Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8777-1042/2016, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį T. U., prašydamas: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo turto – 64,01 m² ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytynės; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjo buto varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) pateikti jam antstolio T. U. raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir tokiam vykdomojo dokumento įvykdymui nustatyti protingą terminą; 4) nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje antstolis T. U. vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto (7–9 b. l.).

Nurodė, kad antstolis nepateikė jam raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie vykdymo proceso eigą. Tvirtino, kad antstolis siekė kuo greičiau įvykdyti pareiškėjo turto pardavimą ir galbūt susitarė su nauju turto pirkėju ar kitais asmenimis.

Antstolis T. U. 2016-09-28 patvarkymu netenkino skundo ir jį persiuntė Šiaulių apylinkės teismui (24–25 b. l.). Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8124-641/2016 jau išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir išsprendė klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo priverstinai realizuojant pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2016-08-17 prašyme jau buvo pareiškęs reikalavimą dėl antstolio T. U. nušalinimo. Antstolis 2016-08-18 priėmė patvarkymą dėl atsisakymo nusišalinti ir Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė nei vieno iš CPK numatytų pagrindų, dėl kurių antstolis turėtų būti nušalintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė (64–66 b. l.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde taip pat prašė antstolio nusišalinti nuo vykdomosios bylos, kurioje antstolis T. U. vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto. Šiuo atveju pareiškėjas pakartotinai nurodo tas pačias aplinkybes, reiškia tą patį reikalavimą tam pačiam antstoliui. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių antstolio T. U. šališkumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-8124-641/2016 bei Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-980-883/2016. Nurodytose bylose teismas konstatavo, kad antstolio raginimas buvo įteiktas kartu su skolininku gyvenančiam pilnamečiam asmeniui (pareiškėjo motinai), o kitoje vykdomojoje byloje – viešo paskelbimo būdu. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad neva nieko nežinojo apie antstolio atliekamus veiksmus, nes šis argumentas prieštarauja civilinėse bylose nustatytiems faktams, kad skolininkas susisiekė su antstoliu elektroniniu paštu, pasiteiravo apie galimybę sumokėti įsiskolinimą per varžytynių laiką, nurodė, jog visą informaciją pageidauja gauti elektroniniu paštu. Teismai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus (84–85 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagrindinės teismo sprendimo res judicata taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; ir kt.). Pozityvusis res judicata poveikis įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, pagal kurį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015). Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 182 straipsnio 2 punkto norma, kadangi civilinėje byloje Nr. 2YT-8124-641/2016 įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatytos aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje.

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad antstolis T. U. nesilaikė imperatyvių teisės normų reikalavimų, nes nepateikė pareiškėjui raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą, ir apkritai pareiškėjas nėra gavęs iš antstolio jokių vykdomosios bylos dokumentų. Analogiškas aplinkybes apie dokumentų, tame tarpe ir raginimo įvykdyti sprendimą, negavimą pareiškėjas nurodė ir Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. liepos 28 d. pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2YT-8124-641/2016. Pirmosios instancijos teismas 2016-12-09 nutartyje pagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2YT-8124-641/2016 nustatytomis aplinkybėmis, jog raginimas įvykdyti sprendimą abiejose vykdomosiose bylose pareiškėjui R. Š. buvo įteiktas tinkamai – vienoje civilinėje byloje pareiškėjo motinai, kitoje – viešo paskelbimo būdu. Nustačius aukščiau minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai vertinti analogiškų skundo teiginių.

11. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašė priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjo R. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis. Pažymėtina, kad CPK 717 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, t. y.: varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis, varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse nupirktą turtą, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir sumokamos vykdymo išlaidos, jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.

Iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų matyti, kad CPK 717 straipsnyje numatytų sąlygų, dėl kurių pareiškėjo buto varžytynės turėtų būti paskelbtos neįvykusiomis, pareiškėjas R. Š. nenurodė, tik formaliai apsiribojo argumentu, kad antstoliui neišsiuntus pareiškėjui raginimo įvykdyti sprendimą, visi sekantys antstolio veiksmai yra neteisėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2YT-8124-641/2016 nustatytomis aplinkybėmis, kad parduodamą turtą antstolis įkainojo tinkamai, kad pareiškėjas nepaneigė nustatytos turto vertės ir kad skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę nebuvo tikslinga. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad antstolio T. U. nušalinimo klausimas buvo išnagrinėtas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8678-841/2016 ir atmestas. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas pakartotinai nurodo tas pačias aplinkybes, reiškia tą patį reikalavimą tam pačiam antstoliui, jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių antstolio T. U. šališkumą, nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. 2YT-8124-641/2016 ir Nr. 2YT-8678-841/2016 nustatytomis aplinkybėmis, pakartotinai jų netyrė ir nenagrinėjo, laikė jas prejudiciniais faktais, kadangi šios aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys, šios aplinkybės tose bylose buvo įrodinėjimo dalykas.

Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis išsamiai ir teisingai motyvuota, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamos teismo nutarties nekeisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.