Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB ,,Arvi cukrus“ atstovei Vilijai Kaušikaitei, UAB ,,Mecro technikonas“ ir UAB ,,Audrokesta“ atstovui adv. Evaldui Skurvydui, suinteresuotiems asmenims P. Ž. ir J. Ž., antstolės A.Lukšienės įgaliotai atstovei Sonatai Grinkevičienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų prašymus suinteresuotiems asmenims dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini iš dalies.

Iš dalies naikindamas aukščiau paminėtas nutartis, apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog yra būtina išaiškinti skolų pobūdį, nustatant ar jos yra asmeninės ar bendros. Taip pat nustatyti ar skolininko sutuoktinė nėra skolininko ūkio nare. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje buvo nustatyta, jog skolininko P. Ž. skolos yra tiesiogiai susiję su jo, kaip ūkininko veikla (įsigyjant žemės ūkio technika ir kitas žemės ūkio veiklos vystymui reikalingas prekes; T.2,b.l.45-47; Kauno apygardos teismo preliminarus sprendimas civ. byloje Nr. 2-1652-390/2008; šalių paaiškinimai posėdžio metu). Įsigytos prekės nebuvo naudojamos šeimos ar namų ūkio tikslais. Jokio ginčo dėl to tarp šalių nekilo (LR CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Skolininkas ir jo sutuoktinė nurodė, kad ūkininko veikla verčiasi vienas P. Ž., nes jo sutuoktinė augina vaikus ir turi darbą, todėl daugiau pareigų atlikti objektyviai nespėtų. Ji nėra P. Ž. ūkio nare. Pareiškėjai nurodė, kad kitokios faktinės aplinkybės jiems nėra žinomos. Teismas taip pat nustatė, kad jokio kito, asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko P. Ž. asmenines skolas, P. Ž. jau neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, o tam būtina nustatyti kokia turto dalis jo ir sutuoktinės bendrojoje nuosavybėje priklauso. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininko sutuoktinės J. Ž. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų dalis, priklauso jos sutuoktiniui P. Ž.. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

LR CK 3.117 str. įtvirtina prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d.). Analizuojant šios normos taikymui svarbius duomenis nustatyta, kad P. Ž. ir J. Ž. santuoka sudaryta 2005-07-07 (T.1,b.l.68). Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: 2006 metais gimusią M. (T.1, b.l.69) ir 2007 metais gimusį M. (T.1,b.l.70). Sutuoktiniai nurodo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 800 Lt kiekvienam, apie 1000 Lt privalo kas mėnesį mokėti bankui pagal paskolą už kurią sutuoktiniai yra įsigiję gyvenamąjį būstą ir abu yra solidarūs kredito gavėjai (T.1,b.l.72-74A). Kreditorius atsiliepime nurodo, kad prievolę bankui skolininkai vykdo tinkamai (T.4, b.l.17). Taip pat nemažą dalį jų pajamų tenka išleisti būsto išlaikymui bei jų pačių pragyvenimui. Antstolės atstovė nurodo, kad visas skolininko P. Ž. turtas ir bet kokios pajamos bei išmokos yra areštuoti, jis jomis disponuoti negali. J. Ž. nurodo, kad iš jos vienos atlygio ji šiuo metu dar turi išlaikyti ir sutuoktinį, todėl šių nebepakanka ir jie nuolat, kas mėnesį, skolinasi iš jos tėvų. J. Ž. darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 1868 Lt, atskaičius mokesčius (T.1,b.l.71). Posėdžio metu J. Ž. nurodo, kad šis dabar sumažės, nes nustojo mokėti priedus. Įrodymų tam neteikia. Kad ji gautų kitokių pajamų nustatyta nebuvo. Vedybų ar povedybinės sutarties šalys sudarę nebuvo (šalių parodymai). Pareiškėjai nurodo, kad skolininkas ir jo sutuoktinė neteikia įrodymų, kurie patvirtintų išlaidas vaikams, todėl jie šių aplinkybių neįrodė, kartu pareiškėjo Arvi cukrus atstovė nurodė, kad 800 Lt suma vienam vaikui būtų protinga jo poreikiams tenkinti. Teismas su pareiškėjų atstovų argumentais, kad skolininkas ir jo sutuoktinė neįrodė esant nukrypimo nuo lygių dalių principo sąlygas, nesutinka. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog bendrieji vaiko poreikiai yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių ir todėl papildomai jų įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 d. 1 p.; Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2626-485/2012; Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-493-357/2012, taip pat 2A-371-357/2012 ir kt.). Be to, apie nemažą dalį vaikams tenkančių išlaidų pareiškėjai įrodymus pateikė (T.1,b.l.9-17). Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.) ir šios pareigos atsisakyti negali. Kitas klausimas kaip išlaikymo pareiga turi būti skirstoma tarp pačių tėvų. Šiuo atveju abu tėvai yra sveiki ir darbingi, todėl nėra pagrindų kad kuriam nors jų pareigos dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų tekti didesnė. Vaikų tėvas taip pat privalo dėti visas pastangas pajamoms, reikalingoms vaikų išlaikymui gauti.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu konstatuoja, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, kad skolininko sutuoktinė J. Ž. taip pat turi pareigą išlaikyti du judviejų su P. Ž. bendrus vaikus, šeimoje dirba viena ir gauna tik vidutinį atlyginimą, yra bendraskolė ir turi skolinių isipareigojimų, susijusių su šeimos gyvenamojo būsto įsigijimu, byloje yra būtinas nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas nustatyti kad skolininkui P. Ž. priklauso ½ (arba 50 procentų) jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkui P. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. priklauso 1/3 dalis J. Ž. darbo užmokesčio ar kitokių pajamų (LR CK 3.88 str. 1d. 5 p.; CPK 667 str.).

