Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo; institucija teikiant išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Toma P. J. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydama padidinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-18 sprendimu iš atsakovo V. J. priteistą po 200,00 Lt dydžio išmoką, mokant ją kas mėnesį iki dukros pilnametystės ir iš atsakovo V. J. priteisti šalių nepilnametės dukros A. J. išlaikymui po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę T. P. J., taip pat priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad iš esmės yra pasikeitusi šalių turtinė padėtis. Augant vaikui, ypatingai brangstant pragyvenimui iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Nors vaiko poreikiai padidėjo, atsakovas gera valia pats nedidina vaikui reikalingo išlaikymo. Teigia, kad vaiko minimalių poreikių patenkinimui būtinas 800,00 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį. Kadangi išlaikymo pareiga atitenka kiekvienam iš tėvų, ši suma dalinama pusiau, viena antroji yra 400,00 Lt. Ieškovė vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 880,00 Lt. Ieškovės pajamos yra apie 402,00 Lt, jokio nekilnojamojo turto ji neturi, gyvena su draugu jo bute, prieš savaitę įsidarbino pagal autorinę sutartį, o atsakovo padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo, jis įsigijo 3 kambarių butą, turi kelis automobilius, žemės sklypą.

Atsakovas V. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad priteistą 200,00 Lt dydžio išlaikymą mokėjo netgi ir tuomet, kai neturėjo darbo. Šiuo metu gyvena su drauge, yra bedarbis, ir jokių pajamų neturi, todėl prašomas 400,00 Lt išlaikymas jam būtų per sunki našta. Jį patį išlaiko pensininkai tėvai ir draugė. Atsakovas turi dar vieną vaiką, gim. 2012 m. Nurodė, kad turi įsigijęs trijų kambarių butą ir žemės sklypą, tačiau taip pat turi iš banko Snoras paėmęs paskolą, kurią dalimis grąžina tėvai. Yra įregistravęs ūkininko ūkį, todėl neregistruotas darbo biržoje.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodytas, kad ieškovė augina nepilnametę dukrą A. J., į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą neįrašyta. Neprieštarauja, kad vaiko tėvui V. J. būtų padidintas išlaikymas mažametei dukrai iki jos pilnametystės kas mėnesį mokant periodines išmokas, įvertinant vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį bei užtikrinant būtinas vaikams vystytis sąlygas (27-28 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2229-79/2006 iš atsakovo V. J., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir padidinti jį iki 350,00 Lt kas mėnesį nuo 2012-03-20 iki A. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei Tomai P. J., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisė iš V. J., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 126,00 Lt žyminio mokesčio ir 530,10 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai (111-114 b. l.).

Teismas nustatė, kad šalys T. P. J. ir V. J. yra A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp šalių 2006-09-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu yra nutraukta, iš tėvo V. J. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokama periodine 200,00 Lt dydžio išmoka, mokant ją kas mėnesį pradedant nuo 2006-05-18 iki dukros pilnametystės.

Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 400,00 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota 1 transporto priemonė, o gaunamas pajamas sudaro apie 402,00 Lt nedarbingumo išmoka. Atlyginimo už autorinę sutartį dar negavo. Atsakovas turi nekilnojamojo turto: 3 kambarių butą, 5,1270 ha žemės sklypą, jo vardu įregistruotos 6 transporto priemonės. Atsakovas šiuo metu nedirba, išmokų negauna.

Byloje nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, teismas sprendė, kad atsakovas būdamas darbingas ir sveikas, privalo vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką. Atsakovas nurodė, kad yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą, dirbo užsienyje, moka anglų kalbą, dirbo vadybininku, todėl teismas manė, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų susirasti darbą. Nors atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie savo uždarbį, tačiau mažai tikėtina, kad atsakovas būdamas pakankamai jauno amžiaus (duomenys neskelbtini) nesugebėtų susirasti darbo, todėl dėl realios atsakovo finansinės padėties teismui kilo abejonių. Teismas šias abejones vertino vaiko interesų naudai. Teismas vertino, kad paskolos paėmimas iš banko taip pat patvirtina, kad prisiimdamas įsipareigojimus atsakovas įvertino savo turtinę padėtį. Teismas laikė, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas pažymėjo, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.).

