Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kasabas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Aria Investments“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kasabas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aria Investments“ (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Kasabas“ (toliau – atsakovė) 4 851 Eur skolą, 979,45 Eur palūkanas, 12,25 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. 2025 m. kovo 20 d. teisme gautas atsakovės UAB „Kasabas“ prašymas išdėstyti 2024 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimą, pakeistą 2025 m. kovo 17 m. Kauno apygardos teismo nutartimi, atsakovei mokant kas savaitę po 300,00 Eur, t. y. į mėnesį mokant 1 200 Eur iki visiško sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė papildomą sąlygą dėl sprendimo išdėstymo tvarkos, jog atsakovei vėluojant sumokėti eilinę skolos įmoką daugiau nei 1 darbo dieną, ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl visos skolos priverstinio išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį bei priteisė iš atsakovės ieškovei 4 851 Eur skolą, 979,45 Eur palūkanas, 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (5 830,45 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 292,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 851 Eur skolos, 641,30 Eur palūkanų, 12,25 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (5 492,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 162,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. 2025 m. kovo 20 d. prašymu atsakovė prašė teismo išdėstyti 2024 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimą, pakeistą 2025 m. kovo 17 m. Kauno apygardos teismo nutartimi, atsakovei mokant kas savaitę po 300,00 Eur, t. y. į mėnesį mokant 1 200 Eur iki visiško sprendimo įvykdymo.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino atsakovės prašymą, t. y. išdėstė priteistą sumą lygiomis dalimis mokant po 300,00 Eur kas savaitę iki kiekvienos savaitės penktadienio nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant po 7 mėnesių termino nuo įmokų mokėjimo pradžios kreiptis į ieškovę dėl 12,25 procentų palūkanų paskaičiavimo ir dalimis jų sumokėjimo. Be kita ko, taip pat nustatė ir papildomą sąlygą, kad atsakovei vėluojant sumokėti eilinę skolos įmoką daugiau nei 1 darbo dieną, ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl visos skolos priverstinio išieškojimo.

17. Atsakovė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta papildoma sąlyga, nurodydama, jog, atsižvelgus į atsakovės finansinę padėtį, ši sąlyga yra neproporcinga ir pažeidžianti atsakovės interesus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais.

18. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo šis gali būti vykdomas priverstinai.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

20. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga, jog atsakovei praleidus bent vieną darbo dieną sumokėti sutartą įmoką, ieškovė turi teisę reikalauti visos skolos sumokėjimo iš karto, grindžia prasta finansine padėtimi, nurodydama, kad nors yra moki, tačiau susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Nėra pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

22. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismui įstatymu yra suteikta diskrecija spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, individualiai įvertinant bylos aplinkybes, šalių tarpusavio santykių pobūdį, turtinę padėtį bei užtikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovės prašymu šia teise pirmosios instancijos teismas ir pasinaudojo – patenkino atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, nustatydamas, kad atsakovė skolą mokės savaitinėmis įmokomis po 300,00 Eur. Kartu teismas, įvertinęs ieškovės teisių apsaugos poreikį, tenkino ir ieškovės prašymą dėl papildomos sąlygos, pagal kurią, atsakovei pavėlavus bent vieną darbo dieną sumokėti įmoką, ieškovei suteikiama teisė kreiptis dėl visos likusios skolos išieškojimo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino jam suteiktą diskreciją, įvertino šalių procesinius prašymus ir proporcingai išdėstė sprendimo vykdymą, užtikrindamas abiejų šalių teisėtų interesų apsaugą.

23. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatyme numatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Sprendžiant dėl tokios išimties taikymo būtina įvertinti abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į tai, ar sprendimo vykdymas bus užtikrintas tinkamai, ar nebūtų iš esmės paneigtas teismo sprendimo tikslas ir pažeisti šalies, kurios naudai sprendimas priimtas, lūkesčiai. Pažymėtina, kad atsakovė šiuo atveju iš esmės nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta sąlyga būtų neproporcinga ar pažeidžianti jos, kaip skolininkės, interesus. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytos papildomos sąlygos.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepatirtų jokio realaus finansinio pablogėjimo tuo atveju, jei atsakovė nesilaikytų nustatytos įmokų mokėjimo tvarkos ir vėluotų sumokėti sutartas įmokas. Tokie atsakovės teiginiai vertintini ne tik kaip nepagrįsti, bet ir kaip prieštaraujantys sąžiningumo, lojalumo bei bendradarbiavimo principams, kurie yra esminiai civilinių teisinių santykių elementai. Pažymėtina, kad atsakovė faktiškai pripažįsta galimybę nevykdyti teismo sprendime nustatytų pareigų, taip sudarydama prielaidas piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis bei ignoruoti kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, teisėtus interesus.

25. Pažymėtina, kad ieškovė geranoriškai sutiko su atsakovės prašymu dėl sprendimo išdėstymo, taip sudarydama tinkamas sąlygas atsakovei atsiskaityti su ja pagal pačios atsakovės prašomą tvarką. Taigi priešingu elgesiu būtų ne tik pažeidžiami ieškovės lūkesčiai dėl tinkamo ir savalaikio prievolės įvykdymo, bet ir iš esmės pažeidžiamas teismo sprendimo privalomumo principas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyta papildoma sąlyga dėl visos skolos išieškojimo galimybės praleidus bent vieną darbo dieną be įmokos sumokėjimo laikytina proporcinga, pagrįsta ir atlieka prevencinę funkciją bei skatina atsakovę laikytis nustatytos sprendimo įvykdymo tvarkos, kartu apsaugant ieškovės teisėtus interesus.

26. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdomo išdėstymo tvarką, atsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusius santykius bei tinkamai taikė sąžiningumo ir proporcingumo principus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.