- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- A5.-56-1009/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02170-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. L.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. L. bei jos atstovui advokatui E. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. spalio 2 d. 10.50 val. Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius T. D., vyr. darbo inspektorė M. A. ir vyr. darbo inspektorė R. K. atliko UAB „(duomenys neskelbtini) patikrinimą, adresu Vilniaus g. 37, Kaunas. Patikrinimo metu nustatyta barista dirbanti B. Š., kuri pateikė darbo sutartį Nr. 222. 2020 m. spalio 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius informavo, kad UAB „Gero vėjo“ apie B. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. spalio 1 d. pranešė 2020 m. spalio 2 d. I. L., būdama darbuotojos atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojai dirbti ne vėliau kaip prieš dieną iki nustatytos darbo pradžios neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija I. L. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. kalta prisipažino, paaiškino, jog valstybinio socialinio draudimo fondui apie baristos B. Š. priėmimą pranešė 2020 m. spalio 2 d., dar prieš Valstybinės darbo inspekcijos atliktą patikrinimą. Apie įdarbinimą pranešta pavėluotai dėl žmogiškos klaidos ir darbo krūvio, nes ji buvo išvykusi dirbti į Vilnių, o darbuotoja įdarbinta Kaune.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos I. L. padarytas administracinis nusižengimas be jos pačios prisipažinimo įrodytas teisme ištirtais įrodymais, o būtent: 2020 m. lapkričio 11 d. administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės bei pateiktas I. L. paaiškinimas, jog dėl neatsargumo buvo padaryta procedūrinė klaida pildant dokumentus, gailisi, finansinės naudos įmonė negavo, darbuotoja nenukentėjo, mokesčiai valstybei ir atlygis darbuotojui sumokėta, dėl staigios plėtros ir darbuotojų skaičiaus padidėjimo nepavyko laiku tinkamai užpildyti dokumentų (b. l. 1); Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 2 d. tyrimo veiksmų protokolu, iš kurio matyti, jog 2020 m. spalio 2 d. laikotarpiu nuo 10.50 val. iki 12.00 val. patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) kavinė „(duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus g. 37, Kaune. Patikrinimas atliktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vedėjo A. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 1637. Patikrinimo metu nurodytoje kavinėje dirbo O. B., G. E., V. J., E. K., E. K., G. U., M. G. ir B. Š.. Iš B. Š. paimtas raštiškas paaiškinimas. Taip pat pateikta B. Š. darbo sutartis Nr. 222., sudaryta 2020 m. spalio 1 d. Pateikti darbuotojų darbo grafikai, darbuotojai patikrinimo metu darbe buvo pagal nustatytą grafiką. Rasta dirbanti A. Š., iš kurios taip pat paimtas paaiškinimas (b. l. 2); 2020 m. spalio 2 d. B. Š. paaiškinimas, jog darbo sutartį pasirašė 2020 m. spalio 1 d. ir tą pačią dieną pradėjo dirbti barista UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 1 d. dirbo nuo 15.00 val. iki 21.30 val., 2020 m. spalio 2 d. – nuo 7.00 val. iki 15.00 val. (b. l. 3); 2020 m. spalio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini), viena iš darbuotojų yra B. Š., kurios draudimo laikotarpio pradžia 2020 m. spalio 1 d. (b. l. 4–5); 2020 m. lapkričio 11 d. I. L. paaiškinimu, kuriame nurodyta nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 6); 2020 m. spalio 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštu Nr. (7.15E) DV_S48185, kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro 2020 m. spalio 8 d. duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pranešimą apie apdraustosios B. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. spalio 2 d. pateikė įgaliotas asmuo V. K. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašydama elektroniniu parašu, 2020 m. spalio 2 d. 11.01 val. į duomenų bazę įrašyta 11.01 val. Minėtas pranešimas patikslintas 2020 m. spalio 2 d. 11.53 val., į duomenų bazę įrašyta 11.55 val. – į apdraustosios valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. spalio 1 d. (b. l. 7); 2020 m. spalio 1 d. darbo sutartimi Nr. 222, iš kurios matyti, jog darbdavio UAB „Gero vėjo“, įmonės kodas 303460409, atstovas direktorė I. L. bei B. Š. sudarė darbo sutartį 2020 m. spalio 1 d. Darbo sutartyje nurodyta, jog sutartis įsigalioja bei darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. spalio 1 d. (b. l. 8).
Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvokos prasme tai yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnį, kuriame apibrėžta, jog nelegalus darbas, tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
DK 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad B. Š. UAB ,,Gero vėjo“ pradėjo dirbti tą pačią dieną, kai su ja buvo sudaryta darbo sutartis, t. y. 2020 m. spalio 1 d., o valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie pastarosios įdarbinimą pranešta 2020 m. spalio 2 d., nors įstatymai nustatė pareigą darbdaviui apie minėtos darbuotojos įdarbinimą pranešti 2020 m. rugsėjo 30 d.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant administracinio proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, kad I. L., būdama darbuotojos B. Š. atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojai dirbti ne vėliau kaip prieš dieną iki nustatytos darbo pradžios neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį bei padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, kuris pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai, todėl ji baustina.
Teismo nuomone administracinį nusižengimą ji padarė tiesiogine tyčia, nes iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad būtent ji 2020 m. spalio 1 d. sudarė sutartį su B. Š., kurioje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti būtent tą pačią dieną - 2020 m. spalio 1 d., o ne 2020 m. spalio 2 d., tam, kad valstybinio socialinio draudimo fondai valdybai būtų įstatymo nustatyta tvarka pranešta apie įdarbintą asmenį prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kad buvo žinoma, jog apie įdarbinto darbuotojo darbo pradžią reikia pranešti valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną (b. l. 36).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
I. L. administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padariusi nusižengimą bei gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, I. L. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, jos dydį skaičiuojant nuo vidurkio iki minimumo.
Nors I. L. atstovas advokatas E. M. prašė neskirti jo atstovaujamai administracinės nuobaudos, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Sprendžiant šios administracinės nuobaudos pagrįstumo bei jos proporcingumo klausimą, visų pirma pastebėtina, kad I. L. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus. Švelninti pažeidėjos administracinę atsakomybę ir nukrypti nuo administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių teisės normų galima tik išimtiniais atvejais, nustačius itin reikšmingas aplinkybes, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumą visuomenei ir rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne pažeidėjui būdingo elgesio modelio dalis. Jokios išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu I. L. būtų galima skirti švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos minimumas, piniginę baudą, šiuo atveju nenustatytos. Kaip ir minėta, būtent I. L. 2020 m. spalio 1 d. sudarė sutartį su B. Š., kurioje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti būtent tą pačią dieną - 2020 m. spalio 1 d., o ne 2020 m. spalio 2 d., tam, kad valstybinio socialinio draudimo fondai valdybai būtų įstatymo nustatyta tvarka pranešta apie įdarbintą asmenį prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Be to, pati I. L. pateikė susirašinėjimą su R. J. dėl duomenų apie B. Š. perdavimo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, iš kurio matyti, kad jau buvo kalbama apie tai, kad apie įdarbinimą privalu pranešti ,,Sodrai“ dieną prieš darbą (b. l. 36), todėl nėra pagrindo neskirti administracinės nuobaudos arba ją švelninti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20125397974.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.