Pareiškėjų UAB ,,Mecro technikonas“ ir UAB ,,Audrokesta“ atstovas prašo priteisti iš skolininko ir jo sutuoktinės, kaip turinčių priešingą teisinį interesą byloje, pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas, apmokant jų atstovo dalyvavimą posėdyje. Teikia išlaidų skaičiuotes, įrodymus apie patirtas išlaidas ir prašymus jas priteisti (T.4,b.l.31-34,35-38), nurodo, kad jos apima tik atstovavimą teisme. Teismo posėdis, įskaitant pertrauką, trūko 2 valandas, atstovaujamųjų interesas ir reikalavimas, taigi ir atstovavimo pobūdis, byloje iš esmės buvo identiškas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad antstolė byloje neturi jokio materialinio teisinio intereso ir veikia tik kaip valstybės įgaliotas atlikti vykdymo funkcijas asmuo, remiantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų maksimaliais dydžiais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašymai buvo tenkinti iš dalies, jiems iš skolininko ir sutuoktinės priteistina viso po 400 Lt advokato išlaidų kiekvienam pareiškėjui, susijusių su atstovo dalyvavimu teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas klausimas nėra teisiškai sudėtingas, o pareiškėjai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jie negalėjo sudaryti atstovavimo sutarties su atstovu, esančiu tame pačiame mieste, kaip ir nagrinėjantis bylą teismas (t.y. kad šiame mieste nėra reikiamos kvalifikacijos atstovo, galinčio atstovauti pareiškėjų interesus), todėl sprendžiant dėl priteistino išlaidų dydžio teismas nenustatė kriterijaus dėl būtinybės dalyvauti byloje atstovui iš kito miesto, dėl ko pareiškėjų patirtos išlaidos turėtų būti didinamos (Rekomendacijų 2.4 punktas). Minėtos sumos iš sutuoktinių pareiškėjams priteistinos lygiomis dalimis, kadangi LR CPK nenumato galimybės bylinėjimosi išlaidas priteisti solidaria atsakomybe (LR CPK VI dalies 593 str., 3 str. 6 ir 7 d., 88 str. 1 d. 6p., 98 str.).

Byloje taip pat susidarė 17,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (T.4,b.l.1). Minėta, jog šios išlaidos turi būti priteisiamos daline atsakomybe, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškimai tenkinti iš dalies, o Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, todėl šioje byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios jas padalijus nebesiekia minimalios išieškotinos 10 Lt sumos, valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 3.117 str. 1 d., LR CPK 290-291 str.,593 str., 667 str.,

nutaria:

Pareiškėjų prašymus tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui P. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. Ž. priklauso 1/3 dalis J. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar kitokių pajamų.

Priteisti pareiškėjui UAB ,,Mecro technikonas“ (į.k.211660860) viso 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų: 200 Lt (du šimtus litų) iš P. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir 200 Lt (du šimtus litų) iš J. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti pareiškėjui UAB ,,Audrokesta“ (į.k.174827065) viso 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų: 200 Lt (du šimtus litų) iš P. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir 200 Lt (du šimtus litų) iš J. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.