- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- AN2-150-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02170-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Institucija
- Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius
- Advokatai
- Egidijus Milašius
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo I. L. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo I. L. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 1 000 (vieno tūkstančio) Eur bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. I. L. nubausta už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2020 m. spalio 1 d. leido dirbti B. Š. barista (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka 2020 m. spalio 1 d. sudarė rašytinę darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie B. Š. įdarbinimą barista prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokie I. L. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu I. L. atstovas advokatas E. Milašiaus prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A5.-56-1009/2021, panaikinant juo I. L. paskirtą 1000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.
2.1. Skunde atstovas nurodo, kad I. L. prisipažino padariusi nustatytą administracinį nusižengimą, tačiau nesutinka su teismo jai pritaikyta administracine nuobauda ir šioje dalyje skundžia teismo nutarimą. Nurodo, jog B. Š. oficialiai sudarė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 1 d. ir tą pačią dieną, popietinėje pamainoje pradėjo dirbti baristos pareigose. Skunde teigiama, kad nuo VSDFV teritorinio skyriaus nebuvo nuslėpta apie baristos įdarbinimą, nes apie sudarytą darbo sutartį VSDFV Kauno skyriui pranešta nežymiai pavėlavus. Teigiama, jog reikalingas formas VSDFV teritoriniam skyriui užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo – V. K., kuri nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kadangi dirba buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančioje įmonėje, ir per elektroninę draudėjų sistemą, pasirašiusi elektroniniu parašu pateikė 2020 m. spalio 2 d., 11.01 val. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė parengti pranešimą apie darbo sutartį su B. Š. nurodė prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Tai rodo sąžiningą I. L. ketinimą teikti tikrą bei nenuslėptą informaciją VSDFV teritoriniam skyriui savo iniciatyva, nepriklausomai nuo patikrinimo ir nedaryti jokių įstatymų pažeidimų.
2.2. Atstovas nurodo, jog šiuo atveju, faktiškai nei valstybė, nei B. Š., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokios žalos dėl klaidingo vėlesnio pranešimo apie sudarytą darbo sutartį su nauja darbuotoja ir jos darbo pradžia, jai pradėjus dirbti esant įsigaliojusiai darbo sutarčiai, nepatyrė. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su B. Š. ir visus apskaitos duomenis pateikė VSDFV Kauno skyriui, iš darbo teisinių santykių priskaičiuotus socialinio draudimo mokesčius sąžiningai apskaičiavo, deklaravo bei sumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir I. L. atstovo – advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinio skundo netenkinti.
I. L. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas I. L. paskirtos administracinės nuobaudos – 1 000 (vieno tūkstančio) Eur baudos, individualizavimo klausimas. Prašoma, kad jai būtų panaikinta ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose nustatyto dydžio bauda.
5. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Taip pat, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, daro išvadą, kad I. L. skirta 1 000 (vieno tūkstančio) Eur bauda – buvo tinkamai individualizuota, kad ji atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo bei protingumo kriterijus. Ši skundžiamo nutarimo dalis yra pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ją naikintina. Byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad I. L. skirta nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar, kad tokia nuobauda aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Nusižengimas numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl nepaskiriant nuobaudos ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su iš nusižengimo gauta nauda. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 (vieno tūkstančio) iki 5000 (penkių tūkstančių) eurų.
8. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo neskirti administracinės nuobaudos arba ją švelninti, atsižvelgė į tai, jog I. L. administracine tvarka jau buvo bausta, nors galiojančių nuobaudų neturi (b. l., 9 – 12), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusižengimą bei gailisi, kad sunkinančių aplinkybių nėra. Spręsdamas šios administracinės nuobaudos pagrįstumo bei jos proporcingumo klausimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad I. L. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliantį pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, kad nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmus negali būti formalus. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu I. L. būtų galima skirti švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos minimumas, piniginę baudą, - nėra. Būtent I. L. 2020 m. spalio 1 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su B. Š. (b. l., 8, 32), kurioje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti būtent tą pačią dieną – 2020 m. spalio 1 d., o ne 2020 m. spalio 2 d. tam, jog VSDFV teritorinio skyriaus būtų įstatymo nustatyta tvarka pranešta apie įdarbintą asmenį prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pati I. L. pateikė susirašinėjimą su R. J. (dirbančia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiančioje įmonėje) dėl duomenų apie B. Š. perdavimo VSDFV teritoriniam skyriui (b. l., 35 – 36), iš kurio matyti, kad apie įdarbinimą privalu pranešti VSDFV dieną prieš darbą (2020 m. spalio 2 d. I. L. el. laiške R. J. rašė – „prašau įdarbinti nuo šiandien baristos pareigoms pilnu etatu B. Š.“; 2020 m. spalio 2 d. R. J. el. laiške – „esu minėjusi, kad reikia informuoti sodra 1 diena prieš darba, jei sakote, kad darbinti nuo siandien, gerai, jusu atsakomybe uz terminu nesilaikyma“).
9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai (b. l., 39 – 42), kad iš 2020 m. rugsėjo 28 d. pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, jog B. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžios data 2020 m. spalio 2 d. priėmus į darbą pagal darbo sutartį (b. l., 40). Iš 2020 m. spalio 2 d. prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo matyti, kad duomenys tikslinami dėl draudėjo apskaitos klaidos, t. y. patikslino, jog nurodomi teisingi duomenys – B. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžios data 2020 m. spalio 1 d. priėmus į darbą pagal darbo sutartį (b. l., 42).
10. Apygardos teismas nesutinka, kad nustatytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei panaikinti skirti jai baudą. Pažymėtina, kad I. L., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, t. y. laikytis įstatymų imperatyvų. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju ji nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nors, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, tačiau pažymėtina, kad vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nelegaliai buvo įdarbinta barista B. Š., todėl nėra pagrindo teigti, jog nelegalus darbas nesukėlė jokių pasekmių. Nelegalus darbas, bet kokiu atveju sukelia neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju, nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą pažeidimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.
11. I. L. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusižengimą, už tokio pobūdžio nusižengimus per pastaruosius metus nebuvo bausta (b. l., 9 – 12). Byloje nėra duomenų, kad jos gaunamos pajamos yra nedidelės, o šeimos finansinė padėtis sunki. Taip pat, byloje nėra duomenų, jog ji turėtų didelių finansinių įsiskolinimų bankams, kitoms kredito įstaigoms ar fiziniams asmenims. Iš to daroma išvada, kad administracinė nuobauda, paskirta laikantis sankcijos ribų, I. L. nebūtų nepakeliama finansinė našta. Nuobaudos nepaskyrimas, šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Dėl skiriamos administracinės nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apygardos teismo vertinimu, minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda geriausiai atitiktų šią pusiausvyrą, todėl anksčiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos nepaskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl I. L. teisingai ir pagrįstai skirta minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.
12. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą nuobaudai panaikinti - nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir I. L. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.