Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.12.2

2026 m. balandžio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, sutrumpinto ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š., vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2026 m. kovo 11 d., apie 19.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo, atlikto 2026 m. kovo 11 d., 20.35 val. metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas P. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kovo 11 d. važiavo pas tėtį į (duomenys neskelbtini) dėl savo asmeninių (finansinių) problemų. Norėjo jo paprašyti pinigų, palaikymo, nes turi problemų, t. y. turi porą skolų ir verslui reikėjo pinigų. Jis su tėčiu turėjo įtemptą pokalbį, tėtis nelabai norėjo padėti, nes jau porą kartų yra padėjęs. Kartu su tėčiu išgėrė butelį raudono vyno, jis (P. Š.) išgėrė daugiau. Pats jis alkoholio vartoja nedaug, tėtis visai nevartoja, nes turi problemų su širdimi. Apie 19.00 val. tėtis nuėjo ilsėtis, o jis susinervinęs pasiėmė butelį viskio ir išgėrė dar porą stikliukų. Tuo metu jam pradėjo permušinėti širdį, prasidėjo panikos ataka. Nusprendė sėsti į automobilį ir važiuoti į Lazdynų priimamąjį. Dėl savo poelgio nesiteisina, tuo metu turėjo būti kviečiama greitoji pagalba. Labai gailisi, kad atsisėdo prie automobilio vairo būdamas išgėręs.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad kovo 11 d. vakarą vartojo vyną ir viskį. Nežino kodėl ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad vartojo viskį, daug visko buvo vienu metu, labai gailisi. Po alkoholio vartojimo jautėsi blaiviai, adekvačiai, manė, kad valdo situaciją. Pasijuto blogai, todėl nusprendė vykti į ligoninę. Nežino, kodėl nekvietė greitosios pagalbos, nusprendė, kad gali pats greičiau susitvarkyti ir nuvykti į priimamąjį. Jis (P. Š.) žinojo, kad tėtis irgi buvo vartojęs alkoholio, buvo piktas ant jo, todėl nusprendė pats viską padaryti ir neprašyti tėčio pagalbos. Tuo metu atrodė, kad būdamas tokios būsenos gali sėsti prie vairo. Dabar supranta, kad dėl alkoholio ir sveikatos to daryti negalėjo, labai neteisingai pasielgė. Iki ligoninės nuvykti nepavyko, nes padarė avariją. Atsitrenkė į mašinas. Buvo apgadinti dviejų automobilių dešinės pusės šonai, o „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, kurį jis vairavo – vairuotojo pusės priekis, įskaitant lempą ir bamperį. Kai įvyko susidūrimas, t. y. po smūgio, prastai atsimena kas įvyko, atsimena tik, kad iš automobilio priekio kilo dūmai, jis lipo iš automobilio, iš karto privažiavo pareigūnai, nepamena, ką kalbėjo, nes buvo šoko būsenoje, buvo pasodintas į automobilį ir jame sėdėjo. Į įvykį buvo kviečiama greitoji pagalba. Jis vyko į ligoninę dėl medicininės pagalbos suteikimo, tačiau įvykio vietoje jos atsisakė, kodėl atsisakė – nežino, pasirodė, kad jos nereikia. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jo (duomenys neskelbtini) įmonei. Šį automobilį jam duodavo kartais, kai reikėdavo sutvarkyti tam tikrus reikalus. Jo pajamos per mėnesį – (duomenys neskelbtini) atlyginimas, skaičiuojamas pagal valandas. Taip pat, turi savo mažąją bendriją, pardavinėja (duomenys neskelbtini), vidutiniškai per mėnesį apie (duomenys neskelbtini) Eur uždirba, tėtis kiekvieną mėnesį padeda. Iki avarijos gyveno nuomotame bute, dabar gyvena su tėčiu, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos išlaidų neturi. Dėl finansinių problemų (įsiskolinimų), tai labiau buvo apyvartinės lėšos, kurių jam reikėjo. Turi porą skolų tėčiui ir mamai. Apie įvykį pirma sužinojo mama, nes jai pradėjo skambinti iš „(duomenys neskelbtini)“ kompanijos. Tai yra tokia apsaugos sistema, kuri įrengta automobilyje, įvykus auto įvykiui, iš karto skambina jam į telefoną, o vėliau – mamai. Tėtis sužinojo kitą dieną, jis buvo labai nepatenkintas ir nepateisina tokio elgesio, iki šiol yra milžiniška įtampa dėl jo (P. Š.) padarytos veikos. Tėtis negalėjo įtarti, kad jis galėtų sėsti už vairo girtas. Po įvykio buvo pokalbis, padaryta išvada, akivaizdu, kad jam buvo suteiktos galimybės ir jis jomis neteisingai naudojosi, tėvai nusivylė jo poelgiu, kalbėjo ir toliau kalba. Kalbant apie tėčio teigiamą įtaką jam, tai jis į tėtį visada žiūrėjo kaip į autoritetą, kaip į žmogų, kuris visą gyvenimą jį mokė, koordinavo eiti į priekį, bendrauja kiekvieną dieną, kartu gyvena. Jis yra ir bus žmogus, kurio klauso ir gerbia, kuris struktūrizuoja teisingo gyvenimo linkme. Tėtis tuo metu nematė, kai jis tai darė, nes miegojo. Teisę vairuoti turi nuo (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio išvados padarytos, džiaugiasi, kad niekas nenukentėjo, labai gailisi, dabar negalvoja apie vairavimą. Iki šio įvykio alkoholį vartojo per Naujuosius metus. Dėl alkoholio vartojimo kartu su tėčiu, tai ant vienos rankos skaičiuojami atvejai, gali išgerti po taurę per gimtadienius, taip pat jeigu Kūčias švenčia kartu. Visą gyvenimą turėjo (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu jos nebėra, alergijų neturi, vieną rytą atsikėlęs apalpo, tačiau mano, kad neturi problemų su sveikata. Po eismo įvykio, po sulaikymo, medikų pagalbos jam nereikėjo. Būklė pagerėjo, atsimena, kad jau sėdėjo automobilyje, buvo šokas. Gal ta panikos ataka buvo labiau išgąstis dėl streso, nes išsigando situacijos. Kai sėdėjo automobilyje, neatrodė, kad permušinėja širdį, natūralu, kad širdis plakė dėl kitų dalykų. Jam skamba labai keistai, kad po eismo įvykio ketino pasišalinti. Tikrai neketino, nes jeigu būtų bandęs pasišalinti, policijos pareigūnai nebūtų priėję prie jo. Išlipo iš automobilio ir buvo aplink automobilį. Apie baudžiamojo poveikio priemones žino. Dėl automobilio vertės išieškotos sumos – jis neturi jokio turto, todėl tai jam bus problema visam gyvenimui, nes tokią sumą pinigų sunku surinkti, kai nieko neturi. Pinigų suma, kuri yra reali – 10 000 Eur, jam padėtų ir jis pats iš bendrijos, iš pajamų, iš daiktų, kuriuos turi, surinktų tokią sumą. Tėtis nusivylė ir supyko, kad gyvename pasaulyje, kur yra tokie žmonės, kurie gali sukelti grėsmę kitiems. Tėtis labai pyko ant jo dėl to, struktūrizuotai aiškino ką padarė ne taip, kokias pasekmes sukelia toks poelgis. Šiai dienai jis negali susitvarkyti su tokiomis pasekmėmis, kurios kilo sudaužius tokį automobilį (b. l. 163-169).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas E. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad apie įvykį žino tikriausiai viską. P. Š. kovo 11 d. atvažiavo, turėjo įtemptą pokalbį dėl jo finansinių sunkumų. Visada jam (P. Š.) padėdavo, bet šį kartą nusprendė to nedaryti, truputį paauklėti. Konflikto nebuvo, bet įtampa buvo. Jis (E. Š.) buvo po darbų, atsidarė raudono vyno, pasiūlė ir jam. Pas jį (E. Š.) su (duomenys neskelbtini) problemos. Prokurorė sakė, kad jie kartu gėrė, bet jis nemano, kad butelis vyno yra „gėrimas“ – nuo kelių šimtų mililitrų raudono vyno širdžiai tik geriau. Po to jie išsiskirstė. Po to jam paskambino P. Š. mama, papasakojo apie įvykį ir tiek. Kovo 11 d. sūnus turėjo nakvoti pas juos. Išgėrė alkoholio ir turėjo nakvoti, buvo susitarę. Sūnus gėrė vyną, po to sužinojo, kad išvažiuodamas viskio išgėrė, jis (E. Š.) to nematė. Negirdėjo, kaip jis išvažiavo. Nežinojo, kur važiuoja.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad apie įvykį iš kaltinamojo sužinojo kitą rytą. Reakcija – natūrali, supyko, nesuprato, kodėl jis išvažiavo. Pirmiausiai paklausė ar visi sveiki, ar nėra sužeistų, kalbėjo, aiškino, kas galima ir ko negalima, bet jis yra suaugęs žmogus. Iki šiol nesupranta, kodėl taip įvyko, jis yra geras ir jautrus vaikas, jam (E. Š.) pačiam sunku suvokti, kas čia įvyko. Su sūnumi bendrauja kiekvieną dieną. Nors ne kiekvieną dieną matosi, minimaliai vieną kartą per dieną bendrauja telefonu. Jeigu reikia pagalbos, vienas kitam padeda, pas juos tėvo ir sūnaus stiprus ryšys. P. Š. dabar kiekvieną minutę yra šalia jo, neturi automobilio, o savo (E. Š.) automobilio jam tikrai neduos. Prie buities išlaidų jis neprisideda, dažniausiai jis (E. Š.) prisideda prie sūnaus išlaidų. P. Š. yra pareigingas vaikas, ką reikia – jis daro, buityje tvarkingas. Jis (E. Š.) yra kelių įmonių savininkas ir direktorius. Už analogiškus nusižengimus ar nusikaltimus nebuvo baustas. Dėl teistumo (duomenys neskelbtini) – sudėtinga situacija, pasitikėjo draugu, nežinodamas vairavo ne tą automobilį, buvo paskirta lygtinė bausmė. D. K. eismo taisyklių pažeidimų – baudas sumokėjo. Dėl laidavimo – geriau be užstato, jeigu suras užstatą, be abejo, jis sumokės. Iki įvykio, šiais metais, kiek jam žinoma, sūnus gyveno su drauge. Skambinosi kiekvieną dieną, jei ne kiekvieną, tai kas antrą. Tarp jų ryšys niekada nebuvo nutrūkęs. Dėl matymosi – gal savaitgaliais matėsi arba sūnus būdavo atvažiuodavo savaitės bėgyje. Dabar sūnus gyvena kartu, nes jis (E. Š.) taip nusprendė. Jis yra tėvas, sūnus dabar visą laiką yra šalia jo, pas jį nėra kitos išeities, buvo rimtas pokalbis. Sūnus yra šoko būsenoje po šio įvykio, jis (E. Š.) stengėsi jį palaikyti, sūnus turi atsakomybę, bet jis papildomai jam aiškino, kas dieną analizuoja kas įvyko ir kodėl, važiuoja pas psichologą, dirba su sūnumi. Pas psichologą sūnus važiuoja jau po įvykiui. Jis dabar sūnų kontroliuoja, tokios situacijos nepasikartos. Po 5 metų tikisi sulaukti anūkų. Čia pirmas kartas, kai sūnus iš jų namų išvažiavo išgėręs. Jis (E. Š.) nuoširdžiai pergyvena, ir sūnus pergyvena, tikrai situacija nėra juokinga. Laimingas, kad taip pasibaigė, sūnus gyvas ir nėra sužeistųjų. Mes visi viską dėl vaikų padarysime, nenorėtų, kad vaikas turėtų teistumą, todėl prašo teismo leisti laiduoti, nesvarbu kaip – su užstatu ar be jo. Sūnus jo visada klausia ir klausė, tik šį kartą išėjo kitaip (b. l. 163-169).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. Š. parodė, kad Psichiatrijos ligoninėje gydytas nėra, priklausomybės ligų įstaigoje gydytas taip pat nėra. Savo veiksmų prasmę supranta ir gali juos valdyti, nusikaltimo padarymu prisipažįsta visiškai. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jis yra (duomenys neskelbtini), jam priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu susiduria su sunkumais versle, todėl emocinė sveikata taip pat ne pati geriausia. Kadangi susikaupė daug dalykų, jis ieškodamas moralinės paramos, 2026 m. kovo 11 d. nuvažiavo pas tėtį E. Š. į sodybą (duomenys neskelbtini). Jie su juo kalbėjosi apie problemas versle ir kitus dalykus, išgėrė vyno, kiek tiksliai išgėrė pasakyti negali, tačiau jam atrodė, kad 3 taures vyno. Alkoholį vartojo maždaug porą valandų. Jo tėtis apie 19.00 val. nuėjo miegoti. Jis taip pat nuėjo pagulėti. Jam atsigulus prasidėjo panikos ataka. Pastaruoju metu jas patiria dažnai, tačiau ši ataka turėjo infarkto požymius, jam pradėjo tirpti kūnas, stipriai permušinėti širdis. Jis išsigando ir nusprendė pats nuvykti į Lazdynų ligoninę, nes pamanė, kad pats nuvyks greičiau nei atvažiuos greitoji medicininė pagalba. Tėčiui nieko nesakė, tiesiog sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso „(duomenys neskelbtini)“, jo naudotoju registruota jo (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobiliu kartais naudojasi ir jis. Minėtu automobiliu važiavo Lazdynų ligoninės link ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve žemyn, nuo (duomenys neskelbtini) (turgavietės), nusileido žemyn link viaduko ir aplenkus porą automobilių, norėjo atsigerti – iš durelių ištraukė vandens buteliuką ir jis jam išslydo iš rankų, bandant dešine ranka pakelti buteliuką, kairę laikė ant vairo ir siekiant buteliuką kryptelėjo vairą, ir tuomet automobilis atsitrenkė į šalia važiavusį automobilį, po ko atsitrenkė į dar vieną automobilį ir pervažiavęs visas eismo juostas skersai atsitrenkė į skiriamosios juostos atitvarą. Nuo smūgio iššovė oro pagalvės. Jis po to iškart išlipo iš automobilio. Priešais važiavo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie sustojo pažiūrėti kas atsitiko. Jie priėjo prie jo, paklausė kas atsitiko, ką jis jiems atsakė – neatsimena, nes tuo metu buvo šoko būsenoje. Minėti pareigūnai jį uždarė į savo automobilį. Sėdint pareigūnų automobilyje aprimo, praėjo panikos ataka. Po kurio laiko atvažiavo jo mama, jį pasiėmė bei parvežė namo. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduotas „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Jis retai vartoja alkoholį, todėl nereikėjo išgerti didelio kieko alkoholio, kad apsvaigtų. Tuo metu kai sėdo už automobilio vairo, jis suprato, kad yra neblaivus, tačiau nesijautė apsvaigęs ir manė, kad iki ligoninės tikrai gali nuvykti, be to, tuo metu jį buvo apėmusi panikos ataka, todėl jis tiesiog norėjo kuo greičiau pasiekti gydymo įstaigą. Kaip ir minėjo, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, teisines pasekmes supranta. Esant galimybei prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašymą dėl laidavimo su būtinais dokumentais ketina pateikti poros savaičių bėgyje (b. l. 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. L. parodė, kad vairuoja automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 11 d. važiavo iš Klaipėdos į Vilnių. Atvykus į Vilnių, apie 19.55 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas važiuodamas ta pačia Gariūnų gatve, šiek tiek priekyje jo (K. L.), trečioje eismo juostoje, pradėjo staigiai keisti važiavimo kryptį, norėdamas apvažiuoti priekyje jo esančius automobilius, pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą. Pirmiausiai bandydamas apvažiuoti baltos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinių numerių neprisimena, kliudė jį, abu automobiliai nuo smūgio pristabdė ir susimėtė. Minėtas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis vis dar važiavo toliau, kliudė dar vieną automobilį, kol galiausiai užvažiavo ant bordiūro kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje ir trenkėsi į atitvarus. Kadangi jis (K. L.) nežinojo, ar tuo metu kažkam reikia pagalbos, galbūt yra sužeistų, todėl nusprendė sustoti. Tuo pačiu metu pastebėjo, kaip išlipo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas, kilo mintis, kad galbūt neblaivus ir bandys šalintis iš eismo įvykio vietos. Tikėjosi, kad gali tekti vytis „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją, todėl staigiai sustojo ir išlipo iš automobilio. Netrukus pastebėjo kaip iš karto sustojo priešinga puse važiavę Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Jis sustojo priekyje automobilių, priekyje viso eismo įvykio. Kartu sustojo ir priešinga puse važiavę medikai. Išlipęs iš automobilio, iš karto iš arčiau pamatė minėto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoją, kuris jau buvo prie Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Daugiau žmonių „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje nepastebėjo, medikai priėję apžiūrėti ar sužeistųjų nėra, automobilyje taip pat nieko nematė. Kadangi jo (K. L.) automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuris užfiksavo visą eismo įvykį, priėjo prie Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų pranešti, kad turi vaizdo įrašą, tuomet iš arčiau pamatė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją ir atpažino, kad tai yra tas pats žmogus, kuris išlipo iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo vietos. Perdavė pareigūnams informaciją, kad turi vaizdo registratorių ir vaizdo įrašą, ir tuomet iš pareigūnų kalbos suprato, kad vairuotojas buvo galimai neblaivus. Pats negali pasakyti ar jis buvo neblaivus, su „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoju nebendravo, todėl jo neblaivumo požymių apibūdinti detaliau negali, nes viskas įvyko greitai. Tačiau minėto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vilkėjo chaki spalvos drabužius. Dėl vairuotojo neblaivumo požymių taip pat pakomentuoti negali, nieko nežino, tačiau gali tikrai patvirtinti, kad minėtas vyras iš karto po eismo įvykio išlipo iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojo vietos. Daugiau žmonių automobilyje tikrai nebuvo. Netrukus palikęs savo kontaktus pareigūnams, jis išvažiavo. Savarankiškai policijos pareigūnams pateiks 1 vnt. vaizdo įrašo kopiją iš jo automobilio vaizdo registratoriaus. Paminėjo, kad jo (K. L.) automobilio vaizdo registratoriaus laikas atsilieka, jame yra vasaros laikas, todėl vaizdas atsilieka viena valanda ir vaizdo įrašo laikas nesutampa su tiksliu įvykio laiku (b. l. 69-72).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad jis 2026 m. kovo 11 d. dirbo pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką nuo 18.30 val. iki 07.00 val., kartu su Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės saugumo tarnyba) Vilniaus dalinio 1-osios kuopos 3-ojo būrio vidaus tarnybos kapitonu M. K.. Dirbo su jiems priskirtu tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jų šaukinys yra „(duomenys neskelbtini)“. Vykstant pagal jiems paskirta maršrutą į Elektrėnus iš padalinio ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo Oslo gatvės link (duomenys neskelbtini), pravažiuojant (duomenys neskelbtini) tiltą pastebėjo priešpriešinėje kelio trečioje eismo kelio juostoje šalia skiriamojo atitvaro rūkstančius dūmus, pagalvojo, jog galimai dega automobilis ir reikalinga žmonėms pagalba, todėl nedelsiant įjungė mėlynus švyturėlius ir sustojo antroje kelio juostoje, šalia skiriamojo atitvaro. Išlipus jam iš tarnybinio automobilio pastebėjo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinis sparnas atsitrenkęs į skiriamą kelio atitvarą ir nuo minėto automobilio rūksta dūmai. Tai pat, šalia automobilio žaliojo zonoje, kuri įrengta tarp dviejų atitvarų, blaškosi jiems nepažįstamas vyras. Minėtas vyras vis bandė tolti nuo sudaužyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl jie įtarė, kad jis bando šalintis iš įvykio vietos. Priėjus jam ir M. K. prie minėto vyro, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis svirduliavo. Akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivus ir nesupranta kas vyksta aplinkui (nesiorientavo aplinkoje). Bendraujant su asmeniu jie su kolega nustatė, jog tai buvo P. Š.. Taip pat, apžiūrėjus aplinką aplink automobilį, jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Minėtas vyras visą laiką buvo jų akivaizdoje ir jokio alkoholio nevartojo, jie jo klausė ar jis vairavo minėtą automobilį, nėra tikras, tačiau jam atrodo lyg jis nurodė, jog ne jis vairavo automobilį, o kitas asmuo, tačiau jokių duomenų kas vairavo automobilį jiems nesuteikė. Taip pat pastebėjo, kad nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ yra atitolęs kitas automobilis ir prie jo buvo jo vairuotojas, kuris jiems pasakė, kad visas eismo įvykis nuo pradžios užfiksuotas jo automobilio vaizdo registratoriuje. Taip pat jis pasakė, kad šalia jų stovėjęs neblaivus vyras, yra šio sudaužyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Į klausimą, ar jis matė, kaip minėtas vyras išlipa iš vairuotojo vietos, liudytojas pasakė, kad matė, ir patvirtino, kad minėtas vyras automobilyje buvo vienas ir kitų pašalinių asmenų nebuvo, nei automobilio viduje, nei šalia jo. Jis užsirašė liudytojo kontaktinius duomenis. Jie apie įvykį informavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją. Kol laukė atvykstančio kito policijos ekipažo, P. Š. elgėsi neadekvačiai, blaškėsi ir kėlė pavojų sau bei aplinkiniams žmonėms, kad išvengti sunkių padarinių, minėtas vyras buvo uždarytas į įrengtą jų tarnybiniame automobilyje įrengtą laikino sulaikymo kamerą. Į įvykio vietą atvyko kelių policijos ekipažas „V1873“. Atvykus policijos ekipažui, jie paaiškino įvykio aplinkybes. Taip pat, aiškinantis įvykio aplinkybes, prie jų priėjo dar dviejų nukentėjusių automobilių vairuotojai, kurie nurodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas užkabino jų automobilius, po ko toliau važiavo nesustodamas link centro pusės. Su jais bendravo ir jų duomenis nustatinėjo kelių policijos ekipažas „V1873“. Taip pat, jiems būnant įvykio vietoje, atvyko du Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažai bei Greitosios medicinos pagalbos automobilis. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai apžiūrėjo sėdintį jų automobilyje vyrą, tačiau pagalbos jam nereikėjo, vyras sužalotas nebuvo ir nuo medikų pagalbos atsisakė. Dėl įvykio įforminimo ir tolimesnių veiksmų atvyko policijos ekipažas „V1742“, kuriems ir buvo perduotas sulaikytas asmuo P. Š.. Įvykio metu jis ir kolega spec. priemonių ar fizinės prievartos nenaudojo. Viso įvykio metu jis ir kolega filmavo tarnyboje išduotomis kameromis: BODY CAM Nr. 889D43 ir BODY CAM 889F79 (b. l. 77-80).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2026 m. kovo 11 d., 19.56 val., gautas pranešimas iš „Iphone“ įrenginio, koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad pateko į eismo įvykį. Taip pat, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas gavo automatinį pranešimą, kad važiuojant link centro įvyko eismo įvykis, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos, važiavo vienas žmogus (b. l. 6).

Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 1-osios kuopos 3-ojo būrio vidaus tarnybos kapitono M. K. 2026 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2026 m. kovo 11 d., apie 19.50 val., dirbant kartu su 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniuoju specialistu D. M., nustatytame maršrute, ir vykstant tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, į Elektrėnus, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir pravažiuojant (duomenys neskelbtini) tiltą, priešpriešinėje kelio juostoje (kelio kryptis link centro pusės prieš (duomenys neskelbtini) tiltą), antroje kelio juostoje, šalia skiriamojo atitvaro, pastebėti baltos spalvos rūkstantys dūmai. Pagalvojo, kad dega automobilis. Todėl nedelsiant įjungė mėlynus švyturėlius ir sustojo antroje kelio juostoje, šalia skiriamojo atitvaro. Galvodami, jog žmonėms reikia pagalbos, greitai išlipo iš automobilio ir pamatė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekiniu sparnu atsitrenkęs į skiriamą kelio atitvarą. Nuo automobilio rūksta dūmai, o šalia automobilio, žalioje zonoje, kuri įrengta tarp dviejų atitvarų, blaškosi nepažįstamas vyras (kaip vėliau paaiškėjo – P. Š.), duomenys nustatyti iš pas jį buvusio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas vyras pradėjo tolti nuo sudaužyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Susidarė įspūdis, kad jis bando šalintis iš įvykio vietos. Priėjus prie minėto vyro, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, jis svirduliavo. Akivaizdžiai matėsi, jog jis yra neblaivumas, ir nesupranta kas vyksta aplinkui (nesiorientavo aplinkoje). Šalia sudaužyto automobilio jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Minėtas vyras visą laiką buvo policijos pareigūnų akivaizdoje ir jokio alkoholio nevartojo. Nuo sudaužyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitolęs apie 20 metrų, stovėjo kitas automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad visas eismo įvykis nuo pradžios yra užfiksuotas jo automobilio vaizdo registratoriuje. Taip pat, jis pasakė, kad šalia policijos pareigūnų stovėjęs neblaivus vyras yra šio sudaužyto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas. Į klausimą, ar jis matė kaip minėtas vyras išlipa iš vairuotojo vietos, liudytojas pasakė, kad matė, ir patvirtino, kad minėtas vyras automobilyje buvo vienas ir kitų pašalinių asmenų nebuvo, nei automobilio viduje, nei šalia jo. Kadangi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas elgėsi neadekvačiai, blaškėsi ir kėlė pavojų sau bei aplinkiniams žmonėms, kad išvengti sunkių padarinių, minėtas vyras buvo uždarytas į tarnybiniame automobilyje įrengtą laikino sulaikymo kamerą. Apie įvykį buvo informuotas teisėsaugos institucijų budėtojai. Į įvykio vietą atvyko kelių policijos ekipažas „V1873“. Atvykus policijos ekipažui, buvo paaiškintos įvykio aplinkybės, taip pat nurodytas šio įvykio liudytojas, kuris sudiktavo atvykusiems pareigūnams savo asmens duomenis bei perdavė užfiksuotą vaizdo medžiagą. Taip pat, aiškinantis įvykio aplinkybes, atsirado dar dviejų nukentėjusių automobilių vairuotojai, kurie taip pat nurodė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, užkabindamas jų automobilius, toliau važiavo nesustodamas link centro pusės. Kadangi sudaužytas automobilis ir rūko dūmai, į įvykio vietą atvyko du Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažai bei Greitosios medicinos pagalbos automobilis. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo tarnybiniame automobilyje sėdintį vyrą, tačiau pagalbos jam nereikėjo, vyras sužalotas nebuvo ir nuo medikų pagalbos atsisakė. Atvykus policijos ekipažui „V1742“, P. Š. buvo perduotas policijos pareigūnams ir patalpintas į jų automobilyje įrengtą laikino sulaikymo kamerą. Įvykio metu spec. priemonės bei fizinė prievarta naudotos nebuvo. Įvykis nufilmuotas BODY CAM Nr. 889D43 ir BODY CAM 889F79 (b. l. 10).

