Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. P. ir A. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. R., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismas nepriėmė suinteresuoto asmens S. R. teikto atsiliepimo, kadangi pateiktas procesinis dokumentas nebuvo pasirašytas įstatymo nustatyta tvarka. Apie teismo posėdį jai pranešta, S. R. į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo O. P. tėvas N. P., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Remiantis pareiškėjų pateikta Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis nustatyta, kad N. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1971 m. rugsėjo 13 d. iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šeimyninė padėtis – miręs ištuokoje, sutuoktinė M. P., gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Vaikai: S. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini)

7. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2964, nutraukta N. P. ir M. P. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota santuoka. Ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini)

8. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, M. P. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini).

9. Nustatyta, kad N. P. ir M. P. nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Santuokos nutraukimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) normos imperatyviai nereikalavo, kad nutraukiant santuoką, kartu būtų išspręstas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Pagal tuo metu galiojusį SŠK 21 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Santuokos nutraukimas – tai bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl nepaisant to, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl konkretaus santuokoje įgyto turto padalijimo, buvusius sutuoktinius sieję bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai šio turto atžvilgiu pasibaigia. Aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl tam tikro santuokoje įgyto turto padalijimo, nepaneigia vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą šio turto dalį ir, priešingai, nesukuria kitam sutuoktiniui teisės į visą nepadalytą turtą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais, kurių bendrosios dalinės nuosavybės dalys nėra nustatytos; o jų turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, bet daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

10. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kadangi santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, laikytina, kad nutraukus N. P. ir M. P. santuoką, turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nagrinėdamas bylą negali išeiti iš pareikšto reikalavimo ribų, todėl nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama kokia dalis priklausė kiekvienam iš bendraturčių.

11. Pareiškėjai Klaipėdos m. 13-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo, atsiradusio po M. P. mirties, priėmimą.

12. Pareiškėjai byloje pateikė Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės 2022 m. gruodžio 22 d. pranešimą, kad po N. P., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 22 d., Klaipėdos m. 13-ajame notaro biure pas notarę Dalią Rogovaitę paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas. Prie pranešimo pridėjo testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, kad paveldėjimo byla po N. P. mirties nebuvo užvesta.

13. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-2 dalys).

14. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

17. Pareiškėjas O. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ir jo sūnus A. P. rūpinosi butu, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius, darė remontą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Nors teismo posėdžio metu nedalyvavo suinteresuotas asmuo S. R., tačiau pareiškėjų advokatas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendravo su suinteresuotu asmeniu, ginčo nėra.

18. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai O. P. ir A. P. po tėvo N. P. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėję valdyti mirusiojo turtą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjų paveldėjimo teisių įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėję valdyti mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisių įgyvendinimas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.