Teismas pažymėjo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800,00 Lt per mėnesį. Kadangi nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu tėvai, laikė, kad kiekvienas iš tėvų minimaliems vaiko poreikiams tenkinti privalėtų skirti po 400,00 Lt.

Teismas pažymėjo, kad išlaikymas A. J. po 200,00 litų teismo sprendimu buvo nustatytas prieš penkis metus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, rašytinius dokumentus, šalių paaiškinimus, nustatė, kad šiuo metu, pasikeitus aplinkybėms (t.y. išaugus vaiko poreikiams ir padidėjus infliacijai, brangstant produktams ir paslaugoms, vaikui yra reikalingas didesnis išlaikymas. Sprendė, kad teismui yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, jį padidinant. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas išimtinai į šalių vaiko interesus, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, ir pakeitė teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnametei A. J. dydį priteisdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt kas mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos (o ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, kaip kad prašo ieškovė, kadangi sprendimu tik keičiamas išlaikymo dydis, o ne naujai nustatoma pareiga mokėti išlaikymą) iki A. J., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 str.), bei nustatė, kad ieškovė vaikui priteistą išlaikymo sumą tvarko uzufrukto teise.

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisė 656,10 Lt bylinėjimosi išlaidų: 126,00 Lt žyminio mokesčio ir 530,10 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti dalinai pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-09-18 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2229-79/2006 iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį ir padidinti jį iki 300,00 Lt (trijų šimtų litų) kas mėnesį nuo 2012-03-20 iki A. J. pilnametystės (117-119 b. l.).

1. Apeliantas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad dukters poreikiai pastaruoju metu sudaro 800 Lt per mėnesį. Teigia, kad ieškovė nepateikė šiam dydžiui pagrįsti konkretesnių įrodymų, kai kurias išlaidas įvardino abstrakčiai, o kai kurias išlaidų pozicijas galimai užaukštino. Mano, kad pati ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie savo pastangas gauti pakankamas pajamas nepilnametės dukros išlaikymui.

2. Teismas sprendime formaliai nurodė, kad atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto, žemės sklypą, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad butas yra įgytas už skolintas lėšas, šią aplinkybę įrodo vartojimo paskolos sutartis, o žemės sklypas gautas kaip dovana. Teismas tinkamai nevertino paaiškinimų dėl automobilių teisinės registracijos, nes faktiškai jokių automobilių atsakovas neturi.

3. Apeliantas nurodo, kad pastovaus ir nuolatinio darbo neturi, šiuo metu nedirba, o gaunamos pajamos priklauso nuo visos eilės aplinkybių, todėl savo turtinę padėtį vertina kaip sunkią. Teigia, kad tik dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų ir prie dukros išlaikymo prisidėti didesne pinigų suma. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis šalių turtinę padėtį vertina kaip vienodą. Todėl teismui teisinio pagrindo didinti priteisto dukrai išlaikymo dydį iki 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nebuvo. Nors ir dukros poreikiai yra padidėję, tačiau turtinė padėtis iš esmės faktiškai nėra proporcingai pagerėjusi. Be to, apeliantas išlaiko nepilnametę dukrą E. J., gim. (duomenys neskelbtini).

4. Nustatant išlaikymo teikimo dydį, teismas tinkamai neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydžio nustatymo klausimais. Apeliantas vis tik sutiko teikiamo išlaikymo dydį padidinti iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Todėl teismo padaryta išvadą, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai po 350 Lt per mėnesį, laiko nepagrįsta.

5. Teismas turėjo vadovautis LR CPK 3 str. 1 d. nuostatomis, bei aiškindamas ir taikydamas įstatymus vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

6. Teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė LR CPK 185 str. reikalavimus, netinkamai taikė LR CK 3.201 str. nuostatas.

7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ir ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti žyminio mokesčio bei antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė T. P. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (123-125 b. l).

