Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. e2S-996-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-27Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2021-04-27Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
e2S-996-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03950-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
D. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Slaugutė“
Ieškovas
R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-996-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03950-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.18.2.13 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Slaugutė“, D. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (kreditorius) R. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išieškoti solidariai iš atsakovų (skolininkų) 35 162,10 EUR skolą, 10 914,90 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 267 EUR bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas 2020 m. birželio 2 d. priėmė teismo įsakymą minėtai skolai išieškoti ir R. J. prašymu 2020 m. birželio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 9 d. gauti atsakovo D. S. prieštaravimai dėl 2020 m. birželio 2 d. teismo įsakymo, kuriuos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi priėmė ir pasiūlė kreditoriui pateikti teismui ieškinį.

2. Ieškovas 2020 m. birželio 26 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Slaugutė“, D. S. ieškovo R. J. naudai 35 162,10 EUR skolą, 10 914,90 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti bendros skolos sumos (46 077,00 EUR), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas, ieškinys priimtas ir byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Slaugutė“ ir D. S. priklausančio nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, o jo nesant ar nepakankant – piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkams ir esančių pas juos arba trečiuosius asmenis, areštą, bendra suma 46 077 EUR, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti atsižvelgiama į privalomąsias sąlygas – pirma, kreditoriaus reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju, spręsdamas dėl pirmosios iš paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, teismas padarė išvadą, kad reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos buvimo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma yra didelė, teismui nėra žinoma skolininkų turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai. Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes konstatavo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkai gali imtis veiksmų, siekdami paslėpti turimą turtą, perleisti tretiesiems asmenims, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl nutarė tenkinti ieškovo R. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principas reikalauja be pagrindo nevaržyti skolininko teisių, todėl nutarė pirmiausia areštuoti skolininkams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) D. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmė – netenkinti ieškovo R. J. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovas kaip galbūt nesąžiningus veiksmus nurodo tuos atsakovų veiksmus, kurie yra pareikšto ieškinio pagrindas, tai yra didelės skolos nemokėjimas ilgą laiko tarpą, skolos nesumokėjimo priežasčių nepagrindimas, neragavimas į kreditoriaus pretenziją, nesiėmimas veiksmų bendradarbiauti su kreditoriumi dėl skolos padengimo. Teigia, kad atsakovų veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl šie veiksmai negali būti vertinami kaip jau įrodyti ar pagrindžiantys atsakovų nesąžiningumą.

4.2. Apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nesudarius galimybės atsakovams pateikti prieštaravimų. Pažymi, kad ieškovas nurodė, jog atsakovų nesąžiningumas pasireiškia galimu skolos vengimu, tačiau ieškovas neprideda jokių pretenzijos išsiuntimą pagrindžiančių dokumentų, o tai, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos praėjus daugiau kaip šešeriems metams, reiškia ne atsakovų, o paties ieškovo nesąžiningumą, kuris sąmoningai laukė, kol padidės palūkanų suma.

Atsiliepimas

5. Ieškovas R. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovas nurodo, kad apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių egzistavimo sąlygos, tai yra to, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Teigia, kad apeliantas neįrodinėja ir neteikia įrodymų, jog jam ieškinio suma nėra reikšminga, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo nevykdymo.

5.2. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovų nesąžiningumą pagrindžia ieškovo nurodyti motyvai, jų veiksmai nesuderinami su sąžiningo asmens pareigomis. Pažymi, jog atskirasis skundas pateiktas tik vieno iš atsakovų – D. S., todėl laikytina, jog kitas atsakovas pripažįsta pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl atsakovų galimo nesąžiningumo, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos bei proceso teisės normų. Ieškovas su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos esant tikėtinam ieškinio pagrįstumui ir galimam atsakovų nesąžiningumui.

8. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su pirmosios instancijos teismo priimtu ieškiniu dėl skolos priteisimo pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Todėl šiuo atveju sutiktina su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas ir vertindamas tikėtiną ieškinio pagrįstumą, pažymėdamas tai, kad civilinė byla yra iškelta, ieškovo ieškinys yra priimtas.

11. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

12. Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovų galimą nesąžiningumą iš esmės nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, teismui nėra žinoma skolininkų turtinė padėtis, kiti kreditiniai įsipareigojimai. Kaip minėta anksčiau, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos ir, nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl ieškovas, kuris šioje byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi procesinę pareigą įrodyti atsakovo prastą turtinę padėtį ir (arba) nesąžiningumą minėtu aspektu, o atsakovas turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-739-330/2020, 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1207-653/2020).

13. Vertinant atsakovų galimą nesąžiningumą ir turtinę padėtį matyti, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino šias aplinkybes, tačiau naujai nustatytos reikšmingos aplinkybės, šalių pateikti rašytinai įrodymai bei atskirojo skundo motyvai, atsižvelgiant į nutarties 12 punkte nurodytą rungimosi principą, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovų galimas nesąžiningumas ir prasta turtinė padėtis yra tikėtinai pagrįsti. Pirmiausia sutiktina su ieškovo argumentais, jog ilgas skolos nesumokėjimo terminas, pažymint tai, kad teikiamu atskiruoju skundu atsakovas šios aplinkybės neginčija (atskirojo skundo 8 punktas), yra viena iš sąlygų, pagrindžianti galimą atsakovų nesąžiningumą, antra, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas teikdamas tiek atskirąjį skundą, tiek atsiliepimą į ieškinį neteikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), trečia, vertinant atsakovų sąžiningumą būtina pažymėti ir tai, kad patikrinus viešai skelbiamus duomenis nustatyta, jog, 2020 m. birželio 1 d. duomenimis, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Slaugutė“ trejus ar daugiau metų piktybiškai neteikia finansinių ataskaitų valstybės įmonei Registrų centrui (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad šiuo atveju ieškovo nurodytos aplinkybės dėl galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tiek vertinant atsakovų turtinę padėtį, tiek galimą nesąžiningumą yra pagrįstos.

14. Be to, apeliantas nenurodė jokių esminių pasekmių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamų, nenurodė, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo apelianto interesus. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 7–13 punktuose, yra pagrindas manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas galėtų sudaryti galimybę pažeisti ieškovo interesus. Taigi, iš apelianto pateiktos argumentacijos negalima daryti išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų mastas, nustatyti pirmosios instancijos teismo nutartimi, yra nepagrįsti.

15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17. Esant nustatytoms nutarties 7–15 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė