini), išrašyta A. B. advokatų profesinės bendrijos Markevičius, Lukoševičius ir partneriai už anksčiau minėtas paslaugas 1936 Eur sumai (sąskaitą išrašė advokatas Algis Lukoševičius), bei 2025 m. sausio 13 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad A. B. sumokėjo 1936 Eur advokatui Algiui Lukoševičiui.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, nors atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir ginčas tarp šalių kilo tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, ji nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (į teismą su kaltinamuoju aktu buvo perduotas 1 tomas), byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kurio trukmė buvo 1 valanda, taigi, advokatas nukentėjusįjį iš viso atstovavo teisme 1 valandą, taip pat surašė 3 lapų apimties nesudėtingą civilinį ieškinį, kuris tik iš dalies buvo tenkintas byloje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, patenkintas ieškinio dalis, teismas sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų bendra suma (1936 Eur) neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo priteistinų nukentėjusiojo A. B. naudai procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 300 Eur.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu bei „body“ kameros vaizdo medžiaga, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. V. nukentėjusiojo A. B. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamojo A. V. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti nukentėjusiajam A. B. civilinio ieškinio atlyginimui.

Iš dalies patenkinti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo ir priteisti iš A. V. nukentėjusiojo A. B. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC garso įrašu bei „body“ kameros vaizdo medžiaga, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. V. ir J. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.