2026 m. kovo 11 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. Š. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena bei nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, 20.19 val. atliktas pirmas neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, 20.35 val. buvo atliktas antras neblaivumo patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,01 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais P. Š. sutiko, akte pasirašė (b. l. 11).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0284 duomenimis P. Š. 2026 m. kovo 11 d., 20.19 val. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, o 20.35 val. antro tikrinimo metu – 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 12, 14).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0284 2025 m. spalio 1 d. patikros sertifikate Nr. 2405475 užfiksuota, kad alkotesterio sertifikatas galioja iki 2026 m. kovo 30 d. ir alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto R. M. 2026 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2026 m. kovo 11 d., patruliuojant kartu su specialistu E. G., apie 19.56 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėjo nurodymu, nuvyko į eismo įvykį Oslo gatvėje, prie tilto per Nerį, važiuojant link Lazdynų, kur galimai neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Atvykus į vietą, buvo Valstybės saugumo tarnybos pareigūnų ekipažas „V603“, pas kuriuos buvo sulaikytas P. Š., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0284, nustatytas 2,25 promilių (pirmu pūtimu) ir 2,01 promilių (antru pūtimu) girtumas. P. Š. įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, jo teigimu, automobilio nevairavo, kas vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, nurodyti negalėjo. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. K. paaiškino, kad vairavo automobilį Oslo gatve link Lazdynų, antra eismo juosta, pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną ir pastebėjo pro jį toliau judantį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kuris kliudė priekyje važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas M. L. paaiškino, kad taip pat vairavo transporto priemonę ta pačia kryptimi, antra eismo juosta, ir pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną, po kurio, į jį atsitrenkęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į skiriamosios juostos metalinį atitvarą. Įvykio vietoje buvo eismo įvykio liudininkas K. L., kuris turėjo eismo įvykio filmuotą įrašą, tačiau nebuvo techninių galimybių permesti įrašo, todėl liudininkas vaizdo įrašą yra išsaugojęs pas save. Eismo įvykis užregistruotas ROIK: 07- 26-9654241. P. Š. dėl neblaivumo perduotas tolimesniam įforminimui ekipažui „V1742“ (b. l. 15).

M. L. 2026 m. kovo 11 d. paaiškinime užfiksuota, kad kovo 11 d., 20.00 val., jis važiavo Oslo gatve link Lazdynų, persirikiavo į vidurinę juostą iš kairiosios juostos, prieš tai įsitikindamas, kad tai yra saugu. Jam persirikiavus į jo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galą, atsitrenkė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis sustojo vidurinėje juostoje, o „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo toliau ir atsitrenkė į atitvarą. Turi vaizdo registratoriaus įrašą. Jis (M. L.) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17).

V. K. 2026 m. kovo 11 d. paaiškinime užfiksuota, kad 2026 m. kovo 11 d., apie 19.50 val., važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Oslo gatve link centro. Važiavo antra eismo juosta, kelias buvo sausas ir apšviestas. Važiavo apie 85 km/val. greičiu, kai priešais „(duomenys neskelbtini)“ pajuto stūmimą iš dešinės. Po to, jo veidrodėlį nurovė dešine puse, dideliu greičiu, pralėkęs juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ nurūko dideliu greičiu, užvažiavo ant dešinės pusės kelio borto, po to keistai manevravo per eismo juostas. Po maždaug 100 metrų pasuko kairiau ir rėžėsi į priešais važiavusį automobilį, kurio markė – „(duomenys neskelbtini)“. Aplenkęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, trenkėsi į kairės pusės kelio atitvarus (b. l. 18).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad P. Š. vairuoto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, suveikė kairės ir dešinės pusės oro pagalvės. V. K. vairuoto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinės dešinės pusės durys bei užpakalinis dešinės pusės sparnas. M. L. vairuoto „(duomenys neskelbtini)“ automobilio apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas (b. l. 19- 20).

VĮ „Regitra“ 2026 m. kovo 12 d. duomenų išraše užfiksuota, kad transporto priemonės – keleivinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas yra (duomenys neskelbtini), o savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21-22).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2021 metų laidos, vertė su PVM 2026 m. kovo mėnesį, yra 76 910 Eur (b. l. 23).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus jaunesniojo tyrėjo 2026 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad eismo įvykyje, kuris registruotas EĮIS 07-26-9654241, kiti eismo dalyviai nenukentėjo, niekam medikų pagalbos nereikėjo. Eismo įvykio metu buvo apibraižyti kelio atitvarai (duomenys neskelbtini) gatvėje, vietoje, kurioje buvo atsitrenkęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasirūpino įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso minėtas automobilis, atstovas E. B., kuriam ir buvo perduotas automobilis, kuris pristatytas saugojimui į įmonės aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). P. Š. buvo perduotas motinai A. L., kuri juo pasirūpins. P. Š. buvo leista iš automobilio pasiimti visus asmeninius daiktus (b. l. 24-25).

2026 m. kovo 11 d. pakvitavimu lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas E. B.. E. B. pasižadėjo saugoti minėtą automobilį iki byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 26-27).

Įvykio vietos ((duomenys neskelbtini) g. ir joje esančių automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) 2026 m. kovo 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūra atliekama važiuojamojoje kelio dalyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilnius. Kryptis nuo (duomenys neskelbtini) turgavietės link Oslo gatvės pusės. Kelio dalyje yra trys teismo juostos viena kryptimi. Važiuojamojoje dalyje, iš abiejų pusių, yra įrengti atitvarai. Trečioje eismo juostoje, viduryje, matomas tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra keturių durų. Vizualiai apžiūrint automobilį, matoma, jog automobilio kėbulas yra aptrauktas dulkių sluoksniu. Ant automobilio kėbulo matomi vizualūs apgadinimai: dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinis žibintas, galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinės durelės, dešinės pusės ratlankis ir ratas. Automobilio salonas nėra apžiūrėtas, pažeidimų nėra. Kiek toliau matomas link Oslo gatvės pusės, trečioje eismo juostoje, tamsios spalvos, keturių durų automobilis, kurio priekinė kairės pusės dalis yra užvažiavusi ant bordiūro ir įsirėmusi į kelio atitvarą. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vizualiai apžiūrint automobilį, matoma, jog ant automobilio kėbulo yra nusėdęs sluoksnis dulkių ir purvo. Taip pat yra matoma, jog automobilio priekinė kairė pusė yra įsirėmusi į atitvarą ir yra matomi apgadinimai: priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, variklio dangtis, priekinės grotelės. Apžiūrint vizualiai automobilio saloną, matoma, jog vairo padėtis yra tiesi. Automobilyje yra įrengta automatinė pavarų dėžė, kurios svirtis yra nustatyta į P. Vizualiai apžiūrint automobilio saloną matoma, jog oro pagalvių sistema suveikė ir iššovė kairės ir dešinės virš durelių esančios oro pagalvės. Automobilio salone jokių girtavimo pėdsakų nėra. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ atlikti matavimai priekinės vairuotojo vietos, tai yra nuo stabdžio pedalo iki sėdynės apačios – 57 cm, nuo stabdžio pedalo iki sėdynės liemens srities – 115 cm ir nuo stabdžio pedalo iki galvos atlošo – 150 cm. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ paimtas iš įvykio vietos. Dar toliau, link Oslo gatvės, matomas trečioje eismo juostoje, šalia bordiūro, baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra keturių durų. Apžiūrint automobilio kėbulą matoma, jog kėbulas yra aptrauktas dulkių sluoksniu. Taip pat, ant automobilio matomi apgadinimai: galinio bamperio dešinėje pusėje matomi apibraižymai, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas, galinės dešinės pusės durelės ties viduriu įlenktos ir yra apgadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra (b. l. 29-66).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2026 m. kovo 11 d. protokole užfiksuota, kad liudytojas K. L. savanoriškai policijos pareigūnams pateikė vaizdo įrašą iš automobilyje esančio registratoriaus, kuriame yra užfiksuotas įvykęs eismo įvykis (b. l. 82-84).

Kitų objektų (K. L. pateikto vaizdo įrašo) 2026 m. kovo 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas K. L. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateiktas automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, pavadinimu „EV20260311-204103-029735F“. Vaizdo įrašo trukmė – 01.01 min. Apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas „7omai“ bei data ir laikas – 2026 m. kovo 11 d., 20:41:41 laiku (vaizdo įrašo pradžioje). Jame matomas tamsus paros metas. Filmuojantis automobilis važiuoja antrąja eismo juosta. Matoma, kaip trečiąja eismo juosta dideliu greičiu nuvažiuoja juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, tačiau valstybinių numerių nesimato. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis vinguriuoja važiuojamojoje dalyje išvažiuodamas į antrąją eismo juostą, tačiau grįžta į trečiąją juostą bei krypsta link skiriamosios juostos atitvarų. Apie 27 sek. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis metasi į dešinę pusę bei kirsdamas ištisinę horizontaliojo žymėjimo liniją, išvažiuoja į greitėjimo juostą. Apie 29 sek. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis kliudo antrojoje juostoje važiuojantį baltos spalvos automobilio dešinįjį šoną, po smūgio „(duomenys neskelbtini)“ automobilis nuvažiuoja tolyn bei kliudo dar vieno automobilio dešinįjį šoną, kuris važiavo antrąja eismo juosta. Apie 35 sek. trenkiasi į trečiąjį automobilį, po smūgių „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis trenkiasi į skiriamosios juostos atitvarus, kliudyto automobilio vairuotojui pavyksta suvaldyti automobilį bei sustoti važiuojamojoje dalyje. Privažiavus prie sustojusio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, prie vairuotojo durelių matomas žmogaus siluetas, kuris perlipa skiriamosios juostos atitvarus. Kitoje eismo kryptimi matomas pravažiuojantis spec. tarnybų transportas, kuris pamatęs eismo įvykį įsijungia mėlynos šviesos signalus. Įraše kliudytų automobilių markių bei valstybinių numerių nesimato (b. l. 85-87).

Kitų objektų (policijos pareigūnų dėvimų kūno kamerų) 2026 m. kovo 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas pavadinimu: „export-1ebwv“. Vaizdo įrašo trukmė – 51.55 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, tamsiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Pirmajame vaizdo įrašo epizode matoma, kaip pareigūnai įvykio vietoje bendrauja su eismo įvykio liudininku. Vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vilki languotus žalios ir juodos spalvos marškinius. Liudininkas nurodo, jog jis turi vaizdo registratoriaus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, taip pat nurodo, jog įvykio kaltininkas prieš tai keitė kelio juostas bei kliudė dar du automobilius. Įvykio vietoje taip pat yra Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Tuomet liudininkas pareigūnui parodo vaizdo įrašą mobiliojo ryšio, pareigūnai nurodo, jog vienas iš eismo įvykio dalyvių sulaikytas bei patalpintas jų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, kadangi asmuo yra neblaivus. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas pasiteirauja liudininko ar matė, kaip vairuotojas išlipo iš automobilio, liudininkas nurodo, jog matė, kaip vairuotojas išlipo bei bandė šalintis iš įvykio vietos, tačiau kitoje kelio pusėje buvo pravažiuojantys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Tuomet pareigūnas užsirašo liudininko duomenis. Vaizdo įraše matomas į skiriamosios juostos atitvarus atsitrenkęs juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Nuo 08.01 min. prasideda antrasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame matoma pirmajame epizode užfiksuota medžiaga iš antrojo pareigūno perspektyvos. Nuo 14.24 min. matomas trečiasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame matoma, kaip Viešojo saugumo tarnybos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje sėdi sulaikytas „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas. Vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) tamsiais plaukais, vilki pilkos spalvos striukę. Vairuotoją apžiūri medikai. Sulaikytas vairuotojas nurodo, jog jis vartojęs alkoholio, pareigūnas patikrina vyro blaivumą. Kol laukiama alkotesterio rezultatų vyras nurodo medikams, kad jų pagalba jam nereikalinga, kadangi jis nevairavo automobilio. Antrajam pareigūnui paklausus, kas vairavo automobilį, vyras nurodo, kad nežino. Alkotesteriu vyrui nustatomas 2,25 promilių neblaivumas. Nuo 20.10 min. prasideda ketvirtasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame pareigūnas netyčia įjungia Body kamerą, reikšmingos medžiagos neužfiksuota. Nuo 20.43 min. matomas penktasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame matoma trečiajame epizode užfiksuota medžiaga iš antrojo pareigūno perspektyvos. Nuo 25.53 min. prasideda šeštasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame tyrimui reikšmingos medžiagos neužfiksuota. 27.29 min. prasideda septintasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame matoma, kaip pareigūnas antrą kartą patikrina vairuotojo blaivumą, vyrui nustatomas 2,01 promilių neblaivumas. Prieš patikrinant blaivumą, vyras nurodo: „Aš girtas, girtas, girtas esu. Aišku, paliubomu girtas“. Po to pareigūnas užfiksuoja eismo įvykyje dalyvavusį „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis atsitrenkęs į skiriamosios juostos atitvarus. Nuo 33.49 min. prasideda aštuntasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame matoma, kaip pareigūnas bendrauja su kitais eismo įvykyje dalyvavusiais vairuotojais bei paprašo jų asmens dokumentų. Po to pareigūnas apžiūri automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš kurio salono paima asmens dokumentą. Vėliau pareigūnas paaiškina bei duoda kitiems vairuotojams parašyti paaiškinimus. Nuo 42.48 min. prasideda devintasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame matoma, kaip pareigūnas kitiems eismo įvykyje dalyvavusiems vairuotojams paaiškina bei duoda parašyti paaiškinimus. Nuo 47.22 min. prasideda dešimtasis vaizdo įrašo epizodas, kuriame matoma identiška medžiaga, kuri užfiksuota devintajame epizode (b. l. 90-93).

Kitų objektų (Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų dėvimų kūno kamerų) 2026 m. kovo 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „2026_0311_211644_889F79_011“. Vaizdo įrašo trukmė – 08.00 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, tamsiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma, kaip Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai įvykio vietoje kalbasi su ugniagesiais. Tyrimui reikšmingos medžiagos neužfiksuota. Apžiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „2026_0311_211614_889D43_181“. Vaizdo įrašo trukmė – 08.29 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, tamsiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma, kaip Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai įvykio vietoje kalbasi su ugniagesiais. Apžiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „2026_0311_210643_889F79_010“. Vaizdo įrašo trukmė – 10.00 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, tamsiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma, kaip Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai įvykio vietoje kalbasi su ugniagesiais. Apie 04.56 min. matoma, kaip medikas bendrauja su Viešojo saugumo tarnybos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje patalpintu vyru, kurio vaizdo įraše nesimato. Pokalbio taip pat nesigirdi dėl girdimo triukšmo. Apie 08.15 min. policijos pareigūnas bendrauja su sulaikytu vyru. Vyras nurodo, jog jo vardas P. Š., taip pat nurodo, jog jis yra vartojęs alkoholio. Tuomet vyrui patikrinamas blaivumas, alkotesteriu nustatomas 2,25 promilių neblaivumas. Apžiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „2026_0311_210613_889D43_180“. Vaizdo įrašo trukmė – 10.00 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, tamsiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma, kaip Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai įvykio vietoje kalbasi su ugniagesiais. Apie 05.30 min. matoma, kaip medikas bendrauja su Viešojo saugumo tarnybos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje patalpintu vyru, kurio vaizdo įraše nesimato. Medikas prašo vyro asmens kodo, kurio vyrui nepavyksta pateikti. Apie 09.04 min. matoma, kaip policijos pareigūnas tikrina vyro blaivumą alkotesteriu, nustatomas 2,25 promilių neblaivumas. Apžiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „2026_0311_205641_889F79_009“. Vaizdo įrašo trukmė – 10.01 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, tamsiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma, kaip Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai įvykio vietoje kalbasi su tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje patalpintu vyru. Apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vilki tamsios spalvos striukę. Pareigūnai pasiteirauja vyro ar jis yra išgėręs, pastarasis nurodo, kad jis yra neblaivus. Pareigūnams pasakius, kad vyras sudaužė ne vieną automobilį, vyras pasiteirauja ar jis, po to nebeatsako. Pareigūnui paklausus ar vyrui priklauso automobilis, vyras nurodo, kad automobilis yra lizingo. Pareigūnui paklausus, kodėl vyras sėdo už vairo neblaivus, vyras pareiškia: „Rašyk ant manęs (necenzūrinis žodis) viską“. Po to vyras paklausia pareigūnų, ar jie matė, kad jis vairavo. Po to pareigūnas pasiteirauja, kas pasak vyro vairavo automobilį. Vyras pareiškia: „Koks jūsų reikalas?“. Apie 06.00 min. į įvykio vietą atvyksta ugniagesiai. Apie 07.05 min. įvykio liudininkas nurodo, jog turi vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Apžiūrėtas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu „2026_0311_205611_889D43_179“. Vaizdo įrašo trukmė – 10.01 min. Vaizdo įraše matomas spalvotas, tamsiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma medžiaga sutampa su „2026_0311_205641_889F79_009“ vaizdo įraše užfiksuota medžiaga iš kito pareigūno perspektyvos (b. l. 96-99).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad P. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Kaltinamasis P. Š., apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, savo kaltės neneigė, pripažindamas, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2026 m. kovo 11 d., apie 19.55 val. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Kaltinamasis paaiškino, kad 2026 m. kovo 11 d. jis nuvažiavo į sodybą pas tėvą E. Š., esančią (duomenys neskelbtini) rajone, norėdamas palaikymo dėl turimų skolų bei trūkstamų pinigų verslui. Buvo įtemptas pokalbis, kurio metu su tėvu išgėrė butelį raudono vyno, o kai tėvas nuėjo ilsėtis, jis susinervinęs paėmė butelį viskio ir išgėrė dar porą stikliukų. Tuo metu pradėjo permušinėti širdį ir prasidėjo panikos ataka, todėl nusprendė sėsti į automobilį ir vykti į Lazdynų ligoninės priimamąjį. Iki ligoninės nuvykti nepavyko, kadangi padarė avariją, t. y. atsitrenkė į kitus automobilius (b. l. 106- 108, 163-169). Teismas pagrindo abejoti šiais kaltinamojo parodymais neturi, kadangi juos patvirtina tiek kitų proceso dalyvių parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. L., kuris bylai aktualiu laiku važiavo ta pačia kryptimi kaip ir kaltinamasis ir matė pastarojo pasirinktą vairavimo būdą, parodė, kad 2026 m. kovo 11 d. važiavo iš Klaipėdos į Vilnių. Apie 19.55 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurio vairuotojas važiuodamas priekyje jo, ta pačia Gariūnų gatve, trečioje eismo juostoje, pradėjo staigiai keisti važiavimo kryptį, norėdamas apvažiuoti priekyje jo esančius automobilius, pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą. Pirmiausiai bandydamas apvažiuoti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, jį kliudė, po ko abu automobiliai nuo smūgio pristabdė ir susimėtė. „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis važiavo toliau, kol kliudė dar vieną automobilį ir galiausiai trenkėsi į kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esančius atitvarus. Jis pamatė kaip iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ išlipo vairuotojas, kuris atrodė kaip neblaivus (b. l. 69-72). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Viešojo saugumo tarnybos policijos pareigūnas D. M., parodė, kad jis bylai aktualiu laiku ir vietoje patruliuodamas kartu su kolega bei pravažiuodamas (duomenys neskelbtini) tiltą, pastebėjo priešpriešinėje kelio trečioje eismo juostoje, šalia skiriamojo atitvaro, rūkstančius dūmus. Jis pirmiausiai pagalvojo, kad galimai dega automobilis ir žmonėms reikalinga pagalba, todėl nedelsiant įjungė mėlynos spalvos švyturėlius ir sustojo antroje kelio juostoje, šalia skiriamojo atitvaro. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, pastebėjo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo pusės priekinis sparnas atsitrenkęs į skiriamąjį kelio atitvarą ir nuo automobilio rūksta dūmai, o šalia minėto automobilio blaškosi vyras, kuris vis bandė tolti nuo sudaužyto automobilio, todėl kilo įtarimas, kad pastarasis bando šalintis iš įvykio vietos. Kartu patruliuojančiam kolegai priėjus prie minėto vyro, šis pajuto iš vyro burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, vyras svirduliavo. Akivaizdžiai matėsi, kad minėtas asmuo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje. Bendraujant su minėtu asmeniu, buvo nustatyta, kad tai P. Š. (b. l. 77-80). Teismas pagrindo abejoti šiais proceso dalyvių parodymais neturi ne tik dėl to, kad jie esminėse aplinkybėse sutampa tarpusavyje, bet ir dėl to, kad juos patvirtina byloje surinkta vaizdinė bei rašytinė medžiaga. Į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše, detalizuotame 2026 m. kovo 19 d. apžiūros protokole, užfiksuota, kad kaltinamasis P. Š., bendraudamas su policijos pareigūnais, neginčijo, kad yra neblaivus, tačiau paklausus kas vairavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, pastarasis nurodė nežinantis. Patikrinus alkotesteriu P. Š. neblaivumą, pirmojo tikrinimo metu nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, o antrojo – 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 90-93). Be kita ko, liudytojo K. L. tyrimui pateiktame vaizdo įraše, detaliai aprašytame 2026 m. kovo 17 d. protokole, užfiksuota „(duomenys neskelbtini)“ automobilio judėjimo kelyje dinamika, kuri pasižymėjo kitų automobilių užkliudymu ir atsitrenkimu į kelio atitvarus (b. l. 85-87). Pažymėtina, jog be pirmiau aptartų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų, P. Š. neblaivumo faktą patvirtina ir įvykio metu panaudoto alkotesterio rodmenys, atskleidžiantys, kad P. Š. 2026 m. kovo 11 d., 20.19 val. buvo nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, o 20.35 val. – 2,01 promilių neblaivumas (b. l. 12, 14) bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriame be pirmiau nurodytų alkotesterio rodmenų, kaltinamajam P. Š. buvo nustatyti papildomi neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena bei nerišli kalba. Be kita ko, įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (b. l. 11). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines P. Š. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad P. Š. 2026 m. kovo 11 d., apie 19.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, ir vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo P. Š. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Pažymėtina, kad P. Š. inkriminuotame kaltinime nėra detalizuota, kokiu tiksliai laiku jo iškvėptame ore buvo nustatyta inkriminuojama 2,01 promilių etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad minėta etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta 2026 m. kovo 11 d., 20.35 val. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas neginčijamas ir objektyvias aplinkybes, P. Š. inkriminuotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog policijos pareigūnai 2026 m. kovo 11 d., 20.35 val. tikrinimo metu kaltinamojo P. Š. iškvėptame ore nustatė 2,01 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Papildomai akcentuotina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas advokatas A. Tarutis ir P. Š. tėvas E. Š. pateikė prašymą kaltinamąjį P. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant E. Š. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis) (b. l. 144, 145).

Teismas, išnagrinėjęs P. Š. gynėjo ir E. Š. pateiktus prašymus, šiuos prašymus įvertinęs kaltinamąjį ir jo tėvą charakterizuojančių duomenų kontekste, taip pat nusikalstamos veikos padarymo ir kitų esminių reikšmę turinčių aplinkybių aspektu, daro išvadą, kad kaltinamasis P. Š. atitinka viskas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o E. Š., teismo vertinimu, yra tinkamas laiduotojas ir galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad P. Š. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis nei laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad P. Š. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu P. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. P. Š. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos galimai sukeltos turtinės žalos kreiptasi nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Kaltinamasis P. Š. neteistas (b. l. 119-120), yra dirbantis, jam priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Ankstesnės darbovietės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 151). Byloje negauta duomenų, kad pastarasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamasis P. Š. praeityje buvo aštuonis kartus baustas administracine tvarka, įskaitant už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, taip pat su jo vadovaujamo juridinio asmens veikla, paskirtos baudos (administracinės nuobaudos) yra sumokėtos (b. l. 124-130), o padaryti administraciniai nusižengimai nėra laikytini šiurkščiais. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta jokių duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar P. Š. atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Visos pirmos aptartos ir kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad P. Š. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis, tačiau nėra linkęs daryti šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ar nusikalstamų veikų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas nusikalstamas elgesys, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai bei elgdamasis gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis P. Š. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl P. Š. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti kaltinamojo gynėjo ir P. Š. tėvo E. Š. prašymai perduoti P. Š. pastarojo atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Š. 1999 m. gruodžio 5 d. teistas (duomenys neskelbtini) už prekybą vogtomis prekėmis, tačiau šis sprendimas Lietuvos Respublikoje nebuvo pripažintas, o ir bausmė yra seniai atlikta (b. l. 157-159), taip pat baustas ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius pažeidimus, o ir paskutinis administracinis nusižengimas buvo padarytas dar 2023 metais, todėl paskirtos nuobaudos jau yra negaliojančios (b. l. 153-156). Pats E. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl teistumo (duomenys neskelbtini) yra sudėtinga situacija, tuo metu pasitikėjo draugu ir nežinodamas vairavo ne tą automobilį, už tai buvo paskirta lygtinė bausmė, tačiau ją jau yra atlikęs, o ir toks jo elgesys pasireiškė dar tada, kai jo sūnus net nebuvo gimęs (b. l. 163-169). E. Š. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas (b. l. 152). Tiek teismui adresuotuose prašymuose taikyti laidavimo institutą, tiek įvykusio teisiamojo posėdžio metu, E. Š. ir P. Š. patvirtino, kad jie yra tėvas ir sūnus, jų tarpusavio santykiai labai geri, dažnai susitinka, bendrauja, leidžia laisvalaikį, skambinasi, o šiuo metu, tėvo E. Š. nurodymu, gyvena kartu. Nors įvykio vakarą jie buvo kartu, tačiau E. Š. apie kaltinamojo ketinimus sėsti už vairo nieko nežinojo. Anaiptol, anksti nuėjo miegoti ir negirdėjo, kad P. Š. išvažiavo iš jo gyvenamosios vietos. Apie kaltinamojo veiksmus jis sužinojo tik sekančią dieną po įvykio. E. Š. be kita ko nurodė, kad tokį sūnaus poelgį vertina neigiamai, apie padarytą veiką daug tarpusavyje kalbėję, yra aptarė alkoholio daromą žalą žmogaus sveikatai, socialiniams santykiams bei visuomenei. P. Š. tėvą laiko autoritetu, nuolat klausia nuomonės gyvenimiškais klausimais, įsiklauso į jo patarimus bei juos vertina. E. Š. nurodė, kad toks P. Š. poelgis yra atsitiktinis, vienkartinis, sūnus yra vertas teismo pasitikėjimo, o pats E. Š. gali daryti teigiamą įtaką P. Š. (b. l. 163-169). Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Nepaneigtina, jog dar 1999 metais E. Š. buvo teistas užsienio valstybėje, tačiau daugiau po šio įvykio jokių duomenų, atskleidžiančių pastarojo dalyvavimą nusikalstamuose veiksmuose, negauta. Juo labiau, kaip ir nurodė pats E. Š., apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas jam esant jauno amžiaus, tuo metu jis dar nebuvo susilaukęs sūnaus, o šiuo metu jis laikosi įstatymų, užima atsakingas pareigas ir tokiu būdu stengiasi būti pavyzdžiu savo sūnui.

Visų teismo aptartų, kaltinamojo tėvą ir jo santykius su P. Š. charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teismas pripažįsta, kad E. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti P. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį E. Š. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas be užstato. Šiai teismo išvadai turi įtakos tiek pirmiau aptarti kaltinamąjį P. Š. charakterizuojantys duomenys, tiek ir teismo skirtinų poveikio priemonių, dėl kurių bus pasisakytina kitoje nuosprendžio dalyje, visuma.

Teismas, įvertinęs laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, P. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką, daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamajam P. Š. taikyti kuo trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą - trumpesnį nei prokurorės paprašytas 2 metų terminas. Tačiau teismas su tokiu kaltinamojo gynėjo prašymu negali sutikti.

Uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas, kadangi tokį terminą įstatymų leidėjas numato ir už mažiau pavojingą teisės pažeidimą, kai asmuo vairuoja būdamas neblaivus, - administracinį nusižengimą, su kuriuo padarymo yra siejamas žymiai mažesnis apsvaigimo laipsnis nei tą numato baudžiamoji teisė. Svarbu pastebėti ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios sąlygotų pirmiau aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą kuo trumpesniam laikotarpiui. Nepaneigtina, kad kaltinamasis P. Š. anksčiau nėra teistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Svarbu ir tai, jog kaltinamojo P. Š. įvykio metu nustatytas neblaivumas nebuvo itin neženkliai nutolęs nuo minimalios, baudžiamąją atsakomybę sąlygojančios neblaivumo ribos, priešingai – siekė 2,01 promilių neblaivumą. O be kita ko, byloje neginčijamai nustatytas asmens pasirinktas vairavimo būdas sukėlė pavojingus padarinius. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų, taip pat vieno iš jų pateikto vaizdo įrašo, kaltinamojo vairuotas automobilis kelyje judėjo pakankamai greitai bei nepastoviai – keitė eismo juostas, po ko atsitrenkė į kelius automobilius, o galiausiai atsitrenkė ir į kelyje buvusius ir priešingos krypties eismo juostas skiriančius atitvarus. Ir tik atsitiktinai ir sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta dar pavojingesnių padarinių – kaltinamojo vairuotos transporto priemonės apdaužytų automobilių vairuotojų ir keleivių, o taip pat ir kitų eismo dalyvių sveikatos sutrikdymo ar gyvybės netekimo. Svarbu pabrėžti ir tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad kaltinamasis P. Š., būdamas neblaivus, automobilį vairavo, sąlygotas objektyvių priežasčių. Nors pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad už automobilio vairo sėdo, siekdamas nuvykti į ligoninę, kadangi jautė aiškius panikos atakos simptomus, tačiau iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų, o ir paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad jau įvykio metu P. Š. bloga sveikatos būklę nesiskundė. Anaiptol, jam siūlomos medicininės pagalbos atsisakė. O be kita ko, byloje nenustatyta, kad egzistavo kokios nors pateisinamos priežastys, dėl kurių P. Š. negalėjo išsikviesti Greitosios medicinos pagalbos į tą vietą, kurioje lankėsi, juo labiau, pagalbos paprašyti šalia jo buvusio tėvo.

Todėl visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad P. Š. elgėsi itin neatsakingai, taip pat pavojingai, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, negalės būti tinkamai įgyvendinti uždraudžiant P. Š. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam, nei prašo prokurorė, terminui. Teismo vertinimu 2 metų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2026 m. kovo 13 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, būtent nuo šio termino yra skaičiuotinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad P. Š. veikė tiesiogine tyčia - žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdamas neblaivus, sėdo už automobilio vairo, pavojingai manevruodamas, apgadino kelias transporto priemones bei kelio atitvarus. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms, buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo P. Š. pasirinktas vairavimo būdas.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, tačiau valdytoju buvo „(duomenys neskelbtini)“, o savininku – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21- 22). Baudžiamojo proceso metu negauta duomenų, kad automobilio savininkas žinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo P. Š. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis P. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apgadindamas kitas transporto priemones. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, tačiau per trejų metų laikotarpį ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, yra dirbantis. Be kita ko, kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajam teks atlyginti civilinius ieškinius, kurie bus pareikšti dėl įvykio metu apgadintų transporto priemonių, pagal draudimo bendrovių pareikštus reikalavimus regreso tvarka.

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 2026 m. kovo mėnesį buvo 76 910 Eur (b. l. 23).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias kaltinamojo asmenybe, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, taip pat transporto priemones vertę, sprendžia, kad proporcinga ir tikslinga kaltinamajam P. Š. skirti dalį turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės konfiskavimą – 20 000 Eur. Nagrinėjamu atveju jau yra taikomas dalinis turto vertės konfiskavimas, todėl dar mažesnis dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimas gali suformuluoti nebaudžiamumo ar per švelnaus nubaudimo praktiką už visuotinai pavojingas veikas. Nepaneigtina, jog teismo nurodytos sumos konfiskavimas gali apsunkinti kaltinamojo P. Š. finansinę padėtį ir sukelti nepatogumų kasdieninėje veikloje, tačiau pastarojo akcentuotinos aplinkybės, susijusios su finansiniais sunkumais, P. Š. buvo žinomas dar iki šioje byloje aptariamų įvykių ir būtent dėl jų jis vyko prašyti tėvo pagalbos, o jos nesulaukęs bei pavartojęs alkoholio, lengvabūdiškai sėdo už automobilio vairo. Kas tik patvirtina, kad šios, P. Š. akcentuojamos aplinkybės jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl teismo vertinimu pirmiau nurodytas dalinis automobilio vertės konfiskavimas yra laikytinas proporcinga ir pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, taikymo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė kaltinamajam prašė skirti pirmiau nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Pažymėtina, jog nors kaltinamasis P. Š., taip pat jo tėvas teisiamojo posėdžio metu teigė, kad P. Š. jokių problemų su alkoholio vartojimu neturi, tačiau teismas minėtų aplinkybių kontekste pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje P. Š. padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, kurios metu nustatytas net 2,01 promilių neblaivumas, todėl P. Š. kartu su bausme tikslinga skirti ir BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 1 metų laikotarpiui.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2026 m. kovo 13 d. nutarimu P. Š. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109-110), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš P. Š. paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esančius 2 vnt. kompaktinių diskų su bylai reikšmingais duomenimis, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti P. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. Š. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią sumą – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Paskirti P. Š. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti P. Š. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

P. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 2 vnt. kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai E. Š., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.