Apeliantas nurodo, kad jo materialinė ir turinė padėtis nepagerėjo, jis neturi darbo ir išlaiko dar vieną vaiką, todėl teismo priteista išlaikymo suma yra per didelė. Kartu sutinka, kad vaiko poreikiai išaugo ir vaikui reikalingos didesnės lėšos jiems tenkinti. Su tokiais atsakovo teiginiais ieškovė nesutinkanti. Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą atsižvelgė į konkrečias aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus. Duktė A. yra gimusi(duomenys neskelbtini) todėl laiko, kad tokio amžiaus vaikams išlaikyti turėtų būti skirta apie 800 Lt abiejų tėvų. Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, į vaiko poreikius, teismas pagrįstai iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė 350 Lt. išlaikymo sumą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, pajėgus dirbti ir uždirbti. Po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai, duktė A. paaugo, jos poreikiai padidėjo. Teismas teisingai įvertino ir atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas daug laiko nedirba, tačiau įgijo nekilnojamojo turto, turi daug automobilių, jam suteikta paskola. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi pajamų ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Taigi, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju pirmiausiai reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Santuoka tarp šalių 2006-09-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu yra nutraukta, iš tėvo V. J. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai A. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokama periodine 200,00 Lt dydžio išmoka, mokant ją kas mėnesį pradedant nuo 2006-05-18 iki dukros pilnametystės (6-7 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas V. J. ir ieškovė T. P. J. yra nepilnametės A. J. gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (3 b. l.). Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 400,00 Lt.

Dėl poreikių pagrindimo

Apeliantas nesutinka, kad dukters poreikiai pastaruoju metu sudaro 800 Lt per mėnesį. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nepagrindė lėšų vaiko poreikiams patenkinti būtinumo, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t. y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t. y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų galimybes, tai yra gaunamas pajamas ir turimą turtą. Šis kriterijus nėra absoliučiai tikslus, tačiau šiuo atveju teismas galėjo juo remtis, kadangi atsakovas to neginčijo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo. Pirmosios instancijos teismo priteista 350 Lt suma laikytina minimalia, tokia, iš kurios gali būti patenkinti tik minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai, todėl teisėjų kolegija laiko, kad minėtos sumos priteisimas vaikui nereikalauja detalaus jo poreikių pagrindimo. Be to bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra nurodžiusi, kad dukros išlaikymui per mėnesį išleidžia 880 Lt, ši suma detalizuota ir pagrįsta rašytiniais įrodymais – pirkinių kvitais (63-95 b. l.). Kolegija sprendžia, kad teismo iš atsakovo priteista 350 Lt dydžio per mėnesį periodinių išmokų suma, reikalinga dukros A. J. išlaikymui, nėra per didelė, nes mergaitei yra jau (duomenys neskelbtini) metų, augant didėja jos poreikiai, todėl 2006-09-18 sprendimu priteisto išlaikymo po 200,00 Lt nepakanka. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyto dukrai reikalingo išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė, nes nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini) metų dukrai mėnesiui pakanka 200 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo sutikimas teikti 300 Lt per mėnesį išlaikymą dukrai, negali patenkinti net minimalių dukros poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pati ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie savo pastangas gauti pakankamas pajamas nepilnametės dukros išlaikymui.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų negavimu, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikiamas išlaikymas vaikams. Teismas pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali teikti priteisto išlaikymo dukrai A. Šiuo atveju apeliantas yra sveikas, darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų, todėl turi galimybę dirbti. Tai, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametę dukrą E., nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos teikti padidintą išlaikymą dukrai. Ieškovė yra pateikusi pažymą apie nedarbo draudimo išmokų gavimą, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie savo pastangas gauti pakankamas pajamas nepilnametės dukros išlaikymui (17 b. l.).

Teisėjų kolegija vertina tai, kad nustačius atsakovui dukros išlaikymui mažesnę nei 350,00 Lt sumą, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė vaiko išlaikymo našta. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).

Dėl atsakovo turto ir pajamų vertinimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai priteistino vaikų išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (LR CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008).

Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendime formaliai nurodė, kad atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto, žemės sklypą, tačiau neįvertino tos aplinkybės, kad butas yra įgytas už skolintas lėšas, teigia, kad šią aplinkybę įrodo vartojimo paskolos sutartis, o žemės sklypas gautas kaip dovana.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai bankui neturi lemti nustatomo išlaikymo vaikui dydžio. Esant laisvanoriškam materialiniam įsipareigojimui bankui, pats atsakovas turi laisvanoriškai varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniams. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tinkamai nevertino paaiškinimų dėl automobilių teisinės registracijos, nes faktiškai jokių automobilių atsakovas neturi, atmestinas, kadangi atsakovas būdamas šių automobilių savininku pats turi pareigą keisti jų teisinę registraciją.

Apeliantas nurodo, kad pastovaus ir nuolatinio darbo neturi, šiuo metu nedirba, o gaunamos pajamos priklauso nuo visos eilės aplinkybių, todėl savo turtinę padėtį vertina kaip sunkią. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas savo argumentas, kad šiuo metu nedirba, išmokų negauna, pagrįsti nepateikė jokių duomenų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų registruotas darbo biržoje, nėra įrodymų apie jo gaunamas pajamas. Apeliacinio skundo argumentui, kad apeliantas deda maksimalias pastangas įsidarbinti, pagrįsti, įrodymų nepateikta. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl realios atsakovo finansinės padėties. Remiantis išdėstytu, tokia atsakovo pozicija vertintina kaip vengimas atskleisti realią savo turtinę padėtį, kadangi šiuo laikotarpiu atsakovo gaunamų realių pajamų nėra galimybės įvertinti (oficialiai nedirbantis, gaunantis neoficialias pajamas). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal tėvų gaunamas pajamas, bet ir pagal turimą turtą, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Atsakovas turi nekilnojamojo turto: 3 kambarių butą, 5,1270 ha žemės sklypą, jo vardu įregistruotos 6 transporto priemonės (9-14 b. l.). Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota 1 transporto priemonė (15-16 b. l.), o gaunamas pajamas sudaro apie 402,00 Lt nedarbingumo išmoka (17 b. l.). Todėl nėra teisinio pagrindo, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, šalių turtinę padėtį vertinti kaip vienodą.

Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu neieško darbo ar veiklos, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas nedidinti išlaikymo nepilnametei dukrai. Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju priteista iš atsakovo išlaikymo suma jo nepilnametei dukrai yra pagrįsta.

Remdamasi aptartais argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, tinkamai vertino surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu priėmė pagrįstas išvadas.

Dėl teismų praktikos taikymo

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustatant išlaikymo teikimo dydį, teismas tinkamai neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydžio nustatymo klausimais. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tik dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų ir prie dukros išlaikymo prisidėti didesne pinigų suma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad išnaudojo visas įmanomas priemones darbui susirasti. Todėl apeliantas, apeliuodamas į formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydžio nustatymo klausimais, negali remtis vien argumentu dėl šalies ekonominės situacijos.

Tai, kad apeliantas vis tik sutiko teikiamo išlaikymo dydį padidinti iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nesudaro pagrindo atleisti apelianto nuo pareigos teikti išlaikymą priteistą teismo po 350 Lt. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi galimybę teikti teismo sprendimu nustatytą 350 Lt išlaikymą dukrai. Apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai po 350 Lt per mėnesį, laikytina pagrįsta.

Dėl įrodymų vertinimo ir normų taikymo

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 3 str. 1 d. nuostatų, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, netinkamai taikė LR CK 3.201 str. nuostatas.

Kaip jau buvo minėta, aplinkybės, susijusios su išlaikymo reikalingumu ir galimybę ją teikti yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiškai nepagrįstus. Remiantis išdėstytu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 3.201 str. nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad ir ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti žyminio mokesčio bei antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. CPK 96 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui yra suteikta 100 procentų antrinės teisinės pagalbos (18, 103 b. l.), todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina, nepriteisiant jų iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Kadangi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai.